jūra

 „X Faktoriaus“ nugalėtoja Iglė Bernotaitytė gerbėjus nuolat džiugina puikiu vokalu, nuoširdumu ir atvirumu. Ne taip ir seniai pasirodžiusi Lietuvos scenoje, mergina jau spėjo sužavėti daugelį. Tai visai nenuostabu, ši jauna ir perspektyvi atlikėja stebina ne tik savo sceniniais pasirodymais, bet ir savo išvaizda. Daugelis pavydi merginai tobulos išvaizdos.

Maudytis Baltijos jūroje ties Palanga yra saugu – vandens ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka higienos normas. Tokią išvadą padarė Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus specialistai, paskutinius tyrimus atlikę birželio pabaigoje. Palangos miesto maudyklų vandens kokybės stebėsena pagal Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytus reikalavimus vykdoma kiekvienais metais.

Jau prasidėjo vasara, o su ja ir noras šokti į vandens telkinius. Kad ir kaip mes skųstumėmės vasaromis, karštų dienų jos tikrai dovanoja. Tuo metu reiktų prisiminti, kaip pasirinkti maudymosi vietą jūroje bei kokie pavojai joje tyko. Jūros duobė gali jus nunešti į jūrą  „Pavojingos vietos dažniausiai būna pažymėtos, pastatytos vėliavos arba plūdurai. Bangavimą irgi stebi gelbėtojai. Vėliavomis žymimas bangavimas, ir ar galima maudytis, ar ne.

Šventosios kurortas visą laiką buvo siejamas su šeimų poilsiu. Tikėtina, kad ir šiais metais didesnių pokyčių būti neturėtų. Šiame kurorte sezono pradžioje sutikti žmonės tv3.lt kalbėjo apie tuos pačius akcentus, kurie pabrėžiami kaskart kalbant apie Šventąją. Visų pirma iki šiol stovintys medinukai, kurių dauguma patraukia dėmesį dėl savo išvaizdos. Tiesa, atsiranda vis daugiau tokių, kurie yra renovuojami ir pritaikomi šių dienų poilsiautojų poreikiams. Kitas dalykas – pramogų trūkumas.

Vasariškai šilti orai dar neprasidėjus vasarai vyraus didžiojoje žemyno dalyje. Aukšto slėgio sritis vidurio ir vakarų Europos šalyse lems šiltą ir saulėtą pirmadienį. Tiesa, Skandinavijos šalis, britų salyną, kai kurias europinės Rusijos dalies sritis grybštels Atlanto ciklono genami debesys, tad čia bus apniukę ir vėsiau. Toli žiūrėti nereikia - tokia diena numatoma kaimyninėje Latvijoje. Kas gi pietų kurortuose? Kanarų salose stabiliai komfortiška – 25 šilumos.

Šios dar veikiančios Karklės kaimo kapinaitės yra arčiausiai jūros esančios Lietuvos kapinės. Visi šiuo metu jų paminkluose arba lentelėse užfiksuoti palaidojimai – XX amžiaus. Tačiau vietiniai mena anksčiau čia buvus skenduolių kapines. Pasklidus žiniai apie 1854 m. Klaipėdos gaisrą, grupelė Hamburgo jaunimo nusprendė savo darbu prisidėti prie miesto atstatymo ir burlaiviu išplaukė Klaipėdos link. Visai netoli tikslo juos užklupo audra ir nuskandino burlaivį.

Į Lietuvą pagaliau atėjo šiluma! Greičiausia, tai reiškia, kad kai kuriems jau šį savaitgalį prasidės ir maudymosi sezonas. Nors jūra, akivaizdu, dar nėra šilta, tačiau išmėginti maudymosi kostiumėlį norisi ne vienai moteriai. Tiesa, ne tik realiame gyvenime, bet ir internete gausu pavyzdžių, kaip kartais gali nepasisekti moterims, kurios...Neapgalvotai pasirinko bikinį. Visus tuos atvejus rasite nuotraukų galerijoje.

Jūrų liūtai yra labai stambūs gyvūnai, kurie užauga net iki 4 metrų dydžio ir gali sverti iki 300 kilogramų. Tad įsivaizduokite, išgąstį, kurį tektų patirti jei šis, iš pirmo žvilgsnio, mielas ir draugiškas padarėlis jus įsitemptų į vandenį. Taip atsitiko vienai mergaitei, kuri su šeimos nariais pamatė draugišką gyvūną šalia lieptelio ir norėjo jį paglostyti.

Baltijos jūrai gresia užterštumas medikamentais, sako ekspertai. Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (HELCOM) atkreipė dėmesį į šio vandens telkinio užterštumą farmaciniais preparatais, antradienį žurnalistams sakė komisijos sekretorius Dmitrijus Frankas Kameneckis . „Didžiosios dalies taršą sukeliančių medžiagų problema regione išspręsta: jos arba uždraustos vartoti, arba pakeistos kitomis, arba (jų vartojimas) suvaržytas ir nebekelia didelės grėsmės.

 Norvegija trečiadienį pristatė planus statyti pirmąjį pasaulyje jūrinį tunelį, kuris leis kirsti kalną ir išvengti pavojingų vandenų, kurie baimę kėlė net legendiniams vikingams Tunelis bus statomas siekiant išvengti Stado pusiasalio – itin audringos Vakarų Norvegijos vietos. Jis bus 1,7 kilometro ilgio ir 39 metrų pločio. „Stado tunelis laivams pagaliau bus pastatytas“, – pranešė Norvegijos transporto ministras Ketilis Solvikas-Olsenas, pristatęs išsamų planą 2018-2019-iems metams.

Žmonės, kurie surizikuotų savo sveikata ir pabandytų pažvelgti į saulę be specialios akių apsaugos, greičiausiai išvystų paprasčiausiai šviesią dėmę. Tačiau iš tiesų tai tik optinė apgaulė, o žvaigždės paviršius dažniausiai yra nusėtas tamsiomis dėmėmis, kurios atsiranda dėl magnetinio aktyvumo. Tačiau NASA mokslininkams per pastarąsias dvi savaites pavyko užfiksuoti neįtikėtinai „švarų“ Saulės paviršių.

Gelbėtojai jau rengiasi artėjančiam maudynių ir skenduolių sezonui. Tuo metu Seimas ruošiasi dešimteriopai padidinti baudas už nesaugų maudymąsi. Beveik 1000 € bauda grės už maudynes banguotoje jūroje arba išgėrus. Nesvarbu, kad atvažiavę į pajūrį geresnių orų nesulaukiate visą savaitę - į jūrą kelti kojos nevalia. O jei neklausote – grės bauda nuo 100 iki 900 €. Vidaus reikalų ministerija siūlo beveik dešimt kartų padidinti baudas už saugaus elgesio taisyklių vandenyje pažeidimą.

Lietuvos kariai su Vokietijos karinių jūrų pajėgų atstovais dalyvaus Europos Sąjungos (ES) karinėje operacijoje Viduržemio jūroje, skirtoje ginklų bei nelegalių migrantų kontrolei. Kaip informavo Krašto apsaugos ministerija, 12 Lietuvos karių grupė Vokietijos karo „Rhein“ laivu išplaukė į ES operacijos „Sophia“ rajoną Viduržemio jūroje. Planuojama, kad tikslą kariai pasieks iki kovo pabaigos. Prieš tai lietuvių kariai dvi savaites treniravosi su laivo „Rhein“ įgula.

Filipinuose žmonės nustebo pamatę, kokį padarą į pakrantę išmetė bangos. Jo ilgis – net 4,5 m. ilgio. Be uodegos ir jau senokai pradėjęs irgi. Nežinomą padarą radę ir filmuoti pradėję filipiniečiai ne šiaip nustebę – nieko panašaus iki šiol nėra matę. Prie padaro susirinko daug smalsuolių – vienas jų ima pjauti nežinomo padaro dvėseną. Aiškėja, kad į nežinia ką panašus gyvis – veikiausiai bus vadinamoji Sirena. Tai stambūs jūrų žinduoliai, skirstomi į dvi šeimas ir 4 rūšis.

Trečiadienį 10.55 val. Valstybinės sienos apsaugos pakrančių apsaugos rinktinės prie Vidaus reikalų ministerijos operatyvinis budėtojas, gavęs pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro (tel. Nr. 112), informavo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą, kad Kuršių mariose netoli Ventės girdimas žvejų pagalbos šauksmas. Nusprendus pradėti gelbėjimo operaciją, 11.21 val.

Pramoginę žūklę siūlantys gidai sako, kad dabar visi leidžiasi į lašišų žvejybą. Ir nenuostabu: paskutiniu metu jūroje šios žuvies netrūksta, o štai klaipėdietis žvejys gali pasigirti ir solidžiu rekordu. Ankstyvas vasario rytas: žvejai Danės upe pasileidžia marių link, o iš ten – ir Baltijos jūros platybės. Valtis papuošta meškerėmis. Vyrai laukia lašišų.

Po daugiau nei mėnesio siautulingoje jūroje – Australijos pakrantes pasiekė dingusiais laikyti 46-erių vyras su 6-erių m. dukra. Tėvas su dukrele planavo trumpą pasiplaukiojimą mažu savo laiveliu, bet viskas išvirto į pavojingą 2000 km kelionę. Tai turėjo būti kelių dienų kelių šimtų kilometrų kelionė, per daug nenuklystant nuo Naujosios Zelandijos krantų, bet 46-erių Alano ir jo 6-erių dukros laivelis pakliuvo į audrą, be to, sugedo laivo vairas.

Viduržemio jūroje netoli Libijos krantų apsivertus migrantų laivui dingo apie 100 žmonių, baiminamasi, kad jie galėjo nuskęsti, ketvirtadienį pranešė organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF), remdamasi 27 tragediją išgyvenusiųjų parodymais. „27 žmonės, buvę 130 asmenų plukdžiusiame laive, dabar yra „Argos“ laive. Jie yra vieninteliai išgyvenusieji. Ši tragedija nepakeliama“, – sakoma MSF „Twitter“ pranešime.

Spalio 3-7 d. Klaipėdoje vyks karinių pratybų „Kormoranas 2016“ aktyvioji dalis, kurias organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos, taip pat dalyvaus Karo policijos Klaipėdos įgula. Kaip stebėtojai pratybose dalyvaus ir du Ukrainos kariuomenės karininkai. Pratybos vyks pagal specialiai pratyboms sukurtą scenarijų, bus tikrinamas Karinių jūrų pajėgų štabo gebėjimas planuoti ir vykdyti operacijas.

Pasaulinės švyturių dienos proga šeštadienį pirmą kartą lankytojams atidaromas Nidos švyturys. Ant Urbo kalno stovintis švyturys bus atidarytas vidurdienį. Šventę pradės alpinistai, simboliniu lipimu įkeldami į švyturį didelę trispalvę. Renginį papildys muzikantų pasirodymas, protų kovos, veiks paroda, bus pristatyti leidiniai apie Lietuvos švyturius, pranešė rengėjai.

Viena diena šią savaitę ypatingai nustebins, sulauksime oro, kurio nebuvo jau kurį lauką, tikėtina karščio banga. Tiesa, lietus taip pat pasirodys, tad kaitra nebus tokia varginanti. Ketvirtadienis neš šilumą Vilniuje ketvirtadienį numatomas trumpas lietus su perkūnija, bus debesuota su pragiedruliais, šils iki 24 laipsnių šilumos. Naktį numatomas rūkas ir apie 14 laipsnių šilumos. Kaune numatoma panaši temperatūra, bus apie 25 laipsniai šilumos, taip pat tikėtinas trumpas lietus su perkūnija.

Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje kitą savaitę vyks tarptautinės išgyvenimo jūroje pratybos „Baltic Bikini 2016“, jose dalyvaus beveik šimtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinių oro pajėgų karių, taip pat Lietuvos kariuomenės sraigtasparniai ir Karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas „Žemaitis“. Pratybų metu orlaivių įgulos – lakūnai, borto technikai, operatoriai ir karo medicinos gydytojai – treniruosis išgyventi vandenyje, mokysis, kaip išsigelbėti iš orlaivio po avarinio nusi...

Kasmet jūroje nuskęsta ne vienas žmogus, tačiau yra veiksmingų būdų kaip išvengti pavojaus jūroje, vienas jų labai paprastas – nevartoti alkoholio prieš einant maudytis. Kaip rinktis maudymosi vietą? Pasirinkti maudymosi vietą ne taip ir sunku, reikia laikytis saugumo. Neiti maudytis tamsoje, arba ten kur nėra žmonių, žinoma, nevartoti alkoholio. „Pirmiausia reikia eiti maudytis ten kur yra žmonių. Ypač jei jau sugalvojote šokinėti per bangas.

Vasara – atostogų metas, todėl būtent dabar susidomime tiek jūros, tiek paplūdimių būkle. Turbūt sutiksite, kad Lietuvos pajūryje esant geram orui sunku rasti vietos prigulti, taip gali būti ne tik dėl didelio poilsiautojų kiekio, o ir dėl vis siaurėjančių paplūdimių. Vyksta sezoniniai pokyčiai Lietuvoje paplūdimio linija nuolat kinta dėl sezoninių pokyčių, potvynių ir atoslūgių, tai yra normalu. „Lietuvos paplūdimiai siaurėja ir platėja kelis kartus per metus.

Septyni patarimai, kurie jums palengvins gyvenimą tiek vasaros sezonu, tiek atliekant kasdienius reikalus, o gali ir išgelbės gyvybę ekstremalioje situacijoje. 1. Jūroje vieniems geriau nesimaudyti Vasarą, kai maloniai šildo saulutė tikrai smagu pasidžiaugti jūros malonumais, tačiau reikia nepamiršti ir apie joje galinčius ištikti pavojus: jūros duobes, dideles bangas. Kai bangos atkeliauja į krantą beveik stačiu kampu, gali susidaryti vandens duobė ir jus nunešti į atvirą jūrą.

Per kelias dienas – jau antra nelaimė Baltijos jūroje. Trečiadienį ties Melnrage nuskendo 42 metų vyras. Primename, kad antradienį vakare taip pat buvo pranešta apie skaudžią nelaimę. Atvykę gelbėtojai iš jūros ištraukė pusamžį vyrą, kurio gyvybės jiems išgelbėti nepavyko. Pirminiais duomenimis, vyrui galėjo sušlubuoti sveikata.

Butų ir kambarių nuomą Palangoje siūlantis Gintas poilsiautojus vilioja dar nė neįvažiavus į kurortą: didelis skelbimas ant automobilio Palangos plente matyti iš toli. Vyras juokauja, kad jei jau susitinkame pakelėje, neverta nė klausti, kokia ta vasara: poilsiautojų nėra.   „Tikriausiai, kad oro nėra kol kas gero. Joninės parodė, kad buvo gražus oras, buvo ir žmonių, neturėjom vietų“, – sako būsto nuomotojas Gintas.  Prie kelio lūkuriuoja ir kelios vadinamosios Palangos močiutės.

Savaitgalį pajūrį nuplovė nemaža škvalo banga. Tai – vienas iš meteorologinių siurprizų poilsiautojams. Tačiau toli gražu ne vienintelis. Kiekvienais metais galime susidurti su reiškiniu, kuomet jūros pakrantėse gausu žuvusių vabalų. Kiek kartų galvojote, iš kur jų tiek? Kaip jie čia atsidūrė? Vabalai, kurių krūvos sunešamos paplūdimiuose yra visiems gerai pažįstami grambuoliai, liaudiškai vadinami karkvabaliais arba avyžiais. Jie yra juodi apaugę pilkšvais plaukeliais.

Baltijos jūra yra uždara jūra, kurios daugelis vandenynuose vykstančių procesų nepasiekia. Bet ar žinojote, kad jos bangos gali kelti nemažesnį pavojų, o susidariusios jūros duobės, jus nunešti į jūrą, o kartą net kilo cunamis... Dažniausiai bangas sukelia vėjas Bangos Baltijos jūroje dažniausiai būna sukeltos vėjo ir yra neaukštos. Jūra yra sąlyginai uždara, todėl didelių cunamių padariniai negali pasiekti Lietuvos, tačiau mokslininkai yra užfiksavę ir kitokių duomenų.

Savaitgalį temperatūra vėl lepins, tuo viliodama poilsiautojus apsilankyti prie jūros. Baltijos jūroje dabar yra 19 laipsnių šilumos, tačiau jūros temperatūra čia nepastovi, dėl visai elementarių priežasčių. Artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus ir karšta, ir saulėta. Šeštadienį kais ir iki +30 laipsnių. Klaipėdoje iki +28. Kituose Lietuvos miestuose taip pat tikėtinas karštis. Lietaus šį savaitgalį pasitaikys, bet karštis nedings. Baltijos jūra įšilusi iki 19 laipsnių.

Ko galime rasti Baltijos jūros vandenyje? Ir ar saugu į jį kišti kojas, maudytis ar kaip dažnai būna besimaudant vasarą - gurkštelti? Specialistai, tiriantys Baltijos jūros vandenį, atviri - jūrą, kurioje patys vasarą maudomės, labiausiai teršia patys žmonės. Klaipėdos uosto prieigose susidūrė tanklaivis ir žvejybinis laivas – į vandenį išsiliejo 5 tūkst. tonų naftos. Laivai jūroje bando rinkti teršalus, tačiau dalis produktų per naktį pasiekė Karklę.

Pirmajam vasaros savaitgaliui poilsiautojai suka į pajūrį. O čia jų laukia naujovės - Palangos gelbėtojai kurorto svečius saugos ir bepiločiais orlaiviais. Mūsų žurnalistai taip pat domisi, ar saugu maudytis jūroje ir kokia šiemet smėlio kokybė. Išties vandens temperatūra ima vytis oro temperatūrą: penktadienį vidurdienį Palangoje oras buvo įšilęs iki 21 laipsnio, vanduo – iki 18. Tačiau ar maudytis jūroje saugu? Šešiose vietose imti pirmieji jūros vandens mėginiai šį sezoną.

Gegužės 20 d. popiet buvo sunaikinta netoli Klaipėdos uosto vartų (apie 1,5 jūrmylės (apie 3 km.)) jūros dugne aptikta nuo II pasaulinio karo laikų likusi Vokiška inkarinė kontaktinė mina. Minos sunaikinimo laikas buvo derintas su Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto kapitono tarnyba. Minėtą miną aptiko ir sunaikino Lietuvos Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos narai-išminuotojai.

Niekas tiksliai nežino ir negali pasakyti, kiek mįslingų mirčių slepia didžiųjų pasaulio vandenynų dugnas. Akivaizdu tik viena, kruvini mūšiai pareikalavo daugybės aukų, kurios žuvo per karus. Tiesa, vis dar kyla daugybė klausimų dėl vandenynų teritorijos priklausomybės vienai ar kitai šaliai. Taip yra dėl daugybės jūrose ir vandenyse vykusių karų, po kurių visai neaiškios tapo valdomos teritorijos ir kam jos priklauso.

Dviejų šiauliečių planas pažvejoti Baltijos jūroje baigėsi liūdnai – paskandinta mašina. Iš jūros parplaukę vyrai automobilį rado skalaujamą bangų. Ilgiau nei tris valandas specialiosios tarnybos bandė į krantą išvilkti žvejų automobilį. Gali būti, kad tokį neapdairumą lėmė alkoholis. Išvilktas į krantą „Subaru“ iš vietos nebejudėjo – vanduo apsėmė variklio skyrių ir mašina nebeužsivedė.

Balandžio 5-6 d. Klaipėdoje, Karinių jūrų pajėgų štabe vyksta tarptautinių istorinių sprogmenų nukenksminimo operacijos „Open Spirit 2016“ (liet. „Atvira Dvasia 2016“) baigiamoji planavimo ir koordinavimo konferencija. Konferencijoje dalyvauja daugiau nei 50 atstovų iš 14 NATO ir partnerių šalių. Jie derina paskutines pratybų organizavimo detales.

Ketvirtadienio rytą Rusijos karinis laivas liepė keisti kursą Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje buvusiam civiliniam laivui „Atlantic voyager“. Šiais metais tai pirmasis atvejis, kai Rusijos karo laivai dėl vykdomų laivų mokymų nukreipia Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje esančius laivus. 2015 metais Karinės jūrų pajėgos fiksavo penkis tokius atvejus, nurodė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Incidentą fiksavo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų valdymo centras.

Gigantiškus kalmarus užfiksuoti pavyksta išties retai. Šį kartą tai pasisekė padaryti japonams, visai netoli Tokijo – šiaurės vakarų Tojamos pakrantėse. Susitikti su tokiu monstru po vandeniu visai nesinorėtų – tai ne vienas tų mažylių, kurių galima užsisakyti restorane ar rasti parduotuvės šaldiklyje. Skrudintas tokio kalmaro žiedelis tikriausiai netilptų lėkštėje, mat vandenų monstro ilgis – kone 4 metrai. Jei jis panorėtų – gal net ir žmogaus iš savo ilgų prisisiurbiančių čiuptuvų nepaleistų.

 Tiek vaikai, tiek ir suaugusieji nevengia pasidžiaugti medūzomis – jas netgi gaudo. Dabar drebučius primenančių gyvių Lietuvos pajūryje ypač daug. Paklausti apie medūzas poilsiautojai tviritna jas tikrai pastebėję. „Žinoma, mačiau, keliolika yra. Žmona sako, kad jos pavojingos, todėl aš saugaus. Jos tokios skaidrios ir su keturiais rožiniais taškeliais”, - tvirtina poilsiautojas iš Baltarusijos Antonas. Vis tik gelbėtojai ragina jas apžiūrinėti per atstumą.

„Čia mažai žmonių, tai yra tikras rojus šį savaitgalį poilsiautojams“, - savo emocijomis pasidalino tv3.lt skaitytoja, kuri ilgai planavo savaitgalį prie jūros. Ji prisipažino, kad svarstymų buvo įvairių: Palanga, Šventoji, Juodkrantė, netgi Latvijos pakrantės. Tačiau su širdies draugu jie pasirinko Nidą. Ir, pasirodo, neprašovė. „Viena bėda – čia širšių daugiau negu žmonių. Bet bent jau yra, kur kojas pastatyti paplūdimyje“, - džiaugėsi skaitytoja.

Baltijos jūroje pastebėtiems iš Šiaurės jūros atklydusiems delfinams čia gali iškilti pavojus dėl netinkamos aplinkos bei intensyvios laivybos, BNS sakė Jūrų muziejaus akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius. „Aš manau, kad kyla (pavojus): nors jie atrodo sveiki, visų pirma, navigacijos labai daug Baltijos jūroje – juos gali sužeisti. Nors jie ir yra per daug protingi gyvūnai, kad pakliūtų į sraigtus, šioks toks pavojus yra.

Trečiadienio vakarą Baltijos jūroje, Melnragėje, nuskendo šešiolikmetė. Ji su draugais maudėsi toje vietoje, kur stovėjo ženklas, įspėjantis, kad reikia saugotis duobių. Dar trys nepilnamečiai iš tos pačios besimaudžiusiųjų kompanijos gydomi Vaikų ligoninės reanimacijos skyriuje, praneša lrytas.lt. Prieš kelias dienas toje pačioje vietoje į bėdą buvo patekęs 44 metų vyras – jis skendo ir buvo išgelbėtas. Melnragėje tai antra Baltijos jūros auka šį sezoną.

Mėlynai ir baltai dryžuotas vienintelis Lietuvos uostamiestis banguoja: čia tęsiasi Jūros šventė. Ši diena skirta baltoms burėms ir laivams: svečiai grožisi istoriniais laivais, o kelios dešimtys Klaipėdos bendrovių komandų rungiasi „Drakonų“ valčių varžybose. Nepamiršta ir pati seniausia Jūros šventė tradicija: nuleisti vainikus žuvusiems Baltijoje.

Lietuva – jūrinė valstybė, tik kaip į tą jūrą išplaukti - klausia priekrantės žvejai. Nėra nė vieno patogaus įrengto privažiavimo prie jūros. Dabar žvejai važiuoja takais, kur automobilių eismas draudžiamas ir rizikuoja baudomis.

 Lietuvos pajūryje, Karklėje jūrai ardant kopos šlaitą, kyla grėsmė senosioms Karklės kapinėms, rašo „Lietuvos rytas“. Gyventojai taip pat būgštauja, kad bangos nuniokos ne tik kapines, Olando Kepurės skardį, bet prasibraus ir prie žmonių valdų - nuplaus arčiausiai šlaitų stovinčius gyvenamuosius namus.

Pajūryje atostogaujantys poilsiautojai keiksnoja orą – nei saulės, nei šilumos. Vasara jau nusivylė ir verslininkai: gražių dienų tebuvo kelios, o per jas visiems metams neužsidirbsi. Į Palangą iš visų Lietuvos miestų ir miestelių, Airijos ar net Ispanijos atostogų suvažiavę lietuviai purkštauja: nors vasara jau įpusėjo, šiltos ir saulėtos tebuvo kelios dienos. Pajūryje apsiniaukę, lyja ir gan vėsu: ore ir vandenyje – apie 16 laipsnių. Į tokį orą Kamilė pataikė tiesiai iš karštosios Ispanijos.

 Ketvirtadienio vakarą Baltijos jūroje buvo ieškoma dingusio 15-mečio - paieškos baigėsi nesėkmingai. Apie 17.30 val. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras iš Bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą, kad Klaipėdoje tarp pirmos ir antros Menaragės, į jūrą nešamas 15 metų vaikas. Buvo susisiekta su Melnaragės paplūdimio gelbėtojais, kurie pranešė, kad įvykio metu 2 suaugę asmenys buvo ištraukti iš vandens, tačiau apie 15 metų vaiko rasti nepavyko.

Panašu, kad kito žmonių antplūdžio pajūris dar kartą sulauks šio mėnesio pabaigoje – Jūros šventėje. Tad nieko nelaukdami dėl geresnės vietos prekiauti Klaipėdoje, įsitaisę ant žvejų kėdučių su užkandžiais rankose, prie kasos langelio verslininkai eilėse lūkuriuoja net Vilniuje. Šioje eilėje besibūriuojantys žmonės ne bilietų į koncertą laukia. Tai prekybininkai. Iš visos Lietuvos į sostinę jie sugužėjo įsigyti prekybos vietų jūros šventėje.

Atšilus orams dauguma patraukė prie vandens telkinių, tad Visuomenės sveikatos biuras pateikia, ką reikėtų daryti, jeigu vandenyje sutraukė mėšlungis arba patekote į kitą pavojingą situaciją. Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant link kranto. Jei upė vingiuota, reikia plaukti link upės vingio vidurio - ten srovė yra silpnesnė.