kaina

Visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo sausio didės, įspėja energetikos viceministrė.  Ingos Žilienės teigimu, vertinant šios dienos biržos duomenis, garantinio elektros tiekimo kaina gali siekti apie 74-76 centus už kilovatvalandę ir be valstybės subsidijos, greičiausiai, nebus mažesnis negu 50 centų už kilovatvalandę.

Lietuvoje stringant mažmeninės elektros rinkos liberalizavimui, energetikos ministras sako, kad 90 proc. šio proceso jau yra įvykę. Dainius Kreivys pabrėžia, kad didžioji dalis žmonių dabar moka tris kartus mažesnę kainą negu rinkoje. „Aš manau, kad tai yra sėkmė (...) Jei nebūtų liberalizacijos ir valstybė būtų dengusi iki 24 centų, tai būtų didžiulės sumos iš visų mūsų kišenių, greičiausiai milijardai“, – interviu BNS sako energetikos ministras.

Europoje gamtinių dujų kainos trečiadienį perkopė 300 eurų už megavatvalandę ribą, o ketvirtadienį jos toliau juda aukštyn ir siekia apie 312 euro už megavatvalandę. Tai yra aukščiausias lygis nuo tada, kai kovo mėnesį, netrukus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, buvo fiksuotas rekordinis kainų šuolis. Trečiadienį 18.50 Lietuvos laiku Nyderlandų biržoje TTF gamtinių dujų vieno mėnesio trukmės ateities sandorių kaina pasiekė 300,165 euro už megavatvalandę, per dieną padidėjusi 11 procentų.

Kylant elektros energijos kainoms, Seimas planuoja įsigyti nutolusias saulės elektrines. Kaip Seimo valdybos posėdyje ketvirtadienį sakė kanceliarijos atstovas Marius Žiūkas, elektros kainos parlamentui pradės augti gruodį, pasibaigus palankiai sutarčiai. „Šiuo metu Seimo kanceliarija turi labai dėkingą sudarytą sutartį, kaina yra užfiksuota 7 centai už kilovatvalandę. Ta sutartis galioja iki gruodžio 1-os.

Gyventojams kyla nemažai klausimų dėl nepriklausomų elektros tiekėjų ir jų atsiųstų sąskaitų. Štai vilnietė apmokėjo sąskaitą, tačiau jos mokėjimas dingo ir ji turi vėl mokėti. Elektros tiekėjai aiškina, kad įsivėlė klaida ir tikina, kad situaciją išspręs, moteriai du kartus apmokėti sąskaitos nereikės. Anot jų, taip gali nutikti, jei už elektrą buvo mokėta dvi dienas iš eilės, nes elektros tiekėjas per tokį trumpą laiką gali nespėti atnaujinti duomenų sistemoje ir tinkamai jų deklaruoti.

Dėl išaugusių dujų kainų didžiausiai Lietuvoje gamtinių dujų vartotojai, Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovei „Achema“ pranešus apie stabdomą veiklą, ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad „Achemos“ pavyzdys rodo problemišką visų pasaulio trąšų gamintojų padėtį, tačiau tai nereiškia, kad šios veiklos Lietuvoje nebereikės.  „Tai problema, su kuria susiduria visi trąšų gamintojai ir kol kas gero, efektyvaus būdo pagaminti azoto trąšas ne iš gamtinių dujų nėra.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.

Didėjant gamtinių dujų kainai ir dėl to nevaldomai kylant trąšų savikainai, nuo praėjusio rudens ne visu pajėgumu dirbanti didžiausia Lietuvoje gamtinių dujų vartotoja, Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ nuo rugsėjo 1 dienos laikinai stabdo veiklą. Kol kas veiks tik dervų ir techninių dujų gamyba, pranešė bendrovė. „Esant tokiai situacijai rinkoje didžioji dalis Vakarų trąšų gamintojų priversti stabdyti savo fabrikus, bendrovė „Achema“ – ne išimtis.

Lenkijos vyriausybė patvirtino du įstatymų projektus energijos išteklių kainų augimui švelninti, skelbia Lenkijos radijas. „Saugumas. Energetinis ir finansinis saugumas – mūsų mąstymo pagrindas. Tai yra pagrindinis „Teisės ir teisingumo“ [valdančiosios partijos] valdybos filosofijos elementas“, – pareiškė vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis.

Gyventojai skundžiasi išaugusiomis elektros kainomis. Anot jų, prieš pasirašant sutartis tiekėjai žadėjo mažas kainas, tačiau dabar jos siekia kone 200 eurų. Nepadeda net valstybės skiriama kompensacija. Tuo metu specialistai aiškina, kad už elektrą brangiau moka tie gyventojai, kurie pasirašydami nefiksavo kainų. Portalui tv3.lt vilnietė Aurelija pasakojo, kad pasirašė sutartį su „Igničiu“. Tačiau gavusi pirmą sąskaitą moteris buvo šokiruota.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kylant energijos kainoms turi būti apsaugoti pažeidžiamiausi gyventojai.  „Būtina įvertinti siūlomus veiksmus tiek karo, tiek energetikos išteklių kainų kontekste. Turime užtikrinti, kad nedidėtų energetinis skurdas, o priimami sprendimai apsaugotų pažeidžiamiausius gyventojus“, – pranešime teigė šalies vadovas. antradienį susitikęs su už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingu Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi.

Savarankiško gyvenimo pradžia – smagus ir tuo pačiu jaudinantis metas. Kad jo neapkartintų prasti savarankiški finansiniai sprendimai, svarbu įvertinti ir studentiško gyvenimo kainą, ir su tvaria finansine elgsena susijusius niuansus. Daugelis klausimų aktualūs visiems studentams ir jų tėvams, tačiau vykstantiems studijuoti į kitus miestus finansinius savarankiško gyvenimo aspektus reikia pasverti itin atidžiai, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai.

Daugeliui šiais laikais į sąskaitą ateinantys pinigai beveik iš karto ir dingsta, nes brangsta bakalėjos ir degalų kainos, nuomotojai didina nuomą, o sąskaitos nuolat auga.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse ir visame „Nord Pool“ regione pasiekė naujus rekordus, teigia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot jos, Lietuvoje kaina augo 22 proc. iki 514,7 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 22 proc. iki 512,5 euro, o Estijoje – 19 proc. iki 422,6 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę didėjo 32 proc. iki 236,3 euro.

Vasarą, kai rengiamės atviresniais drabužiais, nesunku pastebėti, kad dauguma žmonių turi bent vieną tatuiruotę. Ne paslaptis, kad toks meno kūrinys ant kūno yra ne pigi paslauga, taigi kyla klausimas – kiek Lietuvoje kainuoja tatuiruotės, nuo ko ta kaina priklauso ir kiek joms įprastai išleidžia lietuviai. Tatuiruočių meistrės papasakoja, kad ir taškelis ant kūno kainuos 50 eurų, nes tai – minimali kaina, į kurią įeina naujos adatos, pasiruošimas ir kt.

Nors daugeliui būrimai ir ateities pranašystės skamba kvailai ir visiškai neįtikinamai, žmonių, kurie tuo užsiima arba tokioms paslaugoms išleidžia triženkles sumas, po truputį daugėja. Taip vadinamos gyvenimo konsultantės pasidalino savo patirtimi: kokia jų darbo specifika, kokiais klausimais dažniausiai kreipiasi klientai, kaip pakito tokių paslaugų populiarumas ir kainos.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę padidėjo 38 proc., dujos brango 16 proc., o degalų kainos toliau mažėjo ir išliko mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 12-18 dienomis buvo 510 eurų už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 509 eurai, 37,5 proc. didesnė, Estijoje – 470 eurų, arba 68 proc. daugiau. Vokietijoje vidutinė kaina per savaitę padidėjo 40 proc. iki 454 eurų.

Trečiadienio vakarą „NordPool“ elektros biržos Lietuvos, Latvijos ir Estijos prekybos zonoje didmeninei kainai pasieksiant 4 tūkst. eurų už megavatvalandę (MWh), į tai ketina reaguoti du dideli prekybos tinklai – „Maxima“ ir „Norfa“. Jie valandai sumažins energijos naudojimą parduotuvių vėdinimui bei apšvietimui Tu metu tinklai „Iki“ ir „Rimi“ tuo metu jokių priemonių nesiims.  „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sako, kad 18-19 val.

Per pastarąją savaitę išaugo nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ siūloma kaina, tuo metu „Igničio“ prognozuojama sąskaita sumažėjo, o „Elektrum Lietuvos“ – nesikeitė, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Enefit“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, didėjo 3,99 euro iki 76,13 euro, „Igničio“ – mažėjo 3,45 euro iki 80,25 euro.

Trečiadienio vakarą „NordPool“ elektros biržos Lietuvos zonoje didmeninei kainai pasieksiant 4 tūkst. eurų už megavatvalandę (MWh), kai kurios šalies įmonės pristabdys gamybą, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Iki mokslo metų likus dviem savaitėms, prasideda mokyklinių prekių bumas. Šiais metais mokyklinės reikmės pabrango net iki 40 proc.. Tačiau sunkios finansinės padėties žmonės gali teikti prašymus dėl mokinio reikmių paramos, kuriai šiais metais skirta 7,1 mln. eurų. Pašnekovai atskleidė, kad šiemet mokslo metams buvo pradėta ruoštis anksčiau, nei pernai. Dėl pakeltų tiekėjų kainų, žaliavų trūkumo ir brangaus tiekimo be išimties brango visos prekės.

Lietuvoje vis dažniau galima pamatyti įvairiose šeimos ar valstybinėse šventėse tautiniais kostiumais pasipuošusius asmenis. Visgi audėjai tikina, kad už kokybiškus kostiumus lietuviai dar nėra pasiryžę mokėti. „Dabar tautinis kostiumas nuo scenos nukeliamas į gyvenimą“, – tikina audėja, tautinio kostiumo kūrėja Rūta Bučinskaitė. Moteris jau aštuonerius metus puoselėja šį amatą ir pati asmeninėse bei valstybinėse šventėse puošiasi tautiniu kostiumu.

Daugelis žmonių visiškai netiki horoskopais ir visokiomis pranašystėmis, tačiau daugėja ir tokių, kurie moka nemažus pinigus, kad išgirstų, ką absoliučiai nepažįstamas žmogus gali papasakoti apie juos pačius ir jų ateitį. Pašnekovai prisipažįsta, kad už seansus su būrėjomis moka ir 20, ir 100 eurų. Remiantis statistika, verslo liudijimus ar individualią veiklą registruojamų spiritistų kasmet Lietuvoje vis daugėja, o jų pajamos – stebina.

Per savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 6 proc., dujų kainos išliko aukštos, o degalų kainos toliau mažėja ir išlieka mažiausios Baltijos šalyse, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina rugpjūčio 5-11 dienomis buvo 370 eurų už megavatvalandę (MWh) - 6 proc. mažesnė nei prieš savaitę.  Elektros gamyba Lietuvoje padidėjo 3,71 proc. – augo saulės, hidroelektrinių, kitų šaltinių elektros gamyba.

Pieno gamintojams Lietuvoje bus skiriama pereinamojo laikotarpio nacionalinė 12,3 mln. eurų parama, kurią numatyta mokėti rugsėjį.  Anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), lėšas planuojama mokėti nuo rugsėjo 19 dienos. Paramą gaus apie 14 tūkst. pieno gamintojų, o jos dydis sieks15,45 euro už parduoto pieno toną.

Pasaulinė naftos paklausa šiais metais padidės labiau, nei buvo prognozuota anksčiau, nes karščio bangos ir sparčiai augančios dujų kainos skatina šalis rinktis ieškoti kuro alternatyvų elektros gamybai, ketvirtadienį pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).  Paryžiuje įsikūrusios agentūros mėnesinėje ataskaitoje teigiama, kad naftos kainos, palyginti su birželį pasiektu piku, nukrito 30 JAV dolerių už barelį dėl augančių atsargų ir „stiprėjančio nerimo prastėjančių ekonomikos persp...

Valstybei nuo kitų metų mokant naujas subsidijas gyventojams už elektrą, siūloma nustatyti jos suvartojimo limitą, iki kurio būtų kompensuojama, sako prezidento vyriausiasis patarėjas.

Antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams toliau galint rinktis nepriklausomus tiekėjus, per pastarąją savaitę išaugo dviejų įmonių – „Igničio“ ir „Enefit“ – siūlomos kainos. Tuo metu „Elektrum Lietuvos“ siūloma kaina nesikeitė. Tačiau pakilo garantinio tiekimo kaina, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje bei Latvijoje augo po 8 proc. ir abiejose šalyse kainavo po 367,4 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje kaina didėjo 11 proc. iki 280,9 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Įmonės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas teigė, kad kainų augimą Baltijos šalyse lėmė pabrangę gamtinių dujų ir taršos leidimai. „Be to, kainas kėlė ir karštos oro sąlygos, kurios, palyginti su ankstesne savaite, 4 proc.

Pastaruoju metu Lietuvoje ypač populiarėja platforma, kuri pasaulyje išgarsėjo kaip „tikrų fanų“ svetainė, nes už išskirtinį turinį ar bendravimą reikia susimokėti. Vis tik dabar nemažai žmonių šią platformą lygina su moderniu parsidavinėjimu, kurioje už nuogumą gaunamas atlyginimas.  Tai – internetinė platforma „OnlyFans“, kurioje, susikūrus anketą, už kiekvieną prenumeratorių ar papildomo turinio dalinimąsi (nuotraukų ar vaizdo įrašų) galima užsidirbti pinigų.

„Pastaruosius metus vasarą kartu su šeima ilsėdavomės ne Lietuvoje. Tačiau šiemet nusprendėme ir vėl grįžti į pasiilgtą Lietuvos pajūrį. Tiesą sakant, nebegaliu tylėti apie tai, ką pamačiau“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Rima. Paskutinius ketverius metus (neskaitant koronaviruso) kartu su šeima vasarą ilsėdavomės Turkijoje arba Graikijoje. Nemeluosiu, mums ten labiau patinka tiek aplinka, tiek viešbučiai, aptarnavimas ir kainos.

Elektros kainoms pasiekus aukštumas, „taupumo režimą“ įsijungia ir prekybos tinklai. Parduotuvėse ir prekybos centruose atsisakoma nereikalingo apšvietimo, naktimis išjungiamos reklamos, statomos saulės elektrinės. Parduotuvių atstovės pasidalina, kas yra daroma, siekiant sumažinti elektros išlaidas, o būdų yra įvairių: nuo integruotų pastatų valdymo sistemų iki šaldymą palaikančių roletų.

Rusijos pradėto karo akivaizdoje gamtinių dujų kainos nenustoja augti – liepos mėnesį pasiekė net 172 eurus už 1 MWh. Prognozuojama, kad šią žiemą gali būti ir dar daugiau rekordų, ypač jei ji bus šalta. Ekspertai sako, kad dėl aukštų dujų kainų didės ir elektros kainos, kurios pastarąjį mėnesį Lietuvoje išaugo rekordiškai. Spėjama, kad šią žiemą dujos bus net 10 kartų brangesnės nei prieš 3 metus, tačiau, jeigu Europa nepasiduos Rusijos spaudimui, sekanti žiema bus lengvesnė.

Nepaisydami įspėjimų, vokiečiai pasistatė tiesioginį dujotiekį „Nord Stream“ iš Rusijos, kuriuo ilgai tekėjo „Gazprom“ dujos. Tačiau užpuolęs ukrainiečius Putino režimas patyrė sankcijas iš Vakarų. Tuomet Kremlius ėmėsi dujų šantažo – gerokai sumažino jų tiekimą Europos Sąjungoje (ES). Labiausiai dabar dėl to ir nukentės Vokietija, bene labiausiai priklausoma nuo rusiškų dujų. Šioje šalyje įvestas naujas mokestis buitiniams dujų vartotojams. Namų ūkiams jis gali atsieiti ir 1 tūkst.

Statybos sąnaudų elementų kainos birželį, palyginti su geguže, padidėjo 1,1 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.  Statistikų teigimu, didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui turėjo vidutinio valandinio darbo užmokesčio padidėjimas 2 proc. bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų – 0,9 proc., mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainų padidėjimas 0,2 proc. Iš statybinių medžiagų ir gaminių daugiausia – 2,7 proc. – pabrango izoliacinės medžiagos, 2,6 proc.

Rinkdamiesi plastines operacijas lietuviai neatsilieka nuo vakarų: didinasi krūtinę, nusisiurbia riebalus, susitvarko akių vokus ir už tai ryžtasi mokėti iki 6 tūkst. eurų. Tačiau jeigu operaciją dėl sveikatos rekomenduoja gydytojas, tam tikrais atvejais ją finansuoti gali privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Lietuvos plastikos chirurgai pasakoja, kam dažniausiai ryžtasi pacientai ir kodėl renkasi būtent tokias operacijas.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina po beveik metus trukusio augimo birželį sumažėjo. Ji siekė 518,6 euro už toną ir buvo 1,6 proc. mažesnė nei gegužę. Palyginti su praėjusių metų birželiu, kaina buvo 72,1 proc. didesnė. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 1,2 proc. iki 422,2 euro, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Perpus sumažėjus vėjo elektrinių gamybai, vidutinė elektros kaina Lietuvoje siekė 318,3 euro už megavatvalandę (MWh) – 4,6 proc. daugiau nei prieš savaitę.  Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didžiausią įtaką kainai turėjo perpus sumažėjusi vėjo energijos gamyba.

„Pastebėjau, kad šiemet visi socialiniai tinklai mirga marga nuotraukomis iš naujos lankytinos vietos pajūryje – Babilono sodų. Pagalvojau, kad ir pati su šeima galėčiau nuvažiuoti, nes atrodo viskas labai gražiai, tačiau kai sužinojau, kiek mūsų penkių asmenų šeimai atsieis apsilankymas, netekau žado“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Julija iš Vilniaus.

Metai iš metų vasaromis Palanga poilsiautojus pasitinka maisto naujovėmis. Vafliai, burbuliniai ar tailandietiški ledai – dar tikrai ne užmarštyje, tačiau šiemet eilės rikiuojasi visai prie kitų skanėstų. Keletą jų apžvelgė šiame kurortiniame mieste apsilankę tv3.lt žurnalistai. „Cepelinais žmonių nebesužavėsi“, – teigia į Palangą iš Šiaulių atvykusi Justina. Prie neseniai šalia tilto atsidariusios kavinukės moteris laukia kavos. Tiesa, ne bet kokios, o su savo atvaizdu.

Praėjusią savaitę į Lietuvos pavežėjų rinką įžengusio naujo  žaidėjo – tik šiemet veiklą pradėjusios estiškos platformos „Forus“ siūlomos palankios kainos ilgainiui jos taps panašios į kitų pavežėjų, rašo portalas 15min.lt. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad siūlydama mažesnes nei rinkos kainas „Forus“ šiuo metu bando užkariauti rinką. „Bet tas laikotarpis pasibaigs, šio naujo pavežėjo kainos susilygins su kitų rinkos dalyvių kainomis“, – sakė A. Izgorodinas.

Klaipėdos darželiuose už vaikų maitinimą nuo rugsėjo tėvai mokės maždaug trečdaliu brangiau – per tris eurus už dieną, ši kaina bus didesnė nei Vilniuje ir Kaune. Tam ketvirtadienį po ilgų diskusijų pritarė miesto taryba. Už sprendimą balsavo 16 Klaipėdos politikų, devyni buvo prieš, du susilaikė. Maitinimo įkainis auga dėl brangstančio maisto, tačiau dalis Klaipėdos politikų teigia, jog sprendimas – skubotas, todėl yra neetiškas prieš tėvus.

Rusija karui Ukrainoje kasdien išleidžia apie 400 mln. dolerių, rodo forbes.ua žurnalisto Volodymyro Datsenko atlikti skaičiavimai. Daugiausia pinigų skiriama raketoms ir sprogmenims, o mažiausiai atsieina karių išlaikymas. Skaičiuojama, kad vienas kare dalyvaujantis karys Rusijai per dieną atsieina apie 200 dolerių. Apytikriai Rusija turi 100 tūkst. karių, tai reiškia, kad per dieną išlaidos kariams sudaro apie 20 mln.

Medienos aukcione pusmetinėms sutartims sudaryti parduota 90 proc. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) pasiūlytos medienos, ji, palyginti su ankstesniu aukcionu, vidutiniškai pabrango 32 proc., trečiadienį pranešė energijos išteklių biržos operatorė „Baltpool“. Pusmečio aukcione iš viso nupirkta 742 tūkst. kietmetrių medienos – 90,2 proc. viso VMU pasiūlyto kiekio, planuojamų sudaryti sandorių vidutinė svertinė kaina siekė 84,11 eurų už kietmetrį – arba 32 proc.

Lietuvoje trūksta naudotų automobilių, o naujų tenka ilgai laukti, tačiau tiek už vienus, tiek už kitus mokame daugiau – naujų automobilių kainos šiuo metu yra didžiausios per paskutinį dešimtmetį. Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas pristatė pagrindines automobilių rinkos tendencijas Lietuvoje. Jo pateiktais duomenimis, automobilių pardavimai šiais metais sumažėjo 11 proc.

Palangos verslininkai teigia, kad šį vasaros sezoną kurorte nakvynių užsakoma apie dešimtadaliu mažiau. Teigiama, kad tam didelės įtakos turi vėsesni orai bei tai, jog nemaža dalis gyventojų renkasi atostogauti užsienyje. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė sako, kad šiemet gegužę- birželį nakvynių skaičius Palangoje yra 10 proc. mažesnis nei pernai. „Pastarieji dveji metai, pandemijos metu rodikliai buvo kur kas aukštesni.

Būstų kainų augimas Lietuvoje pastaruoju metu siekia neregėtas aukštumas. Šiuo metu norint įsigyti būstą Vilniuje reikia sukaupti 19,5 metinių atlyginimų, kas yra daugiau nei Rygoje, Taline ir net Niujorke. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, vien 2021 m. palyginti su 2020 m. būstų kainos Europos Sąjungoje (ES) pakilo 10 proc., kas yra didžiausias kainų pakilimas ES nuo 2006 m. O tuo metu Lietuvoje būstai pabrango dvigubai – 19,8 proc. Su būstų įperkamumu situacija kitokia.

Praėjusią savaitę, kai Baltijos šalyse vėjo gamyba augo pusantro karto, hidro generacija didėjo ketvirtadaliu, vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 304,2 euro už megavatvalandę (MW) – 12 proc. daugiau nei prieš savaitę.

Nors lietuviškai vasarai būdingi orai niekur trauktis nežada, žmonės ir toliau traukia į Palangą. Atostogų metu retai kada norisi suktis prie puodų, tad atvykę į šį kurortinį miestą poilsiautojai ieško vietų, kuriose galėtų skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Naujienų portalas tv3.lt palygino pusryčių ir pietų kainas aibę turistų pritraukiančioje J. Basanavičiaus gatvėje.