kainos

Visapusę daugiabučių namų priežiūrą vykdantis „Mano BŪSTAS“ šiemet fiksuoja gerokai išaugusias naujų ir sugrįžusių klientų gretas. Bendrovės teigimu, tokį rezultatą pavyko pasiekti, nes klientai įvertino ženkliai pagerėjusią paslaugų kokybę bei tai, kad už tą pačią kainą gaunama daugiau naudų.

Didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklas „Senukai“ sumažino kainas daugiau kaip 7 tūkst. prekių. Šiuo sprendimu siekiama vartotojams ir verslo klientams padėti lengviau įveikti neapibrėžtumo laikotarpį. „Itin daug dėmesio skiriame mūsų klientų poreikiams. Atsižvelgę į juos ir vertindami ekonominę situaciją, šiuo sprendimu siekiame padėti klientams taupyti įsirengiant ar atnaujinant namus, įsigyjant kitų reikalingų prekių.

Atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų ir apvalinti kainas Lietuva galėtų jau po mažiau nei 2 metų. Lietuvos bankas toliau aiškina, kad smulkūs centai valstybei daro tik nuostolį, žmonės juos išmėto ar kaupia namie, nes nenori nešiotis ir plėšyti piniginių. Visgi patys pirkėjai, nors ir skundžiasi centais, mano, kad prekybininkai nenusiskriaus ir sugebės kainas apvalinti savo naudai. Planui nebekaldinti vieno ir dviejų centų monetų nepritaria ir smulkusis verslas bei profsąjungos.

Vilniaus ir Palangos savivaldybėse mažiausiai dešimt kartų padidintos saugotinų želdinių atkuriamosios vertės kartu didins ir nekilnojamo turto (NT) kainas, sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Žadama, kad nuo 2025 metų atsiskaitant grynaisiais, jūsų prekių krepšelio suma bus apvalinama iki 5 arba 10 centų. Lietuvos bankas tikina, kad šis sprendimas padės sutaupyti ir sumažinti 1 ir 2 centų monetų cirkuliaciją apyvartoje, šių monetų bus kaldinama mažiau, o galiausiai jų iš viso neliks apyvartoje. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento atstovė Edita Lisinskaitė teigė, nuo 2025 metų gegužės 1 d. žadama pradėti apvalinti galutinę pirkinių krepšelio sumą.

Lietuvių algos toliau didėja ir jau pasiekė apvalią sumą – 2000 eurų. Tačiau atskaičius mokesčius, ši alga yra trečdaliu mažesnė, tad gyventojų neguodžia. Didesnėmis algomis lietuviams neleidžia pasidžiaugti ir infliacija, o perkamoji galia, anot ekonomistų, į prieškrizinį lygį sugrįš tik kitais metais. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis šiemet auga kas mėnesį vidutiniškai po procentą ir vasaros viduryje pasiekė 2000 eurų. Tai skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Šiandien Lietuvoje – ne tik kalendorinis ruduo, bet ir mokslo metų pradžia. Ne paslaptis, kad kai kuriems tėvams vaikų paruošimas mokyklai yra nemenkas iššūkis, o kanceliarinėms prekėms ir kitoms reikmėms tenka stipriai patuštinti kišenes. Atėjus naujiems mokslo metams portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek tėvams kainavo į mokyklą paruošti savo vaikus, kokias kainas ir pasiūlymus mokyklinukams šiemet paruošė prekybos tinklai Lietuvoje.

Didžiausią degalinių tinklą Lietuvoje valdanti „Viada“ jungiasi prie „Circle K“ iniciatyvos ir šiandien nuo 14 iki 17 val. mažina degalų kainas 20 ct litrui. Akcija galioja visoms degalų rūšims. Lojalumo programos dalyviams bei visų tinkle aptarnaujamų nuolaidų kortelių turėtojams papildomos nuolaidos taip pat bus taikomos. „Artėjantys mokslo metai išties atneša ir nemažai rūpesčių.

Maistas Lietuvoje per dvejus metus pabrango 45 proc. Labiau už kitus produktus brango vištų kiaušiniai, kurių kaina šoktelėjo daugiau nei dvigubai. Kainų stebėtojai tikina, kad gamintojai ir prekybininkai galėtų kainas sumažinti ne procentu, o net keliasdešimčia procentų, tačiau to nedaro, nes siekia pripratinti pirkėjus prie aukštų kainų. Ekonomistai aiškina, jog ne viskas taip paprasta, o gamintojai vardija aibę priežasčių, kodėl piginti prekių negali.

Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį pranešė, jog didina bazinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto, siekdamas pažaboti didelę infliaciją. Norma didinama iki 4 proc. – aukščiausio nuo 2008 metų lygio. Pasak centrinio banko, infliacija, kuri liepą pasiekė 5,4 proc., „kiek sumažėjo, bet tebėra didelė ir gerokai viršija tikslinį“ 2 proc. lygį. „Kad infliacija vėl pasiektų tikslinį lygį, reikia šiek tiek didesnės palūkanų normos“, – teigiama centrinio banko paskelbtame pranešime.

Po dizainerio Juozo Statkevičiaus pasipiktinimo Palangos paplūdimiams nešvara, socialiniuose tinkluose sujudo ir kiti gyventojai. Žmonės nirsta dėl Palangoje mąžtančių viešųjų tualetų. J. Statkevičius dar seniau minėjo, kad poilsiautojai yra priversti gamtinius reikalus atlikti kopose arba jūroje, o dėl smarvės neįmanoma ilsėtis. Jis priduria, kad ši problema išlieka jau 30 metų ir prašo greičiau reaguoti.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse nuo 2021 metų brango trečdaliu, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su 2021 metų liepa, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis šių metų liepą brango 32 proc. (17,12 eurų). Daugiausiai krepšelio kainą didino „Iki“ – 42,9 proc. (kaina didėjo 23,13 eurų), antroje vietoje „Maxima“ – 35,5 proc. (17,02 eurų), trečioje „Lidl“ – 30,2 proc. (15,67 eurų), ketvirtoje „Rimi“ – 25,8 proc.

Lenkijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, smuko 0,5 proc., parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti išankstiniai duomenys. Metinis nuosmukis antrąjį ketvirtį buvo didesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 0,3 proc., ir didesnis už rinkoje prognozuotą vidutiniškai 0,3 proc.

Eksportuotų prekių kainos birželį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 8,7 proc., importuotų prekių – 13,3 procento. Per mėnesį – birželį, palyginti su geguže – eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,3 proc., importuotų – sumažėjo 0,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 26,5 proc. – per mėnesį pabrango elektra. Transporto priemonių kėbulai, priekabos ir puspriekabės pabrango 12 proc., betono, cemento ir gipso gaminiai – 9,1 proc.

Šį rugsėjį išleisti pirmoką į mokyklą gali vidutiniškai kainuoti 375 eurus. Tai maždaug 7 proc. brangiau nei praėjusiais metais. Vyresnių klasių moksleiviui, kuriam nereikia uniformos ar sportinės aprangos, išsiruošti į mokyklą šįmet turėtų pakakti nuo 70 iki 120 eurų sumos. „Swedbank“ Finansų instituto atliekami kasmetiniai skaičiavimai rodo, kad nors daugelis kanceliarinių prekių kainuoja vienaženkles sumas apskaičiuojamas mokyklinių prekių krepšelis apima daugiau kaip 40 kategorijų.

Keliautojas Ramūnas Tepliakovas su naujienų portalu tv3.lt sutiko pasidalinti įspūdžiais iš Farerų salų. Ši įspūdinga salų grupelė rikiuojasi prie šiaurės Atlanto vandenyno, tarp Škotijos ir Islandijos. Šios salos buvo atrastos dar viduramžiais. Vyras sako, kad į salas galima patekti dviem būdais: lėktuvu ir automobiliu. Būtent todėl R. Tepliakovas ir pasirinko keliauti savo nuosavu automobiliu.

Paprastas atostogų įkarštis ar rimtas perspėjimo signalas? Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai ieško paaiškinimų, kodėl liepos mėnesį ištiko tikras butų sandorių įšalas. Lyginant su pernykščiu vidurvasariu, butų žmonės nupirko beveik ketvirtadaliu mažiau. Liepos mėnesį, palyginti su metais anksčiau, butų pardavimo sandorių sumažėjo kone ketvirtadaliu. Tokio nuosmukio nesitikėjo net nekilnojamojo turto plėtotojai.

Vasarai artėjant į pabaigą, lietuviai grįžta iš atostogų ir neretai pasakoja, kad poilsį renkasi svetur, nes kainos Lietuvos kurortuose kandžiojasi, o oras mūsų pajūryje – nenuspėjamas. Pastebima, kad vis dažniau atostogauti lietuviai traukia ne tik į „viskas įskaičiuota“ viešbučius Turkijoje, bet ir europiečių pamėgtas vietas Senajame žemyne.

Metinė infliacija Lenkijoje liepą tebebuvo dviženklė, nors ir pasiekė žemiausią per beveik pusantrų metų lygį, parodė šalies statistikos tarnybos (GUS) pirmadienį paskelbti galutiniai duomenys. Metinė infliacija, birželį siekusi 11,5 proc., liepą, kaip ir skelbta preliminariai, smuko iki 10,8 proc., nusileidusi žemiausiai nuo 2022 metų vasario, rašo portalai „Trading Economics“ ir „RTT News“. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų metinis augimo tempas liepą sulėtėjo nuo 17,8 proc.

JAV ūkio augimas ir darbo užmokesčio didėjimas turėtų būti „atsparumo šaltinis“, net jei ekonomika ir toliau vės, sako šalies iždo sekretorė Janet Yellen. „Vis dar manau, kad yra kelias toliau mažinti infliaciją ir kartu išlaikyti sveiką darbo rinką“, – sakoma penktadienį paskelbtose jos kalbos, kurią ji šią savaitę sakys Nevadoje, ištraukose. „Nors esama rizikos, kol kas turimi įrodymai rodo, kad mes einame tokiu keliu“, – pridūrė J. Yellen.

Didmeninės kainos Vokietijoje liepą smuko ketvirtą mėnesį iš eilės, parodė šalies statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys. Didmeninės kainos praėjusį mėnesį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, smuko 2,8 proc. ir metinis nuosmukis buvo kiek mažesnis negu birželį, kuomet sudarė 2,9 proc., rašo portalai „Trading Economics“ ir „RTT News“. Metinį kainų smukimą daugiausia lėmė 20,8 proc. per metus kritusios didmeninės naftos produktų kainos.

Birželį Lietuvoje atlikta statybos darbų už 500,8 mln. eurų (to meto kainomis) – 11,8 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, tačiau 0,5 proc. mažiau nei gegužę, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Gyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 94,3 mln. eurų – 20,1 proc. mažiau nei prieš metus, negyvenamųjų pastatų – už 158,8 mln. eurų – 4,4 proc. mažiau, o inžinerinių statinių – už 247,7 mln. eurų – 43,3 proc. daugiau. Per mėnesį pastatų statybos darbų atlikta 9,5 proc.

Sodybos dažnai būna emocinis pirkinys, kurį lemia gamtos ilgesys ir šilti orai, tad vasarą jų pirkimas suaktyvėja, pastebi specialistai. Vis tik jie pataria neskubėti ir atsižvelgti į tam tikras detales, dėl kurių vėliau gali kilti problemų. Ekspertų teigimu, svarbu apsispręsti, kam sodyba bus skirta: poilsiui vasarą, nuolatiniam gyvenimui ar verslui. Nuo to priklauso ir kaina – paprastam vasarnamiui galima išleisti ir keliolika tūkstančių, o siekiant nuomoti – šimtus tūkstančių eurų.

Vokietijoje vienas prekybos centras pirkėjus pasitiko ypatingomis akcijomis, per kurias jie pinigų visai nesutaupo. Prekybos tinklas kainas ne sumažino, bet padidino. Ir viskas tam, kad parodytų pirkėjams, kokia yra šių produktų kaina gamtai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nors su infliacija kovojantys lietuviai parduotuvėse ieško akcijų, kad galėtų įsigyti pigesnių produktų, vokiečiai per akcijas kai kur turi mokėti bene dvigubai brangiau.

Lietuvoje pinga maistas, tačiau tai vyksta itin lėtai. Kainų stebėtojai akcentuoja, kad prekybininkai per dažnai giriasi mažėjančiomis kainomis, nors prieš metus maistas buvo pigesnis nei dabar. Kovą su brangiu maistu žada ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo patarėjai prakalbo, kad kovojant su skurdu Lietuvai reikia iš naujo apsvarstyti laikinas PVM lengvatas būtiniausiems maisto produktams.

Yra buvę atvejų, kuomet prekeiviai skelbia apie nupigintas prekes, tačiau pažvelgus po raudonai paryškintomis „mažesnėmis“ kainomis galima rasti seną kainą, kuri yra lygiai tokia pati, kaip tariamos nuolaidos metu. Vis tik raudoni kainolapiai ne visada rodo laikiną akciją – pirkėjai skatinami neapsigauti, kad būtų išvengta nesusipratimų.

Hipotekos bendrovės „Nationwide Building Society“ skaičiuojamas būsto kainų Jungtinėje Karalystėje indeksas liepą, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai smuko 3,8 proc. ir būsto kainų smukimas buvo didžiausias nuo 2009 metų liepos.  Birželį būsto kainos taip pat mažėjo, bet kiek lėčiau – metinis nuosmukis sudarė 3,5 proc.

Prezidentūrai pareiškus, kad Vyriausybė galėtų ir vėl ieškoti būdų mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto prekėms ir taip kovoti su aukštomis jų kainomis, Finansų ministerija kartoja, kad sumažinus mokesčio tarifą prekės vartotojams nepigtų. Ministerijos teigimu, lengvatiniai PVM tarifai yra neefektyvūs, nes kainų mažėjimo jais nepasiekiama.

Vasara jau ritasi į pabaigą, o grybautojų pintinės vis dar pustuštės. Daug džiaugsmo grybautojams neteikia ir pasirodęs vienas kitas raudonviršis. Grybautojai sako, kad buvę metų, kai tokiu laiku pilnomis pintinėmis iš miškų vilkdavo grybus. O dabar grybų tenka gerokai paieškoti. Ir jau dabar atskleidžia, kad baravykai šiemet bus „auksiniai“ – už jų kilogramą teks atseikėti ir 20 eurų.

Ne paslaptis, kad kelionių draudimas gali apsaugoti nuo netikėtų ir piniginei skaudžių išlaidų kelionės metu. Pavyzdžiui, neapsidraudus ir susirgus užsienyje, už paprasčiausias medicinos paslaugas vidutiniškai tenka pakloti 500 ar 700 eurų. Vis tik svarbu žinoti, kuriuos draudimus rinktis verta, o kurių – ne. Specialistų aiškinimu, draudimo paketai priklauso nuo kelionės pobūdžio.

Trečią mėnesį iš eilės Lietuvoje traukiasi kainos, tiesa, kol kas simboliškai. Išankstiniais duomenimis, liepos mėnesį kainos susitraukė 0,3 procento, užfiksuota mėnesinė defliacija. Sostinėje įsikūrusių gastrobarų savininkas A. Zimnickas pasakoja, kad paskutinį kartą gėrimų ir maisto kainas kėlė praėjusių metų rudenį nuo 5-ių iki 10-ies procentų.

Latvijos statybų kainų indekso metinis prieaugis birželį sumenko iki 4,1 proc. nuo 5,3 proc. gegužę, rodo nacionalinės statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Darbo jėga praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 6,7 proc. brangesnė pernai birželį, statybinės medžiagos per metus pabrango 2,2 proc., o išlaidos mašinoms ir mechanizmams didėjo 5,8 procento. Per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) Latvijos statybų kainų indeksas nukrito 0,2 proc., statybininkų atlyginimams augus 0,1 proc.

Lietuvoje trečią mėnesį iš eilės fiksuojant defliaciją, o gyventojų perkamajai galiai nemažėjant, su itin aukšta infliacija sietą ekonomikos nuosmukį galima laikyti pasibaigusiu, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, kainų kritimas teigiamai paveikė gyventojų lūkesčius.

Statybos sąnaudų elementų kainos birželį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 3,5 procento.  Tai lėmė vidutinio valandinio darbo užmokesčio (18,6 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (4,7 proc.) ir pridėtinių išlaidų (0,3 proc.) padidėjimas, pranešė Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį – birželį, palyginti su geguže, statybos pabrango 0,8 procento. Didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui turėjo darbo užmokesčio (5,2 proc.) padidėjimas.

Švedijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pakilo 1,5 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Šio kainų indekso augimas per mėnesį užfiksuotas pirmąkart nuo praėjusių metų gruodžio. Metinis jo kritimas pagilėjo iki 3,1 proc. nuo 2,1 proc. gegužę. Energijos kainas atmetus, gamintojų kainų metinis prieaugis sumenko nuo 5,6 proc. iki 4,4 procento.

Vėlyvos šalnos ir ilgai alinusi sausra padarė savo juodą darbą ir miškuose, ir privačiuose uogynuose. Tiek uogautojai, tiek uogų augintojai tvirtina, kad šiemet uogų derlius – menkesnis. Tiesa, ir brangesnis. Už miškuose raudonuojančias avietes uogautojai prašo net 8 eurų už litrą. Sako, uogų nedaug, o ir šios sirpsta vangiai, kai kur jau pernoko ir byra. Miške netoli Panevėžio Janinai pavyko pririnkti apie 10 litrų aviečių.

„Faktas, kad Tunise viskas 3 kartus pigiau negu Lietuvoje, o žmonės ten draugiški, paslaugūs“, – būtent taip apie atostogas atsiliepia Indrė. Šiais laikais planuotis atostogas Tunise ar kitur gali būti kur kas pigiau nei Lietuvos pajūryje. Atostogauti užsienyje su visu pilnu paketu – viešbutis, maistas, kelionės – yra gerokai pigiau, skaičiuoja Lietuvos gyventojai.

Lietuvos gyventojai dažnai permoka už prekes, kai perka jas fizinėse parduotuvėse. Pavyzdžiui, įsigyjant maisto papildus internetu kartais galima sumokėti ir daugiau nei dvigubai mažiau nei perkant tą pačią prekę atėjus į vaistinę. Verslas aiškina, kad prekyba internetu pigesnė, dėl to ir siūlo mažesnes kainas tik virtualiose parduotuvėse.

Kiekvieną savaitę daugybė lietuvių vyksta apsipirkti į Lenkiją. Daugelis pastebi, kad maisto produktai ir gėrimai ten daug pigesni nei Lietuvoje, ypač jeigu jiems dar taikoma nuolaida. Mūsų prekybos tinklai tikina, kad imasi priemonių mažinti maisto produktų kainas, kurios jau pasiekė ES vidurkį. Apie tai, kodėl Lietuvoje maistas nepinga, kai Lenkijoje – didžiulės nuolaidos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Pricer.

Jūros šventės mugėje ne tik mediniai šaukštai, pinti krepšiai ar metalo dirbiniai. Čia galima rasti ir visą skonių įvairovę – pyragus, saldainius, varškės spurgas, gatvėje kepamą maistą. Tačiau norint pasistiprinti ar atsigaivinti gali tekti paploninti piniginę, kadangi šiemet Jūros šventėje alus kainuoja 5-6 eurus, o iešmas šašlykų – 15 eurų. Klaipėdoje vykstanti Jūros šventėje šurmuliuoja daugybė klaipėdiečių, miesto svečių.

Pajūryje įpusėjusi Jūros šventės mugė šiemet klaipėdiečius ir miesto svečius vilioja pačiais įvairiausiais pirkiniais. Nors žmonių netrūksta ir nuotaika gera, vis tik prekybininkai neslepia apmaudo dėl gerokai išaugusios prekybinės vietos mugėje kainos. Pasak jų, šiemet ji kone padvigubėjusi, o dėl to kai kuriems jų teko net ir pakelti dirbinių kainas. Vakar Klaipėdoje prasidėjo 64-oji Jūros šventė.

Nemaža dalis lietuvių atostogauti į pajūrį vyksta su savo transporto priemone. Vis tik reikia žinoti, kad jų statymo tvarka Lietuvos kurortuose skiriasi. Vienur automobilį galima nemokamai palikti nuomotojų kieme, kitur už tai gali grėsti baudos. Pašnekovai neslėpė, kad už vietą automobiliui papildomai reikia mokėti ir apsistojus viešbutyje. Palangoje ji gali kainuoti nuo 8 iki 15 eurų už parą. Kitur, pavyzdžiui, Neringoje, automobilį parai galima palikti bendroje aikštelėje vos už 3 eurus.

Australas Samuelis Hunteris dalijasi patrauklia savo, kaip žigolo, gyvenimo realybe, kas mėnesį jo banko sąskaitą papildančia 10 000 australiškų dolerių (apie 6 tūkst. eurų). Sidnėjuje žigolas gyvena penkių žvaigždučių viešbučiuose ir prabangiai atostogauja kitose šalyse. Į ketvirtą dešimtį įkopęs Hunteris per mėnesį „aptarnauja“ septynias moteris, kurių amžius svyruoja nuo 23 iki 70 metų.

Šiemet vasara gerų dienų lietuviams šiek tiek pagailėjo. Tad gyventojai, išvydę gerų orų prognozes, neretai paskutinę minutę nusprendžia pasinaudoti proga ir vienai ar kelioms dienoms nuvykti į pajūrį. Vis tik vertėtų atkreipti dėmesį, kad neretai savaitgalis Palangoje gali atsieiti daug brangiau ar panašiai, kaip poilsis Ispanijoje, Graikijoje ar net savaitės kelionė į Turkiją. Pigiausi kambariai su bendra virtuve Palangoje kainuoja 61 eurą, yra ne itin patogioje lokacijoje.

Kiekvienais metais Lietuvoje didėja pensijos ir kitos išmokos. Tačiau maisto prekių kainos, panašu, auga dar sparčiau. Dėl to kas dešimtas lietuvis ar kas ketvirtas skurdo riziką patiriantis gyventojas neturi už ką nusipirkti tinkamo maisto. Tokias išvadas galima padaryti iš oficialios ES statistikos tarnybos „Eurostat“ paskelbtų duomenų. Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jų nesureikšmina. Esą padėtis Lietuvoje nėra tokia bloga.

Naujas pirkėjus papiktinęs kainų skandalas – tie patys populiarūs lietuvių pagaminti ledai Latvijoje kainuoja beveik euru pigiau – pusantro euro, o štai Lietuvoje už tuos pačius ledus paklosite jau 2,5 euro. Latvijoje pigiau galima nusipirkti ir lietuviškų varškės sūrelių. O įdomiausia tai, kad kainos skiriasi net to paties tinklo parduotuvėse. Tiesa, ledai – ne vienintelė mūsų gamintojų prekė, kuri, net nukeliavusi šimtus kilometrų, pas kaimynus latvius kainuoja pigiau nei Lietuvoje.

Kiekvieną savaitę daugybė lietuvių vyksta apsipirkti į Lenkiją. Daugelis pastebi, kad maisto produktai ir gėrimai ten daug pigesni nei Lietuvoje, ypač jeigu jiems dar taikoma nuolaida. Mūsų prekybos tinklai tikina, kad imasi priemonių mažinti maisto produktų kainų, kurios jau pasiekė ES vidurkį. Apie tai, kodėl Lietuvoje maistas nepinga, kai Lenkijoje – didžiulės nuolaidos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Pricer.

Dzūkams liūdnos dienos. Nors jau liepos vidurys, tačiau miškai sausi ir grybų vis dar nėra. Grybų ir uogų supirktuvės taip pat visai neseniai atvėrė duris, tačiau darbo irgi nėra. Varėnoje daug metų grybus ir uogas superkantis Almantas Juškevičius per gerą pusdienį supirko vieną dėžę voveraičių, vieną – mėlynių. Verslininkas miško gėrybes supirkinėti pradėjo vos prieš savaitę. Sezonas gerokai vėluoja, sako vyras. „Vakar truputį geriau buvo.

Vasaros metu atostogaujantys lietuviai dažnai apsilanko kaimyninėse šalyse. Daugeliui įprasta, kad Lenkijoje maisto prekės daug mažesnės nei Lietuvoje. Tačiau, panašu, kad bent kai kurios prekės jau daug pigesnės ir Latvijoje. Tokiu pastebėjimu „Facebook“ paskyroje pasidalijo vilnietis Mantas, neseniai apsilankęs kaimyninėje šalyje. „Ta pati „Baltija“ prie Baltijos. Ir jokios magijos dėl „Magijos“. Tik piečiau „Baltija“ brangesnė 47 procentais, „Magija“ – 31 procentu.