kaina

Lietuvoje atslūgus dar vienai pandemijos bangai ir mažėjant mirčių nuo koronaviruso, ėmė mažėti ir kai kurių su laidotuvėmis susijusių paslaugų įkainiai. Statistikos departamento (SD) duomenimis, beveik 10 eurų atpigo kapo duobės iškasimas. Praėjusį kovą už šią paslaugą vidutiniškai Lietuvoje teko mokėti beveik 197 eurus, tačiau balandį duobkasių darbas atpigo iki 189 eurų, rašoma SD pranešime žiniasklaidai.

Elektra daugumai vartotojų nuo ketvirtadienio brangsta vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc. Kainų augimas aiškinamas žaliavų kainų augimu rinkose.  Valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“ pranešė, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina vidutiniškai didėja apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc. Standartinio namų ūkio, per mėnesį sunaudojančio vidutiniškai apie 100 kWh elektros, išlaidos padidės apie 1,16 euro.

Nuo liepos brangsianti elektra ir dujos yra ekonomikos atsigavimo kaina, kurios Vyriausybė reguliuoti negali, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, ūkio atsigavimas skatina paklausą, kuri ir kelia kainas. „Dujų atveju turime grįžimą į 2019 metų lygį, nes praėjusiais metais kainų lygis buvo nenormaliai žemas ir taip jau yra, kad naftos produktų kainos, pačios naftos kainos tiesiogiai priklauso nuo to, kokia yra pasaulio ekonomikos sveikata“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Jeigu planuojate šią vasarą įsigyti pavėsinę turėtumėt suskubti. Gamintojai ir pardavėjai pastebėjo, kad jų kainos auga nebe mėnesiais, bet savaitėmis. Tačiau užsakymų netrūksta, pavėsinių žmonės sutinka laukti ir 2 mėnesius ir už jas mokėti 4 tūkst. eurų. Medines pavėsines gaminančios įmonės Pavesinesjums.lt atstovas Mantas pasakojo, kad gyventojai apie tokį pirkinį ima galvoti vos nutirpus sniegui. „Daugelis renkasi ir ieško pavėsinių jau ankstyvą pavasarį, o kiti netgi ir žiemą.

Šią savaitę prekybos tinkluose pasirodė pirmosios šviežios lietuviškos bulvės. Prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad bulvėmis prekiauti ėmė anksčiau nei pernai. O jų kaina siekia nuo 0,99 iki 1,29 už kilogramą. „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad lietuviška bulvių kilmė pirkėjams yra tarsi šviežumo ir aukščiausios kokybės garantas. „Šviežios, vietoje augintos bulvės kasmet yra itin laukiamos.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 11 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Elektra šalyje brangsta jau trys savaitės iš eilės.  Gegužės 31 – birželio 7 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 66,8 euro už megavatvalandę (MWh). Tokios aukštos vidutinės savaitės kainos Lietuvoje pastarąjį kartą fiksuotos vasarį, kai buvo pasiekta 69,5 euro už MWh riba.

Dalis gyventojų išėję apsipirkti grįžta su kur kas pilnesniu krepšiu pirkinių, nei planavo. Specialistai pastebi, kad žmonės pasiduoda impulsyviam pirkimui, ypač jeigu prekėms taikomos nuolaidos. Tačiau vis populiarėjančios ekologijos ir tvarumo idėjos atneš pokyčių. Žmonių nebestebins brangstančios prekės ir jie vis daugiau dėmesio skirs prekių kokybei, o ne kainai.

NT ekspertai įspėja, kad perkant būstą neužtenka susitaupyti pinigų pradiniam įnašui. Papildomai kainuoja įvairūs administraciniai mokesčiai, kurie gali siekti iki 2 tūkst. eurų. Jeigu žmogus naudojasi brokerio paslaugomis ši suma gali išaugti ir dvigubai – iki 4 tūkst.   Vilnietė Simona prieš pusmetį įsigijo nuosavą būstą. „Labai ilgai taupiau buto pradiniam įnašui ir įsirengimui. Tad nustebau, kad įvairūs administraciniai mokesčiai notarui, bankui ir kitiems man atsiėjo apie 1,5 tūkst.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad šiuo metu būsto rinka priklauso pardavėjams. Šie spaudžia pirkėjus kuo greičiau apsispręsti dėl perkamo būsto. Todėl ir derybos dabar kitokios, kaina nenuleidžiama, o priešingai – keliama. Laimi tas pirkėjas, kuris kelia kainą. Tačiau NT specialistai siūlo neskubėti, būstą rinktis atidžiau. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad gyventojai pirkdami būstą jau ima pamesti sveiką protą.

Paprastai balandžio pabaigoje pasibaigiantis šildymo sezonas šiemet perkops ir į gegužę, rašo portalas lrt.lt. Šilumos tiekėjų teigimu, ši žiema buvo kiek atšiauresnė už buvusią, todėl gyventojai už šildymą bus sumokėję daugiau ne tik dėl ilgesnio sezono. Per pandemiją atsirado ir daugiau prašančiųjų kompensacijos už šildymą. „Vidutiniškai padidėjo apie 5 eurus per mėnesį tokiuose vidutinės kokybės namuose, o ten, kur blogesnė, kur šilumos suvartojimas didelis, gali būti 8 ir 9 eurai.

Pagaliau baigėsi daugelio žmonių neigiamais epitetais linksniuojami 2020 metai. Nemažai daliai tautiečių šie metai buvo pakankamai sudėtingi, tačiau buvo ir tokių, kuriems pastarieji dvylika mėnesių atnešė ir teigiamų vėjų. Panašiai nutiko ir naudotų automobilių pasaulyje, rašoma pranešime spaudai. Dalies antrinei rinkai parduodamų automobilių kainos smuko, tačiau, kaip bebūtų keista, kai kurių automobilių kainos ir augo. Portalas Autoplius.

Klaipėdos Vasaros estrada bus kapitaliai remontuojama ir skelbiamas techninio projekto rengimo konkursas aplinkai sutvarkyti, poilsio, sporto ir rekreacijos infrastruktūriniams elementams įrengti, nes 2019 metais atlikta ekspertizė nustatė, jog statinys yra avarinės būklės praneša „Vakarų ekspresas“.  Dar pernai buvo organizuotas remonto darbų konkursas. Projektus pateikė įmonės „Vakarų siluetas” ir „SP Architektų grupė”, pastarosios projektas ir buvo pasirinktas.

Atėjus pavasariui vis daugiau gyventojų ima tvarkyti artimųjų kapus. Tačiau ne visi tai daro patys, užsienyje ar Lietuvoje gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės į pagalbą pasitelkia kapų prižiūrėtojus. Jie atlieka visus darbus – ravi, sodina ir laisto gėles, valo paminklus, uždega žvakes. O jų paslaugos siekia nuo 35 iki 90 eurų. Šiuo metu kapų prižiūrėtojų skelbimų netrūksta. Tačiau jų siūloma kaina skiriasi.

Vilniaus ir kelių aplinkinių rajonų daugiabučių gyventojams nuo liepos pigs vanduo, pranešė bendrovė „Vilniaus vandenys“.  Daugiabučių gyventojams vieno kubo kaina mažės 4 centais iki 1,32 euro (su PVM), o privačių namų – pakils vienu centu iki 1,29 euro (su PVM). Verslo klientams vanduo brangs taip pat 4 centais iki 1,37 euro.

Lietuvių vairuojamų automobilių parkas tampa vis žalesnis – šiomis tendencijomis mūsų šalis išsiskiria ne tik tarp kaimyninių Baltijos šalių, bet ir ES mastu. Praėjusiais metais Lietuvoje hibridiniai automobiliai sudarė 21 proc. visų šalyje registruotų visiškai naujų transporto priemonių, kai ES šalyse ši dalis siekė apie 12 proc.

Atėjus pavasariui, gyventojai ima svajoti apie namą užmiestyje, gamtoje. Modulinių namų statytojai pastebi, kad vis dažniau šią svajonę žmonės ir išpildo. Anot specialistų, modulinį namą galima pastatyti per mėnesį, o jų kaina prasideda nuo 20 tūkst. eurų. Tuo metu statybos leidimų tokiems namams nereikia arba jie išduodami paprastesne tvarka.

Apsiperkant velykiniam stalui, parduotuvių lentynos dažnai mirga nuo nuolaidų ir įvairių pasiūlymų. Tačiau jų nereikėtų visada priimti už gryną pinigą – pastebima, kad nuolaidos populiariausioms prekėms prieš šventes daromos nuo anksčiau sukeltų kainų, sako kai kurie specialistai.

Daugelyje šalių vairuotojai įprastai automobilį keičia kas 3 – 5 metus. Tai reiškia, kad dažnas atlieka bent du ar tris naujesnio automobilio pirkimo-pardavimo veiksmus kiekvieną dešimtmetį. Automobilio ridos klastojimas vis dar yra vienas didžiausių naudotų automobilių rinkos skaudulių visame pasaulyje. Odometrų, prietaisų skirtų nuvažiuotas atstumui matuoti, „atsukimo“ problema pirkėjams kainuoja nemažai pinigų.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinkoje augo ir sandorių skaičius, ir būsto kaina. NT specialistai tikina, kad šiemet kainų augimas išliks panašus. Tačiau ekspertų nuomonės išsiskyrė dėl pastatų kokybės. Vieni tikino, kad didelė paklausa skatins vystytojus mažiau kreipti dėmesio į pastatų kokybę. Kiti teigė priešingai, kad dėl naujų energinės klasės reikalavimų statybos kaina augs, bet pastatai bus kokybiškesni.

Pavasarį vis daugiau gyventojų ėmė rūpinti namų tvarka ir švara. Viena populiariausių prekių – robotas siurblys. Šių kaina siekia nuo 50 eurų iki 1500 eurų. Brangesni jie specializuotose parduotuvėse, o pigesni – jau naudoti. Pardavėjai pastebi, kad žmonės domisi ne tik siurbliais robotais, kurie valo grindis, bet ir langus ar pjauna veją. Robotų parduotuvės „Roboshop.lt“ vadybininkas Ernestas Gudžiūnas pasakojo, kad robotai siurbliai Lietuvos rinkoje atsirado prieš 8 metus.

Klaipėdietį vasarį nustebino kaina už socialinio būsto nuomą. Kelis metus mokėjęs pastovų nuomos dydį, vasarį jis gavo bene 50 eurų didesnę sąskaitą. Vyriškis piktinasi, kad apie nuomos kainos kėlimą jam nebuvo pranešta iš anksto. Tuo metu savivaldybė sako apie pasikeitusį nuomos dydį visus socialinių būstų nuomininkus įspėjusi, ir net keliais kanalais. Klaipėdietis sako, kad jis toks – ne vienas.

Evakuoto daugiabučio Vilniaus Gabijos g. vystytojas ir nekilnojamo turto (NT) ekspertai tikina, kad butus šiame name vargu, ar pavyks parduoti. NT specialistai pastebi, kad tiems pirkėjams, kuriems svarbi jų gyvybė ir pastato reputacija nepirks būsto, net su nuolaida. Tačiau gali atsirasti tokių pirkėjų, kuriuos suvilios žemesnė kaina. Panašių pavyzdžių specialistai mato Perkūnkiemio mikrorajone.

Centralizuotai tiekiama šiluma šalyje kovo mėnesį kainuoja 4,38 cento už kilovatvalandę (be PVM). Per metus šiluma atpigo 2,45 poc., tačiau per mėnesį brango 2,82 procento. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, šių metų kovą šilumos kaina išlieka viena žemiausių nuo 2012 metų. Palyginti su 2012-ųjų kovo mėnesiu, kaina mažėjo 43 procentais. Pasak tarybos, šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos.

Įvedus karantino režimą šalyje, stipriai pasikeitė ugdymo procesas. Pamokos persikėlė į namus, pasikeitė ir būrelių vykdymo tvarka. Nors mokytis iš namų, kaip parodė pandemija, įmanoma, kai kurių užsiėmimų perkelti į kompiuterio ekraną nepavyksta, tad jie nėra vykdomi. Tačiau tėvai sako net ir šiuo metu sulaukiantys mokėjimo kvitų už nevykstančius būrelius. Karantinas pakoregavo švietimo įstaigų veiklą, mokymosi procesas persikėlė į namus.

Verslininkai sako kiekvienais metais juntantys aktyvesnį pirkėjų susidomėjimą gėlėmis. Didesnį ar mažesnį – priklauso nuo metų, o gėlių paklausa atitinkamai diktuoja ir jų kainas. Šiemet jos stebina ne tik pirkėjus, bet ir pačius verslininkus. Šiemet gėlių rinkoje – mažiau nei įprastai, o tai aiškiai atliepia ir jų kainoms.

Lietuvos miškuose verda intensyvus darbas. Mat nuo pernai smarkiai padidėjo medienos poreikis ne tik Europoje, bet ir už Atlanto. Tam įtakos turėjo ir kinivarpų smarkiai pažeisti miškai kai kuriose šalyse, ir pandemija. Namuose laiką leidžiantys žmonės puolė remontuoti ir statytis namus, tad geros, kokybiškos medienos pradėjo trūkti ir tai viena iš priežasčių, kodėl net keliasdešimt kartų išaugo jos kaina. Lietuvos miškuose – pats darbymetis.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad gyventojų susidomėjimas būsto pirkimu neslūgsta. Dėl to vystytojai vis drąsiau eksperimentuoja su kainomis ir jas kelia. Be to, vis daugiau naujos statybos butų parduodama iš brėžinių. Anot specialistų, pirkti tokius butus gali būti rizikinga, nes vystytojai gali mažiau dėmesio skirti pastatų kokybei, nes juk butai jau išpirkti.

Turto bankas paskelbė šią savaitę perimto buvusio Lukiškių kalėjimo laikinos nuomos konkursą. Pastatų kompleksą planuojama išnuomoti dvejiems metams su galimybe laiką pratęsti. Pradinė nuomos kaina, kurią nustatė nepriklausomi turto vertintojai, – 0,97 euro už kv. metrą (be PVM), pranešė Turto bankas.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) pritaria studijų kainų didinimui, studentai sako nuogąstaujantys dėl mokslo prieinamumo, ypač sunkiau gyvenančių šeimų jaunuoliams.

JAV farmacijos milžinės „Pfizer“ ir Vokietijoje įsikūrusios įmonės „BioNTech“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 pardavimai 2021 metais gali siekti iki 15 mlrd. JAV dolerių ar netgi dar daugiau, jei „Pfizer“ pasirašys papildomas tiekimo sutartis, antradienį pranešė amerikiečių bendrovė. „Pfizer“ prognozuoja, kad 2021 metais visų bendrovės pardavimų suma sieks 59,4–61,4 mlrd. JAV dolerių, o tai reiškia, kad maždaug ketvirtadalis visų pajamų iš pardavimų bus gauta iš vakcinos nuo COVID-19 pardavimų.

Kėdainių miesto A. Kanapinsko g. 10-uoju numeriu pažymėto daugiabučio kai kurie gyventojai skundžiasi, kad turi mokėti už šildymą, nors namuose visai nesišildo ir naujai sumontuoti prietaisai rodo „nuliukus“. Tuo metu namo bendrijos vadovas atkerta, kad už šildymą privalo mokėti visi gyventojai, mat tokia yra šilumos apskaičiavimo metodika. Kreipėsi gyventoja „Rinkos aikštės“ žurnalistas sulaukė minėto daugiabučio gyventojos Dianos laiško, kuriame moteris dėstė problemą.

Naudoto automobilio ieškantys vairuotojai už turimą pinigų sumą siekia įsigyti kuo geresnį variantą – tokį modelį, kuris tenkintų kuo daugiau poreikių. Tačiau specialistai pastebėjo, kad ne visi džiaugiasi nauju pirkiniu. Tad patarė būsimu pirkiniu atidžiai pasidomėti, ypač automobilio rida, taip pat išskyrė, kokius automobilius lietuviai pernai dažniausiai rinkosi.

Karantinas pristabdė automobilių pardavimus. Pernai gyventojai jų įsigijo mažiau. Specialistai pastebi, kad labiausiai sulėtėjo senesnių ir pigesnių automobilių prekyba. Tačiau tikisi, kad pasibaigus karantinui, pardavimai vėl įsivažiuos ir teigia, kad įvedus metinį taršos mokestį, gali kristi automobilių kaina, nes jų savininkai skubės automobilius parduoti. Transporto skelbimų portalo Autoplius.

Nors sausio mėnuo dar nesibaigė šilumos tiekėjai įspėja, kad į Lietuvą atėję šalčiai padidins gyventojų sąskaitas už šildymą. Taip pat specialistai įvardijo, kad daugiausiai už šildymą mokės Biržų gyventojai, o mažiausiai – Kauno ir Utenos. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pastebi, kad šių metų sausį prognozuojamas šilumos suvartojimas 9 proc. didesnis, palyginti su daugiametėmis lauko oro sąlygomis, ir 34 proc. didesnis, palyginti su 2020 metų sausio mėn.

Kasmet Lietuvos gyventojams sąskaitos už šildymą ateina vis mažesnės. Tačiau panašu, kad Neringą kainų mažėjimas aplenkė. Gruodžio mėnesį neringiškis gavo sąskaitą už šildymą, kuri siekia beveik 300 eurų. Jis norėtų atsisakyti centralizuoto šildymo, tačiau to padaryti neleidžia savivaldybė, tikindama, kad tada sąskaitos už šildymą dar labiau išaugtų.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai suabejojo, ar statybos ir projektavimo konkursuose reikia taikyti mažiausios kainos kriterijų. Anot jų, viešojoje erdvėje nuolat girdima apie viešuosius konkursus laimėjusias įmones, pasiūliusias mažiausią kainą, bet vėliau negalėjusias įgyvendinti įsipareigojimų. Todėl Seimo Audito komiteto jie prašo aiškintis problemą ir keisti teisės aktus.

Koronaviruso pandemija ne tik pakoregavo į vestuves kviečiamų svečių skaičių, jų kviečiama mažiau, bet ir kainą. Vestuvių planuotojos pastebi, kad anksčiau vestuvių šventei klientai negailėję ir 50 tūkst. šiemet jai ketina išleisti dvigubai ar trigubai mažiau. „Vestuvių laikas“ planuotoja Teresa Ulozienė pasakojo, kad dar iki koronaviruso pandemijos dauguma lietuvių vestuves organizuodavo vėlyvą pavasarį, vasarą ir rudenį. „Žiemą vestuves planuoja vos viena kita pora.

Karantinas pakeitė daugelį gyvenimo sričių. Laidotuvės ne išimtis. Laidojimo namų atstovai pastebi, kad vis daugiau žmonių renkasi kremuoti palaikus. Ypač jeigu žmogus mirė nuo koronaviruso. Be to, kremuotus palaikus dalis žmonių tiksi palaidoti vėliau, pasibaigus karantinui. Dar laidojimo namų atstovai pastebi, kad laidotuvėse dažnai dalyvauja iki 5 žmonių, todėl nebereikia gedulingų pietų.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 24 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Gruodžio 28 – sausio 3 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 39,5 euro už MWh. Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje bei Estijoje, šiose šalyse ji brango panašiu mastu kaip ir Lietuvoje.  Operatorė pastebi, kad nors ir pakilusi, elektros kaina Lietuvoje išliko 26 proc. mažesnė nei gruodžio viduryje.

Ateinančiais metais nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus laukia nauji pokyčiai. Su jais susidurs tiek statybų verslas, tiek būsto pirkėjai. Energinio naudingumo klasė kitais metais turės būti didesnė. Anot NT specialistų, tai reiškia, kad ir būstas po kurio laiko brangs.

Nuo 2021 m. sausio 1-osios įsigalioja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos gamtinių dujų kainos gyventojams. Šios kainos galios iki 2021 m. liepos 1 d.  Gamtinių dujų „Minimalus“ plano (1 gr.) klientams, kurie dažniausiai naudoja dujines virykles ir suvartoja iki 300 kubinių metrų dujų per metus, kitąmet pastovioji tarifo dalis išliks 0,56 euro per mėnesį. Šiems klientams vieno kubinio metro dujų kaina nuo kitų metų sausio 1 dienos padidės 6,4 proc.

Per pirmąjį karantiną nuosavos namų lauko erdvės pasigedę lietuviai suskubo pirkti poilsio sodybų užmiestyje. Tiesa, ryškėjanti tendencija – didesnis gyventojų susidomėjimas ne gyvenamojo pastato patogumais, bet vietovės teikiamais privalumais. Visgi kai kurių poilsio sodybų kainos Lietuvoje nesiskiria nuo šiltuose kraštuose parduodamų vasarnamių – kai kuriais atvejais jos net didesnės.

Dalis gyventojų 12 patiekalų Kūčių vakarienės patys negamins namuose. Tačiau užsisakys restorane išsinešti. Jų atstovai tikina, kad nesitikėjo tokio klientų antplūdžio ir teigia, kad naujų užsakymų jau beveik nebepriima. O žmonės Kūčių vakarienei negaili ir 90 eurų. Vilniuje esančio „Senatorių pasažo“ atstovė Lina pastebėjo, kad žmonės nori užsisakyti ne tik Kūčių vakarienę, bet ir Kalėdų. „Kūčių vakarienė asmeniui kainuoja 90 eurų.

Dujos buitiniams vartotojams nuo sausio turėtų brangti tik mažiausiai jų vartojantiems gyventojams, tuo metu šildantiems namus jos nebrangs, o itin daug dujų vartojantiems – atpigs.   Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį ketina patvirtinti dujų tiekimo bendrovės „Ignitis“ tarifus kitų metų pirmajam pusmečiui.  Vartotojams, per metus sunaudojantiems iki 300 kubinių metrų dujų (maistui gaminti), jos brangtų trimis centais (6,4 proc.

Jau daugelį metų drabužių ir avalynės kainos Lietuvoje yra didesnės už vidutines Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tačiau koronaviruso pandemija keičia ne tik pačią aprangą, bet ir jos kainas. Prekybininkai pastebi pasikeitusius pirkėjų įpročius, todėl drabužiams taiko nuolaidas. Stiliaus ekspertė Irna Cybina irgi pastebėjo, kad šio rudens tendencijos pasižymi paprastumu, patogumu ramiomis spalvomis, nėra nieko, kas stebintų ar šokiruotų.

Antroji koronaviruso banga atnešė daugiau ribojimų, vis daugiau ekonomikos sričių priverstos prisiminti jau išmoktas pamokas. Nemažai jų teko ir nekilnojamo turto (NT) rinkai. Todėl atsirado naujovių – į sutartis įtraukiamas punktas, kuris užtikrina nuolaidą prasidėjus antrajam karantinui. NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad naujove dažniausiai naudojasi verslininkai, kuriems tenka nuomotis patalpas.

Išaugus koronaviruso užsikrėtimų skaičiui ir Vyriausybei paskelbus lokalius karantiną daugelyje savivaldybių, taip pat sugriežtinus veido kaukių dėvėjimą, gyventojai suskubo apsirūpinti apsaugos priemonėmis. Prekybos tinklų ir vaistinių atstovai pastebėjo, kad žmonės perka kur kas daugiau negu vasarą apsauginių kaukių, pirštinių, dezinfekcinio skysčio. Gerokai skiriasi ir kainos.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį pranešė patvirtinusi 4,5-4,7 proc. didesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas. Tai lems ir galutinį tarifą daugumai buitinių elektros vartotojų.  Žemos įtampos tinklams nustatyta 11,393 cento už kilovatvalandę (be PVM) kainos riba – 4,51 proc. didesnė nei nustatyta antrajam šių metų pusmečiui (10,901 cento), o vidutinės įtampos tinklams – 8,406 cento riba – 4,73 proc.

Mados namų suplėšytos pėdkelnės už 140 eurų socialiniame tinkle sukėlė tikrą diskusijų audrą. Daugelis moterų tikino, kad tokių net už dyką neimtų. Tačiau stiliaus ekspertė aiškino, kad tokia reakcija normali, nes dažniausiai nauja drabužių tendencija žmonėms sukelia atmetimo reakciją, o drabužio kainą lemia prekinis ženklas. Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo, mados namų „Gucci“ suplėšytų pėdkelnių už 140 eurų, nuotrauka.