kalnų karabachas

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pareiškė, kad surengs derybas su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu, didėjant įtampai tarp Jerevano ir Ankaros sąjungininko Baku. Turkija jau pasmerkė naujo prezidento rinkimus, šeštadienį vykusius separatistiniame armėnų apgyvendintame Azerbaidžano regione Kalnų Karabache. Kalnų Karabacho parlamento įstatymų leidėjai 22 balsais prieš vieną išrinko separatistų vyriausybės saugumo tarybos vadovą Samvelą Šahramanianą.

Jungtinės Valstijos sekmadienį išreiškė susirūpinimą dėl blogėjančios padėties ginčijamame Kalnų Karabacho anklave, paragino įsileisti humanitarinę pagalbą ir pareiškė, kad bet koks jėgos panaudojimas Azerbaidžano ginče su Armėnija yra nepriimtinas. „Jungtinės Valstijos yra labai susirūpinusios dėl sparčiai blogėjančios humanitarinės padėties Kalnų Karabache“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.

Jerevanui paskelbus apie karines pratybas su Jungtinėmis Valstijomis ir vis dažniau kritikuojant Maskvos vaidmenį Kalnų Karabacho konflikte, Rusija penktadienį iškvietė Armėnijos ambasadorių dėl esą nedraugiškų žingsnių.  Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė esanti susirūpinusi dėl „JAV karinių pratybų Armėnijos teritorijoje“, Armėnijos ministro pirmininko žmonos kelionės į Kyjivą ir Jerevano veiksmų siekiant prisijungti prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo.

Armėnija antradienį pareiškė, kad Azerbaidžano kariškiai apšaudė Europos Sąjungos stebėtojus, dislokuotus prižiūrėti nestabilios abiejų šalių sienos.  Azerbaidžanas neigia šį incidentą.  „Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų daliniai iš šaunamųjų ginklų apšaudė ES stebėtojus, patruliavusius netoli Verin Šoržos, ir jų automobilį“, – teigiama Armėnijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime.  Ministerija pridūrė, kad šalies rytuose apie 12 val. 30 min. vietos (11 val. 30 min.

Azerbaidžanas ir Armėnija šeštadienį surengė naują taikos derybų, kurioms tarpininkauja Europos Sąjunga (ES), ratą, o Rusija pasiūlė Maskvoje surengti aukščiausiojo lygio susitikimą, siekdama susigrąžinti vadovaujantį vaidmenį Baku ir Jerevano santykių normalizavimo procese.

Azerbaidžanas šeštadienį apkaltino armėnų separatistus Kalnų Karabache naudojant radijo trikdžius prieš keleivinius lėktuvus, nesutaikomiems priešininkams Baku ir Jerevanui rengiantis Europos Sąjungos tarpininkaujamoms taikos deryboms. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas šeštadienį turi susitikti Briuselyje ir derėtis dėl Azerbaidžano separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

Armėnija pasiruošusi pripažinti Kalnų Karabachą Azerbaidžano dalimi, paskelbė premjeras Nikolas Pašinianas. Maža to, jis pareiškė ir apie galimą Armėnijos pasitraukimą iš Rusijos kontroliuojamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO). Po daugelį dešimtmečių trukusių vis atsinaujinančių karų bei konfliktų dėl Kalnų Karabacho teritorijos armėnų valdžia paskelbė apie galimą susitaikymą su tuo, kad ši žemė pereitų Azerbaidžanui.

Tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų penktadienį kilo nauji susirėmimai pasienyje, pranešė Jerevanas. Apie tai pranešta praėjus dienai po to, kai dėl kruvinų susirėmimų kilo grėsmė sužlugdyti Europos Sąjungos vadovaujamas savaitgalį planuojamų taikos derybų tarp Kaukazo priešininkių pastangas. Baku ir Jerevanas jau dešimtmečius ginčijasi dėl armėnų gyvenamo Azerbaidžano Kalnų Karabacho regiono. Dėl jo jau vyko du karai.

Rusija antradienį reagavo į šią savaitę JAV surengtas Armėnijos ir Azerbaidžano taikos derybas, sakydama, kad nėra „jokios alternatyvos“ 2020 metais, tarpininkaujant Maskvai, sudarytoms paliauboms su abiem kariaujančiomis šalimis. „Kol kas nėra jokio kito teisinio pagrindo, kuris padėtų rasti sprendimą. Alternatyvos šiems trišaliams dokumentams nėra“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jerevanas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos taikdariai turėtų visiškai kontroliuoti vienintelę sausumos teritoriją tarp Armėnijos ir ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.  Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas šiuos komentarus išsakė tvyrant įtampai tarp Jerevano ir Azerbaidžano. Trečiadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pradėjo vizitą į Azerbaidžaną, siekdama surengti derybas dėl įtampos Pietų Kaukaze mažinimo. Vėliau ji vyks į Jerevaną.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna ketvirtadienį lankydamasi Azerbaidžane sakė, kad šios šalies ir jos priešininkės Armėnijos taika dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono įmanoma. „Įmanoma užbaigti šį konfliktą ir pasiekti taiką“, – sakė C. Colonna. Pasak jos, procesas būtų ilgas ir sunkus, bet įmanoma pasiekti sėkmę.

Azerbaidžanas ir Armėnija antradienį pranešė, kad vėl paaštrėjus dešimtmečius besitęsiančiam jų teritoriniam ginčui per susišaudymą pasienyje žuvo septyni kariai. Dvi buvusios sovietinės Kaukazo valstybės kariavo du karus dėl Azerbaidžanui priklausančio Kalnų Karabacho regiono, kuriame gyventojų daugumą sudaro armėnai. Vėliausios kovos buvo nutrauktos 2020 metais, tarpininkaujant Rusijai paskelbus paliaubas. „Iš Armėnijos kariuomenės pozicijų.

Armėnija ketvirtadienį pareiškė, kad kreipsis į tarptautinę bendruomenę, prašydama padėti užkirsti kelią genocidui Kalnų Karabache, po to, kai sukritikavo Rusijos taikdarių vaidmenį šiame separatistiniame Azerbaidžano regione. Nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio Kaukazo priešininkės kariavo du karus dėl Kalnų Karabacho regiono kontrolės, o Maskva ir Vakarai atliko tarpininkų vaidmenį.

Azerbaidžanas trečiadienį apkaltino Armėniją pradėjus šaudyti į jo kariuomenės pozicijas prie šių nesutaikomų priešininkių sienos ir ginčijamame Kalnų Karabacho regione, dėl kurio Baku ir Jerevanas kariavo du karus. Pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasiskundė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl problemų rusų taikdarių atsakomybės zonoje Kalnų Karabache ir įspėjo dėl eskalacijos šiame neramiame regione.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas antradienį perspėjo, jog esama labai didelės tikimybės, kad neramiame pasienyje su Azerbaidžanu ir Kalnų Karabacho regione padėtis gali paaštrėti.

Armėnija ketvirtadienį apkaltino savo nesutaikomą priešininką Azerbaidžaną vykdant „etninio valymo politiką“ ir verčiant armėnus palikti atsiskyrusį Kalnų Karabacho regioną.  Nuo gruodžio vidurio grupė azerbaidžaniečių blokuoja vienintelį kelią į Karabachą iš Armėnijos, taip protestuodami prieš, jų teigimu, neteisėtą kasinėjimo veiklą, kuri daro žalą aplinkai.  Todėl kalnuotame regione, kuriame gyvena apie 120 000 žmonių, trūksta maisto, vaistų ir degalų.

Armėnija ketvirtadienį apkaltino Rusijos taikdarių pajėgas negebėjimu apsaugoti etninių armėnų kaimyninio Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione, ir paragino įsikišti daugiašales taikos palaikymo pajėgas. „Rusijos taikdarių elgesys mums nepriimtinas. Jie tapo tyliais stebėtojais (Karabache)“, – sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Maskva kritiką atmetė.

Armėnijos lyderis antradienį išreiškė abejonių dėl Rusijos taikdarių vaidmens Kalnų Karabache, aptardamas atsiskyrusio regiono blokadą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Nuo gruodžio vidurio Azerbaidžano aktyvistai, protestuodami prieš, jų teigimu, neteisėtą kasybą, blokavo Lačino koridorių, vienintelę sausumos jungtį tarp Armėnijos ir Karabacho. Dėl blokados kalnuotame regione, kuriame gyvena apie 120 000 žmonių, trūksta maisto, vaistų ir degalų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį paragino deeskaluoti padėtį Azerbaidžano armėnų gyvenamame Kalnų Karabache – regione, dėl kurio tarp Kaukazo kaimynių Azerbaidžano ir Armėnijos kilo du karai. „Turime kuo greičiau deeskaluoti situaciją“, – sakė S. Lavrovas žurnalistams po derybų su kolega iš Azerbaidžano Ceyhunu Bayramovu Maskvoje. Pasak S. Lavrovo, derybose buvo tikimasi sulaukti Armėnijos atstovų, tačiau „paskutinę akimirką“ jie pasitraukė.

Azerbaidžanas ketvirtadienį paneigė, kad blokuoja vienintelį kelią, jungiantį jo armėnų gyvenamą separatistinį regioną su Armėnija, po to, kai Jerevanas apkaltino jį sukėlus humanitarinę krizę kalnuotame anklave. Kaukazo kaimynės, kurios 2020 metų rudenį kariavo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, pastarosiomis dienomis ginčijosi dėl pagrindinio kelio.

Socialiniuose tinkluose plinta kuriozinis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip viena protestuotoja taip intensyviai užsišnekėjo, kad net nepastebėjo, kaip jos rankose laikomas taikos balandis iškeliavo anapilin. „Telegram“ kanaluose rašoma, kad vaizdelis nufilmuotas Lačino koridoriuje – vieninteliame kelyje, kuris jungia Armėniją ir Kalnų Karabachą.

Armėnija ir Azerbaidžanas pirmadienį po Rusijos tarpininkaujamų derybų bendrame pareiškime „susitarė nenaudoti jėgos“ ginčui dėl Kalnų Karabacho teritorijos išspręsti. Baku ir Jerevanas taip pat susitarė „visus ginčus spręsti tik pripažįstant abipusį suverenitetą ir teritorinę integraciją“, sakoma Sočio aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje priimtoje bendroje deklaracijoje. Iniciatyva paskelbta praėjus mėnesiui po didžiausių Armėnijos ir Azerbaidžano susirėmimų nuo 2020 metų karo.

Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai Ženevoje surengė derybas dėl būsimos taikos sutarties, pirmadienį pranešė Baku ir Jerevano pareigūnai. Susitikimas įvyko po neseniai Kalnų Karabachą sukrėtusių kruvinų susirėmimų. Praėjusį mėnesį abiejose pusėse žuvo mažiausiai 286 žmonės, kol JAV tarpininkaujant sudarytos paliaubos nutraukė didžiausius susirėmimus nuo karo 2020-aisiais.

Armėnija penktadienį paskelbė, kad jos karių, žuvusių per šios savaitės susirėmimus su Azerbaidžanu, skaičius padidėjo nuo 105 iki mažiausiai 135. „Šiuo metu žuvusiųjų skaičius yra 135“, – per vyriausybės posėdį sakė Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. „Deja, tai ne galutinis skaičius. Taip pat yra daug sužeistųjų“, – pridūrė jis. Antradienį kilę ir ketvirtadienį pasibaigę susirėmimai yra didžiausi nuo 2020 metų karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Iškart po vidurnakčio Azerbaidžano pajėgos apšaudė Armėnijos pasienio miestus ir kariuomenės pozicijas. Armėnų atstovų teigimu, rugsėjo 13-ąją buvo apšaudytos jų pozicijos šalia Goriso, Sotkos ir Džermuko miestų. Azerbaidžano pusė tvirtina, kad Armėnijos kariuomenė surengė provokaciją, yra žuvusiųjų.

Armėnija antradienį apkaltino Azerbaidžaną nužudžius vieną jo karį per naują susišaudymą pasienyje tarp aršių priešininkių, dešimtmečius besitęsiant teritoriniam ginčui. Nesutaikomi priešininkai Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kariavo praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje ir 2020 metais. 2020-ųjų rudenį šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.

Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiai sutarė ateinantį trečiadienį susitikti derybų Briuselyje dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, ketvirtadienį pranešė Jerevanas.  Derybos, vyksiančios tarpininkaujant ES, rengiamos po naujausio smurto protrūkio Kalnų Karabache, per kurį žuvo mažiausiai trys žmonės.

Europos Sąjunga trečiadienį paragino Azerbaidžaną ir Armėniją „nedelsiant nutraukti priešiškus veiksmus“ ginčijamame Kalnų Karabacho regione. „Būtina deeskaluoti padėtį, visiškai laikytis paliaubų ir grįžti prie derybų stalo ieškoti sprendimų derybų keliu“, – išplatintame pareiškime nurodė ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) atstovas spaudai.

Kalnų Karabache, Azerbaidžano ir Armėnijos ginčijamoje teritorijoje, nuo rugpjūčio 3 dienos skelbiama dalinė karinė mobilizacija. Pranešama apie aktyviai besivystantį konfliktą tarp dviejų valstybių ir vykstančius mūšius kalnuose. Įtampa regione, po 2020-ųjų trumpo karo, kurio metu Azerbaidžanas atsikovojo ženklią Armėnijos kontroliuojamos ginčytinos teritorijos dalį, vėl pasiekė apogėjų pastarosiomis savaitėmis. Abi pusės kaltina viena kitą nesilaikant taikos sutarties susitarimų.

Ginčijamame Kalnų Karabache, dėl kurio Armėnija ir Azerbaidžanas du kartus kariavo, trečiadienį žuvo du kariai, abiem pusėms kaltinant viena kitą ugnies nutraukimo režimo pažeidimais. Nesutaikomi priešininkai Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kariavo praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje ir 2020 metais. 2020-ųjų rudenį šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.

Armėnija iki rugsėjo išves visus karius iš ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, dėl kurio ji du kartus kariavo su su nesutaikomu priešininku Azerbaidžanu, antradienį pranešė pareigūnai.  2020 metais Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho kariavo šešias savaites. Tas karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.

Armėnija pirmadienį paprašė Rusijos taikdarių Kalnų Karabache imtis „konkrečių žingsnių“, Azerbaidžano pajėgoms perėmus vieno strategiškai svarbaus kaimo kontrolę. Rusijos pajėgoms tęsiant karinį puolimą Ukrainoje, vėl atsinaujino įtampa ir Kalnų Karabache, kur Azerbaidžano pajėgos ketvirtadienį užėmė Farucho kaimą.

Rusija sekmadienį pranešė, kad Azerbaidžanas po derybų atitraukė karius iš vieno Karabacho kaimo, Maskvai apkaltinus Baku paliaubų pažeidimu. „Azerbaidžano pusė įvykdė savo dalinių išvedimą iš vietovės netoli Farucho (Parucho) gyvenvietės“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Ministerija taip pat nurodė, kad Azerbaidžano kariai du kartus pažeidė paliaubas Askerano – atsiskyrusiame Kalnų Karabacho regione, o per susišaudymą sužeisti keturi žmonės.

Kalnų Karabache – naujas karinis konfliktas. Skelbiama apie karių žūtis ir sužeistuosius iš abiejų konflikto pusių, naudojamą sunkiąją karinę techniką. Azerbaidžanas antradienį apkaltino Armėniją didelio masto karine provokacija, vėl augant įtampai praėjus metams po šių kaimynių karo dėl ginčijamo regiono. Tuo metu Jerevanas jau kreipėsi į Maskvą, kad ši padėtų apsiginti. Šešių savaičių ginkluotas konfliktas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kontrolės pareikalavo per 6,5 tūkst.

Praėjusį kartą Rusija ir Baltarusija netoli Lietuvos simuliavo karą prieš išgalvotą valstybę Veišnoriją, kuri esą rėmė valdžią Baltarusijoje nuversti norinčius diversantus. Prieš tai buvo išbandytas totalinio karo konceptas, o tai reiškia, kad drauge su karinėmis pajėgomis treniravosi žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnai, vidaus saugumo pulkai, policija bei netgi vietos valdžios atstovai. Dar anksčiau buvo suvaidinta ribota branduolinė ataka prieš Varšuvą.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį pranešė, kad kitą mėnesį atsistatydins, tačiau ir toliau vadovaus vyriausybei iki pirmalaikių rinkimų birželio 20 d. Toks sprendimas yra dalis pastangų pažaboti politinę krizę šioje Kaukazo šalyje.

Armėnija praėjus penkiems mėnesiams po brutalaus konflikto su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho regiono trečiadienį atšaukė karo padėtį. Sprendimas priimtas pagal premjero Nikolo Pašiniano ir opozicijos susitarimą Armėnijos triuškinamo pralaimėjimo tame kare išprovokuotai politinei krizei slopinti. N. Pašiniano, kuris lapkričio mėnesį sutiko su ugnies nutraukimu ir perleido daug teritorijų Azerbaidžanui, kritikai reikalauja jo dėl vadovavimo karui atsistatydinti ir reguliariai rengia protestus.

Azerbaidžanas ketvirtadienį pranešė, kad per rudenį kilusias kovas dėl Kalnų Karabacho žuvo beveik 2 800 jo karių. Tai yra pirmoji oficiali informacija apie Baku patirtus karinius nuostolius per pusantro mėnesio trukusius susirėmimus su Armėnijos pajėgomis. Gynybos ministerija Baku savo pareiškime pabrėžė, kad per „karą žuvo 2 783 Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų kariškiai“, pridurdama, kad atlikus DNR analizes turi būti nustatyta 103 karių tapatybė.

Turkija ir Rusija sutarė stebėti ugnies nutraukimo režimą ginčijamame Kalnų Karabacho regione iš bendro taikos palaikymo centro, antradienį pranešė Gynybos ministerija Ankaroje. Toks susitarimas buvo sudarytas pasibaigus kelias dienas trukusioms turkų ir rusų pareigūnų deryboms. Per jas buvo svarstoma, kaip abi regioninės galybės galėtų kartu prižiūrėti tarpininkaujant Maskvai lapkritį pasiekto susitarimo dėl paliaubų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano įgyvendinimą.

Pietų Kaukaze praūžus karui tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, regione ir toliau neslūgsta įtampa. Šiuos įvykius Kalnų Karabache stebi ir konflikto teritorijoje šiuo metu dirba TV3 žurnalistas Augustinas Šulija.  Armėnijai sutikus su pralaimėjimu, 30 metų kontroliuotos didžiulės Kalnų Karabacho teritorijos perduodamos Azerbaidžanui, armėnams likusią teritoriją į savo rankas perima Rusijos kariuomenė, o tūkstančiai žmonių priversti palikti namus.

Armėnijos sveikatos apsaugos ministerija patvirtino 2 317 karių žūtį kare dėl Kalnų Karabacho – jų palaikus ištyrė teismo medicinos ekspertai.  „Iki šiol teismo medicinos ekspertizės tarnyba ištyrė 2 317 žuvusių karių lavonus, tarp jų esama ir neatpažintų“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė Armėnijos sveikatos apsaugos ministerijos atstovė spaudai Alina Nikogosian.  Atstovė pažymėjo, kad Azerbaidžano pusė dar tik pradėjo apsikeitimo žuvusiaisiais  procesą.

Kalnų Karabache gyvenantys etniniai armėnai šeštadienį degino savo namus prieš pasitraukdami į Armėniją, ruošiantis dalį ginčijamo regiono perduoti Azerbaidžanu pagal abiejų šalių taikos susitarimą. Kelbečero rajono dešimtmečius armėnų separatistų kontroliuojamame Azerbaidžano regione gyventojai šią savaitę masiškai traukėsi, kai buvo paskelbta, kad sekmadienį teritorijos kontrolę perims Azerbaidžanas.

Kalnų Krabache žmonės degina savo namus. Nepaisant Rusijos kariuomenės į regioną pasiųstų dviejų tūkstančių taikdarių, dėl savo saugumo ir ateities nerimaujantys armėnai abejoja ar dar kada nors pavyks sugrįžti į teritorijas, kurios nuo šiol bus kontroliuojamos Maskvos ir Baku. Kalnų Karabache esančiame Kalbajaro rajone savo namą degina jų šeimininkas.

Lietuva skyrė 75 tūkst. eurų humanitarinei pagalbą nukentėjusiems nuo karo veiksmų Kalnų Karabache. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, lėšos bus pervestos Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui. Nuo 1992 metų Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas yra vienintelė tarptautinė organizacija Kalnų Karabacho regione, taip pat Armėnijos sostinėje Jerevane bei Azerbaidžano sostinėje Baku.

Jerevano centre ketvirtadienį vėl susirinko protestuotojai, reikalaujantys, kad atsistatydintų šalis premjeras Nikolas Pašinianas, kaltinamas opozicijos „kapituliacija“ Kalnų Karabacho konflikte. Kaip pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, sostinės Laisvės aikštėje buvo įrengta garso aparatūra, akcijoje dalyvauja iki 1 000 žmonių. Anksčiau ketvirtadienį Armėnijos tyrėjai pareiškė, kad už neteisėtų protestų organizavimą Jerevane buvo sulaikyti dešimtys opozicijos lyderių.

Armėnų protestuotojai reikalauja šalies vadovų atsistatydinimo. Po pusantro mėnesio trukusio intensyvaus karo Kalnų Karabache – Armėnijai netikėtai kapituliavus – Karabache jau įsikūrė vadinamieji rusų taikdariai, kuriems į pagalbą skuba ir armėnus iš regiono išvaryti raginę turkai. Tūkstančiai armėnų Jerevane keikia šalies premjerą Nikolą Pašinianą, kuris dar vakar naktį netikėtai paskelbė apie kapituliaciją.

Konfliktas Kalnų Karabache baigėsi kiek netikėta gaida – vietoje galimo ilgus metus trunkančio konflikto, Armėnijai vos po 6 savaičių karo teko pripažinti „pralaimėjimą, nepralaimint“ ir užleisti dalį Kalnų Karabacho teritorijos Azerbaidžanui.  Nepadėjo Armėnijai ir daug metų trunkantis flirtas su Rusija, jos kariuomenės įsileidimas į šalies teritoriją.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas televizijos eteryje viešai pasityčiojo iš Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano, pareiškęs, kad Armėnija kapituliavo, pasirašydama karo veiksmų nepripažintame Kalnų Karabache nutraukimo sutartį. „Tame popieriuje nėra nė žodžio apie Kalnų Karabacho statusą. Na ir ką, Pašinianai (juokiasi)? Kur tavo statusas? Į pragarą iškeliavo tavo statusas. Nėra statuso ir nebus. Kol aš prezidentas, nebus statuso.

Armėniją šiąnakt paskelbė apie kartu su Azerbaidžano ir Rusijos prezidentais pasirašytą taikos sutartį, kuri numato visišką karo veiksmų nutraukimą Kalnų Karabache. Rusijos prezidentas specialiu kreipimusi pareiškė, kad į regioną bus įvesti rusų taikdariai, o visos šalys „lieka tose pozicijose, kokios yra dabar“. Anksčiau buvo skelbta, kad Azerbaidžanas užėmė kelis strateginius Kalnų Karabacho, kurį laiko savo teritorija, miestus. Pasirašius sutartį buvo nutrauktas 6 savaites trukęs karas.