kainos

Seimas nusprendė nepratęsti iki šių metų pabaigos galiosiančios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešajam maitinimui. T. y. nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM. Vis tik restoranų atstovai tikina, kad tai esą pakenks ne tik verslams, bet ir gyventojams bei pačiai valstybei, kurios biudžetas praras daug pinigų. Anot jų, taip nužudysime maitinimo sektorių – vėl didės šešėlis, kainos augs ir iki 20 proc.

Dėvėtų drabužių pirkimas – vis labiau populiarėjantis užsiėmimas. Jis leidžia žmonėms ne tik sutaupyti lėšų, tačiau taip pat atrasti originalių, vienetinių daiktų. Visgi, ne visiems pavyksta lengvai aptikti kokybiškus drabužius.

Sulaukę pirmųjų sąskaitų už šildymą spalio mėnesį vilniečiai pakraupo – kai kuriems jos už dvi spalio savaites yra kone 60 procentų didesnės nei pernai. Vilniečiai pikti ir rėžia tiesiai – šilumininkai ir valdžia juos apgavo, mat žadėjo, kad atpigus dujoms ir kitoms žaliavoms, sumažės ir šildymo sąskaitos. Tiesa, šilumininkai atsakomybės kratosi ir teisinasi, kad dėl visko kaltas šaltas ruduo.

Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje praėjusį mėnesį brango, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – pigo, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Mėnesio infliacija Lietuvoje spalį sudarė 0,3 proc., o mėnesio defliacija Latvijoje ir Estijoje – 0,4 procento. Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija išliko Latvijoje, didžiausia – Estijoje. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekių ir paslaugų kainos buvo vidutiniškai 2,8 proc. didesnės nei pernai spalį.

Šiemet devynis mėnesius iš dešimties pirkėjai didžiausio prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse galėjo apsipirkti pigiausiai. Kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ duomenimis, spalio mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kainos reitinge „Maxima“ išliko pirmoje vietoje, užtikrindama lietuviams mažiausias maisto produktų kainas. „Net 89 procentai pirkėjų kasdien į savo krepšelį deda prekę su nuolaida ir sumažinta kaina.

 Išnagrinėjusi Lietuvos pašto prašymą, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) leido didinti universaliosios pašto paslaugos tarifus ir keisti korespondencijos siuntų, siunčiamų Lietuvoje, kainodarą. „Mes tvirtiname didžiausius universaliosios pašto paslaugos tarifus, o Lietuvos paštas turi teisę taikyti ir mažesnius, atitinkančius naudotojų interesus, vykdomos pašto veiklos pobūdį bei patiriamas sąnaudas, tarifus“, – pranešime sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

Tiems, kas nesusidūrė su mirtimi, gali būti sunku įsivaizduoti, ką daryti su velioniu, nuo ko pradėti organizuoti šermenis, laidotuves ir kiek pinigų tam gali reikėti. Laidojimą organizuojančių įmonių atstovės paaiškino visą procesą, ką daryti ir kur kreiptis mirus artimajam. Ne visi žino, kad, pavyzdžiui, neturint šeimos kapo, visame Kauno mieste dėl laidojimo galima kreiptis tik į vienas kapines. Pašnekovės neslėpė, kad visa tai gali kainuoti ir 1,5 tūkst., ir 2 tūkst. eurų.

Gyventojai ir verslas išgyvena nelengvus laikus, o kai kurie ekonominiai rodikliai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse yra patys blogiausi nuo ankstesnė pasaulinės finansų krizės. Pastebimo padėties gerėjimo artimiausiu metu veikiausiai nesulauksime, o kai kurie gyventojai gali patirti dar daugiau sunkumų, nes mažėjant kainų augimui kur kas labiau pasijus išaugusios paskolų palūkanos.

Daliai lietuvių pasirinkus ieškoti laimės svetur artimieji sunerimsta – kas laukia, kai reikės pargabenti mirusiojo palaikus į Lietuvą. Apie tai informacijos suteikė palaikų pargabenimo įmonės „Tylos kelias“ savininkas Darius Jankauskas. Jis atskleidė, kiek kainuoja parvežti mirusįjį į Lietuvą ir kokių klaidų nevalia daryti. Kaina priklauso nuo šalies Kalbėdamas apie paslaugų įkainius D. Jankauskas teigė, jog šios gali svyruoti priklausomai nuo šalies ir nuvažiuojamo atstumo.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse spalį pigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su rugsėju, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugsėjį pigo 3,4 proc. (2,35 euro), o palyginti su 2022-ųjų spaliu buvo 9,5 proc. (6,99 euro) pigesnis. Stebimų prekių kainos mažėja trečią mėnesį iš eilės, pastebi portalas, nors yra 20,7 proc. (11,43 euro) brangesnis nei prieš dvejus metus.

Net penkių dienų ilgasis savaitgalis į Palangą pritraukė gausybę žmonių iš visos Lietuvos. Dalis atvyko aplankę kapus, o kai kurie kurorte praleido visas laisvas dienas. Žmones kaip magnetas traukė jūra ir visai nebaidė 10 proc. kilstelėtos viešbučių kainos.  Radviliškietis Daivis su dvimečiu sūnumi Aru į Palangą atvažiavo praleisti ilgojo savaitgalio.

Ketvirtadienį Vilniuje duris atvėręs prekybos tinklas „Maisto Logistikos Centras“ sulaukė būrio pirkėjų. Vieni atėjo tik apsižvalgyti, o kiti – namo tempėsi pilnus krepšius maisto. Žmonės džiaugėsi, kad pavyko apsipirkti pigiau.  Apie tai, ar naujas prekybos centras Lietuvoje sumažins kainas kituose tinkluose, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Pricer.

Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje brangs visi alkoholiniai gėrimai ir rūkalai, taip pat ir elektroninių cigarečių skysčiai, kaitinamojo tabako produktai. Už alkoholį gyventojai mokės iki 36 centų daugiau nei moka dabar arba iki 1,02 euro daugiau nei mokėjo 2021 metais. Rūkalai (20 vnt. cigarečių pakelis) ateinančiais metais lietuviams atsieis net iki 47 centų daugiau nei šiuo metu arba iki 1,09 euro daugiau nei buvo 2021 metais.

Lietuvoje kainos auga vis lėčiau. Išankstiniais duomenimis, spalį metinė prekių ir paslaugų infliacija nukrito iki trijų procentų. Pasak ekonomistų, tai lėmė ne tik atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, bet ir mažėjantis žmonių apetitas. Mat Lietuvos gyventojai perka mažiau: mažmeninės prekybos apyvarta nukrito daugiau nei 2 procentais. Naujausi išankstinės infliacijos duomenys rodo, kad kainos spalio mėnesį kilo.

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę buvo skirtingos – Lietuvoje degalai kiek atpigo, Estijoje – pabrango, o Latvijoje kainos nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Ne paslaptis, kad korepetitorių kainos auga kaip ant mielių, nes jų paslaugų prireikia vis didesnei daliai mokinių. Be viso to, mokėti šimtus eurų už pamokas, kurių kokybės niekas negali patikrinti, yra dar sunkiau. Viena moteris papasakojo, kad, vedant dukrą pas korepetitorius, rezultatas pasimato tik vėliau. Ir, jei po kelių pamokų išaiškėja, kad korepetitorius dirba nekaip, dešimtys ar šimtai eurų būna išleisti perniek – tenka ieškoti kito mokytojo ir vėl mėginti laimę.

Lietuviai vis dažniau socialiniuose tinkluose stebi ir piktinasi nuotraukomis, kuriose matyti, kad užsienyje tie patys lietuviški gaminiai – sūriai, saldainiai, ledai – kainuoja gerokai pigiau, dažnai net perpus, nei gimtojoje Lietuvoje. Žmonės nesupranta, kodėl tiek už savo produkciją, tiek kitas populiariausių pasaulio prekių ženklų prekes mes mokame daugiau. Nors uždirbame daug mažiau nei, tarkime, Vokietija, kurioje už daugelį prekių žmonės ir moka gerokai mažiau nei lietuviai.

160 milijonų eurų elektros vartotojams skolinga valstybinė bendrovė ESO, užuot grąžinusi skolą, išmokėjo beveik dvigubai didesnius dividendus – 260 milijonų. Bendrovės vadovų algos siekia 7 tūkstančius eurų į rankas, o vartotojams skolą ir toliau žada grąžinti tik per 15 metų, tiesa, žada pridėti dar ir palūkanų. Dėl šio skandalo atsakomybės kratosi tiek energetikos ministras, tiek ir ESO vadovybė.

Smunkant metinei infliacijai maisto produktų kainos Lietuvoje galėtų būti dar mažesnės – tam yra palankios sąlygos, tačiau iš inercijos jos išlieka vis dar aukštos, sako banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, žiemą maisto ir energetikos išteklių kainos turėtų dar mažėti, tuo metu ekonomistas Rytis Krušinskas mano, jog jas gali didinti šildymo sezonas bei kalėdinis laikotarpis.  „Kainų kilimas – tarsi membrana, į vieną pusę atsidarė.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba galutinai pritarė sprendimui šio rajono gyventojams nuo spalio 1 d. iki metų galo subsidijuoti centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dalį, jei ši bus didesnė už vidutinę kainą Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pasak Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus, jau praėję metai parodė, kad energijos kainos gali netikėtai išaugti, o tokie neplanuoti pokyčiai turi didelę neigiamą įtaką gyventojų finansinei padėčiai.

Pirkėjai dažnai teikia pirmenybę lietuviškiems produktams ne tik todėl, kad palaiko vietinius verslus. Žmonės tikisi lietuviškus gaminius įsigyti pigiau, juk atkrenta transportavimo kaštai, kurie priskaičiuojami atvežtinėms prekės. Tačiau panašu, kad užsienyje lietuviška produkcija pigesnė. Gamintojai ir prekybininkai teisinai, kad kainas nustato atsižvelgdami į rinką, lietuviai daugiau uždirba, todėl ir mokėti už prekes gali daugiau.

Artėjant Lapkričio 1-ajai, žmonės jau ima planuoti, kaip puoš kapą, kokius priežiūros darbus reikės atlikti. Visgi, kitiems išeitimi tampa kapų priežiūros paslaugas teikiančios įmonės, kurios už atitinkamą sumą pasirūpina artimųjų kapais.  Dvidešimt aštuonerių metų Vilniuje gyvenantis Edvinas Genutis – penkerius metus savo veiklą vykdantis kapų meistras, kuris prižiūri, įrenginėja ar rekonstruoja žmonių kapus bei yra „GražūsKapai.lt“ savininkas.

Kas penktas lietuvis gyvena žemiau skurdo ribos, prestižinės profesijos atstovai algų kėlimo reikalauja gatvėse, o valdžia kalba apie naujus mokesčius, paliesiančius daugelį Lietuvos gyventojų. Tad dažnam kyla klausimas – kur ta prezidento žadėta gerovės valstybė? Apie tai šalies vadovas Gitanas Nausėda diskutuos TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Žodžių junginys „gerovės valstybė“ jau tapo tarsi prezidento Gitano Nausėdos vizitine kortele.

Nuo šios savaitės šiltais radiatoriais galės džiaugtis ir kauniečiai, ir vilniečiai. Tiesa, šildymo kainos gerokai skiriasi. Kauniečiai spalį iš didmiesčių mokės mažiausiai – tarp 5 ir 6 centų už kilovatvalandę, o štai vilniečiai mokės trečdaliu daugiau nei Kaunas, nes sostinės valdžia niekaip nepasiekia, kad kogeneracinė jėgainė dirbtų pilnu pajėgumu.   Miestai taip pat skelbia, kad žmonės neskuba teikti prašymų dėl kompensacijų šildymui, kreipiasi rečiau.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indekso kritimas per metus rugsėjį sulėtėjo iki 7,7 proc. nuo 8,9 proc. rugpjūtį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 12,1 proc. pigesnė nei pernai rugsėjį, o užsienio rinkoms skirta produkcija per metus atpigo 3,2 proc. (euro zonos – 4,5 proc., kitoms – 2,1 proc.

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę tapo skirtingos – Lietuvoje degalai kiek brango, Latvijoje – pigo, o Estijoje atpigo tik dyzelinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Kainas praėjusį mėnesį kilstelėjo visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai – Lietuvos. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, šis kainų indeksas Lietuvoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 1,3 proc., Latvijoje ir Estijoje – 0,7 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju) Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 5,9 proc., Latvijos – 7,7 proc., Estijos – 2,5 procento.

Didmeninių kainų Vokietijoje metinis kritimas rugsėjį pagilėjo iki 4,1 proc. nuo 2,7 proc. rugpjūtį, skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis). Šio kainų indekso metinis nuosmukis fiksuojamas jau šeštą mėnesį iš eilės, o rugsėjį buvo giliausias nuo 2020-ųjų gegužės. „Destatis“ pažymi, jog pagrindinė nuosmukio priežastis – palyginamosios bazės efektas, praėjusiais metais susiformavęs dėl smarkaus kainų ūgtelėjimo karo Ukrainoje fone. Per metus smarkiai krito naftos produktų (19,8 proc.

Nuo antradienio Palangoje pradedamas naujas šildymo sezonas, gera žinia vartotojams – kurorto gyventojams bei įmonėms šiluma šį sezoną bus pigesnė, rašoma savivaldybės pranešime spaudai. „Palangos šilumos tinklai“ šilumą į daugiabučių namų gyventojų būstus bei visiems kitiems, kurie yra šios įmonės klientai, pradės tiekti antradienį, spalio 17 dieną.

Vilniaus miesto savivaldybė ir AB Vilniaus šilumos tinklai šiandien skelbia šildymo sezono pradžią. 2023–2024 m. sezonas pradedamas su 10 proc. mažesne šilumos kaina nei pernai spalį, kuri šiemet yra 8,02 ct/kWh. Prognozuojama, kad kaina turėtų išlikti panašiame lygyje, kai vidurkis siekė 8,01 ct/kWh.

Lietuvoje pamažu kainų augimas lėtėja. Metinė maisto prekių ir paslaugų infliacija nukrito žemiau 4 procentų. Tačiau per rugsėjį gerokai pabrango dalis daržovių, avalynė, drabužiai ir tik simboliškai atpigo paslaugos. Ekonomistai aiškina, kad toks lėtesnis kainų augimas geras ženklas gyventojams, kurių perkamoji galia auga, tačiau verslai ateityje gali susidurti sunkumais, nes teks toliau kelti darbuotojų atlyginimus.

Pedagogų trūkumas, prastėjanti švietimo kokybė, neaiškios reformos ir mokytojų streikai lemia, kad vis daugiau moksleivių be privačių mokamų pamokų išsiversti negali, nors švietimas Lietuvoje ir turėtų būti nemokamas. O jei kyla tokių paslaugų paklausa, auga ir jų kainos. Specialistai pastebi, kad tokio korepetitorių poreikio, kaip šiemet, dar nepamena. Tačiau ir jų paslaugos – nepigios. Pavyzdžiui, už 1 pamoką kai kur prašoma ir 40 eurų.

JAV gamintojų kainų indeksas (PPI) rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, pakilo 2,2 proc., rodo Darbo departamento trečiadienį paskelbti duomenys. Augimas – sparčiausias nuo šių metų balandžio, gerokai pranoko agentūros „FactSet“ kalbintų Volstrito analitikų prognozes, kurių vidurkis buvo 1,6 procento. Patikslintais duomenimis, rugpjūtį šio kainų indekso metinis prieaugis siekė 2,0 proc., o ne 1,6 proc., kaip buvo skelbta anksčiau.

Gamintojų produkcijos kainos rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 1,3 proc., o be naftos produktų – 0,5 proc., o per metus – rugsėjį, palyginti su 2022 metų rugsėju – sumažėjo atitinkamai 5,9 proc. ir 6,4 proc. Bendram kainų pokyčiui per mėnesį didžiausios įtakos turėjo naftos produktų kainų padidėjimas (4,9 proc.) ir baldų kainų sumažėjimas (1 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Lietuvos rinkoje kainos per mėnesį padidėjo 1,5 proc. (be naftos produktų – 0,7 proc.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sumažėjo 27 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 65,98 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Elektros energijos kainos mažėjimui Baltijos šalyse daugiausiai įtakos turėjo 104 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba regione. (...) Šiaurės šalyse, palyginti su ankstesne savaite, ji sumažėjo tik 1 proc.

Šiemet Lietuvoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,5 procento. Daugiausia tam įtakos turėjo degalų, drabužių ir avalynės, daržovių, šilumos kainų padidėjimas bei kietojo kuro, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, aliejaus ir riebalų kainų sumažėjimas, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Rugsėjo metinė – rugsėjį, palyginti su 2022 metų rugsėju – infliacija siekė 3,7 procento.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 2,4 procento. Naujos statybos būstai pabrango 2,1 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 2,5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,3 procento. Ankstesnės statybos būstai pabrango 2,5 proc., iš jų daugiabučiuose namuose – 3 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Kartais pasigirsta istorijų, kai prekybininkai vilioja pirkėjus gudraudami, t. y. skelbdami nuolaidas, nors prekės kainos iš tikrųjų nė kiek nesumažina. Šią savaitę tokią menamą 60 proc. nuolaidą pirkėjai pastebėjo ir žinomoje interneto parduotuvėje. Moteris piktinasi, kad taip prekybininkai klaidina pirkėjus, nes prekė su nuolaida „atpigo“ nuo 709 iki... 709 eurų. Verslininkai tikina, kad tai buvo visai ne apgavystė, o tik skirtingų kainų parodymas.

Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose nerenovuotuose daugiabučiuose per tris šių metų ketvirčius atpigo vidutiniškai 5,5 proc., o vien tik rugsėjį – 1,4 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Tokių butų kvadratinis metras praėjusį mėnesį kainavo vidutiniškai 866 eurus. Skelbiama, jog šiemet butų kainos kai kuriuose Rygos „miegamuosiuose“ rajonuose atskirais mėnesiais demonstravo kukliai teigiamą dinamiką, tačiau bendra dinamika buvo lėtas mažėjimas kas mėnesį.

Vis daugiau lietuvių apsiperka Lenkijoje. Kad tai daryti būtų lengviau ir paprasčiau, organizuojami ir nemokami seminarai, padedantys rasti didžiausias ir pigiausias parduotuves, apskaičiuoti atsisiuntimo kainas. Prekes iš Lenkijos parvežančios įmonės pastebi, kad gyventojai prekes Lenkijoje perka ne tik sau, bet jomis prekiauja Lietuvoje. Įmonės, siunčiančios prekes iš Lenkijos, „We pack“ vadovė Indrė sakė, kad labai dažnai sulaukia klientų skambučių ir klausimų.

Institucijoms prognozuojant iki penktadalio pigesnį būsimą šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas sako, kad šildymas ne visoje Lietuvoje bus 20 proc. pigesnis.    „Kiekviename mieste situacija yra skirtinga, todėl tokio visuotinio atpigimo – 15-20 proc. kiekviename mieste turbūt negalima tikėtis“, – BNS trečiadienį sakė Valdas Lukoševičius.

Kol vieniems indaplovė bute yra prabanga, kitiems nuosavas SPA, kiaurą parą budinti apsauga ar net grįžimas namo privačiu lėktuvu yra paprasčiausia kasdienybė. Vos keli metrai iki upės ar jūros, vakarėliams ar vynui skirti rūsiai, 200 kv. m. plotą viršijančios terasos ir moderniausi interjero sprendimai – tv3.lt redakcija pasidomėjo, ką galima rasti brangiausiai pardavinėjamuose būstuose Lietuvoje.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ elektros perdavimo aukštos įtampos tinklais paslaugos kainos viršutinė riba kitąmet bus 1,329 cento už kWh – 2,03 karto didesnė nei nustatyta šiemet (0,654 cento). Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį nustatė tokią viršutinę ribą.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 2,9 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį – 3047 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugsėju) butai Taline pabrango vidutiniškai 3 procentais. Kainų mediana per mėnesį pakilo 0,7 proc., per metus – 1,5 proc. iki 2806 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 4 proc., per metus – 5,5 proc.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 2,4 procento. Naujos statybos būstai pabrango 2,1 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 2,5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,3 procento. Ankstesnės statybos būstai pabrango 2,5 proc., iš jų daugiabučiuose namuose – 3 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Keturis mėnesius Lietuvoje mažėjusios prekių ir paslaugų kainos rugsėjį vėl šovė į viršų – valstybės duomenų agentūra vėl užfiksavo mėnesinę beveik vieno procento infliaciją. Nors iki praėjusių metų infliacijos rekordų toli, ekspertai atkreipia dėmesį į naujas tendencijas – Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį vertina pozityviau nei anksčiau, bet pinigus leidžia atsargiau.

Lietuvos bankas beda pirštu į rekordiškai aukštas maisto kainas ir žeria kritiką prekybininkams. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus, jeigu tik norėtų, prekybininkai galėtų sumažinti prekių kainas, mat galimybių tam tikrai yra. Lietuvos bankas taip pat atnaujino ir ekonomines prognozes bei prakalbo apie „amerikietiškus kalnelius“. Esą šie metai bus geresni nei tikėjosi specialistai, tačiau kitąmet ekonomika augs lėčiau, nes Europa vis labiau jaus aukštų palūkanų naštą.

Praėjusių metų patirtis, kuomet artėjant šildymo sezonui elektros ir dujų kainos šoko į neregėtas aukštumas, verčia galvoti, ko iš žiemos galime tikėtis šiemet. Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ ateities elektros kainų tendencijas prognozuoja atsargiai, tačiau privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas teigia, kad šaltasis periodas šiemet, tikėtina, atneš mažiau iššūkių.

Šį mėnesį elektros vidutinė kaina, pagal rugsėjo 1–12 d. duomenis, kol kas yra didžiausia šiais metais ir siekia 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh, praneša Lietuvos energetikos agentūra.O už dujas Lietuvos gyventojai šiuo metu priversti mokėti maždaug trečdaliu brangiau nei jos kainuoja rinkoje. Taip nutiko, nes „Ignitis“ užsipirko brangių dujų.