jūra

Prieš septynerius metus Valstybės kontrolė nustatė, kad Šventosios gyvenvietėje valstybinėje žemėje ant jūros kranto stovi apie tūkstantis poilsio namelių ir vasarnamių. Tada dar nebuvo tiksliai žinoma, kiek jų buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vis dėlto pagal savo charakteristikas (nameliuose nebuvo virtuvių ir sanitarinių patalpų, todėl jie neatitiko higienos normų) jie buvo traktuojami kaip laikini statiniai, kurie registre neregistruojami.

Civilių gelbėjimo operacijas jūroje turėtų koordinuoti ne kariuomenė, o atskiras krizių valdymo centras, sako prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Mes turėtume kalbėti apie civilinę, vieningą, nuolat veikiančią krizių valdymo sistemą Lietuvoje, kuri turėjo savo užuomazgų stadijas, (...) kurią mes netinkamai prieš kažkiek metų išardėme“, - Žinių radijui antradienį sakė K.Budrys.

Nukritusio lietuvių lėktuvo „An-2“ pilotų paieška bus tęsiama per naktį, sako Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado padėjėjas kpt. ltn. Antanas Brencius. Taip pat šiuo metu mokslininkų pagalbos sulaukė Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo „Kuršis“ įgula, kuri pakartotinai žvalgo Baltijos jūros dugne rastą orlaivį. „Į „Kuršį yra transportuota Klaipėdos universiteto mokslininkų grupė su jų povandeniniu robotu, pažiūrėsime, galbūt jų įranga bus efektyvesnė“, - BNS trečiadienio vakarą sakė A.Brencius.

Baltijos jūros dugne antradienio popietę rastas šeštadienį dingęs lietuvių lėktuvas „An-2“, dingusių pilotų paieška tęsiama toliau, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Orlaivį 124 metrų gylyje rado Lietuvos karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas „Kuršis“. Dingęs lėktuvas rastas apie 700 metrų nuo paskutinės Švedijos oro stebėjimo radaro fiksuotos ieškomo orlaivio pozicijos.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos teigia, kad virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo paieškai pasieniečių sraigtasparnis nebuvo pasitelktas, nes pakako turimų pajėgumų. Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado padėjėjas kpt. ltn. Antanas Brencius BNS pirmadienio vakarą sakė, kad paieškos rezultatai rodo, jog nėra skirtumo, per kiek laiko būtų buvusi išžvalgyta teritorija.

Neseniai pasirodžiusioje klimato kaitos poveikio vertinimo Baltijos jūros baseinui ataskaitoje (BACC II) aptariami klimato pokyčiai šiame regione, kuriame reziduoja apie 90 milijonų gyventojų. Ataskaita parengta 141 mokslininko, kurie pasidalijo atliktais tyrimais. Vienas svarbiausių aspektų, atsispindintis ataskaitoje – Baltijos jūros regionas šiltėja ir šis procesas tęsis toliau.

Naglis Šulija, Žinios.lt Šį vakarą didesnio debesuotumo galima tikėtis nebent prie jūros, kitur vyraus giedras, tiktai pavieniais debesimis papuoštas dangus. Vėliau pradės niauktis, o prie jūros pradės lyti, daug kur smarkiai. Atrodo, per naktį lietus apims pajūrį ir Žemaitiją, o kitur, nepaisant ne tokio jau silpno pietryčių vėjo, taip ir liks tvanki naktis. Rytoj vakarinėje Lietuvos pusėje bus lietinga, daug kur lietus pils smarkiai, su stipraus vėjo gūsiais ir perkūnija.

 Klaipėdos miestas yra itin reikšmingas Lietuvos ekonomikai. Tai, kad miestas prie jūros, jau savaime diktuoja specifinių verslų kūrimąsi, kurių rodikliai demonstruoja aukštus rezultatus. Štai Klaipėdos apskrities žuvų eksportas per penkerius metus padidėjo 10,3 proc. ir 2014 m. jo vertė siekė 33,8 mln. eurų. Klaipėdos laivų statyklos eksportuoja produkciją į daugiau nei 10 valstybių. Ūkio ministro Evaldo Gusto teigimu, Klaipėdos kraštas išties turi kuo pasigirti.

Saulė PINKEVIČIENĖ Namie Stasio Barščevičiaus laukė tikras siurprizas: žmonos iškeptas tortas su šešiolika žvakučių (tiek dienų truko kelionė) ir iš spalvingų balionų išdėliotas užrašas „Su pergale“. Iš tolimos ir sunkios kelionės vyras grįžo nešinas puokšte gėlių, kurias įteikė savo „štabui“ – žmonai Almai. Asmeninė nuotr.Kaip toje pasakoje alytiškiui Stasiui Barščevičiui pavyko „suavėti“, tik ne geležinius batus, o metalinius slidžių lazdų smeigus.

Lietuva bus antroji Baltijos regiono valstybė (po Vokietijos), suplanavusi savo jūrines teritorijas ir numačiusi jų vystymo perspektyvas. Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos pateiktai šalies teritorijos bendrojo plano jūrinių teritorijų daliai, kuria siūloma papildyti šį planą, ir teiks ją Seimui. 2002 metais patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas apėmė tik dalį teritorinės jūros.

Klaipėdos universitetas kreipėsi į ministerijas prašydamas finansinės pagalbos. Universitetas nekomentuoja situacijos, tuo metu švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis mano, kad valstybė turėtų padėti universitetui, kartu pareikalaudama reformų. Jis sakė negalintis įvardinti universitetą slegiančių skolų dydžio, bet teigė, kad „tai yra pakankamai ženkli skola“. „Mes gavome jų laišką, kurį gavo, man atrodo, ir Finansų minsiterija, ir Vyriausybė.

 LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt Vinilas gyvuoja jau daug metų ir turbūt nebus už jį tobulesnės analoginės laikmenos, sako Vinilo studijos įkūrėjas Artūras Franckevičius. „Juk buvo daug visokių mėginimų: ir juostiniai magnetofonai, ir kasetiniai, bet visi jie išbandymo neišlaikė“, – primena jis. Didelės ir trapios vinilinės plokštelės grįžta ne tik į melomanų kolekcijas, muzikos parduotuves, bet ir į įrašų studijas.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pirmadienį debesų daugės ir, pradedant vakariniais rajonais, daugelyje šalies rajonų palis. Stipresnės liūtys, kartais su perkūnija, kils vakare Žemaitijoje, sako sinoptikė Alva Nagelytė. Diena bus gana vėjuota. Pietų vėjo gūsiai sieks 11–13 m/s. Vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose bei pajūryje, vėjo stiprumas bus iki 15–18 m/s. Šilčiausias pirmadienis – rytinėje šalies pusėje, temperatūra kils iki 22–23 C šilumos.

Kasmet "Karklės" festivalis dalyvius nudžiugina pačių geidžiamiausių atlikėjų pasirodymais, o vieną jų – palieka paslaptyje.  Įsibėgėjus antrąjai šventės dienai daugumos dalyvių galvose kirba klausimas – kas gi tas "specialusis svečias". Šiais metais "Karklės" organizatoriai visus itin nustebino. "Dune" scenoje prie paplūdymio pasirodė pats Andrius Mamontovas. "Prie jūros koncertavau jau labai seniai, atrodytų, tarsi tai pirmasis kartas.

Lietuviškosios jūros pakrantėje prasidėjo jau ketvirtus metus iš eilės vykstantis tūkstančius dalyvauti sutraukęs festivalis „Karklė Live Music Beach“. Kelionėje šventės link – 12 km ilgio automobilių spūstys. Nepaisant lietingo oro, būsimi festivalio dalyviai pramogauti pradeda jau pakeliui. Dauguma žingsniuoja pėsčiomis, kiti šoka ar užsilipę ant automobilių stogų traukia dainas. Neišvengta ir avarinių situacijų. Kai kuriems festivalis baigėsi dar neprasidėjus.

Marija Gabrienė, Saulius Masalskis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos Saugios laivybos administracijoje įdiegta Nacionalinė laivų eismo stebėsenos informacinė sistema, kuri padės sustiprinti jūros aplinkos apsaugą Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje ir užkirsti kelią situacijoms, keliančioms pavojų žmonių saugumui jūroje.

  Maudytis Baltijos jūroje ties Palanga yra saugu, vandens kokybė atitinka visus higienos normų reikalavimus – konstatavo Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento bei Palangos miesto savivaldybės specialistai.   Palangos Savivaldybės gydytoja Irma Babičaitė pabrėžė, jog vasaros sezono metu kurorto paplūdimiuose periodiškai kas 2 savaites yra atliekami mikrobiologiniai ir cheminiai vandens tyrimai. „Mėginai imami šešiose paplūdimio vietose.

„Po dešimties metų pirmą kartą vakar išsimaudžiau Baltijos jūroje! - prisipažįsta Klaipėdoje užaugusi populiarios pokalbių laidos „Yra kaip yra“ ir „Šeštadienio ryto“ vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė. – Čia kaip posakyje batsiuvys be batų – prie jūros užaugę nejaučia jūros deficito“. Šiomis karščio pritvinkusiomis dienomis Į Baltijos paplūdimį Asta eina viena – šiuo metu laidų vedėja ilsisi pas tėvus uostamiestyje, o jos šeimos vyrai – Giedrius su sūnumis - išvykę į skautų stovyklą miškuose.

 Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pajūryje nuo šiol gelbėtojams talkins ir Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai – įsikūrę paplūdimiuose jie konsultuos poilsiautojus apie saugų poilsį prie jūros. Sulaukę šiltų orų uostamiesčio gyventojai ir svečiai plūstelėjo prie jūros. Žmonių tiršta visuose keturiuose Klaipėdos paplūdimiuose. Ir nors jūra – rami, darbo gelbėtojams ir paplūdimiuose budintiems medikams netrūksta.

 Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Sinoptikams žadant, kad karščiai nesitrauks visą savaitę, specialistai poilsiaujančiuosius prie jūros ragina saule mėgautis atsargiai. Pirmąjį tikrai karštą savaitgalį daug saulės išsiilgusių žmonių patyrė nudegimų, saulės ar šilumos smūgių. Pasak Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų atstovo Aleksandro Siakkio, pirmą karštą šios vasaros saviatgalį visi uostamiesčio paplūdimiai buvo sausakimšI. Besideginančių netrūko ir pirmadienį.

Remiantis tikimybių teorija įrodoma, kad dukart du gali būti ir penki. Bene turtingiausias Druskininkų verslininkas „SPA Vilniaus“ sveikatingumo centro savininkas Valdas Trinkūnas teigia, kad savivaldybės nutarimu vienas euras prilygintas dviem litams. Šiandien dviejų litų pagalvės mokestį mokantys verslininkai, įvedus naująją valiutą, mokės vieną eurą. Verslininko teigimu, mokesčio padidinimas maždaug 73 proc. bus skaudus smūgis teikiantiems sveikatingumo paslaugas.

Palangos komunalininkai baigia įrengti medinę aikštelę paplūdimyje, kurioje grožėtis jūra bei vasaros saulėlydžiais bus patogu neįgaliesiems. Ties Birutės parku, netoli poilsio namų „Palangos žuvėdra“ esančiame paplūdimyje žmonėms su negalia pritaikyti ir privažiavimai prie jūros – nutiesti patogūs mediniai takai per kopas, kopose įrengta apžvalgos aikštelė su suolais, taip pat – mediniai nusileidimo takas į paplūdimį bei aikštelė, kurią nuo jūros skiria vos keletas metrų.

 Aušrinė Šėmienė Lietuvoje paskęsta beveik 7 kartus daugiau žmonių nei kitose ES šalyse, taigi, šioje srityje esame lyderiai. Kitose ES šalyse dažniausiai nuskęsta senyvi žmonės, o pas mus – darbingo amžiaus, bet, žinoma, girti. Lyderiai ES Praėjusį savaitgalį, kai Lietuvos gamta alsavo karščiu, paskendo šeši žmonės. Penktadienį Prienų rajone, Veiverių miestelyje, iš upelio ištrauktas penkiasdešimtmečio kūnas.

Šeštadienį Palanga į J. Basanavičiaus gatvę ir paplūdimį sukvietė būrį svečių ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir iš kaimyninių valstybių - didžiausiame šalies kurorte vyko šventė "Gintarinis savaitgalis". Šios tradicinės šventės metu jūrų dievas Neptūnas pramogautojų pamėgtoje J. Basanavičiaus gatvėje bei paplūdimyje išbarstė per 60 kilogramų gintaro.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sekmadienį Motinos dieną susiruošusieji švęsti Palangoje patirs nepatogumų – dėl elektros perdavimo linijų remonto kurorte visą dieną bus išjungtas elektros tiekimas. Verslininkai suka galvas, kaip aptarnauti gausų būrį svečių. Savaitgalį Palangoje laukiama itin daug poilsiautojų – kai kuriems švęsti Motinos dieną kurorte jau tapo tradicija.

Afrikos dykumos karštis ir Raudonosios jūros povandeninis pasaulis kasmet vilioja tautiečius apsilankyti Egipte. Pavasaris – tinkamiausias sezonas atostogoms šioje šalyje, mat vasarą per karšta – temperatūra liepos mėnesį siekia net 40 laipsnių. Po daugiau nei penkias valandas trukusio skrydžio nusileidome Hurgados oro uoste. Vos išlipę iš lėktuvo patyrėme karščio šoką: išskrendant Lietuvoje tebuvo 12 laipsnių šilumos, Egipte pasitiko 28 laipsnių kaitra.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žuvininkystės tarnybos duomenimis, daugėja žvejybos pažeidimų Baltijos jūroje. Įsigaliojus naujam Žuvininkystės įstatymui, greta jau taikomų piniginių nuobaudų už pažeidimus pradedami skaičiuoti baudos taškai. Surinkus tam tikrą jų skaičių, žvejybos įmonės gali netekti leidimų žvejoti. Iš 100 Lietuvos žvejybos laivų tik maždaug dešimtadalis išplaukia į tolimesnius vandenis.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žmonių paieškos, gelbėjimo ir išsiliejusios naftos surinkimo jūroje ir Kuršių mariose funkcijas siūloma perduoti vienos institucijos žinion. Šiuo metu šias pareigas vykdo trys institucijos ir tai yra neracionalu – teigia tokią idėją keliančios uosto direkcijos vadovai.

 Žemėlapiai gali būti labai galingas įrankis pažinti pasaulį ir suprasti, kaip jis veikia. Tiesa, jie rodo tik tai, ko jų paprašome. Visas jų rinkinys ne tik sudomins, bet ir pagilins jūsų žinias apie pasaulį, nes kiekvienas čia gali rasti ką nors įdomaus, rašo Maxas Fisheris savo Washingtonpost.com bloge.

Jūros ir vandenynai į savo krantus išmeta keisčiausių dalykų – nuo mums, sausumoje gyvenantiems žmonėms, nematytų gelmių gyvūnų iki istorinių lobių ir net iš krovininių laivų iškritusių gėrybių. 1. Mamuto kaulas Šis didžiulis suakmenėjęs mamuto kojos kaulas gali būti apie dviejų milijonų metų senumo. O surado jį mažas šunelis – nykštukinis taksas, vardu Daisy.

LR Seimui teikiamos Žuvininkystės įstatymo pataisos kuriomis žvejybos kvotų skirstymas ir verslinės žvejybos limitų nustatymo funkcijas norima perduoti Žemės ūkio ministerijai. Netrukus Seime vyks balsavimas dėl šių pataisų. Pataisų atsiradimą išskirtinai įtakoja verslinės žūklės atstovai ir , neatmestina, kai kurių Seimo narių bei verslo grupuočių noras pasišildytiu rankas ES paramos pinigais bei paskanauti prie to dovanotu rūkytu unguriu ar karšiu.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Seime Europos Sąjungos šalių parlamentų Aplinkos apsaugos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų pirmininkų susitikime svarstoma, kaip geriau įgyvendinti vadinamąsias makroregionines strategijas. Pirmoji jų – prieš ketverius metus pradėta įgyvendinti Baltijos jūros regiono strategija, kurios svarbiausi tikslai – apsaugoti jūrą, sujungti regioną, apimantį 8 ES šalis, vykdant energetikos ir transporto projektus.

Pirmadienio vakarą ir naktį vakariniuose šalies rajonuose kils itin stiprus vėjas, perspėja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba (PAGT). Sinoptikų duomenimis, pirmadienį vakare, pradedant vakariniais šalies rajonais, pietvakarių vėjas gali sustiprėti nuo 15 iki 20 metrų per sekundę, naktį daugelyje šalies rajonų gali siekti 16-20, o vakariniuose rajonuose kai kur sustiprėti iki 26 metrų per sekundę.

Jei būtumėt filmų kūrėjas ir kas nors pasiūlytų filmo idėją apie čiuptuvais mojuojantį ateivį, kuris gali keisti formą, tapti nematomu ir apakinti savo priešus chemikalais, jūs galite atsidusti ir pasakyti, kad tai tiesiog aštuonkojis. Mes priimame kaip faktą, kad keli milijonai tokių padarų gyvena Žemėje. Nors mokslas paaiškino jau daug vandenynų paslapčių, jų vis dar liko. Anot listverse.com, net dabar gelmėse gausu padarų, kurie nustebintų daugelį.

Indija paskelbė „raudonąjį“ parengties lygį, šeštadienį galingam ciklonui priartėjus prie šalies rytinių krantų, kur teko buvo evakuoti šimtus tūkstančių žmonių, pranešė pareigūnai. Ciklono „Phailin“, kurio vėjo gūsių greitis siekia 240 kilometrų per valandą, o dėl jo siurbiamosios jėgos jūros lygis gali pakilti iki trijų metrų, gali tapti smarkiausia per 14 pastarųjų metų audra, užgriuvusia šį regioną.

Latvijos burlentininkas Janis Preis įgyvendino savo seną svajonę – su burlente perplaukė Baltijos jūrą nuo Liepojos iki Švedijos Gotlando salos. Ekstremalas iš Latvijos išplaukė rugsėjo 9 dieną, o po 10 valandų su burlente nuplaukęs apie 180 kilometrų pasiekė Švediją. Tai buvo ne pirmasis J.Preis bandymas su burlente perplaukti Baltijos jūrą. Tiesa, du kartus to padaryti jam nepavyko: to neleido Baltija. Antrą kartą to nepavyko padaryti 2010 metų rugpjūčio mėnesį.

 Asta Kažukauskienė, LRT radijas   Šilutės uoste šeštadienį jau penktą kartą kunkuliuos Žuvienės virimo čempionato dalyvių puodai ir katilai. Jubiliejiniame renginyje varžysis rekordiškai daug komandų, todėl ir žuvienės išvirta bus itin daug – per 2000 litrų. Nuo vidurdienio Šilutės uoste puodus pradės kaisti mažiausiai 46 žuvienės virimo komandos. 16 iš jų – iš Lietuvos, bet ne Pamario krašto, o trys – iš užsienio: Rusijos, Norvegijos ir Latvijos.

Rugpjūčio 22 d. Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje taršos incidentų likvidavimo jūroje veiksmų pratybose „Spill 2013“ treniravosi Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos gelbėjimo ir taršos likvidavimo laivai bei Lietuvos karinių oro pajėgų orlaivis.

  Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pirmadienį Baltijos jūroje, ties Lietuvos krantais, prasideda tarptautinė minų paieškos ir išminavimo operacija. Nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų užsilikusių ir vis dar pavojų keliančių sprogmenų pirmą kartą ieškos ir du civiliai laivai.

Virš Jūros upės jau kyla pėsčiųjų tilto kolonos, centre pursloja fontanas, remontuojamos gatvės bei šaligatviai, pastatytas paminklas Tauragės konvencijai atminti, iki jo netrukus ves pėsčiųjų takas – Tauragė sparčiai keičiasi ir gražėja, o gyvenimas joje tampa vis patogesnis. Tai įrodo dar vienas projektas: tvarkoma Vytauto g. stūksojusio apleisto karinio miestelio teritorija.

Erdvus bei tamsus pakrantės urvas, kurį apšviečia žaismingi saulės spinduliai, besiskverbiantys pro žydrą mirguliuojantį jūros vandenį – tokį gamtos suformuotą šviesos efektą galima išvysti ne vienoje pakrantėje. Kur ieškoti saulės žaismo vandenyje? – klausia kelioniumanija.lt.   Kaprio sala, Italija Viena įspūdingiausių ir žymiausių Europoje grotų – Kaprio saloje susidariusi Žydroji grota (Grotta Azzurra), kurią pasiekti galima plaukiant laiveliu.

 Praėjusią savaitę Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse ties Juodkrante vyko Lietuvos Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kovinio šaudymo pratybos su raketinėmis oro gynybos sistemomis „Stinger“ ir RBS–70 „Banguojanti strėlė 13/1“. Oro gynybos bataliono kariai treniravosi šaudyti nuo Karinių jūrų pajėgų laivo N42 „Jotvingis“ denio. Šaudymai į antvandeninius taikinius buvo atliekami specialiame jūros rajone, kuris pratybų metu buvo uždarytas visiems laivams.

Smėlis, jūra, palmės – ar ne toks pats idiliškiausias atostogų vaizdelis? Tinklalapis photoeverywhere.co.uk siūlo žvilgtelti į vaizdus iš pačių gražiausių žemės kampelių. Galbūt kuris nors iš jų ir yra jūsų svajonių vieta.

Universiteto studentė iš Niudžersio 16 valandų buvo pasimetusi jūroje prie Hondūro krantų, tačiau ji saugiai sugebėjo savo jėgomis pasiekti krantą, praneša huffingtonpost.com. Heather Barnes penktadienį 4 valandą ryto jūroje plaukiojo su užduotimi surinkti koralų pavyzdžių vienam universiteto projektui. Beplaukiant jai prasidėjo raumenų spazmai ir ji buvo išmesta į atvirą vandenyną. Studentė sako supratusi, kad turi pasiekti saugią vietą.

Iš lietaus stokojančio žemyno atvykusi Ronae sako, kad Švedijoje išsipildė visos jos svajonės, čia ji gali įkūnyti visus ūkininkavimo sumanymus. Tisby ūkis įsikūręs ežeringoje Švedijos vietoje, Örsundos upės slėnyje. Tai vos 20 km į šiaurę nuo Enköpingo miesto ir tik 80 km į vakarus nuo sostinės Stokholmo. Ūkį valdo australės Ronae ir švedo Urbano Brunsbergų šeima.

Aplinkos ministerijoje trečiadienį posėdžiavę specialistai nepriėjo vieningą nuomonę, kaip nuo žūties saugoti ruonius. Toliau numatoma su žvejais bei Žemės ūkio ministerija diskutuoti apie siūlymus apskritai priekrantėse drausti verslinę žvejybą arba leisti žuvis gaudyti tik specialiomis gaudyklėmis, o ne tinklais. "Mano nuomone, reikėtų uždrausti priekrantės zonoje verslinę žvejybą.

Teksase (JAV) išgelbėta iš šeimininko valdų pabėgusi karvė. Ji buvo įstrigusi net 400 m nuo kranto, rašo news.yahoo.com. Apie įvykį policijai pranešė vienas karvės likimu susirūpinęs paplūdimio lankytojas. Gelbėtojų tarnybos vadovas Peteris Davisas pasakojo, kad karvė taip toli nuėjo siauru seklumos ruožu, tačiau nesugebėjo rasti kelio atgal. Sausumos gyvūnus gyvenimas vandenyje traukia ypač retai, o vandens gyvūnai sausumoje atsiduria kur kas dažniau.

Justina DIKŠAITĖ Įpusėjus maudymosi sezonui, vandens telkinius prižiūrintys gelbėtojai skundžiasi nedrausmingais poilsiautojais. Pagal nuskendusiųjų skaičių mūsų šalis Europos Sąjungoje pirmauja. Iki birželio 18 dienos ugniagesiai gelbėtojai iš įvairių vandens telkinių ištraukė 71 skenduolį, iš jų – 4 vaikus. Praėjusiais metais buvo ištraukti 185 skenduoliai, iš jų – 12 vaikų. Į vandenį – neblaivūs Greta Prūdelio įsikūrusi Šiaulių sporto mokyklos „Atžalynas“ gelbėjimo stotis.

Parengtas naujas Žuvininkystės įstatymo projektas, kuriuo gali būti uždrausta verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje 300 metrų nuo jūros kranto linijos ir 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų, sužlugdytų smulkiausias žvejų įmones.