kaimas

Mokytoja ir kelių saviveiklos kolektyvų vadovė Aušra Gelažnikienė vadina save vietine — prieš porą dešimtmečių čia atitekėjusi kaunietė keliauja su kraštotyros ekspedicijomis, užrašinėja apylinkių istoriją, vietovardžius. Kai kada dar pavadinama atėjūne A. Gelažnikienė tik šypsosi: juk Titoniai — jos tarmiškai kalbančių vaikų tėviškė. Ne visai kaimiška kaimietė Aušra prisipažįsta, kad pakruojiečių tarme kalbėti taip ir nepasisekė išmokti. Užtat dainuoti — prašom.

Nuaidėję Lietuvos kultūros sostinės renginiai Ramygalos miestelyje tapo svarbiausiu Panevėžio rajono kultūros gyvenimo įvykiu. Buvusiai Ramygalos kultūros centro direktorei Loretai Kubiliūnienei praėję metai – taip pat neeiliniai. Kultūros šviesuolė dėkinga likimui už suteiktą progą garsinti Ramygalą ir jos bendruomenę. Išrinko kultūros šviesuole „Projektas „Ramygala – Lietuvos kultūros sostinė“ prilygo vaiko gimimui. Iki šiol dar gyvenu tais įspūdžiais.

Pasinaudojusieji parama pagal investicines Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones iki sausio 20 dienos turėjo pateikti ataskaitas už projektų įgyvendinimą. Pagal tam tikrą formą užpildyta ataskaita projekto įgyvendinimo laikotarpiu teikiama pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams per 20 kalendorinių dienų. Specializuotoje svetainėje www.paramakaimui.

Ne visi rajono gyventojai gali kada užsinorėję nuvykti į Panevėžį ar didesnę gyvenvietę. Nors visai be susisiekimo palikti kaimų rajono vadovai nesiryžta, norint kai kuriose vietovėse sulaukti autobuso, reikia geležinės kantrybės. Prie visų neprisitaikys Mažėjant kaimuose gyventojų, retėja ir pro juos važiuojančių autobusų. Turintiesiems nuosavus automobilius tai ne problema – bet kurią vietą gali pasiekti kada panorėję.

Ekonomikos atsigavimą mato tik politikai. Kaimo žmonės naujus metus stumia pusnyse ir skurde. Kaimo parduotuvių pardavėjos jau nuo Kalėdų liūdnomis akimis žvelgia į prekių prikrautas lentynas. Su tuščia pinigine kaimo žmonėms nėra prasmės klampoti į parduotuvę. Pirkėjai veržiasi diržus Panevėžio rajono Naujarodžių parduotuvės pardavėja prisipažįsta, kad pasibaigus Kalėdų apsipirkimo laikotarpiui dabar – tikrasis sunkmetis.

Iki metų pabaigos dar renkamos paraiškos paramai pagal kai kurias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės konkurencingumo didinimas“ priemones. Šalies žemdirbiai bei miško savininkai raginami nelaukti paskutinės dienos ir paraiškas pateikti anksčiau.

Keliai iš miesto atvedę į kaimą — skirtingi. Vieniems miestas per brangus, kitiems — per triukšmingas, tretiems reikia nuosavos žemės pėdos. Ant žemės gyventi keliasi ir miesto nepamilę, ir skolų išvaryti žmonės. Laisvė plačiai išskėstomis rankomis Kristina ir Saulius Urbonai bei jųdviejų dukros Gilaičių kaime (Kužių seniūnija), nuosavame renovuotame name gyvena trečią žiemą. Pardavė savo trijų kambarių butą Šiauliuose ir nusipirko mūrinuką kaime. Už namą mokėjo brangiau, nei gavo už butą.

Vieno Kinijos miestelio gyventojų tyrimas atskleidė neįtikėtinus rezultatus: net du trečdaliai jo gyventojų DNR pasižymi tokia pat sudėtimi kaip ir Europos regiono žmonių. Netruko atsirasti ir tokį reiškinį paaiškinanti teorija, kuri teigia, kad tokie genetiniai pokyčiai susiję su „pasiklydusiu“ Romos kareivių legionu, rašo Dailymail.co.uk. Tyrimas parodė, kad Kinijos šiaurės vakaruose esančio Liqian miestelio net 56 proc.

Valstybinių auditorių nuomone, regionuose nepakankamai dėmesio skiriama darbo vietoms išsaugoti, joms kurti, verslo sąlygoms gerinti, dėl to gali būti nepasiektas esminis regioninės politikos tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus. Regionų plėtros projektų sąrašai sudaromi ir tvirtinami be aiškių atrankos kriterijų, išsamaus teikiamos naudos ir laukiamo rezultato pagrindimo, todėl gali būti finansuojami nekokybiški projektai.

Policijos pareigūnai lanko atokiose sodybose gyvenančius žmones. Senoliai mokomi, kaip tinkamai pasirūpinti savo saugumu. Anot pareigūnų, žmonės vis mažiau patiklūs, todėl sunkių nusikaltimų vienkiemiuose mažiau, praneša LTV „Panorama“. Šiaulių rajone vieni vienkiemiai nuo didesnių gyvenviečių nutolę kelis, kiti – keliasdeš imt kilometrų. Vienoje tokių sodybų gyvenantiems senoliams iki artimiausių kaimynų tektų žingsniuoti kilometrą.

Buvusioje mokykloje — šarvojimo salė. Iš kultūros namų, pirties liko tik statybinio laužo krūva. Kelių šimtų metų senumo dvarą žmonės išsinešiojo: mediena šildėsi, o iš dvaro koklių pasimūrijo krosnis. Į išnešiotą gabalais Polekėlę tik vieną kartą per savaitę užsuka autobusas. Polekėlės žmonės pripažįsta, kad patys savo rankomis sunaikino kaimo ateitį. „Šiaulių kraštas“ tęsia publikacijų ciklą “Tarp Vilniaus ir Briuselio“. Šį kartą žvilgsnis į Radviliškio rajono pakraštį — Polekėlę.

Daugiau nei 14,4 mln. litų gali panaudoti veiklūs kaimo gyventojai įvairių vietinių ar tarptautinių bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui. Šias galimybes jiems suteikia Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) IV krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonė „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas". Šia priemone siekiama skatinti vietos iniciatyvas ir partnerystes, bendradarbiaujant ir keičiantis gerąja patirtimi kaimo plėtros srityse.

Vienuoliktus metus Lietuvoje gyvenantis jamaikietis metodistų bažnyčios pastorius Kingsley Haldenas prieš porą metų išėjo į pensiją ir apsigyveno Butkiškių kaime Kelmės rajone. Čia jis įkūrė ekumeninius krikščionių bendrijos namus ir svajoja suvienyti visų konfesijų krikščionis. Gyvendamas lietuviškame kaime tarp ūkininkų, pastorius priverstas mokytis raktinius lietuviškus žodžius: kiaušiniai, pienas, grietinė. Kaimynai pastorių pakrikštijo paprastai — klebonu.

Ar žinote, kuo skiriasi kaimo šviesuoliai nuo miesto šviesuolių? Ogi kaimo šviesuoliai dar yra šviesuoliai. Nes dar turi vilties. Kaip tik todėl kiekvienam, persisotinusiam politinės košės, kurią Lietuvoje jau 20 metų verda kažkokių netradicinių politinių orientacijų mažumos, save vadinančios partijomis, pravartu nuvažiuoti į girią. Ir paieškoti joje šviesos ir vilties. Tik aš į girią važiavau ne grybų. Važiavau Elvyros. Petraitienės. Ją čia, Merkinės krašte, visi vadina tiesiog Alva.

Švietimo informacinių technologijų centras jau antrus metus vykdo iš dalies Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) tobulinimas“ (Projekto kodas Nr. VP1-2.3-ŠMM-03-V-01-001). Projekto tikslas – apmokyti nuotolinio mokymo kuratorius, kurie padės kaimo vietovių gyventojams mokytis nuotoliniu būdu. 130 kuratoriais tapusių aktyvių Lietuvos kaimo vietovių gyventojų bus apmokomi padėti savo bendruomenėms mokytis ir įgyti naujų žinių nuotoliniu būdu.

Atsainus valstybės požiūris į žemės ūkį, jo specifikos ignoravimas jau beveik pribaigė šeimos ūkius, smulkiuosius ūkininkus, sunaikino daugelį tradicinių šalies žemės ūkio šakų. Kaimo žmonių, dirbančių žemės ūkyje, dalis labai sparčiai — vos per septynerius metus — iš daugumos tapo ryškia mažuma. Nebėra jaunų rankų „Dar prieš penketą metų akmenims dirvose rinkti prisikviesdavau po 25 vyrus.

Šio pasišnekėjimo pavadinimas turėjo būti toks: „Šventnamį reik savy turėti“. Tai Vydūno žodžiai. Tik ar daug rastųsi skaitytojų, kuriuos šiandien toks pavadinimas ar net pats Vydūnas patrauktų prie savęs. Saugumo pažymos – visai kas kita... Tai kas, kad gerai ir nežinau, kam jos buvo ištrauktos. Galiu tik nujausti. Prieš rinkimus visada ką nors imame ir ištraukiame.

Marijampolės rajono apylinkės teismas leido 3 mėnesiams suimti Kazlų Rūdos seniūnijos Geruliškių kaimo gyventoją Alvydą Bulotą (40 m.), kuris įtariamas netoliese gyvenusios Virginijos Gerdžiūnienės (72 m.) nužudymu. Pagalbą iškvietė žentas Nužudytoji, su kirstinėmis žaizdomis galvoje, praėjusio ketvirtadienio rytą buvo aptikta savo sodyboje, dabar jau su Bagotosios gyvenviete beveik susiliejusiame Šakmušio kaime.

Kaimo turizmo sodybų savininkai, norėdami plėtoti savo veiklą, lėšų investicijoms gali gauti iš Europos Sąjungos (ES). Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) kviečia teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 20072013 m. programos (KPP) priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Pagal šią priemonę remiamos dvi veiklos sritys – „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ ir „Turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (i...

Jau parduota 67 tūkst. ha valstybinės žemės, kurią įsigijo 6,5 tūkst. fi zinių asmenų, ir 18 tūkst. ha žemės, kurią nusipirko 200 juridinių asmenų (daugiausia žemės ūkio bendrovės). Martyno Vidzbelio nuotrauka Žemdirbiai nepatenkinti, kad perkamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės kainą sužino tik atlikę reikiamas procedūras, už kurias pakloja nemažai pinigų. Kai kurie baiminasi, kad žemės sklypų vertintojų nustatyta kaina gali būti jiems neįkandama.

Varėnos rajone škvalas nuniokojo žmonių turto už beveik pusantro milijono litų. Kaimų gyventojai džiaugiasi sulaukę Varėnos savivaldybės pagalbos – jau tvarkomi viesulo nugriauti gyvenamųjų namų stogai. Apgriuvusius pastatus žadama sutvarkyti per du mėnesius, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Varėnos rajono Pamusių kaimo gyventojai jau sulaukė statybininkų, kurie tvarko per škvalą nuneštus gyvenamųjų namų stogus.

Šalyje šiuo metu yra apie 9 tūkst. apleistų statinių, iš kurių apie 80 proc. yra žemės ūkio paskirties. Maždaug pusė visų statinių neturi savininkų. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, siekdamas, kad kaimo vietovėse būtų geriau tvarkomi apleisti žemės ūkio paskirties statiniai ir jų aplinka, dar š. m. gegužės 6 d. raštu kreipėsi į savivaldybes, prašydamas daugiau dėmesio skirti šiai opiai problemai ir iki š. m. liepos 1 d. pateikti informaciją apie atliekamus darbus.

  Kaip gyventi, kai karštis – apie 30 laipsnių, o dėl nutrūkusio elektros tiekimo šaldytuvas neveikia jau beveik savaitę. Negalima įsijungti nei šviesos, nei viryklės, nei televizoriaus ar kompiuterio.Vakar Lietuvoje dar keli tūkstančiai žmonių gyveno be elektros, kurios tiekimą nutraukė sekmadienio naktį per Lietuvą praūžęs škvalas, rašo "Lietuvos rytas". Nuo kelio Alytus–Onuškis–Vilnius pavažiavę kilometrą miško keliuku lyg tuneliu tarp medžių išvartų vakar pasiekėme Bankauskų sodybą.

Kiekvieno krašto žmonių atmintyje išlieka specifiniai atsiminimai. Ekspedicijų į buvusius valsčius dalyviai atranda iki šiol mažai tyrinėtų liaudies išminties klodų. Prisiminti senieji valsčiai Remdamasi žmonių atsiminimais, ekspedicijų, lauko tyrimų ir archyvų medžiaga, mokslinėmis studijomis ir rašytiniais šaltiniais, „Versmės“ leidykla leidžia „Lietuvos valsčių“ monografijų seriją, daugiatomę lokalios istorijos enciklopediją.

Dažnai girdime, esą tarybmetis lietuvių, latvių ir estų mentalitetą sužalojo gerokai mažiau nei kitų vadinamųjų broliškų respublikų žmonių. Mes kažkaip „sugudravome" 18-aisiais (kaip, beje, ir 90-aisiais) ir gerą porą dešimčių metų pagyvenome nepriklausomybėje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien vėl keliaus po šalies kaimelius. Šįkart – Dzūkijos. Tik tikrojo kaimo bėdų ji nematys. Mat išvakarėse viskas išvalyta ir išpuoselėta, o žmonės net nesitiki, kad pavyks bent žodeliu persimesti su pas verslininkus atvykstančia šalies vadove. Žolė žalesnė Varėnos rajono Dargužių kaime, kur šiandien nuo ryto viešės prezidentė, vakar virė darbai. Net ir alinant daugiau nei 30 laipsnių karščiui kaimo gyventojai plušo išvien.

Ministerijai pavesta sukurti planą, kaip iš valstybės įmonių išmelžti kuo daugiau dividendų. Viena iš svarstomų galimybių – atsisakyti įmonėms nuostolingų socialinių paslaugų teikimo.

Negyvenamos sodybos teritorijoje aptiktas nežinomas padaras įbaimino vienkiemyje gyvenančią daugiavaikę šeimą. Naktį žmonės nebemiega ir nerimaudami klausosi šunų lojimo, o vakare į kiemą bijo išleisti vaikus. Peleniškių kaime gyvenantys Jolanta ir Sigitas Latonai sakė bijantys dėl savo šeimos saugumo ir norintys sužinoti, su kuo susidūrė jų vyriausias penkiolikmetis sūnus. Baimė ir nežinia juos skatino net prabilti apie tai, kad reikės iš šios vietos išsikraustyti.

Prienų rajono Užuguosčio kaime grupelė jaunuolių nugirdė prie parduotuvės sutiktą vietinį gyventoją ir žiauriai iš jo pasityčiojo. Netoli lietuvišku midumi vis dar garsių Stakliškių esančiame Užuguostyje, pačiame jo centre, šis incidentas prasidėjo vieną birželio sekmadienio rytą, kai dauguma vietos gyventojų po mišių išėjo iš bažnyčios.

Valstybinę žemę kaimo vietovėse bus pavesta tvarkyti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o valstybinę žemę miestuose - savivaldybėms.

Dėl Panevėžio rajono valdžios įvykdytos seniūnijų administracinės reformos kai kurių ūkininkų žemės popieriuje iš nederlingų tapo derlingomis. Dėl to šie gali nebegauti europinių išmokų.

Kitais mokslo metais pradinukų nebepakvies dvi Klaipėdos rajono mokyklėlės - Pėžaičių ir Skomantų. Priežastis nenauja - mokyklos nebesurenka mokinukų. Šiuo metu Pėžaičių mokyklos pradinėse klasėse mokosi 7 vaikai, priešmokyklinio ugdymo grupėje - 6. Skomantų mokyklą lanko taip pat tik 7 pradinukai. Šios mokyklos yra Veiviržėnų gimnazijos skyriai, todėl nuo naujųjų mokslo metų jose nebekomplektuoti klasių užteko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė per Motinos dieną spaudė ranką mamoms, kad gražiai tvarkosi, kad gerus vaikus augina. Sunku? Sunku. Bet Vyriausybė kasdien regi aiškius ekonomikos atsigavimo ženklus. O prezidentė giria Ministrų kabinetą, kad ir šis gražiai tvarkosi. "Respublikos" žurnalistai Motinos dienos išvakarėse pasuko į kaimą, kur mamos gerus vaikus augina. Į Suvalkiją. Ten balandžio 7-ąją lankėsi D.Grybauskaitė su palyda, džiaugėsi, kad kaimas kyla.

  Poniutė kaime. Taip ir norisi pasiskolinto vieno  filmo pavadinimą ir juo apibūdinti žurnalo „Vogue Nippon“ fotosesiją, kurioje išvystame lietuvių manekenę Editą Vilkevičiūtę. Žurnalo leidėjai, kaip ir daugelis kitų mados pasaulio atstovų, šiemet susižavėjo kaimo estetika ir ją nutarė perkelti į savo naujojo numerio puslapius. Šį kartą neatsiejamus nuo kaimo „atributus“ jie derina su prabanga ir puošnumu.

1998 metų vasario 15-ąją Širvintų rajono Draučių kaimo ūkininkas dviem legaliai laikomais medžiokliniais šautuvais nušovė devynis kaimynus, o dar vieną – sužeidė. Po šios tragedijos kalbėta, kad Draučiai pasmerkti nebūčiai. Tačiau yra vilčių, kad šis kaimas gali atgimti. Aukos – kaimynai Taigi 1998 metų vasario 15 dieną Draučių ūkininkas Leonardas Zavistonovičius ėmė eiti iš trobos į trobą ir šaltakraujiškai šaudyti savo kaimynus.

Lietuvos specialiosios tarnybos neįžvelgia jokios grėsmės, kad Lietuvos dirbama žemė po kelerių metų gali atsidurti užsieniečių rankose. Tuo tarpu ūkininkai ir kai kurie politikai tikina, kad milžiniškų plotų sutelkimas vienose rankose ir spekuliantų antplūdis žemės rinkoje yra aiškūs pavojaus ženklai.

Nacionalinė mokėjimo agentūra šiuo metu renka paraiškas pagal 15 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių. Prasidėjus 2010 metams Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) toliau renka paraiškas gauti ES paramą pagal daugelį Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonių. Nuo sausio 4 dienos kreiptis dėl paramos gali ūkininkai, miškininkai perdirbėjai, žemės ūkio bendrovės ir kiti, kuriems aktuali KPP parama.

Sunkmetis Panevėžio rajono gyventojus privers sugrįžti namo, kol saulė dar nenusileido. Taupydama Savivaldybė nuo kovo 1-osios visuose kaimuose išjungė gatvės apšvietimą. Elektra tampa prabanga Iš daugiau nei 3000 rajone įrengtų šviestuvų sutemus palikti šviesti 79. Elektra tvieskia tik ties judresnėmis gyvenviečių sankryžomis. Piniavietė Jurga Girdzijauskienė juokauja, kad užgesus šviestuvams kaimas sugrįžta į balanos gadynę.

Nacionalinė mokėjimo agentūra šiuo metu renka paraiškas pagal 15 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių. Prasidėjus 2010 metams Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) toliau renka paraiškas gauti ES paramą pagal daugelį Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonių. Nuo sausio 4 dienos kreiptis dėl paramos gali ūkininkai, miškininkai perdirbėjai, žemės ūkio bendrovės ir kiti, kuriems aktuali KPP parama.

Lietuvos gyventojai mano, kad pagrindinė kaimo problema sunkmečiu yra nedarbas, rodo reprezentatyvi apklausa atlikta Žemės ūkio ministerijos užsakymu. Tikimasi, kad šią ir kitas problemas padės spręsti prasidėjęs projektas „Kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklas skatinimas Lietuvoje“, kuriam įgyvendinti  skirta virš 30 mln. litų  Europos socialinio fondo (ESF) lėšų. Šio projekto įgyvendinimo metu 11 tūkst.

Ne paslaptis, kad Lietuvos paštas netolimoje praeityje, švelniai tariant, dirbo blogai. Vien tik 2009 m. nuostoliai siekė 36 mln. Lt, jo veikla pasižymėjo į bankrotą vedančiomis aferomis, numatomos vėlesnės „prichvatizacijos“ tikslu. E. Vaidelio vadovaujama valstybinė įmonė suplojo 17 mln. Lt už sklypą, kurio rinkos vertė apie 2,5 mln. Lt.

Mėšlo kvapas, paryčiais pragydęs gaidys, palaidi šunys, žiemą rečiau valomi keliai ar keli metrai žemės už kaimyno tvoros - visa tai tampa kaimo naujakurių ir senbuvių konfliktų priežastimis, kurios neretai nagrinėjamos net teismuose. Klaipėdos rajono seniūnijų seniūnai teigia, jog iš miesto į kaimus atvykusių naujakurių problemos dažniausiai kyla tik todėl, kad buvę miestiečiai nežino, kas jų laukia naujoje gyvenamojoje vietoje.

„Penkiolika didžiosios gyvenimo nežinomybės metų man padėjo ištverti malda ir Dievo palaima", - sako žilagalvis Kirdonėlių kaimo gyventojas Aleksandras Kurklianskas. Girdėdamas dabartines kalbas apie ekonominį sunkmetį, priekaištus valstybės vadovams devyniasdešimties metų jubiliejų neseniai atšventęs senolis tik mįslingai šypteli ir palinguoja galva. Šviesūs vaikystės prisiminimai „Jau alksnis palikau.

  Šiandien daug kalbame apie ekologiškas bulves, neregėto sveikumo kaimiškus vištų kiaušinius. Bet kiek iš tiesų likę žinių ir tikro kaimiško gyvenimo pajautimo? Tokio, kur nėra ne tik parduotuvės, bet ir bažnyčios, o laukdamas autobuso gali kelias valandas horizonte skaičiuoti varnas ir po kelis kartus apžiūrėti kaimynų trobas.

Sausio 29 d., ketvirtadienį, 17 val., Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140, Šiauliai) kviečia į parodos „Maestro Povilas Karpavičius (1909–1986)“, skirtos fotografo 100-osioms gimimo metinėms paminėti, atidarymą. Ekspozicijoje pristatomos Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomos P. Karpavičiaus, XX a. išgarsėjusio kaip fotografijos technikų specialisto, vieno iš pirmųjų spalvotosios fotografijos meistrų Lietuvoje, lietuviškų fotografijos vadovėlių autoriaus ir pedagogo, fotografijos.