Jungtinės Tautos

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas šeštadienį pasmerkė didžiausią nuo karo pradžios Rusijos dronų ir raketų ataką prieš Ukrainą.  „Generalinis sekretorius griežtai smerkia naujausią Rusijos Federacijos surengtų didelio masto dronų ir raketų atakų seriją“, – pažymėjo A. Guterresas savo pareiškime, kuriame jis taip pat paragino nedelsiant ir besąlygiškai visiškai nutraukti ugnį.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas teigia paprašęs JAV prezidento Donaldo Trumpo įsikišti ir sustabdyti šaudymus į Gazos Ruožo pagalbos skirstymo centrus. Jungtinių Tautų (JT) teigimu, per šiuos šaudymus žuvo daugiau kaip 500 žmonių. R. T. Erdoganas teigė, kad birželio pabaigoje NATO viršūnių susitikime D. Trumpo paprašė jo įsikišti ir sustabdyti kraujo liejimą.

Pietų Korėjos kariuomenė penktadienį pranešė, kad buvo sulaikytas nenustatytos tapatybės šiaurės korėjietis, kirtęs stipriai įtvirtintą sausumos sieną iš Pietų Korėjos į Šiaurės Korėją Seulo Jungtinis štabų vadų komitetas pranešė, kad kariuomenė nustatė ir susekė asmenį netoli karinės demarkacinės linijos šiaurės vakarinėje demilitarizuotos zonos dalyje ir surengė specialią operaciją, o ketvirtadienio vakarą jį sulaikė. Komitetas teigė, kad pareigūnai planuoja ištirti sienos kirtimo vietą.

Suomių prezidentas Alexander'as Stubbas penktadienį pritarė Suomijos pasitraukimui iš priešpėstines minas draudžiančios konvencijos, atsižvelgdamas į „pablogėjusią saugumo padėtį“ ir ilgalaikę Rusijos keliamą grėsmę Suomijos pareigūnai birželį nubalsavo už pasitraukimą iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, tačiau šį sprendimą dar turėjo patvirtinti prezidentas.

Trečiadienį Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas išreiškė didelį susirūpinimą, kad Lietuva ir kitos regiono šalys traukiasi iš Otavos konvencijos. Šia konvencija draudžiama naudoti, gaminti ir kaupti priešpėstines minas, šalys taip pat įpareigojamos sunaikinti jų atsargas bei išminuoti jų jurisdikcijai priklausančias ar jų kontroliuojamas užminuotas teritorijas.

Remiantis pasakojimais ir vaizdo įrašais, kuriuos gavo naujienų agentūra „The Associated Press“ (AP), pagalbos skirstymo centrus Gazos Ruože saugantys Amerikos rangovai naudoja kovinius šovinius ir garsines granatas, kai išalkę palestiniečiai siekia gauti maisto. Du JAV rangovai, su AP kalbėję su anonimiškumo sąlyga, nes jie atskleidė savo darbdavių vidaus operacijas, teigė, kad apie visa tai prakalbo dėl to, kad juos trikdo, jų pačių vertinimu, pavojinga ir neatsakinga praktika.

Pasaulyje lėtėjant tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautams, pirmąjį šių metų pusmetį prastesni rezultatai pusmetį fiksuoti ir Lietuvoje, skelbia agentūra „Investuok Lietuvoje“. Jos duomenimis, per pastaruosius šešis mėnesius šalis pritraukė 13 projektų, kurie sukurs 661 darbo vietą ir į ilgalaikį turtą investuos 15 mln. eurų.  Agentūra skaičiuoja, kad pernai per tą patį laikotarpį pritraukti 22 projektai, sukurta 1,2 tūkst. darbo vietų, į ilgalaikį turtą investuota 239 mln.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė ilgai atidėliotą tikslą iki 2040 metų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tačiau, siekiant įtikinti skeptiškiausiai nusiteikusias valstybes nares, numatė naujas lankstumo priemones.  Po kelis mėnesius trukusių sunkių derybų su ES valstybėmis Briuselis paskelbė, kad laikysis pernai paskelbto tikslo iki 2040 metų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 metų lygiu.

Vyriausybė prezidentui trečiadienį pateikė diplomatės Astos Radikaitės kandidatūrą į ambasadorės Jungtinėje Karalystėje pareigas. Ministrų kabinetas taip pat siūlo buvusį Lietuvos konsulą Valencijoje Tomą Irnių skirti ambasadoriumi Ispanijoje ir nuolatiniu atstovu prie prie Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos. Jis darbą pradėtų nuo rugpjūčio 25 dienos. Šiuo metu šias pareigas iki rugpjūčio 22-osios užima Lyra Puišytė-Bostroem.

Nacionalinių krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad Baltijos regiono šalių reakcija į šešėlinį laivyną turi būti vieninga. Anot jo, efektyviausia būtų stebėti ne visą Baltijos jūrą ir šimtus joje plaukiančių laivų, o koncentruotis į specifinius objektus.

Didžiąją Europos dalį alinant aukštai vasaros temperatūrai, Jungtinių Tautų meteorologijos ir klimato agentūra antradienį pareiškė, kad pasauliui teks susigyventi su didelio karščio laikotarpiais. Anot Pasaulio meteorologijos organizacijos, dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos ateityje karščio bangų greičiausiai sulauksime dažniau ir jos bus intensyvesnės.

Su Izraelio užsienio reikalų ministru Gideonu Saaru susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia vertinantis dedamas pastangas spręsti humanitarinę krizę Gazos Ruože. Visgi, pasak jo, Lietuva viliasi, kad Izraelio valdžia kilusią krizę stengsis dar sparčiau išspręsti. „Vertinu tas pastangas, kurių imasi ministras, siekdamas pagerinti situaciją. Suprantame, kad ne viskas įvyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi vis dar tebevykstant karinei operacijai Gazos Ruože.

Su Izraelio užsienio reikalų ministru Gideonu Saaru susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia vertinantis dedamas pastangas spręsti humanitarinę krizę Gazos Ruože. Visgi, pasak jo, Lietuva viliasi, kad Izraelio valdžia kilusią krizę stengsis dar sparčiau išspręsti. „Vertinu tas pastangas, kurių imasi ministras, siekdamas pagerinti situaciją. Suprantame, kad ne viskas įvyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi vis dar tebevykstant karinei operacijai Gazos Ruože.

Antradienį Lietuvoje viešint Izraelio diplomatijos vadovui Gideonui Saarui, Vilniuje, šalia Užsienio reikalų ministerijos (URM), kelios dešimtys aktyvistų susirinko į protestą, kuriuo siekia išreikšti nepasitenkinimą Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimu.

Antradienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiks su Vilniuje viešinčiu Izraelio diplomatijos vadovu Gideonu Saaru.  Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), susitikimo metu jie aptars šalių tarpusavio bendradarbiavimą, Rusijos agresiją prieš Ukrainą bei padėtį Artimuosiuose Rytuose.  Paskutinis Lietuvos ir Izraelio užsienio reikalų ministrų susitikimas 2023 m. kovą buvo surengtas Izraelyje.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sako apgailestaująs, kad šalies vyriausybė nereaguoja į „migrantų stūmimą“ iš Vokietijos į Lenkiją, bet viliasi, kad valdžios institucijų požiūris į situaciją pasikeis. Taip Lenkijos lyderis pirmadienį kalbėjo žurnalistams Sevilijoje vykstančios 4-osios Jungtinių Tautų vystymosi finansavimo konferencijos (FfD4) paraštėse.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį paragino tarptautinę bendruomenę didinti pagalbos apimtis, atsižvelgiant į pasaulį drebinančias nelygybes, klimato kaitą ir konfliktus. Turtingos paramos teikėjos, kurioms vadovauja Jungtinės Valstijos, sumažino arba planuoja sumažinti pagalbos biudžetus. Pasaulyje vykstant konfliktams ir ekonominiams neramumams, keičiasi jų finansavimo prioritetai.

Antradienį Vilniuje susitiks Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ir Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras. „Liepos 1 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras K. Budrys priims į Lietuvą atvykstantį Izraelio užsienio reikalų ministrą G. Saarą. Ministrai aptars dvišalį bendradarbiavimą, Rusijos karo agresiją prieš Ukrainą, padėtį Artimuosiuose Rytuose“, – skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM). Priduriama, kad po susitikimo numatoma ministrų spaudos konferencija.

Izraelis suinteresuotas sudaryti „taikos ir normalizavimo“ susitarimus su kaimyninėmis šalimis Libanu ir Sirija, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras. „Izraelis yra suinteresuotas išplėsti Abraomo susitarimų taikos ir normalizavimo ratą“, – spaudos konferencijoje Jeruzalėje sakė G. Saaras, turėdamas omenyje JAV remiamus susitarimus, kuriuos 2020-aisiais Izraelis pasirašė su Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE), Bahreinu ir Maroku.

Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė (JK) pirmadienį pasmerkė, anot jų, grasinimus Jungtinių Tautų (JT) branduolinės priežiūros institucijos vadovui po to, kai Iranas atmetė jo prašymą leisti aplankyti Izraelio ir Jungtinių Valstijų subombarduotus branduolinius objektus.

Iranas sekmadienį teigė abejojantis, jog Izraelis laikysis paliaubų, kuriomis šią savaitę baigėsi 12 dienų trukęs karas tarp šių valstybių. Rimčiausias šių nesutaikomų priešių susidūrimas įvyko birželio 13 d. Izraeliui bombardavus Iraną ir nukovus aukščiausio rango karinius vadus ir mokslininkus, sietus su Irano branduoline programa. Izraelis teigė siekęs neleisti Islamo respublikai sukurti branduolinio ginklo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasirašė potvarkį, kuriuo jo šalis rengsis pasitraukti iš Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų, teigiama jo internetinėje svetainėje pasirodžiusiame pranešime. „Šiuo aktu paskelbiu potvarkį... įgyvendinti Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos 2025 m. birželio 29 d. sprendimą dėl Ukrainos pasitraukimo“ iš šios svarbios konvencijos, pareiškė V. Zelenskis.

Lietuva vis giliau sminga į demografijos krizės duobę – Jungtinės Tautos prognozuoja, kad lietuvių per 2–3 dešimtmečius sumažės net 600 tūkstančių. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad tokie spėliojimai – iš piršto laužti, mat Lietuvoje matome vis didesnius imigracijos skaičius. Plačiau apie Lietuvos demografinę padėtį TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Ž. Mauricu.

Šią savaitę sukanka 75 metai nuo tada, kai daugiau nei 135 tūkst. Šiaurės Korėjos karių įsiveržė į Pietų Korėją, pradėdami karą, kuris nusinešė milijonus gyvybių ir paliko gilius randus, jaučiamus iki šiol. Tačiau šis konfliktas visada liko Antrojo pasaulinio karo šešėlyje – didesnio masto karo. Net JAV kariuomenė Korėjos karą vadina „užmirštuoju karu“, nors jame žuvo daugiau nei 36 tūkst. amerikiečių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį išreiškė optimizmą dėl naujų paliaubų Gazos Ruože, nors pasigirsta vis daugiau kritikos dėl civilių žūčių Izraelio remiamuose maisto skirstymo centruose šioje teritorijoje. Žurnalistų paklaustas, kiek arti ugnies nutraukimo yra Izraelis ir „Hamas“, D. Trumpas atsakė: „Manome, kad per ateinančią savaitę pasieksime paliaubas.

Lietuva Jungtinių Tautų (JT) generaliniam sekretoriui įteikė dokumentus dėl išstojimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.  Tai Eltai patvirtino prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis. Vėliau apie tokį sprendimą paskelbė ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Lietuva neturi jokių iliuzijų: Putino Rusija yra didžiausia ilgalaikė egzistencinė grėsmė Europai.

Šiaurės Korėja baigė statyti didžiulį turistinį kurortą su spalvingomis vandens čiuožyklomis ir baseinais, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.  Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) šią savaitę su dideliu entuziazmu apsilankė izoliuotos šalies rytinėje pakrantėje esančioje didžiulėje teritorijoje, kuri liepos 1 dieną turėtų atverti duris vietiniams, o vieną dieną – galbūt ir užsienio turistams.

Europos Vadovų Taryboje (EVT) dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda situaciją Gazos Ruože vadina humanitarine katastrofa, kuri, anot jo, negali toliau tęstis. Todėl, o pasak šalies vadovo, Europa privalo dėti visas pastangas, kad užkirstų kelią tolesnėms civilių žūtims.

 Artėjančio pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) metu Danija sieks griežtesnių visame bloke galiojančių taisyklių, įskaitant prieglobsčio suteikimo ir teisinių skundų nagrinėjimo taisykles.

Vyriausybė pritarė siūlymui naujuoju Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) skirti diplomatą Gediminą Varvuolį. Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino nutarimą, kuriuo siūloma skirti G. Varvuolį Lietuvos atstovu Vašingtone nuo šių metų rugpjūčio 1 d. Jis turėtų pakeisti darbą ambasadoje baigsiančią Audrą Plepytę – dėl pastarosios atšaukimo Vyriausybė sprendė dar mėnesio pradžioje, o birželio 17 d. prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė tai numatantį dekretą.

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas pirmadienį paragino, kad jos inspektoriai galėtų sugrįžti į Irano branduolinius objektus ir įvertinti padėtį dėl prisodrinto urano atsargų. Jis taip pat paragino nutraukti karo veiksmus. Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę surengė masinius oro smūgius, kurie, Vašingtono teigimu, sunaikino Teherano branduolinę programą, nors kai kurie pareigūnai įspėjo, kad žalos mastas kol kas neaiškus.

Izraelio kariuomenei įspėjus apie vėl atskriejančias Irano raketas, Jeruzalėje pirmadienį buvo girdimi garsūs sprogimai. Maždaug 10 minučių po to, kai pranešė identifikavusi raketų, kariuomenė paskelbė, kad Izraelio link „buvo paleista papildomų raketų“, ir paragino žmones slėptis. Gelbėjimo tarnyba „Magen David Adom“ (MDA) apie nukentėjusius žmones kol kas nepranešė.

Sekmadienį Jungtinės Valstijos smogė trims Irano branduoliniams kompleksams, prie Izraelio pradėtos bombardavimo kampanijos prisijungdamos po kelias dienas trukusių spėlionių, ar Vašingtonas įsitrauks į konfliktą. „Pagrindiniai Irano branduolinio sodrinimo kompleksai buvo visiškai ir totaliai sunaikinti. Dabar Vidurinių Rytų chuliganas Iranas turės taikytis“, – po to, kai buvo suduoti smūgiai, teigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Izraelio kariuomenė paskelbė, kad pirmadienį atakuoja karinius objektus Irano vakaruose esančiame Kermanšahe, kovoms tarp abiejų nesutaikomų priešų tęsiantis vienuoliktą dieną. Izraelio oro pajėgos „šiuo metu smogia karinės infrastruktūros objektams Kermanšahe Irane“, sakoma kariuomenės pareiškime. Kariuomenė kiek anksčiau pranešė, kad sekmadienį smogė Irano kariniams taikiniams, įskaitant raketų paleidimo ir saugojimo vietas.

Iranas sekmadienį pagrasino smogti JAV karinėms bazėms Artimuosiuose Rytuose po amerikiečių oro smūgių, kurie, Vašingtono teigimu, sunaikino svarbius Irano branduolinius objektus, nors kai kurie pareigūnai įspėjo, kad žalos mastas kol kas neaiškus. Tęsiantis Irano ir Izraelio abipusėms atakoms, įskaitant naujus Izraelio smūgius, jo teigimu, kariniams taikiniams Irane, JAV valstybės departamentas paskelbė perspėjimą visiems savo piliečiams, keliaujantiems ar gyvenantiems užsienyje.

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sekmadienį paskelbė neaptikusi jokio radiacijos lygio padidėjimo svarbiuose Irano branduoliniuose objektuose po JAV aviacijos smūgių. „Po atakų prieš tris branduolinius objektus Irane (...) TATENA gali patvirtinti, kad iki šiol neužfiksuota jokio radiacijos lygio padidėjimo išorėje“, – socialiniame tinkle „X“ parašė agentūra.

Po sekmadienį JAV suduotų trijų galingų smūgių Iranui, Teherano atstovai teigia, kad tokie veiksmai kelia „pasipiktinimą“, rašo BBC. Irano užsienio reikalų ministras Seyed Abbas Araghchi sekmadienį pasmerkė JAV smūgius ir pridūrė, kad Iranas pasilieka „visas galimybes ginti savo suverenitetą“. „Šio ryto įvykiai kelią pasipiktinimą ir turės ilgalaikių pasekmių.

Italijos gynybos ministras Guido Crosetto penktadienį pareiškė, kad NATO „tokia, kokia yra dabar, nebeturi priežasties egzistuoti“ ir kad ES neturi įtakos pasaulinėje arenoje, rašo „Politico“. „Anksčiau JAV ir Europa buvo pasaulio centras, o dabar yra viskas kita, su kuo reikia kurti santykius“, – sako jis. „Mes dažnai kalbame taip, tarsi vis dar gyventume prieš 30 metų, bet viskas pasikeitė“, – teigia G. Crosetto. Kitą savaitę Hagoje vyks NATO lyderių susitikimas.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinės priežiūros tarnybos vadovas penktadienį perspėjo, kad Izraelio smūgis Pietų Irane esančiai Bušehro atominei elektrinei (AE) gali sukelti regioninę katastrofą. JT Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi JT Saugumo Tarybai sakė, kad nuo tada, kai Izraelis pradėjo karinę kampaniją prieš Iraną, per kurią buvo atakuojami ir branduoliniai objektai, radiacijos dar nebuvo aptikta.

Izraelio ambasadorius prie Jungtinių Tautų (JT) Ženevoje pareiškė, kad Europos valstybių užsienio reikalų ministrai turi laikytis tvirtos pozicijos penktadienį vyksiančiose derybose su kolegomis iš Irano dėl Teherano branduolinės programos.

Ketvirtadienį 14 Europos valstybių paskelbė bendrą pareiškimą dėl bendrų tolimesnės kovos su šešėliniu laivynu veiksmų, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM).  Jame numatoma toliau stiprinti bendradarbiavimą ir parengti bendrą gairių rinkinį, atitinkantį tarptautinę teisę, skirtą skatinti atsakingą elgesį jūroje, stiprinti tarptautinės teisės laikymąsi ir užtikrinti jūrų operacijų skaidrumą.

Izraelis apkaltino Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) dėl spengiančios „selektyvios tylos“ po to, kai ketvirtadienį per Irano raketų smūgį buvo apgadinta ligoninė Pietų Izraelyje.  Izraelio ambasadorius prie Jungtinių Tautų (JT) Danielis Meronas Ženevoje sakė, kad Sorokos ligoninė Beer Ševoje buvo civilinis objektas. Prie PSO būstinės nufilmuotame vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas socialiniame tinkle „X“, jis pareikalavo, kad JT sveikatos agentūra pasmerktų šią ataką.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinės priežiūros tarnyba antradienį pranešė, kad per Izraelio smūgius galėjo būti padarytas tiesioginis poveikis Irano Natanzo branduolinio komplekso požeminei daliai.

Iranas pirmadienį paragino Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energijos agentūrą (TATENA) skubiai sušauktame valdybos posėdyje pasmerkti Izraelio smūgius iraniečių branduoliniams objektams.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį atmetė pasiūlymą, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėtų tarpininkauti aštrėjančiame Irano ir Izraelio konflikte. „Nemanau, kad Rusija, kuri šiandien yra įsitraukusi į didelio intensyvumo konfliktą ir jau kelerius metus nusprendusi nesilaikyti Jungtinių Tautų Chartijos, galėtų būti kokia nors tarpininkė“, – žurnalistams Grenlandijoje sakė E. Macronas.

Teheranas turi įrodymų, kad JAV pajėgos prisidėjo prie Izraelio penktadienį pradėtos intensyvios bombardavimo operacijos. Tai sekmadienį pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi. „Turime rimtų įrodymų, kad JAV pajėgos ir regione esančios amerikiečių bazės padėjo sionistinio režimo karinėms pajėgoms surengti atakas“, – A. Araghchi sakė susitikime su užsienio diplomatais, kurį transliavo valstybinė televizija.

Gimstamumas visame pasaulyje sparčiai mažėja, tačiau tai nėra dėl to, kad žmonės nebegali turėti vaikų. „Pasirinkimo trūkumas, o ne noro stoka“ yra pasaulinės gimstamumo krizės priežastis, teigiama naujame Jungtinių Tautų (JT) pranešime, parengtame remiantis plataus masto pasauliniu tyrimu. „Sky News“ duomenų ir kriminalistikos komanda pateikė svarbiausius faktus. Du iš penkių vyresnių nei 50 metų žmonių teigia, kad neturėjo tiek vaikų, kiek norėjo.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) teigimu, per penktadienį ryte Izraelio įvykdytą antskrydį buvo sugriautos kai kurios Irane veikiančios Natanzo jėgainės, kurioje yra sodrinamas uranas, dalys. Pere antskrydį nukentėjo virš žemės esanti Natanzo bandomojo kuro sodrinimo gamyklos, kurioje gaminamas iki 60 procentų prisodrintas uranas, dalis, penktadienį Jungtinių Tautų Saugumo tarnybai pranešė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu ir Irano prezidentu Masudu Pezeshkanu, praneša Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, remdamasis Kremliaus pareiškimu. Izraelio premjerui V. Putinas pabrėžė, kad „Rusija smerkia Izraelio veiksmus, pažeidžiančius JT chartiją ir tarptautinę teisę“. Jis taip pat pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi tarpininkauti Izraelio ir Irano konflikte.