Jungtinės Tautos

Ispanija penktadienį pranešė, kad iš oro numetė 12 tonų maisto į Gazos Ruožą, Jungtinių Tautų (JT) agentūroms įspėjus, kad palestiniečių teritorijoje gresia badas.  Misijos metu dislokuoti 24 parašiutai, kurių kiekvienas galėjo gabenti 500 kilogramų maisto, iš viso 12 tonų, kurių pakaks11 tūkst. žmonių, sakė Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra penktadienį pranešė, kad per Izraelio apšaudymą ir antskrydžius žuvo mažiausiai 22 žmonės, įskaitant aštuonis asmenis laukusius pagalbos karo nuniokotoje palestiniečių teritorijoje. Civilinės gynybos atstovas Mahmudas Bassalas (Mahmudas Basalas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad per Izraelio smūgius pietinėje Gazos Ruožo dalyje žuvo penki žmonės, dar keturi žuvo per smūgį į transporto priemonę centrinėje Gazos Ruožo dalyje esančiame Deir el Balache.

Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį sakė, kad Prancūzija pirmą kartą Gazos Ruože iš lėktuvų numetė humanitarinės pagalbos siuntas, Jungtinių Tautų (JT) agentūroms įspėjus, kad palestiniečių teritorijoje gresia badas.  „Susidūrę su neatidėliotina humanitarine krize, ką tik Gazos (Ruože) iš lėktuvų išmetėme siuntas su maistu“, – socialiniame tinkle „X“ parašė E. Macronas. „Tačiau vien išmetamos iš lėktuvų humanitarinės pagalbos nepakanka.

Vokietijos Bundesveras pradėjo pagalbos prekių pristatymą Gazos Ruožo gyventojams. Penktadienį du karinių oro pajėgų orlaiviai virš palestiniečių teritorijos parašiutais nuleido 34 paletes su beveik 14 tonų maisto produktų ir medicininės pagalbos prekių, pranešė Vokietijos gynybos ir užsienio reikalų ministerijos. Federalinis kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį paskelbė apie kartu su Jordanija organizuojamą oro tiltą, kad gyventojai Gazos Ruože sulauktų pagalbos.

Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių biuras penktadienį pranešė, kad nuo gegužės pabaigos Gazos Ruože laukdami pagalbos žuvo 1 373 palestiniečiai, dauguma jų – dėl Izraelio kariuomenės veiksmų.

Ukrainos bombardavimą intensyvinanti Rusija liepą į šalį paleido daugiau dronų nei bet kurį kitą mėnesį nuo invazijos pradžios 2022-aisiais, rodo penktadienį naujienų agentūros AFP atlikta analizė. Ukrainos karinių oro pajėgų duomenys parodė, kad Rusija per liepą į Ukrainą paleido 6 297 tolimojo nuotolio dronus – beveik 16 proc. daugiau nei birželį, ir tai jau trečias mėnuo iš eilės.

Daugumai JAV prekybos partnerių ketvirtadienį buvo paskelbta apie daugybę naujų muitų, turinčių įsigalioti per savaitę, ir apie atskirus konkrečiam sektoriui – variui – taikomus muitus. Prezidentas Donaldas Trumpas pristatė visą virtinę muitų importui, kurie siekia net 41 proc. Sirijai ir apima importo iš Kanados apmokestinimo padidinimą nuo dabartinių 25 iki 35 procentų. Naujienų agentūra AFP apžvelgia situaciją.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis ketvirtadienį pareiškė, kad humanitarinė padėtis Gazos Ruože yra neįsivaizduojama, ir padidino spaudimą Izraeliui imtis skubių veiksmų krizei išspręsti.  „Humanitarinė katastrofa Gazos Ruože yra neįsivaizduojama“, – po susitikimo su aukščiausiais Izraelio pareigūnais Jeruzalėje sakė ministras.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos karą Ukrainoje iki rugpjūčio 8 dienos, – liepos 31-ąją Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje pareiškė aukštas JAV diplomatas Johnas Kelley, rašo „Kyiv Independent“. Šie komentarai nuskambėjo po mirtino Rusijos naktinio puolimo, per kurį Kyjive žuvo mažiausiai 13 žmonių, o dar 135 buvo sužeisti. „Tiek Rusija, tiek Ukraina turi pradėti derybas dėl paliaubų ir ilgalaikės taikos.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pareiškė, kad neleis išduoti vizų Palestinos autonomijos pareigūnams, kaltindamos Izraelio okupuotų Vakarų Kranto teritorijų valdymo instituciją siekiu internacionalizuoti situaciją.

Libano prezidentas Josephas Aounas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasiryžusi nuginkluoti grupuotę „Hezbollah“. Šį komentarą prezidentas išsakė praėjus dienai po to, kai „Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas pareiškė, jog tie, kas ragina nuginkluoti grupuotę, tarnauja Izraelio interesams.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney’is trečiadienį paskelbė, kad jo šalis su tam tikromis sąlygomis rugsėjo mėnesį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pripažins Palestinos valstybę.

Libano kovotojų grupuotės „Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas trečiadienį pareiškė, kad tie, kurie ragina nuginkluoti grupuotę, tarnauja Izraelio interesams.

Ženevoje vykstančioje Pasaulio parlamentų pirmininkų konferencijoje kalbą pradėjus Rusijos atstovei, Lietuvos delegacija su kitų valstybių atstovais paliko salę. „Kalbant rusijos federacijos tarybos pirmininkei, paliekame Jungtinių Tautų biuro Ženevoje Asamblėjų salę. Man tai primena mūsų Lietuvos delegacijos, kurioje dalyvavau, išėjimą 1989m iš Kremliaus salės“, – socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienį rašė su Lietuvos delegacija Šveicarijoje viešintis Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas.

Australijos vyriausybė paskelbė, kad „YouTube“ bus viena iš platformų, kurios nuo gruodžio privalės užtikrinti, kad paskyrų turėtojai būtų ne jaunesni nei 16 metų, taip pakeisdama pernai priimtą poziciją dėl populiariojo socialinio tinklo.

Prancūzija ir dar 14 kitų Vakarų valstybių paragino visas pasaulio šalis pripažinti Palestiną, trečiadienį pareiškė prancūzų diplomatijos vadovas. 15 valstybių užsienio reikalų ministrai vėlų antradienį paskelbė bendrą pareiškimą po Niujorke vykusios konferencijos, kuriai pirmininkavo Prancūzija ir Saudo Arabija ir kuria buvo siekiama atgaivinti dviejų valstybių sprendimą tarp izraeliečių ir palestiniečių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paragino padidinti pagalbą maistu civiliams Gazos Ruože, įspėdamas, kad ten badauja vaikai. „Nesvarbu, ar jie kalba apie badą, ar ne, tie vaikai badauja, – skrisdamas atgal į Vašingtoną iš Škotijos žurnalistams lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas. – Motinos taip juos myli. Atrodo, kad jos tiesiog negali nieko padaryti.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) konsultuojasi dėl minų gamybos Lietuvoje su vietos įmonėmis, maždaug penkios jų yra išreiškusios susidomėjimą šalyje gaminti minas ar jų dalis. Verslininkai BNS teigia, kad iš valdžios reikia aiškumo dėl užsakymų dydžių, nes, norint vystyti šiuos pajėgumus, reikalingos investicijos.

 Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras antradienį atmetė tarptautinį spaudimą dėl ugnies nutraukimo Gazos Ruože ir palestiniečių valstybės pripažinimo. Reporteriams ministras sakė, kad jei Izraelis sustabdytų konfliktą, kol „Hamas“ vis dar valdo Gazos Ruožą ir tebelaiko įkaitus, tai būtų tragedija ir izraeliečiams, ir palestiniečiams. „To nebus, nesvarbu, koks spaudimas daromas Izraeliui“, – pabrėžė jis.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra antradienį pranešė, kad per Izraelio smūgius centriniame Nuseirato rajone žuvo mažiausiai 30 palestiniečių. Civilinės gynybos atstovas Mahmudas Bassalas (Mahmudas Basalas) nurodė, kad Izraelis atakas rengė tiek naktį, tiek ryte, o taikiniais tapo keli civilių namai Nuseirato pabėgėlių stovykloje. Vietos „Al Awda“ ligoninė pranešė, kad atvežta 30 žuvusiųjų kūnų, tarp jų 14 moterų ir 12 vaikų.  Izraelio kariuomenė šios situacijos kol kas nekomentavo.

Jungtinės Tautos (JT) pirmadienį paragino Iraną nebetaikyti mirties bausmės ir atkreipė dėmesį į „nerimą keliantį egzekucijų padaugėjimą“. „Pranešimai, kad šiemet Irane jau įvykdyta keli šimtai egzekucijų, akcentuoja, kokį nerimą ėmė kelti ši situacija ir kad šalyje skubiai reikia (...) moratoriumo dėl mirties bausmės naudojimo“, – sakoma JT žmogaus teisių vadovo Volkerio Turko (Volkerio Tiurko) pareiškime.

Kinija pareikalavo panaikinti Ukrainos sankcijas, taikomas 53 asmenims ir organizacijoms, kaltinamoms Rusijos karo veiksmų Ukrainoje rėmimu, ir pavadino šį žingsnį klaida, liepos 28 d. spaudos konferencijoje pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakun, rašo „Kyiv Independent“. Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai liepos 27 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo įvedamos sankcijos Rusijos ir jos sąjungininkių asmenims bei organizacijom...

Vilniaus Europos aikštėje pirmadienį daugiau nei pusšimtis žmonių daužydami tuščiais puodais ir šaukštais susirinko į demonstraciją „Neleiskime Izraeliui marinti Gazos vaikų badu“. Į šį renginį žmonės Lietuvos sostinėje rinkosi tarptautinei bendruomenei vis garsiau kritikuojant humanitarinę krizę sukėlusią Izraelio kampaniją prieš islamistų grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože. Šie žydų valstybės veiksmai – atsakas į 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolį prieš Izraelį.

Izraelis pirmadienį pranešė, kad pirmąją dalinės kovos veiksmų pauzės dieną Jungtinės Tautos (JT) ir pagalbos agentūros Gazos Ruože išdalijo pagalbos maistu iš daugiau kaip 120 sunkvežimių. Izraelis sekmadienį paskelbė taktinę pauzę kai kuriose palestiniečių anklavo dalyse ir pažadėjo, kad sukurs saugius sausumos kelius humanitarinės pagalbos vilkstinėms.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį paragino tarptautinę bendruomenę kovoti su badu kaip karo ginklu.  „Klimato kaita trikdo derliaus nuėmimą, tiekimo grandines ir humanitarinę pagalbą. Dėl konfliktų badas ir toliau plinta nuo Gazos iki Sudano ir kitur“, – sakė jis.  „Badas skatina nestabilumą ir kenkia taikai. Niekada neturime pripažinti bado kaip karo ginklo“, – pridūrė A. Guterresas.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį susitikęs su Donaldu Trumpu jo golfo aikštyne Škotijoje spaus JAV prezidentą dėl Gazos Ruožo ir prekybos. Jų susitikimas vyks kitą dieną po to, kai JAV ir Europos Sąjunga (ES) pasiekė svarbų susitarimą užbaigti transatlantinę priešpriešą dėl muitų ir išvengti visapusiško prekybos karo.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį Jungtinėms Tautoms (JT) liepė nustoti kaltinti jo vyriausybę dėl humanitarinės padėties Gazos Ruože po to, kai kariuomenė atvėrė saugius kelius. „Yra saugūs maršrutai. Jie visada buvo, bet šiandien tai oficialu. Nebebus jokių pasiteisinimų“, – sakė Izraelio lyderis per vizitą vienoje oro bazėje.

Jordanijos ir Jungtinių Arabų Emyratų lėktuvai sekmadienį numetė maisto į Gazą, Izraeliui pradėjus laikiną „taktinę pauzę“ karinėse operacijose, kad JT ir pagalbos agentūros galėtų spręsti gilėjančią bado krizę. Izraelio kariuomenė pranešė, kad taip pat pradėjo mesti maistą į Palestinos teritoriją – vienu metu buvo išmesta septynios paletės maisto, o ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu atmetė tai, ką jis pavadino JT „melu“, kad jo vyriausybė yra atsakinga už sunkią humanitarinę padėtį.

Su Egipto valdžia susijusi žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad sunkvežimiai su pagalba pradėjo važiuoti į Gazos Ruožą, Izraeliui paskelbus taktinę pauzę kai kuriose palestiniečių anklavo dalyse, kad būtų galima įvežti humanitarinius krovinius.

Izraelio kariuomenė prie Gazos Ruožo sustabdė laivą su palestiniečius remiančiais aktyvistais, gabenusiais į palestiniečių teritoriją pagalbos prekes. Izraelio užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad laivui „Handala“ neleista įplaukti į vandenis prie Gazos Ruožo. Keleiviai yra saugūs, jie nugabenti į Izraelio pakrantę, teigiama tinkle „X“ paskelbtame pranešime.

Izraelis paskelbė apie „humanitarinę pauzę“ dalyje Gazos Ruožo sekmadienio rytą, kad būtų galima išdalyti pagalbos prekes. Pauzė galios „humanitariniams koridoriams ir civiliniams centrams“, sakoma Izraelio užsienio reikalų ministerijos tinkle „X“ paskelbtame pranešime. Prieš tai Izraelio kariuomenė paskelbė, kad atnaujins pagalbos prekių mėtymą iš oro ir sudarys sąlygas Jungtinėms Tautoms tiekti maisto produktus ir medikamentus humanitariniais koridoriais Gazos Ruože.

Aktyvistų grupė „Freedom Flotilla“ šeštadienį paskelbė, kad jos paramą gabenantis laivas, išsiųstas į Gazą, artėja prie teritorijos ir yra planuojama ten išsilaipinti kitą rytą, nepaisant Izraelio blokados. Laivas, pavadintas „Handala“ pagal populiarų palestiniečių animacinį personažą, buvo vos 105 jūrmylių (194 kilometrų) atstumu nuo savo tikslo, teigė organizatoriai – arčiau Gazos nei jo pirmtakas „Madleen“, kuris buvo sulaikytas birželio mėnesį.

Trečią dieną iš eilės tęsiantis Tailando ir Kambodžos susirėmimams, šeštadienį žuvusiųjų skaičius išaugo iki 33, o Pnompenis paragino nedelsiant nutraukti ugnį. Ilgai besitęsiantis pasienio ginčas ketvirtadienį peraugo į intensyvius mūšius naudojant reaktyvinius lėktuvus, artileriją, tankus ir sausumos pajėgas.  Penktadienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba surengė skubų posėdį dėl šios krizės.

Karo nuniokotam Gazos Ruožui išgyvenant vis gilėjančią krizę, Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai penktadienį pareiškė, kad humanitarinė katastrofa šioje palestiniečių teritorijoje „turi būti nutraukta dabar“. „Raginame Izraelio vyriausybę nedelsiant panaikinti pagalbos srautų apribojimus ir skubiai leisti Jungtinėms Tautoms (JT) bei humanitarinėms nevyriausybinėms organizacijoms vykdyti savo veiklą, kad būtų imtasi veiksmų prieš badą“, – teigiama Berlyno paskelbtame b...

Irano diplomatai pranešė, kad penktadienį surengė „atviras ir išsamias“ branduolines derybas su kolegomis iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos – šalių, kurios yra pagrasinusios inicijuoti sankcijas, jei Teheranas nesudarys susitarimo dėl urano sodrinimo ir bendradarbiavimo su Jungtinių Tautų (JT) inspektoriais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį atmetė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono planą rugsėjo mėnesį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pripažinti Palestinos valstybę, rašo „Reuters“. „Nesvarbu, ką jis sako“, – sako D. Trumpas. „Jis yra labai geras žmogus. Jis man patinka, bet tas pareiškimas neturi jokios reikšmės“, – priduria jis. „Jis yra kitoks vaikinas. Jam viskas gerai. Jis yra komandinis žaidėjas. Bet štai gera žinia: ką jis sako, nesvarbu.

Rusija dislokavo papildomas radijo elektroninės kovos (REK) priemones netoli Estijos, pranešė respublikos vidaus reikalų ministras Igoris Taro, perduoda „Bloomberg“. Vidaus reikalų ministro duomenimis, signalų slopinimo įranga buvo pristatyta į Kingiseppo rajoną Leningrado srityje, esantį 20 kilometrų nuo sienos. Panašias priemones Rusijos kariuomenė naudoja kare su Ukraina, siekdama išvesti iš rikiuotės nepilotuojamus orlaivius.

Jungtinės Valstijos griežtai sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimą, kad jis pripažins Palestinos valstybę, ir pavadino šį žingsnį neapgalvotu bei kenkiančiu taikos pastangoms. „Šis neapgalvotas sprendimas tik pasitarnauja „Hamas“ propagandai ir stabdo taiką“, – ketvirtadienį platformoje „X“ parašė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad Prancūzija pripažins Palestiną kaip valstybę, rašo „The Washington Post“. Pasaulyje pastaruoju metu auga pyktis dėl Gazos Ruože badaujančių žmonių. E. Macronas sako, kad šį sprendimą įteisins Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje rugsėjo mėnesį. „Šiandien neatidėliotina, kad karas Gazoje liautųsi ir būtų išgelbėti civiliai gyventojai“, – rašo jis.

Prieš artėjančias derybas su Europos šalimis Iranas ketvirtadienį dar kartą pakartojo turįs teisę sodrinti uraną.  Pasak jo, ši teisė yra nepajudinama.  Iranas penktadienį Stambule turi derėtis su Jungtine Karalyste (JK), Prancūzija ir Vokietija dėl savo branduolinės programos. Pirmadienį Teheranas apkaltino šias Europos šalis nesilaikant 2015 metų branduolinio susitarimo, nes jos pagrasino sugrąžinti sankcijas Iranui.

Izraelio parlamento sprendimas priimti simbolinį siūlymą dėl Vakarų Kranto aneksijos ketvirtadienį susilaukė daugybės šalių kritikos. Šioje neįpareigojančioje rezoliucijoje, kuri Knesete buvo priimta balsams pasiskirsčius 71-13, Vakarų Krantas vadinamas „neatsiejama Izraelio žemės – istorinės, kultūrinės ir dvasinės žydų tautos tėvynės – dalimi“. Islamo bendradarbiavimo organizacijos šalys pasmerkė šį sprendimą ir apibūdino jį kaip „akivaizdų tarptautinės teisės ir tiesioginį keleto atitinkamų...

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį svarbiu pavadino Jungtinių Tautų (JT) aukščiausios instancijos teismo sprendimą dėl šalių teisinių įsipareigojimų užkirsti kelią klimato kaitai. Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) trečiadienį, be kita ko, nurodė, kad valstybės, pažeidžiančios klimato kaitos įsipareigojimus, kiekvienu konkrečiu atveju gali būti įpareigotos mokėti kompensacijas. TTT pabrėžė, kad norint priteisti kompensaciją, turi būti aiškiai įrodytas ryšys tarp neteisėtos veiklos ir žalos.

Aplinkos viceministrės pareigas pradėjo eiti tvarios plėtros ekspertė Aira Paliukėnaitė, iki tol dirbusi ministro Povilo Poderskio patarėja. Viceministrės pareigas ji eina nuo liepos 17 dienos, ketvirtadienį pranešė ministerija. „Aira – asmenybė, kuriai nuoširdžiai rūpi tvarus ir visapusiškas gamtosaugos vystymas Lietuvoje.

Eidamas 90-uosius metus, mirė žymus Lietuvos mokslininkas, sociologas, vadybos žinovas, filosofas ir tautotyrininkas, publicistas, prozininkas, profesorius, habilituotas daktaras, akademikas Romualdas Grigas (1936 m. sausio 25 d. – 2025  m. liepos 23 d.). R. Grigas gimė 1936 m. sausio 25 d. Asteikių kaime, Radviliškio rajone. 1959 m. baigė Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį per susitikimą su kinų prezidentu Xi Jinpingu ragino Europos Sąjungą (ES) ir Kiniją „pripažinti atitinkamus mūsų susirūpinimą keliančius klausimus ir pasiūlyti realius sprendimus“. Kinų lyderis prasidedant susitikimui su EK pirmininke ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Antonio Costa (Antoniju Košta) ragino stengtis didinti pasitikėjimą neramiame pasaulyje, bet ES vadovai leido suprasti norintys realios ir konkrečios pa...

 Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė, kad traukiasi iš UNESCO, teigdamos, kad ši Jungtinių Tautų (JT) kultūros ir švietimo agentūra, geriausiai žinoma dėl pasaulio paveldo objektų apsaugos, yra šališka Izraelio atžvilgiu ir skatina „skaldančius“ reikalus. „Tolesnis dalyvavimas UNESCO veikloje neatitinka Jungtinių Valstijų nacionalinių interesų“, – sakė Valstybės departamento atstovė spaudai.

Jungtinė Karalystė (JK) ir dar 24 Vakarų sąjungininkės, tarp jų – Australija, Kanada, Prancūzija ir Italija, pirmadienį pareiškė, kad karas Gazos Ruože „turi baigtis dabar pat“, argumentuodamos, jog civilių gyventojų patiriamos kančios „pasiekė naują lygį“. „Raginame šalis ir tarptautinę bendruomenę susivienyti dedant bendras pastangas užbaigti šį siaubingą konfliktą neatidėliotinomis, besąlygiškomis ir nuolatinėmis paliaubomis“, – bendrame pareiškime pridūrė minima grupė.

25 Vakarų valstybės, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK), Australiją, Kanadą, Prancūziją ir Italiją, pirmadienį bendrame pareiškime teigė, kad karas Gazos Ruože „turi būti nedelsiant nutrauktas“, ir tvirtino, kad civilių gyventojų kančios „pasiekė naują dugną“. „Raginame šalis ir tarptautinę bendruomenę susivienyti bendromis pastangomis užbaigti šį baisų konfliktą, nedelsiant, besąlygiškai ir visam laikui nutraukiant ugnį“, – priduriama grupės pareiškime.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra pranešė, kad Izraelio pajėgos sekmadienį apšaudė minią palestiniečių, bandžiusių atsiimti humanitarinę pagalbą karo nuniokotoje palestiniečių teritorijoje, ir nužudė 93 žmones, o dar dešimtis sužeidė. 80 žmonių žuvo, kai į šiaurę atvažiavo sunkvežimiai su pagalba, o dar devyni žmonės, kaip pranešama, buvo nušauti netoli pagalbos punkto pietuose, netoli Rafacho, kur vos para anksčiau žuvo dar dešimtys žmonių.