jurgis razma

Siekiant išjudinti stringančią būstų renovaciją pradėta svarstyti apie valstybės kompensuojamosios dalies didinimą, nors kiek bus didinamas procentas, kol kas dar neapsispręsta. Galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti iki gegužės 1 d. Trečiadienį Vyriausybėje tradicinio valdančiosios koalicijos partnerių susitikimo metu aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pristatė naujai parengtą programą būstų renovacijai skatinti.

Premjeras Andrius Kubilius pernai pažadėjo šių metų biudžetą papildyti iš šešėlio ištrauktu milijardu. Toks siekis pasirodė „sudėtingas ir ambicingas“ net už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu Europos Komisijoje atsakingam komisarui Algirdui Šemetai. Džiuginančių žinių, kaip praėjus jau dviem šių metų mėnesiams sekasi ieškoti pasislėpusio milijardo, nėra.

Baigiantis metams politikai nelinkę tvirtinti, kad viską darė tik gerai ir kad visos problemos – jau praeityje. Jie dirbo, klydo, bandė pasitaisyti. Tautos išrinktieji neslepia, kad buvo visko – sėkmių ir nesėkmių, diskusijų, ginčų, intrigų, tuščiažodžiavimo. Asmeniškai jie išgyveno džiugius ir liūdnus momentus. Eltos žurnalistės Jadvygos Bieliavskos kalbinti įvairioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai nežada, kad kitais metais gyvenimas nušvis rožinėmis spalvomis.

Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma neigia pasigirdusias kalbas, jog į Lietuvos banko vadovo postą jo partija „stumia“ šios institucijos departamento direktorių Raimondą Kuodį. „Tai visiškai nepagrįstos kalbos. Pirmiausia, tai nėra mūsų funkcija – teirautis reiktų prezidentūroje. Antra, manau, kad toks nepriklausomas žmogus, kaip R. Kuodis, vargu ar norėtų ir siektų tokio paskyrimo“, – sakė J. Razma.

Valdančioji koalicija laikosi vieningos pozicijos atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl dvigubos pilietybės. Papildyta (11.40) Politologas V. Laučius portalui „Balsas.lt" sakė, jog nenustebtų, jei Seimas tikrai ryžtųsi atmesti prezidentės veto, bet tai jo nenudžiugintų. „Prezidentės veto buvo visiškai logiškas ir pagrįstas svariais argumentais.

Jurgis Razma, daugiausiai valdančiųjų koalicijoje atstovų turinčios konservatorių-krikdemų frakcijos seniūnas, trečiadienį per Ekonomikos komiteto posėdį pareiškė, kad „Visuomio“ nebus. Premjeras Andrius Kubilius jo žodžių nesiėmė vertinti. „Negaliu vertinti, nežinau ką jis pasakė. Tikrai bus įgyvendinta valstybinio turto pertvarka, remiantis geriausia kitų šalių patirtimi.

Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma, teigia nepateisinąs Vilniaus miesto mero, TS-LKD atstovo Viliaus Navicko veiksmų. J. Razma sako negalįs pateisinti V. Navicko išsakytų grasinimų sostinės savivaldybės kontrolierių, reikalavimų vykdyti politiškai motyvuotą kontrolę ir bendravime naudojamų keiksmažodžių.

Kodėl verslas taupo labiau nei valstybė? Kodėl algos valstybiniame sektoriuje mažėja lėčiau nei privačiame? Apie tai „Balsas.lt“ studijoje diskutavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma ir Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys.

Pastaruoju metu netyla diskusijos, kam ekonominio sunkmečio laikotarpiu teko labiau „susiveržti diržus“: valstybiniam ar privačiam sektoriui? Kur buvo labiau taupoma? Atsakant į šį klausimą viešojoje erdvėje buvo pamėginta palyginti vidutinį metinį darbo užmokestį biudžetiniame ir privačiame sektoriuose bei jo pokytį praėjusiais metais. Taip lyginant daroma prielaida, kad galbūt privatus sektorius „susispaudė“ šiek tiek (keliomis dešimtosiomis procento ) daugiau.

Ketvirtadienį (liepos 15 d.) opozicinės LSDP partijos vadovas „pasipiktino“ neva A. Kubiliaus Vyriausybės ruošiamais valstybės kontroliuojamų įmonių privatizavimo planais.

Piginti šildymą gyventojams turėtume ne suteikdami sunkiai apskaitomas lengvatas, o skatindami biokuro vartojimą, mano Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma. „Valdančiosios koalicijos sutartas ir galiausiai viso Seimo patvirtintas sprendimas palikti lengvatą centralizuotai besišildantiems yra logiškas ir pagrįstas, nors gerbiamas kolega Kęstutis Daukšys bando įtikinti kitaip.

Socialdemokratas Andrius Šedžius siūlo naikinti STT, skelbia LNK Žinios. Pasak jo, tokia mintis kilusi išklausius prezidentės metinį pranešimą, kuriame ji tvirtino, jog institucijos nesugeba kovoti su korupcija. Politikas tikina, jog STT dubliuoja kitas tarnybas ir siūlo išdalinti jos bylas bei pervesti žmones. Už administravimą sutaupytas lėšas, pasak jo, galima skirti pačių bylų tyrimui. Tačiau kiti politikai abejoja parlamentaro nuoširdumu.

Šią savaitę valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos sekretoriatui įteikti 59 tarybos narių parašai dėl posėdžio sušaukimo. Pasak konservatorių frakcijos vadovo J.Razmos, posėdis ko gero gali būti sušauktas birželį. Konservatorių atstovas J. Razma patikino, jog dalis partijos kolegų reikalauja diskusijos dėl vertybių laikymosi.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma teigia manantis, kad kandidatų į kultūros ministro postą gali būti ir daugiau, esą dėl to bus tariamasi įprasta tvarka. "Aš manau, kad kandidatų gali būti daugiau, vyks konsultacijos. Tai yra įprasta praktika, dažnai visuomenė anksčiau nežinodavo, kuris, kelintas iš kandidatų yra paskirtasis ministras ir kiek prieš tai galėjo būti pavardžių. Nieko tame nėra ypatingo.

Apie pasikeitimus, susijusius su privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), nepakankamai visuomenę informavusių institucijų vadovams gali tekti prisiimti už tai atsakomybę. Apie poreikį kelti tokį klausimą trečiadienį po valdančiųjų koalicijos pusryčių prasitarė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma. "Kėlėme klausimą ir dėl atskirų institucijų vadovų dėl atsakomybės už žmonių neinformavimą.

Vyriausybė iki šių metų liepos 1 dienos turės parengti ir Seimui pateikti sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmą. Gali būti, kad mechanizmą Vyriausybė tvirtins ne savo sprendimu, bet įstatymu, priimtu parlamente.

Valdančioji Permainų koalicija teigia pripažįstanti Tautos prisikėlimo partijos (TPP) teisę keisti į kultūros ministrus deleguotą Remigijų Vilkaitį kitu asmeniu. "Koalicijoje nėra ką ypatingai svarstyti.

Kitą savaitę Seime vyksiantis balsavimas dėl naujojo Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo, tikėtina, gali sužlugti. Nei valdančioji dauguma, nei opozicija nuomonės apie prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomo kariškio Gedimino Grinos kandidatūrą aiškios nuomonės kol kas nepareiškė. Jurgis Razma, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas, komentuodamas artėjančius svarbius balsavimus Seime, G. Grinos skyrimo, regis, nelaiko reikšmingu.

Seime gali nebelikti Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos. Pastarosios vietą gali užimti didesnius įgaliojimus turinti nauja struktūra. Pasak Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno Jurgio Razmos, Permainų koalicijoje galutinio sprendimo dėl Operatyvinės veiklos komisijos likimo sprendimų nėra.

Koalicijai Seime šiuo metu formaliai turint 70 balsų, o ne formaliai dar mažiau, numatoma griežtinti parlamentarų vykimą į komandiruotes ir taip užsitikrinti daugumos dalyvavimą priimant svarbius įstatymus. Apie tai, jog planuoja griežtinti vykimą į komandiruotes, prakalbo Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma. "Mes vakar kalbėjomės, ir viena iš problemų yra dažnokos komandiruotės. Ir labai sugriežtinsime vykimą į komandiruotes.

Prezidentės norą kuo greičiau Lietuvoje įteisinti tiesiogiai renkamą merą Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pasitinka abejingai, o ekspertai sako, kad tai – dar anaiptol ne panacėja. Partijos – blogis? „Politinę valdžią Lietuvoje uzurpavo partijos, o mūsų Lietuvos žmonės, piliečiai yra praktiškai atstumti arba prie jos neprileidžiami... Tai yra mūsų demokratijos degradacija.

Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius teigia, kad valdančiosios koalicijos atstovai ieško, kas galėtų pakeisti premjerą Andrių Kubilių. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, kaip galimi pretendentai dažniausiai minimi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Seimo narys Vitas Matuzas, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija (TS-LKD), siekdama, kad tiesiogiai renkamas meras iš esmės perimtų dabartines Savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, balsuotų ir už kitokį mero statusą, kad tik būtų Konstitucijos pataisoms priimti reikiama dauguma.

Seimo narys Jurgis Razma siūlo amnestuoti neteisėtai motinystės pašalpas pasididinusias ir dabar už sukčiavimą teisiamas mamas. Parlamentaro teigimu, nuo bausmės motinos turėtų būti atleidžiamos pagal nusikaltimo įvykdymo laiką, kai neva veikė blogi įstatymai. Teisininkai ir šeimas ginančios asociacijos savo ruožtu tokio projekto sėkme abejoja.

Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnu perrinktas Jurgis Razma. Apie tai pranešė ketvirtadienį Seimo plenariniam posėdžiui pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas Česlovas Vytautas Stankevičius. TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoju perrinktas ir Valentinas Stundys. Frakcijos seniūno pavaduotoja išrinkta parlamentarė Vincė Vaidevutė Margevičienė.

Galimai neteisėtai "Sodros" lėšas pasisavinusioms motinoms ir tėvams siūloma taikyti amnestiją. Įstatymo projektą dėl amnestijos Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs Seimo narys Jurgis Razma siūlo amnestiją taikyti už Baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatytų veikų padarymą, jei sukčiaujant įgyta valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) socialinio draudimo išmoka, didesnė išmoka, taip pat teisė į atitinkamą išmoką.

Siūloma iki 2013 metų uždrausti valstybinėms institucijoms pirkti kompiuterius, jų techniką ir programas, baldus bei automobilius. Seime jau įregistruotas nutarimo projektas, kuriuo Vyriausybės prašoma iki kovo 1-osios priimti reikiamus teisės aktus, draudžiančius vykdyti šių prekių viešuosius pirkimus. Dėl dokumento projekto dar turės balsuoti Seimas. Siūlymas, kurį pateikė parlamentarai Valdemaras Valkiūnas ir Kęstutis Daukšys, kol kas kritikuojamas tik dėl draudimo pirkti kompiuterius.

Valdančiojoje koalicijoje ir opozicijoje dirbantys politikai sutinka, kad didžiausia problema - kasdien didėjantis nedarbas. Tačiau padėties stabilizavimo priemonės dar tik svarstomos. Darbo biržos duomenimis, praėjusią savaitę darbo ieškojo beveik trečdalis milijono gyventojų - 269 tūkst. žmonių, tačiau laisvų darbo vietų užregistruota mažiau nei 900. Per praėjusius metus bedarbių skaičius išaugo 183 procentais.

Valdančiųjų ir opozicinių Seimo frakcijų atstovai siūlo Seimui priimti rezoliuciją "Dėl nevyriausybinio sektoriaus plėtros Lietuvoje". Tokį rezoliucijos projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Paulius Saudargas.

Frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūnas Valentinas Mazuronis balsavo už frakcijos kolegas, nors taip elgtis griežtai draudžia Seimo statutas. Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) sugėdino opozicijos lyderį "tvarkietį" Valentiną Mazuronį už tai, kad svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisas šis balsavo ne tik už save, bet ir kolegas Petrą Gražulį bei Vytautą Galvoną, tuo metu nesėdėjusius darbo vietose. Taip elgtis parlamentarams griežtai draudžia Seimo statutas.

Siekdami, kad 2011 m. valdžios regalijas gautų tiesiogiai išrinkti merai, valdantieji žada paskubinti balsavimą dėl Konstitucijos pataisų, leisiančių įtvirtinti tiesioginius mero rinkimus. „Seimo nariams Vyriausybė pateiks dvi mero statuso koncepcijas. Pagal vieną, meras bus atstovaujamoji valdžia, kitu atveju – vykdomosios valdžios galva“, - LNK žinioms teigė konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Parlamentarai dėl mero statuso nesutaria.

Nuo gruodžio 1-osios liberalcentristas Artūras Zuokas nebebus Seimo nariu. Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patenkino šio parlamentaro prašymą nutraukti jo kaip Seimo nario įgaliojimus. Paprašytas įvertinti tokį A. Zuoko žingsnį Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma sakė manąs, kad realiausia versija, jog šis atsitraukimas gali būti susijęs su pasiruošimu savivaldos rinkimams.

Šiandien Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje frakcijos seniūnu naujai kadencijai vienbalsiai išrinktas nuo 2008 m. lapkričio 17 d. frakcijai vadovavęs Jurgis Razma. Seniūno pirmuoju pavaduotoju antrai kadencijai vienbalsiai išrinktas Valentinas Stundys. Pagal TS-LKD frakcijos statutą seniūnas renkamas vieneriems metams atviru ar slaptu balsavimu.

Rytoj sukaks metai, kai darbą pradėjo šios kadencijos Seimas. Pirmąjį ketvirtadalį parlamentarų kelio ženklino visuomenės nepasitikėjimas, politinės rietenos ir nuolatiniai skandalai. Naktiniai įstatymų priėmimai, prabangių automobilių nuomai leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai ir paprastų krašto žmonių interesų nepaisymas - visuomenė prieš metus kadenciją pradėjusį Seimą laiko blogiausiu už visus buvusius.

Premjeras Andrius Kubilius, norėdamas, kad Seimas palaimintų kitų metų biudžetą, balsus tiesiog "nusipirks". Tuo įsitikinę parlamentarai Rima Baškienė, Valerijus Simulik ir Edvardas Žakaris. "Prašai objektams pinigų iš valstybės investicijų programos. Ateis ir pasakys: „Štai tau milijonas litų parodyti rinkėjams, ir balsuosi už biudžetą“, - pripažino E. Žakaris.

Konservatorių-krikdemų frakcijos seniūnas Jurgis Razma panoro sužinoti, kaip vykdomas dar vasarą priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriuo Vyriausybei rekomenduota kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl AB ”VST” privatizavimo ir LEO LT sandorio sudarymo tyrimo. J. Razma penktadienį išsiuntė laišką generaliniam prokurorui, kuriame klausia, kas šiuo klausimu nuveikta.

Lietuvos užsienio politika šiuo metu yra panaši į sutrikusios lygsvaros marabu judesius – baksnojama snapu pirmyn ir atgal, į kairę ir į dešinę – mėginama pataikyti į minkštą vietą. Tiesa, to priežastys yra vidinės – prezidentūra ir konservatorių partija.

Vyriausybės sudėliotas kitų metų prioritetinių darbų sąrašas vertinamas prieštaringai. Valdantieji džiaugiasi tokia iniciatyva, o opozicija pasigenda dėmesio paprastam žmogui. Vyriausybės pateiktame 2010-ųjų darbų sąraše išskirtos kelios sritys. Ministrų kabinetas sutarė, kad svarbiausia - kuo greičiau įveikti ekonomikos krizę, tobulinti valstybės valdymą, užsiimti energetikos reikalais ir padėti pagrindus šalies modernizacijai.

Politinės partijos Lietuvoje sunkmečio nejaučia. Krizė šalyje ar ne - vis tiek valstybės biudžete atsiranda milijonai litų, kurie skiriami partijoms. Ir dar šimtai patalpų joms skiriama už dyką, nors už jų nuomą galima būtų uždirbti krūvą pinigų. Pinigų rijykla Lietuva gali didžiuotis savo politinių partijų gausa. Arba piktintis tuo, nes jos brangiai kainuoja.

Valdančiųjų Viktoro Uspaskicho partijos viliojimas – tik politinis išskaičiavimas ar seniai brandintas planas, kurį laimina ir Prezidentūra? Tai Kėdainių „kniaziaus“ V. Uspaskicho UAB, besimaitinanti Rusijos pinigais, daranti gėdą Lietuvai. Daugmaž taip dar prieš Seimo rinkimus apie Darbo partiją (DP) kalbėjo Tėvynės sąjungos vadovybė.

Rengdamiesi lemiamam mūšiui dėl kitų metų biudžeto valdančiosios koalicijos partneriai sumanė pažaboti savo atstovų fantaziją - sutarta negailestingai sijoti individualius siūlymus atriekti pinigų įvairioms reikmėms. Tačiau suplanuoto valstybės iždo draskymas jau prasidėjo. "Rėčiu" turėtų tapti specialiai sudaryta šešių asmenų komisija, jau šią savaitę pradėsianti darbą. Seimo opozicija stebisi valdančiųjų veiksmais ir saviškių iniciatyvos varžyti neketina. Nurodyta nepiktnaudžiauti.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą iškilmingai švęsti 90-metį, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma kreipėsi į komisijos pirmininką Zenoną Vaigauską, ragindamas atsižvelgti į sunkią valstybės finansinę situaciją ir VRK 90-metį paminėti kukliau nei planuojama - išleidžiant 35-45 tūkstančius litų. J. Razmos nuomone, ta proga galėtų būti surengta tik mokslinė konferencija.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcija, suprasdama sudėtingą "Sodros" situaciją ir kviesdama Vyriausybę užtikrinti, kad pensijos ir socialinės išmokos būtų mokamos laiku, siūlo keisti Vyriausybės pateiktus pasiūlymus, tarp jų ir dėl "Sodros" įmokos didinimo. "Nuosekliai laikomės mokesčių naštos mažinimo politikos, todėl prieštaraujame "Sodros" įmokos didinimui 2 procentais.

Siūlymas kitais metais 2 proc. padidinti "Sodros" įmokas sulaukė skirtingų valdančiosios koalicijos partijų atstovų vertinimų. Po antradienį vykusio Permainų koalicijos pasitarimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma sakė pats ekspromtu pasiūlęs kompromisą - galbūt "Sodros" įmoką didinti 1 proc. Jis tikisi, kad kompromisas bus rastas ir kad liberalai nebus kategoriškai užsispyrę.

Mokesčių mokėtojai išlaiko beveik 3 tūkst. Ministro pirmininko tarnybos, ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų automobilių. Didžiausius mašinų parkus turinčios įstaigos aiškina, kad transporto priemonė - svarbiausias jų darbo įrankis. Kol prabangius automobilius iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų besinuomojantys Seimo nariai deda visas pastangas išlaikyti šią privilegiją, paaiškėjo, kad ir vykdomosios valdžios atstovai negali skųstis dėl tarnybinio transporto trūkumo.

Socialdemokratai grasina apkaltomis Seimo ir Vyriausybės nariams, kurie balsuos už Nacionaliniame susitarime numatytus socialinių išmokų pakeitimus. Prisiekdami parlamentarai ir Vyriausybės nariai pasižada gerbti ir vykdyti šalies įstatymus, o karpomos išmokos pažeidžia Konstituciją, tvirtina socdemai. „Lietuva įžengusi į Konstitucijos laužymo fazę“, - Seime spaudos konferencijoje pareiškė Vytenis Povilas Andriukaitis, kalbėdamas apie Vyriausybės planus mažinti socialinio draudimo pensijas.

Centro dešinės koalicijos politikai tikina, kad per anksti kalbėti apie opozicinės Darbo partijos (DP) prisidėjimą prie valdančiųjų. Kol kas laukiama, kol nurims aistros Laimonto Diniaus vadovaujamoje frakcijoje "Viena Lietuva". Su Tautos prisikėlimo partijos lyderio Arūno Valinsko bendražygiais besivaidijantys "vienalietuviai" blaškosi taip opozicijos ir pozicijos. Nors pareiškė nebelaikantys savęs valdančiosios daugumos dalimi, durimis jie dar netrenkė.

Naujojo Seimo vadovo rinkimai šiandien staigmenos nepateiks. Kur kas didesnę intrigą žada pokyčiai, kurių teks imtis atsilaisvinus parlamento pirmininko pirmojo pavaduotojo kėdei. Neabejojama, kad po Arūno Valinsko atstatydinimo Seimo pirmininko pareigas laikinai einanti Irena Degutienė šiandien taps tikrąja parlamento vadove. Didesnių priekaištų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovei neturi nei valdantieji, nei opozicija.

Užimti atsilaisvinusią Seimo pirmininko kėdę „Permainų“ koalicija siūlo konservatorei-krikdemei Irenai Degutienei. Jos kandidatūrą žada remti 4 iš 5 valdančiųjų Seimo frakcijų. Ar palaikys I. Degutienę, neapsisprendė tik Laimonto Diniaus vadovaujami „vienalietuviai“. Jie vis trypčioja vietoje: svarsto, likti koalicijoje, ar ne, o jei taip – kokių postų pageidauti. Trečiadienį vykusios derybos vaisių kol kas nedavė. Siūlys nebesirieti „Taip, sutiksiu (užimti postą – red. past.