jurgis razma

Vilniuje prie Seimo šiandien turėjo susirinkti net 30-ies tūkstančių žmonių minia. Bent jau tokiam skaičiui žmonių leidimą prašė ir gavo protestuoti parlamento pašonėje grasinę įvairūs politikieriai. Pagal žmonių skaičių tai būtų buvęs istorinis protestas, bet į istoriją greičiausiai jis įeis visai dėl kitos priežasties – dėl sniego valdžią nuolat keikiantys veikėjai prie Seimo su plakatais ar kartuvėmis neatėjo, o organizatoriai mitingavo internete nuotoliniu būdu.

Iš partijos išmestas parlamentaras Mykolas Majauskas paskelbė, kad sieks tapti Vilniaus meru. Tai reiškia, kad jis mes iššūkį konservatorių iškeltam kandidatui Benkunskui ir neabejotinai susižers dalį jam atitekti turėjusių balsų. Dalis konservatorių niršta – vadina tai politine Majausko išdavyste ir net ragina padėti Seimo nario mandatą. M. Majauskas – ir vėl politinės arenos dėmesio centre. Į jį krypstant žurnalistų kameroms – dar vienas politiko akibrokštas konservatoriams.

Mykolo Majausko ir konservatorių konflikto epopėja baigėsi netikėta atomazga. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas galiausiai pats pasitraukė iš pareigų. Tiesa, iki tol Seimas kone pusdienį švaistė laiką nepasitikėjimo Majausku procedūrai, kurią sugalvojo Agnė Širinskienė, o valdantieji boikotavo. Kone vieną salėje dešiniųjų pusėje likusį Majauską opozicijos nariai gyrė ir liaupsino, o konservatoriai abejoja, ar atsistatydinimas prasikaltusį kolegą išgelbės nuo išmetimo ir iš frakcijos.

Konservatorių partijoje – neregėtas krikščioniškas atlaidumas. Prieš beveik metus ultimatumais iš posto išvarę kolegą Žygimantą Pavilionį konservatoriai grąžina vadovauti Seimo Užsienio reikalų komitetui. Dar metų pradžioje politikas buvo susipykęs ne tik su partijos vadais, bet ir su prezidentūra. Dabar diplomatas dievagojasi išmokęs pamokas ir audrų nebekelsiantis. Tačiau opozicija mano, kad Pavilionis charakterio ilgam nepažabos ir jo sugrįžimas pakenks šalies užsienio politikai.

Dirbantiems žmonėms – 5 papildomi laisvadieniai per metus sveikatinimuisi: šitokią naują Darbo kodekso pataisą Seime siūlo socialdemokratas Linas Jonauskas. Žeria statistikos skaičius, skelbiančius, kad lietuvių vidutinė gyvenimo trukmė 5 metais trumpesnė nei Europos, ir tikisi, kad per papildomus laisvadienius tautiečiai pasirūpins sveikata. Tačiau daugelis parlamentarų iš kolegos siūlymo šaiposi.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai įsisuko į pasipiktinimų ir konfliktų verpetą. Partija jau kurį laiką bando grasinimais suvaldyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko iniciatyvą patvirtinti su Vyriausybe nesuderintą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo ir kultūros paslaugoms.

Metams dar nepasibaigus, Seimas jau išleido visus komandiruotėms skirtus pusę milijono eurų iš Seimo pinigų kapšo. Dėl to jau stringa kai kurios suplanuotos komandiruotės į užsienį. Seimo valdyba sprendžia, iš kur traukti trūkstamus pinigus, ir pripažįsta, kad seimūnai dažnai kelti sparnus nori toli gražu ne į pirmojo būtinumo keliones. Nuotraukomis savo feisbuke dalijasi buvęs sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga.

Jeigu valdantiesiems pavyks priimti didžiulę valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą, tai atlyginimai pirmiausia kils merams, mat savivaldos rinkimai jau ant nosies, taip pat teisėjams ir valstybės pareigūnams.

Seimo kanceliarija dar prieš mėnesi skelbė, kad solidarizuodamasis su žmonėmis ir verslu, parlamentas pradės taupyti elektrą – atjungs dalį liftų ir lempučių, temperatūrą patalpose užsuks iki 19 laipsnių. Šildančias kondicionavimo sistemas kabinetuose parlamento kanceliarija seimūnams žadėjo atjungti, tačiau atjungė ne visas. Parlamentarai jomis šildosi ir aiškina, kad taupyti sveikatos sąskaita nesiruošia.

2023 metų valstybės biudžeto projektą Seimui Vyriausybė žada pateikti spalio 11-ąją – beveik savaite anksčiau nei įprastai.  Tai trečiadienį pranešė pirmasis parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma. Dėl to Seimo valdyba pakoregavo posėdžių grafiką.  „Vyriausybė anksčiau negu priklauso pateiks biudžeto projektą, tas pateikimas spalio 11 dieną numatytas“, – trečiadienį per valdybos posėdį sakė J. Razma.

Ukrainoje vykstant karui, Lietuvoje už antivalstybines veikas ne kartą teisti asmenys bando užstoti Kremliaus režimą ir nusikalstamus Rusijos veiksmus.

Konservatorius Jurgis Razma registravo Baudžiamojo kodekso pataisas, kurias priėmus būtų išplėsta atsakomybė už tokių karinių veiksmų, kokie dabar vykdomi Ukrainoje, propagavimą. Projektu numatoma įtvirtinti tokią nuostatą: „Tas, kas  viešai skatino, rėmė ar pritarė agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui, pažeidžiančiam pagrindinius tarptautinės teisės principus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma sako, kad Seimas stengsis kuo greičiau priimti pataisas, leisiančias iš Viešųjų pirkimų konkursų pašalinti priešiškų valstybių įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis.  Siūloma pagal tam tikrus kriterijus leisti tiekėjus vertinti pačioms perkančiosioms organizacijoms. „Tikiuosi, kad Seime tą projektą greitai apsvarstysime.

Seimo etikos sargai trečiadienį imsis tirti Seimo nario, konservatoriaus Antano Matulo elgesį, kilus klausimui, ar parlamentaras turėjo nusišalinti svarstydamas klausimą, susijusį ir su jo sūnumi. A. Matulo vadovaujamas Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį svarstė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas. Jomis siūloma įvesti kadencijas valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.

Šią savaitę Seime – sujudimas. Kolegos pasigedo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Antano Matulo. Kaip naujienų portalui tv3.lt patvirtina politikas, jis asmeniniais tikslais išvykęs į užsienį.

Seimas balsuos, ar nuo 2023-ųjų lapkričio Lietuvoje uždrausti elektronines cigaretes ir jų pildykles su skysčiu, jeigu jame būtų kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ir skonį.  Taip norima sumažinti Lietuvoje populiarėjančių elektroninių cigarečių pardavimus.   Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma BNS sakė manantis, kad pataisos bus priimtos didele balsų persvara, bet yra nebaigta diskusija dėl jų įsigaliojimo datos.

Opozicijai pareikalavus Seimas antradienį padarė pertrauką poros svarbių įstatymų pataisų svarstyme ir pristatyme.  Diskusijas dėl projektų atidėti kitai savaitei paprašė „valstiečiai“. Valdantieji pagrasino neplanuotu posėdžiu antradienį vėlai vakare.    „Susirinkome dirbti, bet klausimų nesvarstysime“, – apgailestavo posėdžiui pirmininkavęs konservatorius Paulius Saudargas.

Valdantieji nusprendė atidėti ir dar tobulinti Vyriausybės pritarimo jau sulaukusį taršių automobilių mokesčio įstatymo projektą. Jis turėtų pakeisti dabartinį automobilių registracijos mokestį. Tačiau susisiekimo ministras sako, jog Vyriausybė kol kas nesirengia taisyti projekto. Seimui ketvirtadienį planuota pateikti Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, tačiau jis išimtas iš darbotvarkės, BNS patvirtino Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma siūlo parlamentarus į Seimo rūmus per pandemiją įleisti tik su galimybių pasu. J. Razma registravo Seimo statuto pataisą, kad dėl užkrečiamosios ligos plitimo grėsmės paskelbus ekstremaliąją situaciją arba karantiną, Seimo narys į Seimo rūmus įeiti gali tik „pateikęs dokumentą, patvirtinantį asmens atitiktį Vyriausybės nutarime dėl ekstremaliosios situacijos arba karantino paskelbimo nurodytiems kriterijams“. „Įstatyme būtų nustatyta t...

Seime sprendžiamas valdančiųjų parengtų Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų likimas. Tiesa, opozicija pasigenda aiškumo iš valdančiųjų – jie piktinasi, kad kartu su Konstitucijos pataisomis nebuvo įregistruoti įstatymai, kuriuose būtų aiškiai matyti, koks mero statusas bus po rinkimų. Seimas antradienį svarsto Konstitucijos pataisą, kad būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai.

Seimo nariai vos prasidėjus antradienio plenariniam posėdžiui susiginčijo dėl valdančiųjų siūlomo įstatymo, susijusio su narkotikų gabenimu per valstybės sieną. Valdantiesiems siūlant koreguoti bausmes dėl narkotikų gabenimo, opozicija pareikalavo šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė antradienį Seimui turėjo pateikti Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas.  Jose parlamentarė siūlė keisti BK 199 str.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma prašo parlamento Etikos ir procedūrų komisiją (EPK) įvertinti be kaukių posėdyje buvusius valstiečius Valių Ąžuolą ir Dainių Kepenį. J. Razma priminė, kad pagal Seimo valdybos sprendimą kaukės Seimo salėje privalomos, nebent parlamentarai negali jų dėvėti dėl medicininių priežasčių, ir paprašė EPK išsiaiškinti, ar minėti parlamentarai gali pateisinti buvimą be kaukių.

Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašydamas išnagrinėti, kodėl parlamentarai Valius Ąžuolas ir Dainius Kepenis posėdžio metu nedėvi apsauginių veido kaukių. Seimo valdyba yra priėmusi sprendimą, kad posėdžių metu Seimo nariai privalo dėvėti apsaugines veido kaukes, nebent kalba prie tribūnos arba jiems dėvėti kaukių neleidžia medicininės priežastys. „Matau bent du Seimo narius, kurie nedėvi kaukių. Tai – Valius Ąžuolas ir Dainius Kepenis.

Netrukus prasidėsiančiam naujam Seimo darbo sezonui parlamentarai paruošė nemažą glėbį pasiūlymų. Kol vieni žada rūpintis žmogaus teisėmis ir gyventojų pajamomis, kiti ties kelią, kad Vyriausybės pasiūlymai rastų pritarimą Seime. Tarp pastarųjų – automobilių taršos mokestis ir pokyčiai rinkimų sistemoje. Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.

Antradienį prie Seimo rūmų kilus riaušėms, kai kurie Seimo nariai ėmė stebėtis Vilniaus miesto savivaldybės ir kai kuriais policijos veiksmais. Parlamentarai svarsto, kaip savivaldybė galėjo išduoti leidimą tokiam mitingui vykti, kai vakare renginio dalyvių skaičius padidėjo nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. žmonių, taip pat, kodėl iš anksto nebuvo pasirūpinta gausesnėmis policijos pajėgomis.

Antradienio vakarą ne visi Seimo nariai išvyko po posėdžio namo. Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo Jurgis Razma, jis eiti niekur neketina ir lauks žinių iš lauke riaušes valdančių pareigūnų. Kiek po 23 val. jis patikino, kad Seime yra ir daugiau parlamentarų, tačiau kiek tiksliai pasakyti negalėjo. Pasak J. Razmos, daugiausia likusių Seime politikų yra tie, kurie į parlamentą atvyko su automobiliais, nes atėję pėsčiomis iš jo galėjo išeiti anksčiau.

Seimo narys Petras Gražulis antradienį į Seimo plenarinių posėdžių salę atsinešė plakatą ir netrukus buvo paprašytas jo atsikratyti. Ant P. Gražulio plakato buvo parašyta „Ar auksinė 40 000 000 mus apgins?“ Taip Seimo narys apeliuoja į neva 40 mln. eurų Lietuvai kainavusią tvorą Lietuvos–Baltarusijos pasienyje. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neigia šią sumą, pažymėdama, kad tvoros statyboms Vyriausybė skyrė 5 mln. eurų.

Seime artėja akimirka, kai paaiškės, ar iš prezidento pareigų per apkaltą nušalintas Rolandas Paksas galės kandidatuoti į Seimą ar prezidentus. Parlamente jau užgimė tam skirtos pataisos, Seimo nariams beliko apsispręsti. Apklausus frakcijų seniūnus, panašu, kad šįkart, skirtingai nei anksčiau, klausimui galiausiai užteks balsų, kad pagaliau būtų išspręstas.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė darbą pradėjo pandemijos sąlygomis, tad ir pirmasis naujojo ministrų kabineto prioritetas – kova su pandemija. Konservatorius Jurgis Razma įsitikinęs, kad, nors dalį dalykų ir buvo galima atlikti geriau, I. Šimonytė su komanda gerai valdo situaciją.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė ketvirtadienį teikia Seimui ministrų kabineto veiklos ataskaitą už 2020 metus. Dabartinė Vyriausybė darbą pradėjo likus kelioms savaitėms iki praėjusių metų pabaigos, tad ataskaitoje daugiau kalbama ką per pirmuosius penkis darbo mėnesius pavyko nuveikti I. Šimonytės kabinetui ir kas planuojama ateityje.

Seimo nario, Kovo 11-osios Akto signataro Kęstučio Glavecko laidotuvės bus ypatingos. Vyriausybė detaliai reglamentavo, kaip laidojami Nepriklausomybės Akto signatarai. Signatarų laidojimui parengtas atskiras Vyriausybės nutarimas, kuriame žingsnis po žingsnio numatyta, kaip atrodo laidotuvių ceremonija. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kaip Lietuvoje laidojami signatarai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pamena, kad Seimo nario Kęstučio Glavecko sveikatos būklė buvo sudėtinga jau kurį laiką. Parlamentaras prastai jautėsi nuo pat tada, kai Seimas pavasarį grįžo į darbus. „Jis blogai jautėsi ir sirgo nuo pat pavasario sesijos pradžios, nuo kovo pradžios. Kad jis buvo ligoninėje, tai buvo žinoma. Kad situacija yra tokia rimta, matyt, buvo sunku numatyti.

Penktadienio rytą užgeso ilgamečio Seimo nario, Kovo 11-osios Akto signataro Kęstučio Glavecko gyvybė. Politiko kolegos Seime sunkiai pasitiko žinią apie draugo ir bendražygio mirtį. Jų akyse K. Glaveckas – principingas, idėjų ir pasiūlymų kupinas žmogus, kurio indėlis į Lietuvos finansus ir politiką – labai svarbus. Ilgametis K. Glavecko kolega, Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas pasakoja, kad balandžio 9-ąją K. Glaveckui atlikta širdies operacija.

Premjerės Ingridos Šimonytės teiginys, kad atsistatydins, jei nesulauks koalicijos paramos, sukėlė nemažai emocijų. Tiek pozicija, tiek opozicija teigė, kad toks teiginys nerodo realių ketinimų ir I. Šimonytei premjerės posto taip lengvai paleisti niekas neleis.  Tokias mintis išsakė Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma ir Seimo narys Gintautas Paluckas. Juos kalbino žurnalistas Artūras Anūžis.

Lietuva gali džiaugtis, kad pernai nuo COVID-19 pandemijos finansiškai nukentėjo mažiausiai visoje Europos Sąjungoje. Tačiau Valstybės kontrolė pastebi, kad atsikvėpti dar anksti – nerimą kelia didžiulis nedarbo lygis ir rekordinė Lietuvos skola. Valstybės kontrolė trečiadienį Seime pristatė COVID-19 ligos pasekmių valdymo apžvalgą. Joje apžvelgta, kaip pernai sekėsi Lietuvos ekonomikai, kokios ir kiek žalos ji patyrė.

Būtų naivu tikėtis, kad centro-dešinės valdančiąją koaliciją sukūrusios partijos visą kadenciją dirbs vieningai ir išvengs pykčių. Jau partijoms pristačius programas buvo aišku, kad dėl kai kurių vertybinių ir ekonominių klausimų net ir bendrapartiečiams teks suremti ietis. Kol kas ekspertai pripažįsta, kad koaliciją vienija Covid-19 pandemijos iššūkiai. Tačiau jai nuslūgus galime pamatyti visko. Apie netrukus laukiančius barnius pripažįsta ir patys partijų atstovai.

Trys Seimo opozicinės frakcijos trečiadienį apkaltino valdančiuosius diktatu ir paliko plenarinių posėdžių salę. Taip valstiečių, socialdemokratų ir darbiečių frakcijos reagavo į antradienį ir trečiadienį Seimo vicepirmininkų iš valdančiosios daugumos sprendimus perbalsuoti dėl kai kurių teisės aktų.  Antradienį perbalsavimas paskelbtas priimant Seime kitų metų biudžetą, kai daugiau kaip pusė parlamentarų pritarė papildomam beveik 46 mln. eurų skyrimui mokslui ir švietimui.

Seimo Audito komiteto pirmininku patvirtintas Seimo narių Mišriai grupei priklausantis buvęs europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Už tokį nutarimo projektą antradienį balsavo 76 Seimo nariai, prieš 22, susilaikė 20 parlamentarų. Šių pareigų siekė didžiausia opozicinė valstiečių frakcija, tačiau postas atiduotas Mišriai Seimo nariai grupei. Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma yra patvirtinęs, kad opozicijai bus atiduotas komiteto vicepirmininko postas.

Kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis sako, kad privatizavus Seimo viešbutį ir mokant nuompinigius Seimo nariams išlaidos būtų gerokai didesnės už Seimo viešbučio išlaikymą. „Kaip beskaičiuotume, jeigu bus reali kompensacija už gyvenimą, tada bus gerokai didesnės išlaidos nei šiandien to vadinamojo Seimo viešbučio“, – žurnalistams antradienį Seime sakė S. Skvernelis. Jis taip pat tvirtino, kad tokiu atveju „gyvenpinigiai“ turėtų būti mokami visiems Seimo nariams.

Seimas išsirinko tik tris iš keturių likusių Seimo vicepirmininkų. Jais tampa valdančiųjų deleguoti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vytautas Mitalas, Paulius Saudargas. Palaikymo nesulaukė valstiečių deleguota Aušrinė Norkienė.

Seimo vicepirmininkais išrinkti konservatorius Jurgis Razma ir darbietis Andrius Mazuronis. Pastaroji kandidatūra įsiutino valstiečius ir jų lyderį Ramūną Karbauskį. Už J. Razmos kandidatūrą per slaptą balsavimą buvo 93 parlamentarai, prieš – 31, keturi susilaikė. Vienas biuletenis rastas negaliojantis. Jis paskirtas ir pirmuoju Seimo pirmininkės pavaduotoju. Už A. Mazuronį balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo 38, susilaikė šeši. Vienas biuletenis aptiktas negaliojantis.

Seimas žengė pirmąjį žingsnelį, kad Lukiškių aikštė būtų perimta iš Vilniaus miesto savivaldybės. Vis dėlto dalis parlamentarų piktinasi, kad klausimai, susiję su Lukiškių aikšte, ryja ne tik brangų Seimo, bet ir daugybės kitų valstybinių institucijų laiką.

Seimas antradienį turėtų apsispręsti dėl dviejų prezidento Gitano Nausėdos vetuotų įstatymų – šalies vadovas nesutiko pasirašyti įstatymų, kurie leistų Vyriausybei koronaviruso krizės metu reguliuoti kainas ir  įteisintų kelionių kuponus negalėjusiems išvykti žmonėms.  Šalies vadovas teigia, kad valstybinis kainų reguliavimas gali lemti prekių stygių ir juodosios rinkos plėtrą, ir turėtų būti leidžiamas tik paskelbus nepaprastąją padėtį.

Vienas svarbiausių 2020 m. politinių įvykių Lietuvoje yra spalį vykstantys Seimo rinkimai. Kartu tai ir viena didžiausių šių metų politinių intrigų – kas šaus pergalės šampaną ir užsitikrins valdžią artimiausiems ketveriems metams, o kam teks nuryti skaudų pralaimėjimo kartėlį. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė paklausti dabartinių Seimo narių, kam jie prognozuoja pergalę artėjančiuose rinkimuose.

Seimo opozicija ketvirtadienį neleido „valstiečiams“ pateikti siūlymo dėl naujo automobilių taršos mokesčio. Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma paprašė pertraukos iki kito posėdžio. „Negalime tokių projektų svarstyti, nes numatyta jų įsigaliojimo data nuo sausio, o pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą nauji mokestiniai įstatymai gali įsigalioti tik po pusės metų. Prašome frakcijos vardu pertraukos.

Panašu, kad geresnių laikų ir stabilesnės švietimo darbuotojų atlyginimo politikos pedagogams dar teks palaukti. Opozicinės partijos tarpusavyje sutaria, kad šioje Seimo kadencijoje pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo būtų sunku, nes šis tik užmaskuotų dabartinį valdančiųjų ir Vyriausybės neveiklumą. Vietoj to siūloma susitarimą pasirašyti po kitų metų Seimo rinkimų.

Kalbos apie vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės atstatydinimą iš interneto platybių persikėlė ir į Seimo koridorius. Čia vis garsiau aidi pasiūlymas ministrei rengti interpeliaciją ne tik dėl esą prasto situacijos Alytuje suvaldymo, bet ir aplaidaus požiūrio į vidaus reikalų sistemą. Trys opozicinės Seimo partijos tarpusavyje jau kalbasi, kad lapkritį galėtų rinkti parašus po interpeliacija ir prašyti ministrės atsakyti į iškeltus klausimus.

Pasipylus avarijoms geležinkelyje – keliautojai sunerimo. Ar tikrai saugu važinėti traukiniais? Tokius pat nuogąstavimus išsako ir buvę, ir esami geležinkelio darbuotojai. Esą Lietuvos geležinkelių valdžia trimituoja apie pelnus, bet nutyli apie prastą geležinkelių būklę, ar darbuotojų mažinimą, o tuo pačiu ir paslaugų prastėjimą. Tačiau Lietuvos geležinkelių atstovai tokias kalbas kategoriškai atremia.

Žemės ūkio ministerija bus perkelta į Kauną, nutarė Seimas. Už rezoliuciją dėl ministerijos perkėlimo sustabdymo balsavo 39 Seimo nariai, prieš – 39, o susilaikė 23. „Labai neatsakinga sakyti: stabdykime, kai pusė ministerijos perkelta. Šitas projektas įsivažiavęs tiek, kad jo stabdyti nebegalima“, – antradienį Seime sakė „valstietė“ Goda Burokienė. Ji taip pat pranešė, kad ateityje į Kauną planuojama perkelti ir ministerijai pavaldžias įstaigas.