kaina

Birželio pabaigoje rusų įsibrovėliai paliko strategiškai svarbią Gyvačių salą Juodojoje jūroje. Rusijos gynybos ministerija greitą rusų atsitraukimą pavadino „geros valios žingsniu“. Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnijus paaiškino, kad „okupantai paliko salą, neatlaikę mūsų artilerijos ugnies, raketų ir oro smūgių“, rašo „Forbes“. Salą rusai užėmė vasario 24 d. ir būdami saloje jie  patyrė daug nuostolių.

Didžiausios Lietuvoje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ paslaugų kainos nuo rugpjūčio didės maždaug dešimtadaliu. Gyvenantiems butuose, įmonės paslaugos nuo rugpjūčio kainuos 1,2 euro už kubinį metrą (be PVM) – 10,1 proc. daugiau nei dabar. Su PMV tarifas sieks 1,45 euro už kubinį metrą. Gyvenantieji individualiuose namuose už kubinį metrą mokės 1,18 euro be PVM, arba 1,43 euro su PVM – taip pat dešimtadaliu daugiau.

Brokeriai pataria, ką daryti ir ko nedaryti perkant ar parduodant būstą, kokios didžiausios klaidos ir į ką svarbu atkreipti dėmesį tiek pirkėjams, tiek pardavėjams. Su nekilnojamo turto (NT) pardavimu ar pirkimu anksčiau ar vėliau tenka susidurti kone kiekvienam. Tačiau, brokerių teigimu, labai mažai kalbama apie esminius dalykus: kaip aprašyti parduodamą NT, ką daryti su nuotraukomis, kaip parinkti kainą, vykdyti tinkamas apžiūras ir valdyti jų srautus.

Birželio kaitra Lietuvoje išaugino kondicionierių ir ventiliatorių paklausą – prekybininkai skaičiuoja dešimtimis kartų augusius pardavimus, nepaisant kai kurių prekių brangimo. Jų teigimu, karštajam sezonui ruošiamasi iš anksto, todėl prekių nepritrūks. Technikos ir elektronikos prekybos tinklo „Topo centras“ vadovas Remigijus Štaras sako, kad pernai vėsinimo prekių pardavimai mušė visų laikų rekordus, tačiau ir pastarųjų dienų pardavimai jiems nenusileidžia.

Prasidėjus vasaros sezonui nemažai daliai žmonių maudymosi kostiumėliai tampa svarbiausiu sezono akcentu. Vis dėlto neretai kyla klausimas, kodėl maudymosi kostiumėliai kainuoja tiek pat, kiek džinsai, suknelės, palaidinės ar net batai, jei medžiagos šiam rūbui pagaminti reikia žymiai mažiau. Dizainerės atskleidžia, kad darbas su smulkiomis detalėmis ir tampria medžiaga yra brangus, reikalaujantis daug kantrybės, o sunkiausia rasti tam pasiryžusių siuvėjų, kurių Lietuvoje trūksta.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimas Europoje buvo sparčiausias nuo 2005 m. Gyvenamojo NT kainos daugiausia kilo Čekijoje, Estijoje ir Lietuvoje, o mažėjo – tik Kipre. Specialistai įspėja, kad dėl mažos pasiūlos Lietuvoje kainos ir toliau augs, nepaisant kalbų apie artėjančią krizę. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. IV-ąjį ketvirtį palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, būsto kainos euro zonoje pakilo 9,4 proc.

Kviečių ir pašarinių miežių supirkimo kainos Lietuvoje birželio viduryje padidėjo. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse birželio 13–19 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 368 eurus už toną – 2 proc. daugiau nei prieš savaitę ir 81,7 proc. daugiau nei prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Pašarinių miežių kaina siekė 341,2 euro – atitinkamai 7,4 proc. ir 96 proc. daugiau. Kukurūzų kaina siekė 326,3 euro – atitinkamai 6,3 proc. ir 65,3 proc. daugiau.

Pasibaigus antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo tiekėjo pasirinkimo terminui, šią savaitę išaugo visų nepriklausomų tiekėjų siūlomos kainos, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. Šios kainos aktualios tiekėjo vis dar nepasirinkusiems gyventojams – jie raginami nedelsti ir pasirinkti tiekėją, kuris tieks elektrą nuo rugpjūčio 1-osios. Nuo liepos jiems bus teikiama garantinio tiekimo paslauga – ji bus 25 proc.

Lietuvoje vis daugėja žmonių, kurie domisi sparčiai populiarėjančiais egzotiniais gyvūnais – nykštukinėmis voverinėmis skraiduolėmis (ang. Sugar Glider). Paprastai klasikinės spalvos skraiduolės kaina prasideda nuo 250 eurų, tačiau neretai už įdomesnių spalvų augintinius žmonės yra pasirengę pakloti virš 1 ar net 2 tūkst. eurų. Nykštukinė voverinė skraiduolė – tai vos 120–140 g sveriantis gyvūnėlis, kilęs iš Australijos ir Naujosios Zelandijos.

Lygindami elektrinius ir vidaus degimo automobilius žinovai atskleidė, kad tokį automobilį įsigyti apsimoka ne visiems – tai priklauso nuo nuvažiuojamo atstumo, įkrovimo stotelių ir elektros kainos. Kuro kainoms gerokai išaugus elektriniai automobiliai sulaukia vis daugiau susidomėjimo, bet kyla klausimas, per kiek laiko toks automobilis atsipirks ir kiek jo įkrovimo kaina skiriasi nuo degalų kainų.

Naujo migrantų centro Pabradėje statybos rangovo konkursą trečią kartą skelbianti Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) projekto preliminarią kainą padidino 2,5 mln. eurų – iki 9 mln. eurų.  Kaina didinama atsižvelgus į statybos darbų brangimą, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas.  „Atsižvelgta į tai, kad paslaugos brangsta dėl geopolitinių priežasčių, padidintas biudžetas. Prieš tai buvo 6,5 mln. eurų, o dabar yra 9 mln. eurų“, – BNS sakė Rokas Pukinskas.

Pietinėje Bruklino dalyje galima rasti mašiną, kuri yra panaši į permatomą karstą, tačiau ūžia kaip pramoninis ventiliatorius. Viduje esančios metalinės detalės nesustodamos slankioja, kol, po maždaug valandos, iš mašinos apačioje esančios angos, lyg koks kiaušinis, iškrenta maudymosi kostiumėlis. Tai aukštųjų technologijų procesas, kuris atrodo labai paprastai: norint gauti beveik pabaigtą maudymosi kostiumėlį, užtenka spustelti mygtuką.

Ilgąjį Joninių savaitgalį Lietuvos kurortuose – poilsiautojų gausa. Kai kur apsistoti vietų nelikę, o Druskininkuose, Birštone ir pajūryje kartu užimta 85 proc. apgyvendinimo įstaigų. Nepaisant išaugusių kainų, gyventojų lūkesčiai yra aukšti, tačiau analitikai sako, kad rudenį-žiemą tikimasi ryškaus sulėtėjimo.  Lietuvos kurortų asociacijos vadovė sako, kad pastarasis savaitgalis sulaukė ypač didelio turistų susidomėjimo, dauguma jų – vietiniai.

Pagal prekių ir paslaugų kainas Europos Sąjungoje (ES) Lietuva yra 22-oje vietoje – kainų lygis šalyje buvo 28,1 proc. punktai žemesnis už ES vidurkį. „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. suvartojamų prekių ir paslaugų kainų lygis ES šalyse reikšmingai skyrėsi. Jei vidutinis ES kainų lygis buvo 100 proc., tai jį gerokai viršijo didžiausias prekių ir paslaugų kainas turinčios Danija ir Airija – po 140 proc. Nuo jų tik 8 proc. atsiliko Liuksemburgas, po jo – Švedija (127,9 proc.

„Ir vėl vasara, ir vėl pirmos uogos, ir vėl jų kainos, pasiekusios kosmosą. Aš jau turėjau garbės pamatyti, kiek kainuoja pirmosios žemuogės, o jūs? Tikiuosi, kad dar nematėte, nes ne tik kad nustebsite, bet ir, tikėtina, išvirsite iš kėdės“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Indrė.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, kad Vilniaus grožio salono „L‘Amour“ kainodara yra diskriminacinė lyties atžvilgiu – moterų kirpimas brangesnis nei vyrų. Kontrolierė taip pat konstatavo, jog salono darbuotoja pažemino translyčio kliento garbę ir orumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Skundą pateikęs translytis vyras internetu užsisakė vyriško kirpimo paslaugą.

Pastaruoju metu visoje Lietuvoje, o ypač Vilniuje, jaučiamas didelis nuomojamų butų pasiūlos sumažėjimas ir ryškus kainų kilimas. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai pripažįsta, kad būsto nuomos pasiūla sumažėjo net iki 70 proc., o kainos pakilo nuo 13 iki 60 proc. Skaičiuojama, kad butų nuoma Vilniuje ir toliau išlieka brangiausia. Tačiau didžiausias kainų kilimas per metus pastebimas Klaipėdoje, kurioje nuomos kainos aplenkė prašomas Kaune.

Tarp nekilnojamojo turto (NT) skelbimų žmonės neretai randa „perliukų“, kuriais pasidalina soc. erdvėje ir sukelia dideles diskusijas. Šį kartą lietuviai dalinosi Vilniaus miesto savivaldybės viešo aukciono būdu parduodamu NT, kuris nustebino ne tik kaina, bet ir neįprasta būsto būkle. NT specialistas atskleidė, kad savivaldybių pardavinėjami būstai dažnai būna avarinės būklės, taigi nėra kuo stebėtis. Vis dėlto jis sutiko, kad šį kartą prašoma kaina iš tikrųjų yra nemaža.

Moteris, norėdama užsitikrinti, kad įsigys butą, pasirašė preliminarią sutartį su nekilnojamojo turto (NT) bendrove. Ją užtikrino, kad sąlygos ir buto kaina nesikeis, tačiau po pusės metų jai pranešė, kad būstas pabrango net 17 tūkst. eurų. Įmonės teigimu, sutarties įvykdymas tapo „sudėtingesnis ar neįmanomas“ dėl karo pasekmių statybų sektoriuje.

Bitkoino kaina pirmadienį nukrito iki žemiausio lygio per 18 mėnesių, pasiekdama 25 tūkst. JAV dolerių, investuotojams vengiant rizikingo turto pasaulinėse rinkose vyraujant išpardavimų nuotaikoms. Londone prasidėjus prekybos sesijai populiariausios pasaulyje kriptovaliutos kaina nukrito apie 10 proc. iki 24 692 JAV dolerių. Toks lygis paskutinį kartą buvo regėtas 2020 metų gruodį.

Gegužės mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 41 proc. didesnė nei balandį ir siekė 164,7 euro už megavatvalandę (MWh). Kainos kitose Baltijos šalyse augo 50 proc.: Latvijoje iki 164,2 euro, Estijoje – iki 151,4 euro. Baltijos šalyse valandinis elektros energijos įkainis svyravo nuo 6,6 500,1 euro, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, kainų augimą Baltijos šalyse gegužę lėmė nepalankūs orai, 30 proc.

Šią vasarą geležinkelių ir tarpmiestinis autobusų viešasis transportas Lietuvoje bus brangesnis: „Lietuvos geležinkeliai“ jau nuo birželio pradžios 11 proc. padidino bilietų kainas, o autobusų vežėjai panašiai jas numato didinti artimiausiu metu. Pasak keleivius geležinkeliu vežančios „LTG Link“ atstovės Kotrynos Dzikaraitės, bilietus branginti bendrovė buvo priversta dėl augančių sąnaudų – didėjo darbo užmokestis, traukinių priežiūros kaštai, ypač – elektros ir dyzelinio kuro kainos.

Nepriklausomą tiekėją besirenkantiems gyventojams brangiausiai parduoti elektrą trečiadienį siūlo „Enefit“, o pigiausiai – „Elektrum Lietuva“, rodo Lietuvos energetikos agentūros skelbiamos preliminarios tiekėjų siūlomos kainos.  Palyginti su antradieniu didėjo „Enefit“ siūloma kaina, „Igničio“ ir „Elektrum Lietuvos“ mažėjo, o „Perlas energijos“ liko tokia pat.

Pirmųjų šviežių, Lietuvoje užaugintų bulvių derlius jau pasiekė parduotuves. Bulves tiekiančios įmonės direktorius Remigijus Grumčius sako, kad šįmet pirmosios bulvės parduotuves pasiekė kaip įprasta, birželio pradžioje. Be to, šį sezoną jis tikisi sulaukti ne mažesnio derliaus nei kiekvieną vasarą.

„Šie metai ypatingi mano šeimai – sūnus baigia pradinę, o dukra – vidurinę mokyklą. Šiuo metu kaip tik laiko egzaminus ir jau po mėnesio lauks išleistuvės. Ech ta jaunystė! Dabar jaunimas džiaugiasi, o mes, tėvai, sukame galvas, iš kur paimti pinigų visiems poreikiams ir norams“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Regina. Liepos mėnesį mano dukros išleistuvės. Žinoma, tėvai dalyvauti nekviečiami, nusimato vakarėlis be mūsų.

Maisto kainos pasaulyje mažėja antrą mėnesį iš eilės, po rekordinio šuolio kovą – per pirmąjį Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesį, skelbia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO). Jos skaičiuojamas penkių pagrindinių maisto produktų grupių kainų indeksas gegužę nukrito 0,6 proc. (balandį – 0,8 proc.), tačiau buvo 22,8 proc. aukščiau nei pernai gegužę. Jo nuosmukį praėjusį mėnesį nulėmė aliejaus, pieno produktų, taip pat cukraus kainų sumažėjimas.

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal maisto produktų kainų kilimą – balandžio mėnesį maisto prekių kainos, palyginus su praeitais metais, išaugo 22,1 proc. Remiantis „Eurostat“, Europos Sąjungos statistikos tarnybos ir Federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, nuo paskutinių metų itin sparčiai augančių maisto produktų kainų labiausiai nukentėjo Rytų Europos šalys. Remiantis statistika, maisto produktų kainos Lietuvoje išaugo daugiausia ES – siekia net 22,1 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ragina Europos Komisiją (EK) imtis lyderystės ir stiprinti energetinę nepriklausomybę bei mažinti energetikos išteklių kainas. Tai ji pareiškė antradienį Roterdame po susitikimo su EK viceprezidentu bei euro reikalų ir socialinio dialogo komisaru Valdžiu Dombrovskiu.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje jaučiamas didelis naudotų automobilių pasiūlos sumažėjimas ir jų kainų kilimas. Pašnekovai atskleidžia, kad Rusijai prasidėjus karą buvo dingę ir pagrindiniai pirkėjai – ukrainiečiai. Vis dėlto panaikinus muitą automobiliams ukrainiečių paklausa dar labiau suaktyvėjo: 60–70 proc. automobilių išvažiuoja būtent į Ukrainą. Anot pašnekovų, ukrainiečiai perka beveik dvigubai pigesnius automobilius, nei lietuviai.

Ekspertai ir rinkos dalyviai mano, kad Vyriausybės sprendimas dėl itin išaugusių elektros kainų kompensavimo tvarkos antrąjį šių metų pusmetį suteiks daugiau aiškumo nepriklausomų elektros tiekėjų vis dar nepasirinkusiems žmonėms.  Vis dėlto jie pabrėžia, kad iki visiško aiškumo trūksta visuomeninio tiekimo kainos, be to, anot ekspertų, kompensacijos atima tiekėjų interesą mažinti siūlomus tarifus, jiems nelieka ir stimulo konkuruoti.

Statistikai prognozuoja, kad Lietuvos gyventojų atostogos šiemet bus brangesnės nei pernai – šeimos savaitės išvyka kainuos vidutiniškai apie 1,3 tūkst. eurų, o tam nebeužteks vidutinio darbo užmokesčio.  „Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai savaitės atostogos Lietuvoje 2019 metais kainavo 781 eurą, 2020 metais – 958 eurus, 2021 metais – 1137 eurus, tai šiemet jos atsieis apie 1,3 tūkst. eurų“, – pirmadienį žurnalistams sakė Statistikos departamento atstovas Audrius Taraila.

Vyriausybė pirmadienį ketina patvirtinti valstybės subsidiją gyventojams už elektrą ir gamtines dujas, taip pat minimalius tarifus, žemiau kurių jiems nebus kompensuojamos elektros ir dujų kainos. Subsidijos bus mokamos tik antrąjį šių metų pusmetį.   Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo nuo liepos iki gruodžio pabaigos elektros kainą buitiniams vartotojams padengti iki 9 centų už už kilovatvalandę (kWh), o gamtinių dujų – iki 54 centų už kubinį metrą.

Prasidėjus šiltajam sezonui itin aktualus tampa vejos tvarkymas. Didesnius sklypus turintys žmonės, taip pat įmonės ir valstybinės įstaigos neretai naudojasi žolės pjovimo paslaugomis. Jas teikiantys verslininkai pripažįsta, kad šiemet kainos išaugo dėl pabrangusių degalų.

Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo buitiniams vartotojams padengti iki 54 centų jų mokamos gamtinių dujų kainos. Tokia maksimali subsidija už vieną kubinį metrą būtų mokama nuo liepos iki gruodžio pabaigos.  Pritaikius subsidiją, dujas maistui gaminanti naudojantiems (pirmos grupės) vartotojams bendrovės „Ignitis“ tiekiamų dujų kubo kaina didėtų 28,8 proc. iki 1,03 euro (su PVM), namų šildymui (iki 20 tūkst. kubų per metus) naudojantiems (antros grupės) vartotojams – 40 proc.

Artėjant Druskininkų kurorto šventei nuomotojai nespėja atsakyti į skambučius – kai kur apartamentai buvo rezervuoti dar prieš mėnesį, o šiuo metu vietų jau nebėra. Verslininkai pripažįsta, kad kainas šiek tiek pakėlė, bet susidomėjusių srautas vis tiek gerokai didesnis, nei įprastai. Druskininkų kurorto šventė vyks šį savaitgalį, nuo penktadienio iki sekmadienio.

Elektros vartotojai, rinkdamiesi tiekėją turi nepamiršti, jog 9 centų subsidija galios tik pusmetį, sako Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas. Jis taip pat įsitikinęs, kad su kompensavimo mechanizmų priėmimais vėluojama. „Tai, kad Vyriausybė bando tą kainų šuolį kažkaip sumažinti bent jau laikinai, t. y., pusmečiui, turbūt bus teigiamai sutikta daugelio gyventojų“, – LRT televizijos laidai „Svarbi valanda“ ketvirtadienį kalbėjo T. Janeliūnas.

Kylančios kainos jau grasina ir Didžiosios Britanijos tradicinio patiekalo žuvies pirštelių ir bulvyčių – geriau žinomų kaip tiesiog „Fish and chips“ – užkandinėms. Kavinių savininkai skundžiasi, kad vien žuvies kainos išaugo kone dvigubai, aliejaus – daugiau kaip pusantro karto. Tad tenka kelti ir patiekalo kainas. Kai kur porcija tradicinio patiekalo jau kainuoja ir daugiau nei 11 svarų – apie 13 eurų.

Kiekvieną mėnesį apie dešimtadalis suplanuotų B kategorijos praktikos egzaminų vietų lieka nepanaudotų. O tai yra virš tūkstančio prarastų galimybių būsimiems vairuotojams egzaminą laikyti anksčiau. To priežastis – gyventojai neatvyksta į egzaminą ir apie tai neinformuoja, o kiti apie savo nedalyvavimą praneša per vėlai.

Praėjusį savaitgalį sustabdžius Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos grupės „Inter RAO Lietuva“ prekybą elektra „Nord Pool“ biržoje, o kartu ir rusiškos elektros importą į Baltijs šalis, ekspertai sako, kad Lietuvai elektros užteks – šalis turi pakankamai galimybių ja apsirūpinti iš kitų šaltinių.  Vis dėlto neatmetama, jog rinkoje sumažėjus elektros pasiūlai, trumpuoju laikotarpiu elektra gali pabrangti apie 10 procentų.

Po sunkiasvorių vairuotojų parduotuvių pardavėjai yra antra populiariausia specialybė Lietuvoje. Vis dėlto vis dažniau gyvą bendravimą su žmonėmis parduotuvėse keičia mechaninis atsiskaitymas savitarnos kasose. Jos diegiamos dėl to, kad pirkėjams yra patogesnės, kad yra pigesnės nei darbuotojai ar kad prekybininkai neranda pakankamai darbo jėgos? Savitarnos kasos Lietuvoje atsirado 2008 m., kai jas įrengė prekybos tinklas „Iki“. Šiuo metu šias kasas turi visi didieji parduotuvių tinklai.

Kuro kainoms pasiekus aukštumas pasekmes jaučia ir viešasis transportas. Jo atstovai pasakoja, kad paskutiniais mėnesiais patiria nemažus nuostolius, bet tikisi, kad didėjantys keleivių skaičiai išlaidas padengs. Pasibaigus karantinui taip pat pastebimi bilietų paklausos pokyčiai: pandemijos metu dominavo vienkartinių bilietų pirkimas, o terminuotų bilietų paklausa krito. Šiuo metu pastebima, kad keleiviai vėl grįžta prie ilgalaikių bilietų.

Pirmadienį Palangoje pradėjo veikti, kaip teigiama, didžiausias apžvalgos ratas Baltijos šalyse. Tačiau, kaip netruko įsitikinti gyventojai, tuo pačiu – ir bene brangiausias. Ratas buvo pagamintas dar praeitais metais, o dabar yra nuomojamas iš vienos Nyderlandų įmonės. Anot „Rota fortuna“ direktoriaus Dainiaus Drungilo, tai – moderniausias kada nors Lietuvoje buvęs apžvalgos ratas, kurio aukštis – daugiau nei 40 metrų, o juo naudotis gali iki 160 žmonių.

Artėjant vasarai žmonėms labai aktualu, kokią sumą teks atsidėti poilsiavimui. Kambarių ir apartamentų nuomos pajūryje atstovai atskleidžia, ko lietuviams tikėtis šią vasarą: atostogoms Palangoje, Nidoje ir Šventojoje teks išleisti daugiau nei praėjusiais metais. Pašnekovai teigia, kad nuomos kainos pajūryje šią vasarą pakils nuo 5 iki 25 proc. Pigiausia apsistoti bus Šventojoje, o brangiausia – Nidoje ir Kunigiškėse.

Statybininkai ir kelininkai perspėja, kad valstybės užsakytoms statyboms gresia krizė, panaši į buvusią 2009 metais, kai šios masiškai stojo. Statybininkai kaltina vyriausybę neveiklumu ir skelbia įspėjamąjį streiką. Dėl išbrangusių medžiagų verslas skundžiasi nuostoliais ir reikalauja papildomų pinigų, jei ne, grasina stabdyti darbus valstybės ir savivaldybių užsakytuose pastatuose, keliuose ir tiltuose. Premjerė verslininkus ragina ne streikuoti, o derėtis.

Netrukus dar brangiau gali tekti mokėti ir už vandenį. Vandens tiekėjai aiškina, kad išaugus energijos kainoms tenka dirbti nuostolingai, tad išgelbėti neva galėtų tik perskaičiuoti ir pakelti vandens tarifai. Įmonės norėtų, kad gyventojai už vandenį mokėtų bent 15 procentų, o kai kuriuose miestuose ir ketvirtadaliu brangiau. Kai kurios įmonės kainas jau buvo pakėlusios ir dabar valdžios prašo, kad leistų vandens tarifus peržiūrėti ne kartą, o dukart per metus.

Ateinantį pusmetį daugumai mūsų už elektrą ir dujas teks mokėti dar apie 40 proc. brangiau nei šiandien. Nors Seimas nusprendė iš biudžeto skirti pusę milijardo eurų elektros ir dujų kainų kompensacijoms, viso kainų augimo kompensuoti nesiryžta. Tiesa, kokie bus naujieji tarifai, gali paaiškėti tik kitą mėnesį.

Vokietijos nacionalinė oro vežėja „Lufthansa“ ketvirtadienį pareiškė, kad, po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pakilus energijos išteklių kainoms, gali pabrangti ir lėktuvų bilietai. Reaktyvinių degalų kainos pakilo „per daug, kad tai būtų galima kompensuoti papildomai karpant išlaidas“, per spaudos konferenciją pareiškė oro bendrovės finansų direktorius Remco Steenbergenas (Remkas Štenbergenas). Didesnės išlaidos energijai reiškia, kad „turės pakilti ir bilietų kainos“, pažymėjo jis.

Pasaulį ir vėl apskriejo absurdiškai ilgo Vladimiro Putino stalo, prie kurio jis priima pasaulio lyderius, nuotraukos. Šį kartą už stalo sėdėjo JT Generalinis sekretorius Antonio Guterresas, atvykęs kalbėtis apie karą Ukrainoje. Dabar jau visiems žinomas milžiniškas stalas, rodomas, kai filmuojami Putino susitikimai su pasaulio lyderiais. Manoma, kad toks sprendimas pasirinktas todėl, kad Putinas labai bijo užsikrėsti koronavirusu, rašoma dailymail.co.uk.

Didėjant energijos išteklių kainoms vandentvarkos įmonių veikla tapo nuostolinga – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifai, skirtingai nei dujų ar elektros, yra peržiūrimi tik kartą per metus. Rinkos reguliuotojo atstovė teigia, jog vandens tiekėjai kiek dramatizuoja padėtį, nes į jų tarifus jau įskaičiuojami pabrangę  energetiniai ištekliai ir didesnis darbo užmokestis – dalies įmonių paslaugų kainos jau padidėjo apie 15-20 procentų.