kalnų karabachas

Armėnija pirmadienį pareiškė, kad Azerbaidžano pajėgos netoli bendros šalių sienos nužudė armėnų kariškį. Tai įvyko tuo metu, kai Jerevanas ir Baku atnaujino derybas dėl sienos demarkavimo ir siekia sudaryti taikos susitarimą po to, kai Azerbaidžanas šį rudenį per žaibišką vienos dienos puolimą atgavo ilgai ginčyto Kalnų Karabacho regiono kontrolę.

Jungtinių Tautų teismas penktadienį nurodė Azerbaidžanui leisti žmonėms saugiai grįžti į ginčijamą Kalnų Karabacho teritoriją, kurios kontrolę Baku susigrąžino rugsėjo mėnesį per žaibišką puolimą. Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) paskelbė, kad Azerbaidžanas privalo sudaryti sąlygas visiems, norintiems grįžti į Kalnų Karabachą, tai padaryti „saugiai, netrukdomai ir greitai“. Rugsėjo viduryje Azerbaidžanas pradėjo žaibišką puolimą prieš armėnų separatistų pajėgas Kalnų Karabacho regione.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas trečiadienį pagrindiniame Kalnų Karabacho mieste stebėjo karinį paradą, praėjus kelioms savaitėms po to, kai jo kariuomenė per žaibišką puolimą iš armėnų separatistų atkovojo seniai ginčijamą regioną. Prezidento kanceliarija išplatino nuotraukas, kuriose matyti Azerbaidžano kariai ir karinis orkestras, išsirikiavę centrinėje Chankendi aikštėje. Armėnai šį miestą vadina Stepanakertu.

Azerbaidžano gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad praėjus mėnesiui po to, kai Baku atkovojo Kalnų Karabachą iš armėnų separatistų, pradėjo bendras pratybas su savo sąjungininke Turkija netoli sienos su Armėnija. Ministerija nurodė, kad iki 3 tūkst. karių dalyvaus pratybose Baku, Nachičevanės eksklave tarp Irano ir Armėnijos, taip pat teritorijose, atkovotose iš armėnų separatistų.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas sekmadienį iškėlė savo šalies vėliavą pagrindiniame Kalnų Karabacho mieste. Tai pirmas jo apsilankymas ten po to, kai Baku atgavo kalnuoto regiono kontrolę per puolimą, dėl kurio išvyko dauguma etninių armėnų. „Azerbaidžano Respublikos prezidentas Ilhamas Alijevas Chankendi mieste iškėlė Azerbaidžano Respublikos nacionalinę vėliavą ir pasakė kalbą“, – sakoma prezidento biuro pranešime. Armėnija šį miestą vadina Stepanakertu.

Rusijos taikdariai dislokuoti Kalnų Karabacho regione baigė demontuoti pasienio stebėjimo postus, ketvirtadienį pranešė Maskva.  Apie tai buvo paskelbta po to, kai praėjusį mėnesį per vienos dienos puolimą Baku perėmė separatistinio regiono kontrolę. „Baigtas laikinų stebėjimo postų palei buvusią šalių sąlyčio liniją Askerano, Mardakerto ir Šušos rajonuose išmontavimas“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Azerbaidžano įvykdytas separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolės perėmimas buvo neišvengiamas. Po žaibiškos Baku karinės operacijos šio regiono kontrolę perėmė Azerbaidžanas, o separatistinio regiono vadovas praėjusią savaitę pasirašė dekretą dėl nepripažintos respublikos egzistavimo nutraukimo.

Azerbaidžanas ketvirtadienį pranešė, kad sulaikė Kalnų Karabacho regiono, kurio kontrolę Baku perėmė po žaibiško praėjusio mėnesio puolimo, buvusį separatistų prezidentą. Azerbaidžanas pranešė, kad sulaikė prieš pat Baku puolimą atsistatydinusį Arajiką Harutiunianą, „įtariamą agresyvaus karo vedimu“ prieš Azerbaidžaną ir galimais karo nusikaltimais, sakoma bendrame generalinio prokuroro ir saugumo tarnybos pareiškime.

Į Armėniją iš Kalnų Karabacho plūstant pabėgėliams, Vilnius Jerevanui perduos 350 tūkst. eurų humanitarinės paramos, taip pat siūlo pagalbą daiktais: šimtus miegmaišių, lovų, medicinos reikmenų. Kaip numatyta Vyriausybės nutarime, iš civilinės saugos priemonių atsargų rezervo siūloma skirti 200 miegmaišių, 200 sulankstomųjų lovų ir 4 tūkst. pledų, kurių bendra vertė –  66,5 tūkst. eurų.

Armėnija trečiadienį sukritikavo Azerbaidžaną dėl kelių Kalnų Karabacho separatistų lyderių suėmimo po to, kai Baku ginkluotosios pajėgos praėjusį mėnesį perėmė separatistinio regiono kontrolę. Po rugsėjo pabaigoje Baku surengtos vienos dienos karinės operacijos dauguma Kalnų Karabache gyvenusių etninių armėnų pabėgo, o separatistų lyderiams, įskaitant buvusį pareigūną, kaip pranešama, milijardierių, Rubeną Vardanianą, buvo paskirtas kardomasis kalinimas.

Armėnija pirmadienį apkaltino Azerbaidžano pajėgas atidengus ugnį pasienio regione.  Šie kaltinimai buvo išsakyti po to, kai praėjusį mėnesį per žaibišką puolimą Baku perėmė Kalnų Karabacho kontrolę. Armėnijos gynybos ministerija pranešė, kad Azerbaidžano ginkluoti daliniai apšaudė automobilį, vežusį maistą karinių postų personalui netoli šalies rytuose esančio Kuto. Azerbaidžano gynybos ministerija griežtai neigia šiuos kaltinimus.

Jungtinės Tautos šį savaitgalį nusiųs misiją į Kalnų Karabachą, daugiausia humanitariniams poreikiams įvertinti, penktadienį pranešė atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas, pridurdamas, kad ši organizacija į regioną nebuvo įleista maždaug 30 metų. „Azerbaidžano vyriausybė ir JT susitarė dėl misijos regione. Misija vyks savaitgalį“, – sakė jis žurnalistams.

Azerbaidžanas ketvirtadienį pareiškė norintis, kad etniniai armėnai liktų Kalnų Karabache. „Raginame armėnus gyventojus nepalikti savo namų ir tapti daugiatautės Azerbaidžano visuomenės dalimi“, – pareiškė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija po to, kai vos per kelias dienas į Armėniją pabėgo daugiau nei pusė regiono gyventojų. Jerevanas pranešė, kad 70 tūkst. iš maždaug 120 tūkst.

Separatistinio Kalnų Karabacho vadovas ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl nepripažintos respublikos egzistavimo nutraukimo. Apie tai paskelbta po žaibiško Azerbaidžano puolimo šiame regione, apgyvendintame etninių armėnų, o Jerevanas nurodė, kad į Armėniją jau pasitraukė daugiau nei pusė Kalnų Karabacho gyventojų. Samvelo Šachramaniano dekretu Kalnų Karabacho Respublika nustos egzistuoti nuo sausio 1-osios. Visos jos institucijos bus likviduotos, sakoma jame.

Armėnija trečiadienį paskelbė, kad iš Kalnų Karabacho pasitraukė daugiau kaip trečdalis gyventojų, Azerbaidžanui praėjusią savaitę sutriuškinus dešimtmečius už nepriklausomą valstybę kovojusius separatistus. Armėnijai stengiantis priimti be namų likusius ir alkanus Kalnų Karabacho etninius armėnus, pareigūnai vis dar ieško daugiau kaip 100 žmonių, dingusių per 68 gyvybes nusinešusį pirmadienio sprogimą degalų saugykloje.

Trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) posėdžio metu aptars padėtį Kalnų Karabache. Kaip Eltai posėdžio išvakarėse teigė URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis, didžiausias dėmesys bus skirtas klausimui, kaip šioje situacijoje gali prisidėti Seimas ir Vyriausybė. „Pasitarsime kaip mes, kaip parlamentarai, galėtume prisidėti savo dalyvavimu, žinant, kad ryšius turime su visomis Kaukazo šalimis“, – teigė politikas.

Mažiausiai 68 žmonės žuvo per sprogimą degalų saugykloje Kalnų Karabache, antradienį pranešė šio Azerbaidžano separatistinio regiono pareigūnai, padidindami aukų skaičių. Separatistų vyriausybės pranešime sakoma, kad patvirtinta 68 žmonių žūtis ir kad per pirmadienio vakaro sprogimą taip pat buvo sužeista 290 žmonių, o dar 105 yra dingę. Anksčiau skelbta, kad per šį sprogimą regiono sostinėje Chankendi (Stepanakerte) žuvo 20 žmonių.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas Azerbaidžano prezidentui pareiškė, kad užėmus Kalnų Karabacho teritoriją, kurioje daugumą sudaro armėnai, jis privalo apsaugoti Kalnų Karabacho civilius gyventojus ir leisti jiems gauti humanitarinę pagalbą.

Armėnija antradienį pranešė, kad iki šiol iš Kalnų Karabacho atvyko 28 120 pabėgėlių. Azerbaidžanas praėjusią savaitę surengė žaibišką operaciją, kad perimtų Kalnų Karabacho, kurio daugumą gyventojų sudaro etniniai armėnai, kontrolę.  Sekmadienį, praėjus keturioms dienoms po to, kai sukilėliai sutiko nusiginkluoti pagal paliaubų susitarimą, pagal kurį ginčijamą regioną kontroliuoja Baku, Azerbaidžanas atidarė vienintelį kelią, vedantį iš šio regiono į Armėniją.

Per sprogimą degalų saugykloje Kalnų Karabache žuvo 20 žmonių ir šimtai buvo sužeisti, antradienį pranešė BBC, remdamasis Armėnijos vietinės valdžios institucijų informacija. Į ligonines paguldyta beveik 300 žmonių, dešimtys iš jų „vis dar kritinės būklės“. Kol kas neaišku, kas sukėlė sprogimą pirmadienio vakarą netoli pagrindinio Chankendžio miesto, armėnų vadinamo Stepanakertu.

 Azerbaidžano pasieniečiai ieško karo nusikaltimais įtariamų asmenų tarp žmonių, bėgančių į Armėniją iš Kalnų Karabacho, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis vyriausybėje. „Azerbaidžanas ketina taikyti amnestiją armėnų kovotojams, Karabache sudėjusiems savo ginklus.

Europos Sąjunga (ES) skirs nuo konflikto Kalnų Karabache nukentėjusiems žmonėms humanitarinės paramos už 5 mln. eurų. Tai antradienį pranešė Europos Komisija (EK). Praėjusią savaitę EK buvo paskelbusi apie paramą, kurios vertė siekia 500 tūkst. eurų. „Turime būti pasiruošę paremti tūkstančius iš Kalnų Karabacho pasitraukti nusprendusių žmonių, ypač dėl to, nes artėjanti žiema veikiausiai sukels pabėgėliams papildomų iššūkių, – teigė ES krizių valdymo komisaras Janezas Lenarčičius.

Šimtai automobilių antradienį iš Kalnų Karabacho važiavo į Armėniją po žaibiško Azerbaidžano puolimo regione, pranešė įvykio vietoje esanti naujienų agentūros AFP komanda.  AFP žurnalistai teigė, kad transporto priemonių srautas buvo nepertraukiamas, šeimos krovė savo daiktus ant automobilių ir tik kelioms sekundėms sustodavo paskutiniame Azerbaidžano kontrolės punkte prieš įvažiuodamos į Armėniją per Lačino koridorių.

Tūkstančiai etninių armėnų paliko Kalnų Karabachą ir išvyko į Armėniją po to, kai Azerbaidžanas susigrąžino regiono kontrolę, pirmadienį pranešė vyriausybė Jerevane. Iki šiol Armėnijoje užregistruota 6 650 pabėgėlių, pranešė vyriausybė feisbuke. Sekmadienį šis skaičius siekė apie 1 000. Maždaug 1 100 žmonių Armėnijos vyriausybė suteikė skubų prieglobstį, o dar apie 1 000 susirado būstą patys.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pirmadienį pažadėjo, kad po Baku pergalės Kalnų Karabacho regione bus ginamos etninių armėnų teisės. Iš Baku siunčiama humanitarinė pagalba „dar kartą parodo, kad Karabacho gyventojai – nepriklausomai nuo jų tautybės – yra Azerbaidžano piliečiai. Jų teises garantuos Azerbaidžano valstybė“, – sakė I. Alijevas per susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Paryžius atidžiai stebi Armėnijos teritorinį vientisumą po to, kai Azerbaidžano kariuomenė trumpa karine intervencija pasiekė, kad armėnų separatistai Kalnų Karabache kapituliuotų. „Prancūzija šiuo metu yra labai budri dėl Armėnijos teritorinio vientisumo. Nes tai yra ant kortos“, – sakė E. Macronas interviu per televiziją.

Sekmadienį pirmoji pabėgėlių iš Kalnų Karabacho grupė po žaibiškos Azerbaidžano karinės operacijos prieš separatistinį regioną pasiekė Armėniją. Tai pranešė naujienų agentūros AFP komanda pasienyje. Kelių dešimčių žmonių grupė praėjo pro Azerbaidžano pasieniečius prieš patekdama į Armėnijos Kornidzoro kaimą, kur juos užregistravo Armėnijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai. Grupę daugiausia sudarė moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.

Armėnija šeštadienį paragino Jungtines Tautas nusiųsti misiją, kuri užtikrintų etninių armėnų saugumą Kalnų Karabache po to, kai Azerbaidžanas, pažadėjęs gerbti mažumų teises, užėmė šią teritoriją. Antrą kartą po žaibiškos Azerbaidžano operacijos kalnuotoje teritorijoje Jungtinėse Tautose susirėmė aukščiausio rango konkuruojančių valstybių diplomatai, o Vakarų šalys išreiškė nerimą.

Azerbaidžanas šeštadienį Jungtinėse Tautose pažadėjo užtikrinti vienodą požiūrį į etninius armėnus iš ginčijamos Kalnų Karabacho teritorijos, kurios kontrolė ne vieną dešimtmetį priklausė separatistams, bet šią savaitę per žaibišką puolimą ją susigrąžino Baku.

Azerbaidžano kariai ir Rusijos taikdariai kartu dirba, siekdami nuginkluoti separatistų kovotojus etninių armėnų gyvenamame Kalnų Karabacho anklave, šeštadienį pareiškė Azerbaidžano kariuomenės atstovas. „Glaudžiai bendradarbiaujame su Rusijos taikdariais, vykdome separatistų demilitarizaciją“, – sakė atstovas spaudai Anaras Eyvazovas žurnalistams Šušoje – sukilėlių tvirtovės Stepanakerto pakraštyje esančiame rajone.

JAV kongresmenų delegacija šeštadienį susitiko su Armėnijos vadovais, kad išreikštų paramą po protestų, sukrėtusių šią mažą Kaukazo valstybę po to, kai Azerbaidžanas susigrąžino ginčijamo Kalnų Karabacho kontrolę. JAV ambasada pranešė, kad grupė susitiks su ministru pirmininku Nikolu Pašinianu ir keliais kitais pareigūnais, kad aptartų JAV ir Armėnijos santykius ir pastarojo meto Azerbaidžano karinių veiksmų poveikį armėnų gyventojams Kalnų Karabache.

Armėnijos remiami Kalnų Karabacho regiono separatistai nuo tada, kai sutiko sudėti ginklus, atidavė šešis šarvuočius ir daugiau kaip 800 ginklų, penktadienį pranešė Rusija. „Rugsėjo 22 dienos duomenimis, buvo atiduotos šešios šarvuotos transporto priemonės, daugiau kaip 800 šaulių ir prieštankinių ginklų ir apie 5 tūkst. šaudmenų“, – nurodė Rusijos taikdariai.

Azerbaidžano kariuomenė yra Kalnų Karabacho separatistų tvirtovės Stepanakerto pakraštyje, todėl gyventojai iš baimės slepiasi rūsiuose, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė separatistų pasiuntinė.

Į Jerevano gatves penktadienį, jau trečią dieną iš eilės, išėjo antivyriausybiniai demonstrantai, protestuodami prieš tai, kaip vyriausybė sprendžia Kalnų Karabacho krizę. Trečiadienį Armėnijos separatistai Kalnų Karabache sutiko sudėti ginklus ir išformuoti savo kariuomenę po žaibiško Baku puolimo. Tai sukėlė masinius antivyriausybinius mitingus Jerevane, opozicijos partijos kaltino ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą nuolaidžiaujant Baku ir reikalavo jo atsistatydinimo.

Tūkstančiai sunerimusių armėnų ketvirtadienį išėjo į sostinės gatves, ragindami vyriausybę atsistatydinti po žaibiškos Azerbaidžano pergalės Kalnų Karabache. Po to, kai Azerbaidžanas po vieną dieną trukusios karinės operacijos pareiškė atgavęs separatistinio regiono kontrolę, Jerevane susirinkę demonstrantai buvo šokiruoti, sunerimę ir pikti.

Azerbaidžanas ketvirtadienį pranešė, kad per Baku žaibišką karinę operaciją etninių armėnų separatistiniame Kalnų Karabacho anklave žuvo šeši Rusijos taikdariai. Prokuratūros duomenimis, trečiadienį žuvo penki Rusijos taikdariai, kuriuos Azerbaidžano pajėgos per klaidą priskyrė armėnų separatistams, o dar vienas žuvo po to, kai jį apšaudė separatistų pajėgos.

Azerbaidžanas ketvirtadienį pareiškė, kad pirmosios derybos dėl Kalnų Karabacho integracijos buvo konstruktyvios ir kad su etninių armėnų lyderiais sutarta netrukus vėl susitikti. Derybų atmosfera buvo konstruktyvi ir pozityvi, buvo susitarta vėl susitikti artimiausiu metu, sakė Azerbaidžano prezidentūra ir pridūrė, kad Baku sutiko aprūpinti regioną maisto produktais ir humanitarine pagalba.

Baigėsi pirmosios armėnų separatistų ir Azerbaidžano derybos dėl Kalnų Karabacho teritorijos integracijos, ketvirtadienį pranešė Azerbaidžano valstybinė žiniasklaida. Pranešime detalių nepateikiama. Derybos truko apie dvi valandas, spaudos konferencija po susitikimo Azerbaidžano Jevlacho mieste nebuvo numatyta, pranešė valstybinės naujienų agentūros ir televizija.

Kalnų Karabache išvakarėse buvo sušaudyti rusų „taikdariai“ regione. Jų automobilį suvarpė kulkomis Azerbaidžano pajėgos. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas susisiekė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir atsiprašė dėl incidento, skelbiama Kremliaus išplatintame pranešime. Apie rusų karių žūtį Karache išvakarėse paskelbė Rusijos gynybos ministerija, tačiau iki šiol nėra atskleidžiamas tikslus žuvusiųjų skaičius.

Kalnų Karabacho separatistų pajėgos ketvirtadienį apkaltino Azerbaidžaną pažeidus dieną galiojančias paliaubas, kuriomis sustabdyta nauja karinė operacija etninės armėnų apgyvendintame regione, Baku šį kaltinimą iš karto paneigė.

Greitą karinę pergalę Kalnų Karabache pasiekęs Azerbaidžanas ketvirtadienį rengia taikos derybas su armėnų separatistais. Valstybinė Azerbaidžano naujienų agentūra „Azertag“ paskelbė nuotraukas, kuriose matyti į Jevlachą atvykusi delegacija, atstovaujanti etniniams Kalnų Karabacho armėnams. Buvo matyti į derybas atvykstanti juodų automobilių kolona, paskui kurią važiavo automobilis su Rusijos vėliava ir Rusijos kariuomenės numeriais.

Azerbaidžanas trečiadienį pareiškė, kad pirmą kartą per kelis dešimtmečius susigrąžino separatistinio Kalnų Karabacho kontrolę po to, kai armėnų separatistai sutiko sudėti ginklus po karinės operacijos, per kurią, jų teigimu, žuvo 200 žmonių. Neįtikėtinai greitas separatistų pasipriešinimo numalšinimas yra didelė Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo pergalė siekiant, kad Baku vėl kontroliuotų regioną, kuriame gyventojų daugumą sudaro armėnai.

Iš Armėnijos bendruomenių Kalnų Karabacho regione evakuota daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, trečiadienį pranešė separatistų pareigūnas. „Šiuo metu daugiau kaip 10 tūkst. žmonių yra evakuoti iš savo gimtųjų bendruomenių ir priversti ieškoti prieglobsčio kitose (Karabacho) gyvenvietėse, kur gali būti užtikrintas santykinis saugumas“, – socialiniuose tinkluose pareiškė separatistų administracijos teisių ombudsmenas Geghamas Stepanianas.

Kariniai veiksmai Kalnų Karabache greitai prasidėję, greitai ir pasibaigė. Azerbaidžanas pradėjo „antiteroristinę operaciją“ su reikalavimu, kad regiono separatistai sudėtų ginklus. Taip ir įvyko. Ar Azerbaidžanas pagaliau praris Kalnų Karabachą, kuris jau tris dešimtmečius buvo tarsi parako statinė regione? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Kalnų Karabacho separatistai trečiadienį paskelbė, kad tarpininkaujant Rusijos taikdariams buvo pasiektas susitarimas dėl visiško karo veiksmų nutraukimo. Svarbiausios dienos naujienos: 22:40 | Landsbergis: operacija Kalnų Karabache vykstant karui Ukrainoje – ne sutapimas Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Azerbaidžano pradėta operacija separatistiniame Kalnų Karabache tebesitęsiant Rusijos invazijai Ukrainoje nėra sutapimas.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas trečiadienį paragino nedelsiant nutraukti kovas Kalnų Karabache, kur Azerbaidžanas pradėjo karinę operaciją prieš armėnų separatistų pajėgas. „Generalinis sekretorius griežčiausiais žodžiais ragina nedelsiant nutraukti kovas, deeskaluoti [padėtį] ir griežčiau laikytis 2020 metų ugnies nutraukimo bei tarptautinės humanitarinės teisės principų“, – sakė A. Guterreso atstovas Stephane'as Dujarricas.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba antradienį pranešė, kad surengs skubų posėdį, Prancūzijai ir Jungtinėms Valstijoms vadovaujant pastangoms sustabdyti Azerbaidžano karinę operaciją etniniame armėnų anklave Kalnų Karabache. Separatistai sakė, kad Azerbaidžanas antradienį iš artilerijos, reaktyvinių lėktuvų ir dronų apšaudė kalnuotą teritoriją, praėjus vienai dienai po to, kai buvo atnaujintas pagalbos krovinių vežimas į Kalnų Karabacho separatistų teritorijas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį paragino Azerbaidžaną nedelsiant nutraukti karinę operaciją, pradėtą prieš armėnų apgyvendintą separatistinį Kalnų Karabacho regioną. „Jungtinės Valstijos yra labai susirūpinusios dėl Azerbaidžano karinių veiksmų Kalnų Karabache ir ragina Azerbaidžaną nedelsiant nutraukti šiuos veiksmus“, – sakoma A. Blinkeno pareiškime. JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose jis rengė pokalbius telefonu dėl krizės.

Azerbaidžanas antradienį paskelbė apie „ribotą karinę operaciją“ Kalnų Karabache, kurios tikslas yra „sunaikinti nelegalius armėnų dalinius“. BBC karinis apžvalgininkas Ilja Abiševas paaiškino, kokie gali būti Azerbaidžano tikslai po šiandienos smūgių armėnų pozicijos Kalnų Karabache.