kaimas

Margarita Pūdžiuvienė Istorijos, kurias nugirdome nuvykę į Šakvietį (Mažonų sen.) švelniai tariant šokiravo. Jei tikėtume vietinių gyventojų pasakojimais, prieš keletą savaičių du nepilnamečiai sukapoję kačiuką svaidėsi jo dalimis, o vienas motinos neprižiūrimų paauglių ne tik viešai demonstruoja savo genitalijas, tačiau ir mėgino seksualiai išnaudoti mažametę. Buvo palikti Egzekuciją nepilnamečiai įvykdė greta gyvenančios kaimynės kačiukui.

Lietuvos kaimo plėtros programos 2007–2013 m. programos paramą gali gauti ūkio subjektai, vykdantys žemės ūkio veiklą buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje ne mažiau kaip vienerius metus.

Pasaulio gyvenimo tempas vis spartėja, technologijos ir technika palieka savo pėdsaką visuomenės gyvenime. Jaunimas veržte veržiasi gyventi mieste, kaimas sensta ir praranda savo spalvas. Vargu, ar nuvažiavę į kaimą prieš porą dešimčių metų, matytumėm jį tokį, kokį matome šiandien. O ar galite įsivaizduoti šių dienų situaciją, kai miesto vaikai bėga atgal į kaimą? Vieni tokių Giedrius ir Aleksandras, kurie atsibuvę mieste apsigręžia ir pasuka į gamtos apsuptą kaimą – gaminti sūrių.

Evelina MALIAUSKAITĖ Kovo 18 d. pavakarę Kukorų kaimo ribose, Saugų sen., geležinkelio bėgiai pažymėti dar viena kraupia mirtimi – buvusį ant bėgių jauną vaikiną V. J. ( gim. 1992 m.) mirtinai sužalojo šilumvežis su traukinio sąstatu. Įtariama, kad vaikinas savo noru pasiryžo tokiai kraupiai žūčiai. Primename, kad praėjusių metų spalio 12 d. to pačio Kukorų kaimo ribose traukinys mirtinai sužalojo tarp bėgių gulėjusį 39-erių metų vyriškį.

Kaimas tuštėja, o likusiems gyventojams sunkėja infrastruktūros išlaikymo našta. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozuoja, kad mažėjant geriamojo vandens suvartojimui, tiekėjai, ypač rajonuose, gali smarkiai pabranginti vandenį. Į šalies regionus plaukė europinės paramos lėšos, buvo atnaujinama ir kuriama nauja infrastruktūra, o gyventojai judėjo priešinga kryptimi – krovėsi lagaminus ir traukė uždarbiauti į Vakarus. Į Lietuvos vandentvarkos ūkį investuota bemaž 3 mlrd.

Sukinių sodžiaus bendruomenės narys, šiaudinio namo savininkas Jonas Dragūnas iš didmiesčio nusprendė persikelti gyventi į kaimą. Įtakos apsisprendimui turėjo visuomenės nuostata, kad nekilnojamas turtas, ypač jo išlaikymas mieste, itin brangus. Būtent taip pašnekovas ir atrado šiaudinio namo teikiamus privalumus. „Šiaudų namo pagrindinė konstrukcija - šiaudų plytos. Tai yra maždaug 1 m ilgio ir 25 cm aukščio, 45 cm pločio plyta.

Vilkyčiuose gyvenančiai Bronei Kairienei gyvenimas padovanojo pačią didžiausią dovaną – net 102 gyvenimo metus. Ne kiekvienam tiek duota, ne kiekvienas gali tuo pasigirti, o Bronė gali. Nors ir sunkus gyvenimo kelias jai buvo skirtas, tačiau juo keliavo kaip beišmanydama. O kiek daug matyta, kiek patirta, kaip viskas pasikeitė. Sausio 28-ąją vilkytiškė minėjo savo 102-ąjį gimtadienį, o tokia proga ją atvyko pasveikinti ir Saugų seniūnė Anastazija Oželytė.

Loreta RIPSKYTĖ Joniškio rajono gyventojas, nuėjęs į vieną kaimo parduotuvę, liko nieko nepešęs. Pardavėjas, išvydęs saują baltų centų, pareiškė tokių pinigų nepageidaujantis. Balti centai papiktino prekybininką „Šiaulių krašto“ redakcijai Joniškio rajono gyventojas pasakojo, kad sumokėti turėjo beveik dvidešimt litų. Du litus suskaičiavo baltais centais, nes kitų pinigų nebeturėjo. Pardavėjas, išvydęs smulkius pinigus, suirzo ir pasakė jų nepriimsiantis.

Šį pareiškimą paskatino parašyti 2014 m. vasario 2 d. Lietuvos Ryto televizijos laidoje 24/7 parodytas reportažas, kuriame paminėta, kad neva kiekviename Lietuvos kaime yra daugiau nei dvi nelegalios alkoholio prekybos vietos. Šis televizijoje nuskambėjęs teiginys paremtas vieno ar kelių asmenų tikėjimu, o ne realiais faktais. Esame Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurie yra arčiausiai kaime gyvenančių žmonių ir žinome, kad įvardinti skaičiai prasilenkia su tikrove.

Loreta Ripskytė Žvelgaičių kaimo (Joniškio rajonas) jaunasis ūkininkas Tadas Šimaitis niekada nekeistų kaimo į miestą. Kartą jau išbandė šį malonumą, dirbdamas apsaugininku Šiauliuose, ir vis tiek savaitgaliais grįždavo pas tėvus, arčiau gamtos. Šiuo metu jis dirba 63 hektarus žemės, o neseniai ėmė auginti avis. Avinas trenkia iš pasalų 25-erių metų jaunojo ūkininko tvarto aptvaruose bėgioja ir nuo nepažįstamų žmonių bei fotoaparato blyksčių slapstosi 13 avių.

Rūta Klišytė Pamiršau paklausti Irūnos, ar ji moka švilpauti, bet galiu patikinti: jei tik reikėtų – išmoktų! Ir pašvilpautų taip, kad suklustų Suvalkijos lygumų vėjas. Toks jau veržlus šios merginos būdas! Irūna Puzaraitė į popmuzikos lygumas įsiveržė labai anksti, tačiau senokai išaugo iš mokinukės sijonėlio. Merginos nesupančiojo ir ankšti studentės džinsai su aukštakulniais: ji išmoko šokti ir dainuoti solo ir kasmet tai daro vis profesionaliau.

Jolita Žurauskienė Beveik prieš du dešimtmečius nuomojamoje sodyboje apsistoję Ilona ir Audrius Smulskiai negalvojo visam laikui likti kaime. Tuo metu sutuoktiniai nemokėjo dirbti jokių žemės ūkio darbų, o dabar sėkmingai ūkininkauja. „Iškeitusi gyvenimą mieste į kaimą, pajutau vidinę atgaivą, laisvę. Tik čia naujomis akimis išvydau rytą ir vakarą, pradėjau grožėtis žiema ir vasara“, – atviravo daugiavaikė mama.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 m. lapkričio mėn. buvo minus 12. Palyginti su spalio mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su spalio mėn., gyventojai šiek tiek pesimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių, šalies ekonominės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Nauja vyriausybė Gruzijoje suskato rūpintis, kaip atgaivinti skurdžius šalies kaimus. Nuspręsta pastatyti bent po vieną gamyklą regionuose, kad žmonės turėtų darbo, pradėtas reformuoti žemės ūkis. 200 kilometrų nuo Tbilisio nutolusiame Achmeto rajone kaimo žmonės gyvena skurdžiai. Bene kiekviena šeima laiko po kelis gyvulius, o gano juos vyrai pasikeisdami.

Lapkričio 21 d. apie 18 val. 10 min. Telšių r., Tryškių mstl., Lazdynų Pelėdos g., į I. J. (gimusios 1963 m.) individualios įmonės parduotuvę užėjo du jaunuoliai, kurie, grasindami parduotuvės savininkei-pardavėjai daiktu, panašiu į pistoletą, iš kasos aparato pagrobė 350 litų.

Loreta RIPSKYTĖ Netrukus prasidėsiantis 2014–2020 metų finansinis laikotarpis kelia sumaištį: daugiau ES lėšų atiteks tiesioginėms išmokoms ar kaimo plėtrai. Apie tai su keturių rajonų žemdirbiais pirmadienį Joniškyje diskutavo Seimo kaimo reikalų komiteto narys Eugenijus Gentvilas. Jam žemdirbiai įteikė rezoliuciją su 15 reikalavimų punktų.

Šių metų rugsėjo 30 d. prasidėjo papildomas paraiškų rinkimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 –2013 m. programos (KPP) priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) darbuotojai paraiškas rinks iki 2013 m. lapkričio 15 d. Kaip ir per pirmąjį surinkimo etapą, paraiškos bus renkamos ne tik NMA teritoriniuose skyriuose, bet ir rajonų savivaldybių centruose.

Gėsalai – atokus Skuodo rajono miestelis, išsidėstęs nuostabiame tarp pušynų, viena su kita lenktyniaujančių kalvų ir kalvelių kraštovaizdyje. Beveik pusšimtį metų šio krašto žmonėms ir žemei atidavė Edvardas Karečka, kurį aplankiau kartu su saviugdos ir gyvenimo konsultantu Jevgenijumi Černyš. Sėkmės pagrindas – meilė ir pasitikėjimas „Nė nepastebėjau, kaip prabėgo 45-eri metai. Ir net nepavargau“, – sako Gėsalų žemės ūkio bendrovės pirmininkas Edvardas Karečka.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) įgyvendinimo laikotarpis artėja prie pabaigos, todėl lieka vis mažiau paramai įsisavinti skirto laiko. Parama pagal KPP investicines priemones išmokama paramos gavėjams pateikus nustatytos formos mokėjimo prašymus, kuriuose jie deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas. Paramos gavėjai turėtų ne tik laiku vykdyti projektus, bet ir laikytis paramos sutartyje ar paraiškoje (supaprastinta tvarka) numatyto mokėjimo prašymų teikimo grafiko.

56 metų L. A. padegė ūkinį pastatą. Incidentas kilo Lazdijų rajone, Lazdijų kaime, kur neblaivi L. A. padegė 77 metų D. J. priklausantį ūkinį pastatą, kuriame saugoti šienas ir šiaudai. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai sulaikė neblaivią kaimynę, kuri pripūtė beveik tris promiles. Ko moterys nepasidalijo, aiškinasi policija.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Ilgą laiką šokių mokytoju dirbęs ir savo darbu patenkintas Audrius Jokubauskas nusprendė šokių aikštelę iškeisti į sūrių gamybą ir gyvenimą ūkyje: „Norėjosi atsipalaiduoti nuo miestui būdingų įtakų. Čia žmonės yra labai priklausomi nuo pinigų“. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas pastebi, kad paprastai ūkininkavimu užsiima tėvų žemės, ūkio paveldėtojai, o tokiam žingsniui ryžtasi vienetai.

A. Adamkienės labdaros ir paramos fondas jau daugelį metų sėkmingai vykdo įvairiausius projektus, skirtus remti kaimo mokyklas. Organizacijos partnerių sąrašas ilgas, susidedantis tiek iš juridinių kompanijų, tiek iš privačių asmenų.

Kaimas Centrinėje Indijoje sukėlė „Facebook“ diskusiją, kuomet pasirodė nuotraukos iš kaimo, kuriose matosi senovės pėdų įspaudai ir išgraviruotas paslaptingo skraidančio objekto vaizdinys, skelbia theepochtimes.com. Piska Nagri kaime geologas Nitishas Priyadarshis pastebėjo didelius pėdų įspaudus, kurie pagal vietinių žinias, gali būti įrodymas, kad čia senovės laikais iš dangaus buvo nusileidę dievai.

Gėda prisipažinti, bet žiūriu televizorių dažniau nei skaitau knygas. Guodžiuosi tik tuo, kad nesu vienas toks Lietuvoje. Pykstu ant savęs ir viso pasaulio, kiek lietuviški televizijos kanalai (nors juos žiūriu tikrai labai retai) stengiasi užpilti šiukšlių man ant galvos. Save laikau jau suaugusiu, todėl moku atskirti pelus nuo grūdų, tačiau lietuvišką televiziją žiūrintiems vaikams tai padaryti beveik neįmanoma misija.

Rita ŽADEIKYTĖ Rytoj Šiaulių rajono Bubių seniūnijos Jusaičių kaime Lietuvos, Latvijos ir Estijos raiteliai su sportiniais žirgais varžysis dėl Lietuvos taurės – vieno iš aukščiausių šalies žirgų sporto prizų. Rimas Bajorinas, įkūręs Jusaičių žirgyną, per 13 metų nežinomą kaimą pavertė žirgų sporto meka su viena geriausių Lietuvoje jojimo aikščių, o kaimo jaunimą susodino ant žirgų. Kova dėl Lietuvos taurės Sportinių žirgų jojimo varžybos Jusaičiuose rengiamos penktą kartą.

Kaimo parduotuvės išgyvena sunkius laikus. Jaunimas emigravo užsienin, daugelis kaimo žmonių dirba mieste ir apsiperka nuolaidas siūlančiuose miesto prekybos centruose. Pagrindiniai pirkėjai lieka tik iš kaimo neišvykstantys senoliai ir darbo dienos pabaigos (ir pradžios) be alaus butelio neįsivaizduojanti darbo liaudies dalis.

Liepos 23 dieną 23 val. 50 min. Šalčininkų r., Butrimonių k., Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje kilo gaisras, kurio metu apdegė siena ir išdegė dalis stogo. Įtariama, kad gaisras kilo dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Nuostolis nustatomas.

Daugalaičių kaime (Joniškio rajonas) gyvenanti 86-erių Bronislava Skrebienė – vienintelė šio sodžiaus senbuvė, tarsi kaimo mama, tebesauganti praeitį. O 62-ejų Joną Mikšį, iš Šiaulių beveik kasdien atskubantį į tvarkomą tėvų sodybą, galima vadinti vieninteliu Daugalaičių sūnumi, nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo išsaugojusiu ūkininko ūkį. Daugiau iš 15 trobų net septyniose savaitgaliais šeimininkauja miesto gyventojai, kitur – tuščia arba žmonės, atėję iš kitų gyvenviečių.

LEADER metodas, įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą (KPP) , padėjo bendruomenėms pačioms susikurti vietos plėtros strategijas, o vėliau jas įgyvendinti per projektus, gerinančius gyvenimo kokybę ir padedančius Lietuvos kaimui augti. Šio metodo skleidėjos – vietos veiklos grupės (VVG), veikiančios atskiruose regionuose ir sutelkiančios kaimo gyventojus veikti kartu, imtis iniciatyvos kuriant savo kraštą.

Iki birželio 28 dienos dar priimamos paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ gauti. Šiemet didžiausia paramos suma siekia 150 tūkst. Lt. KPP priemonei „Miškų ekonominės vertės didinimas“ įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiui iš viso skirtas 50,7 mln. Lt paramos biudžetas. Paramos sutartys jau pasirašytos su 200 pareiškėjų, o patvirtinta paraiškose prašoma paramos suma siekia 48,5 mln. Lt, arba 96 proc.

Tai, kad Europos Sąjungoje esame avarijose daugiausia žūstančiųjų ir dar savižudžių tauta, jau nieko nebenustebinsi. Tačiau pasirodo, kad mes, lietuviai, Europos Sąjungoje esame net ir tarp dažniausiai skęstančiųjų! Briuselio biurokratai neseniai suskaičiavo, jog Europos Sąjungos šalyse iš 100 000 gyventojų kasmet priburbuliuoja 1,58 statistinio žmogaus. Tuo metu mūsų gimtojoje Lietuvėlėjė net penkis kartus daugiu, t.y. vandenyje žūsta net 8-9 piliečiai.

 6. Šiaurės Korėjoje yra didžiausias pasaulyje stadionas, kuriame telpa 150 tūkst. žmonių Dabar „May day“ stadionas, kuriame telpa 150 tūkst žmonių, naudojamas futbolo ir lengvosios atletikos renginiams ir , žinoma, Arirang renginiams (žinomi kaip „masių žaidynės“). Stadionas baigtas statyti 1989 metais Pjongjange. 1990-aisiais čia taip pat buvo sudeginta nemažai Šiaurės Korėjos armijos generolų, kurie buvo suplanavę pasikėsinti į Kimą Jong-ilą.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) kviečia gyventojus atnaujinti savo gyvenamuosius namus ir teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“. Paraiškas bus renkamos iki 2013 m. birželio 28 dienos.

Pirmą kartą per pastaruosius 15 metų kaimo turizmo sodybų skaičius Lietuvoje pradėjo mažėti. Pastarieji dveji metai buvo itin sudėtingi – poilsiautojų piniginės plonėjo, o sodybų savininkams vis sunkiau sekėsi rasti darbuotojų. Nuostolių pridaro ir chuliganiškai besielgiantys svečiai. Rinka iš lėto atgyja Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. kaimo turizmo sodybose apsistojo 260 tūkst. poilsiautojų, arba 3 proc. daugiau nei 2011 m., kai šis turizmo sektorius pritraukė 252 tūkst. žmonių.

ES kvotomis ir kitaip riboja prekinę žemės ūkio gamybą, o Jungtinės Tautos siūlo auginti vabzdžius, kad būtų pamaitinti badaujantys pasaulio gyventojai. Gal ir lietuviai fermose ims auginti žiogus, skėrius, jei kasmet laiko vis mažiau kiaulių ir galvijų? Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, apie milijardą mūsų planetos gyventojų badauja, nors žemė galėtų išmaitinti kur kas daugiau žmonių, nei dabar jų gyvena visame pasaulyje.

Laima AGANAUSKIENĖ Vakar apie pietus Šniūraičių kaimo (Radviliškio rajonas) gyventojus šiurpino kelias minutes ūžavęs viesulas. Laimei, taip ir nenusileidęs jo „piltuvas“ apardė tik kelių kaimo pastatų stogus. „Piltuvas“ nenusileido 24 metus Šniūraičių kaime gyvenantis Fiodoras Jančenkovas buvo sodybos kieme, kai tolumoje pamatė tai pakylantį, tai nusileidžiantį piltuvo formos debesį.

Gaurėje per pastaruosius dvejus metus mirė 13 žmonių, gyventi atsikraustė dvi naujakurių šeimos – 6 asmenys. Įsivaizduojant tokią gyventojų kaitą šis miestelis turėtų visiškai ištuštėti po 70 metų. Tęsdama rašinių ciklą „Nykstantys kaimai“ lankiau senų, apleistų namų pilnas šio miestelio gatves. Sodybas, kuriose kadaise virė gyvenimas, ant šono verčia didelės gyventojų ambicijos, ir, kaip visada, per maži pinigai. 28 kampai Teko girdėti, kad Gaurėje galima nebrangiai įsigyti sodybą.

Lietuvos ūkininkų sąjunga prašo stabdyti šiemet patvirtintą naują reikalavimą – deklaruojant pasėlius ir žemės ūkio naudmenas valstybinėje žemėje pateikti jos naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentą. Žemdirbiai piktinasi ir sako, kad toks reikalavimas juos spraudžia į kampą.

Apie radinį pranešė Kaišiadorių rajono, Gudienos kaimo gyventojai. Ugniagesiams pranešta, kad prie buvusio Veterinarijos instituto pastato, medžio kelme, plastmasiniame įtrūkusiame butelyje, rasta apie kilogramas gyvsidabrio. Pavojingą metalą surinko ir išvežė spectarnybos.

Grupė Šiaulių rajono Ringuvėnų kaimo gyventojų kreipėsi į „Šiaulių kraštą“ klausdami, kam ir kodėl kilo didelis noras šį kaimą prijungti prie Kuršėnų miesto? Surinko parašus Laiške teigiama, kad spaudoje pastebėtas skelbimas apie kaimo vietovių prijungimą prie miesto toks nežymus, lyg stengiantis, kad niekas į jį neatkreiptų dėmesio. Ir valdininkai, paklausti seniūnijoje, nepaaiškina nieko konkretesnio. O vargšai kaimo žmonės, kurių dauguma – pagyvenę, verčiasi skaičiuodami kiekvieną centą.

Biržų rajoną valdanti koalicija (Tėvynės sąjungos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Darbo ir Lietuvos centro partijų rinkimų sąrašo nariai), paremta socialdemokratų balsais, priėmė sprendimą uždaryti dvi mokyklas - Kvetkų pagrindinę ir Meilūnų pradinę. Opozicijoje esantys politikai tokį sprendimą vadino nepagrįstu, gėdingu ir prilygino jį nusikaltimui. Svarstant mokyklų uždarymo klausimą Biržų rajono tarybos posėdyje dalyvavo 20 iš 25 narių.

2013-ieji Lietuvoje paskelbti Tarmių metais. Pabandykime pasiaiškinti, ar visada susikalbėtume skirtingomis tarmėmis: kaip tas pats daiktas vadinamas skirtingose Lietuvos vietose? Galbūt skirtingai vadinami daiktai išties yra skirtingi? Ar tas pats žodis aukštaičiui ir žemaičiui gali reikšti visiškai skirtingus dalykus? Aišku tik viena: tarmiškai ištartas žodis yra šiltesnis ir jaukesnis nei pasakytas taisyklinga bendrine kalba.

Nedidukėje Maltoje esama vietos, kuri jus tikrai nustebins savo nepriekaištingu kraštovaizdžiu. Tai – Popajaus kaimas. Ši vieta dar vadinama Saldžiojo dangaus miesteliu yra viena dažniausiai lankomų turistų, atvykstančių į šią šalį. Pramogų parkas yra sukurtas legendinio animacinio filmo „Jūreivio Popajaus nuotykiai“ tema.

35 metus kaimo žmonių sveikata besirūpinanti Kelmės rajono Lupikų bendruomenės slaugytoja Jolita Jokubauskienė sako, jog ligos keičiasi drauge su visuomene ir jos gyvenimo būdu. Vis sunkiau įveikti netipinį gripą. Daugėja cukralige sergančių jaunų žmonių. Lyg uždelsto veikimo bomba tiksi tuberkuliozės atmainos. Statė ambulatoriją, liko medicinos punktas Didžiulis, erdvus mūrinis pastatas Lupikų gyvenvietės centre. Kolūkis dar spėjo pastatyti ambulatoriją.

Į 82 metų Jurbarko rajono gyventojos namus įsibrovę vagys sumušė šeimininkę ir ją paliko be produktų. Šeštadienio rytą į Jurbarko rajone esančio Staciūnų kaimo gyventojos namus užėjo du asmenys. Įsibrovėliai apstumdė šeimininkę ir pagrobė iš šaldytuvo . 10 kg šaldytos mėsos ir trys butelius alkoholinių gėrimų. Po kurio laiko policijai pavyko sulaikyti T. S., kuris uždarytas į areštinę. Moteris į medikus nesikreipė.

Festivalyje „Kino pavasaris“ įvyko režisieriaus Lino Mikutos ir studijos „Monoklis“ platinamo dokumentinio filmo „Dzūkijos jautis“ nacionalinė premjera, praneša monoklis.lt. „Dzūkijos Jautis“ – filmas apie kasdien nykstantį lietuvišką kaimą. Kaimą, sužalotą sovietinės praeities, bet išlaikiusį senąją, archaišką pasaulėjautą. Tai – kitas pasaulis, toli nuo didmieščių triukšmo, sutvertas Dievo, o ne žmogaus.

Valdžią, verslą ir viešąsias paslaugas telkiant centruose, regionuose didėja nedarbas, skurdas, kuris kaimų ir miestelių gyventojus veja iš gimtinės. Lietuvos darbo birža skelbia apie pastebimą pagyvėjimą darbo rinkoje, tačiau nedarbas mūsų šalyje yra vis dar vienas didžiausių ES. Ypač akis bado didelis nedarbas regionuose. Savivaldybių vadovai įsitikinę, kad provinciją padėtų išjudinti savivaldai suteiktos didesnės galios ir atsakomybė.

Rytų Kinijos Zhejiango provincijoje yra mažas miestelis Zisiqiao, kuris dar vadinamas gyvačių miesteliu ir slepia kraupią paslaptį – jame galima atrasti itin daug šių daugeliui siaubą keliančių sutvėrimų rūšių, rašo odditycentral.com. Gyvatės – plačiai naudojamos kinų tradicinėje medicinoje, iš jų net gaminamas „vynas“, mat tikima, kad gyvatės ištrauka gali labai pagelbėti stiprinant imunitetą. Per metus šis kaimelis parduoda apie 3 mln.

Ankstų trečiadienio rytą gaisras kilo Pasvalio rajone, malūne. Pranešimą apie gaisrą Saločių kaime esančiame malūne Bendrasis pagalbos centras bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 gavo 4.22 val. Į įvykio vietą buvo išsiųstos Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.