julita varanauskienė

2012 metais geresnės namų ūkių finansinės padėties galime tikėtis ne dėl šalies ūkio augimo, o dėl savo veiksmų – racionalaus išlaidų planavimo ir atidžios kontrolės, sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. „Kita vertus, tai, kad bendra namų ūkių finansinė situacija nebeblogėja, rodo, jog yra tinkamas laikas iš naujo susidėlioti tikslus, prioritetus ir pagal tai planuoti savo išlaidas“, – surengtos spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė šeimos finansų ekspertė.

Po „Snoro“ banko nacionalizavimo ir tariamų „Swedbanko“ problemų lietuviai jau praėjusių metų pabaigoje užgulė bankomatus. Bemaž iš piršto laužti gandai apie „Swedbanką“ kai kuriuos žmones paskatino santaupas laikyti namuose. Tačiau toks sprendimas kartais gali būti labai nuostolingas, nes namuose paslėptų pinigų netekti galima kur kas greičiau, nei bankrutuos bankas. Be to, namuose laikomi pinigai nebūna apdrausti.

Besibaigiantys Kiškio metai, vienu metu jau žadėję krizės pabaigą, vasarą netikėtai priminė, kad sunkmetis dar nesitraukia – bus ir kitais metais. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ pasidomėjo, kokių naujų mokesčių ir būtiniausių produktų kainų pokyčių galime tikėtis kitąmet. Kitais metais Finansų ministerija žada nekelti akcizo degalams, taigi panašu, kad valstybė neinicijuos degalų kainų didinimo.

Po porą metų užsitęsusio nuosmukio, gyventojai pamažu pradeda vėl daugiau pirkti: pamažu gerėja beveik visi mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai, - pastebi SEB banko šeimos finansų ekspertė. „Sunkmečiu išaugęs žmonių susidomėjimas alternatyviomis reikalingų daiktų pirkimo galimybėmis nemažėja ir pradėjus gerėti ekonominei situacijai.

Lietuvoje kelionės automobiliu tampa vis brangesnės – degalų kainos per pastaruosius trejus metus Lietuvoje padidėjo maždaug 44 procentais, tačiau, pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, Lietuvos gyventojai blogėjant ekonominei situacijai neskuba asmeninio automobilio iškeisti į viešąjį transportą. Statistika rodo, kad priemiestinio ir miesto transporto paslaugas teikiančių įmonių pajamos per trejus sunkmečio metus sumažėjo maždaug penktadaliu.

Panevėžyje pigiausia įsigyti ar nuomotis būstą, tačiau norint pragyventi reikia išmanumo. Mat už maistą ir būsto išlaikymą mokame kone brangiausiai, ir dauguma – iš socialinių išmokų, tad greito gyvenimo pagerėjimo galime nelaukti. Sakoma, kad įvyko persilaužimas: šalies ekonomika nebesmunka ir jau net esame atsispyrę nuo dugno. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, buvo įdomu panagrinėti, kiek stiprus tas atsispyrimas buvo.

Vakar tradiciniame susitikime su Šiaulių žiniasklaidos atstovais SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė įrodinėjo, kad iš penkių Lietuvos didmiesčių, lyginant statistinio gyventojo  statistines pajamas su statistinėmis išlaidomis, Šiauliuose gyventi pigiausia.

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, nors vidutinis moterų darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje yra apie 230 litų mažesnis negu vyrų, moterų sukauptos santaupos indėlių sąskaitose yra didesnės. Banko indėlių portfelio analizė rodo, kad dažniausias „moteriškas“ indėlis siekia 1–5 tūkst., o dažniausias „vyriškas“ indėlis tėra iki 1 tūkst. litų.

2010 m. maisto produktai labiausiai brango Estijoje – 10,4 proc., tačiau brangiausiai maistas vis dar kainuoja Latvijoje. Nors Lietuvoje maistas 2010-aisiais taip pat brango, šiuo metu čia maistas bendrai ir pagal atskirų produktų grupes yra pigesnis negu Latvijoje ar Estijoje.

Išlaidas drabužiams ir avalynei, ko gera, lengviausia sumažinti. Ne todėl, kad galima būtų be jų apsieiti, o todėl, kad išleidžiant mažiau galima turėti tiek pat. Statistikos departamento duomenys rodo, kad per 2010 metus apranga ir avalynė atpigo maždaug 3 procentais. Tai bene viena iš tų prekių grupių, kurių tokių pačių, bet pigiau galima įsigyti sezono pabaigoje, vykstant išpardavimui.

Greitieji kreditai turėtų padėti žmonėms išspręsti finansinius sunkumus, bet per nustatytą laiką negrąžinus skolos galima įklimpti į rimtą bėdą. Prasiskolinusiesiems tenka aiškintis teismuose, o vieną dieną į duris pasibeldžia antstoliai. Į „Panevėžio balso“ redakciją, prispausta kaip tik tokių bėdų, kreipėsi panevėžietė Ada Š. (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Pensinio amžiaus sulaukusi moteris bėdojo buvusi priversta imti vartojimo kreditą.

Nekontroliuojamos greitųjų vartojimo kreditų bendrovės lengvabūdžiams klientams siūlo paskolas už 450, o kai kada – net už 1000 proc. metinių palūkanų. Greitųjų vartojimo kreditų bend rovės dygsta kaip grybai po lietaus. Itin pelningas verslas krizės sąlygomis! Viena septynis darbuotojus turinti lupikiškus kreditus teikianti bendrovė per finansinius metus uždirbo daugiau nei 2 mln. Lt grynojo pelno.

Vieni pastebi, kad, gaudami mažesnes pajamas, žmonės būna geresni, pastabesni, dėmesingesni ar net romantiškesni. Kiti sako priešingai – žmonės darosi piktesni, agresyvesni, uždaresni. Matyt, yra tam tikra pajamų ar turimo turto riba. Žemiau jos bet kokia romantika išblėsta, o kasdienybė persisunkia sekinančiu rūpesčiu: iš kur gauti pinigų? Besikeičianti ekonominė situacija keičia požiūrį į pinigus, gyvenimo būdą ir netgi madą.

„Šoko efektas dėl netikėtai prasidėjusio sunkmečio jau baigiasi – pratinamės gyventi pagal suplonėjusią kišenę“, – pažymi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Per pastaruosius penkerius ekonominio pakilimo metus Panevėžio apskrities gyventojų išlaidos per mėnesį nuo 466,90 Lt buvo šoktelėjusios iki 772,30 Lt vienam asmeniui. Didesniu išlaidumu už panevėžiečius pasižymėjo tik vilniečiai ir kauniečiai.

Vakar šalies knygynuose pasirodė pirmasis lietuvių autoriaus parašytas finansų romanas „Pinigų medis“. Knygos autorė, didžiausio šalies komercinio SEB banko analitikė Julita Varanauskienė, tarp intriguojančių moteriško romano siužeto linijų įpynė ir elementarias asmeninių pinigų valdymo taisykles. Taip ekspertė tikisi priminti, kad savo pinigus tvarkyti gali būti labai paprasta, o neracionaliais finansų prietarais tikėti tiesiog nepelninga.

Vakar šalies knygynuose pasirodė pirmasis lietuvių autoriaus parašytas finansų romanas „Pinigų medis“. Knygos autorė, didžiausio šalies komercinio SEB banko analitikė Julita Varanauskienė, tarp intriguojančių moteriško romano siužeto linijų įpynė ir elementarias asmeninių pinigų valdymo taisykles. Taip ekspertė tikisi priminti, kad savo pinigus tvarkyti gali būti labai paprasta, o neracionaliais finansų prietarais tikėti tiesiog nepelninga.

69 proc. Lietuvos gyventojų pripažįsta ekonomikos sunkmečiu ėmę labiau taupyti maistui, 51 proc. mažiau naudojasi transportu, 70 proc. mano, kad tapo nesaugiau Gegužę bendrovės "Vilmorus" atlikta gyventojų apklausa parodė, kad labiausiai maistui taupyti pradėjo vyresni žmonės ir bedarbiai. Tai pripažino 77 proc. 50-59 metų žmonių ir 78 proc. bedarbių. 84 proc. respondentų pajuto kainų kilimą. Dažniau kainų didėjimą pajutę nurodė rajonų centrų gyventojai - 90 proc., rečiau vilniečiai - 68 proc.

Dėvėtų drabužių pardavėjai tikina šiuo sunkmečiu dar nesulaukę savo parduotuvėse masinio pirkėjų antplūdžio, bet džiaugiasi stabilia ir vis labiau besiplečiančia prekyba. Nenauji, šiek tiek padėvėti drabužiai ir iki krizės sudarė nemažą konkurenciją naujos aprangos pardavėjams. Tiesa, pastaraisiais metais iš antrų rankų pardavinėjantys šias prekes prekybininkai jau skundėsi, kad jų verslas menksta, o naujų drabužių, atvirkščiai, – plečiasi. Tačiau krizė paveikė ir vienus, ir kitus.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje teigiama, kad ekonomikos nuosmukis žmones verčia elgtis skirtingai. Vieni laukia didesnio būsto kainų kritimo, kiti žūtbūt stengiasi gauti paskolą, „kol dar duoda“. Ar verta pirkti būstą dabar, kai nekilnojamojo turto kainos smarkiai nukrito, bet paskolų palūkanos išaugo? Ar paėmęs paskolą būstui žmogus netampa banko vergu? Klauskite savęs: ar galiu? Apie paskolą būstui įsigyti SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė patarė svarstyti...

Keli šimtai milijonų litų, ankščiau tapdavusių papildomu vartojimo varikliu, šiemet tik padės kompensuoti mažėjančias prekybos apimtis. Ankstesniais metais papildomi pinigai gyventojų mielai buvo skiriami ir ne pačioms būtiniausioms prekėms, o mažėjant atlyginimams, stiprėjant baimei netekti darbo, žmonės mieliau pinigus paliks juodai dienai ar padengs jau susidariusias skolas, rašo dienraštis „Verslo žinios“. Ankstesniais metais grąžinamos GPM permokos, kaip ir rublinių indėlių kompensacijos,...

Vaiko teisių specialistai sako, kad neišgalintiems susimokėti paskolų ir praradusiems būstus tėvams gali tekti išsiskirti ir su vaikais. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, be pastogės likusių šeimų vaikams valstybė privalo garantuoti laikiną gyvenamąją vietą, tačiau vaiko teisių gynėjai sako, kad galimybės skirti tokioms šeimoms socialinius būstus nėra, tad grėstų vaikų namai.

Darbo netektis ir pajamų sumažėjimas šiandien daugiausiai problemų sukeltų 30–45 metų žmonėms, kurie per ekonomikos augimo laikotarpį geriausiai prisitaikė ir pasinaudojo atsiradusiomis galimybėmis, teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. „Dabartinė ekonomikos situacija verčia gyventojus keisti šeimos finansų tvarkymo prioritetus – kaip niekad padidėja santaupų reikšmė ir atsargumas skolinantis“, – sakė J. Varanauskienė.

Pasaulis stena nuo pinigų: vieni dėl jų trūkumo, apsukruoliai dėl pertekliaus. O kalendorius ne pinigus, dienas skaičiuoja. Todėl Kalėdos, Naujieji metai, nepaisant išpūstų ir tikrų negandų, ir šiemet bus. „Vakaro žinios“ domėjosi, kokių švenčių laukiame. Nejuodinkime švenčių Aktorė Eglė Gabrėnaitė šiuo metu užsiėmusi kaip niekad - į darbą išskuba ankstų rytą, o grįžta vidurnaktį. Taip, sakė, bus iki pat Naujųjų metų.

Didžiųjų prekybos centrų dominavimą ilgainiui pakeis kompaktiškos parduotuvės, kuriose minios ir masinės gamybos diktatas užleis vietą įasmenintam santykiui bei kokybei, - įsitikinę progresyviai mąstantys specialistai. Šiandien minima pasipriešinimo pirkiniams diena. Jeigu norite prisidėti prie šios akcijos, skirtos atsigręžti į vartotojų visuomenės klystkelius, turite atlikti paprastą užduotį. Tiesiog palikite namuose piniginę. Aplenkite parduotuves.

Finansų specialistai prognozuoja, kad artimiausiais metais dalis žmonių sutiks dirbti už atlygį vokeliuose. Oficialios algos, kilusios iki šiol, augs ir toliau, bet augimą „suvalgys“ infliacija, praneša LTV „Šiandien“. Pastaruoju metu statybininkai šypsosi vis rečiau – finansų krizė juos paveikė vienus pirmųjų. Net ir didžiausios statybų bendrovės prisipažįsta atleidžiančios darbuotojus, kitiems – žinios apie mažėjančius priedus prie algų.

Per kiek laiko atgausiu savo indėlį iš banko, jeigu jį ištiks bėda? Ar iš viso atgausiu? Gyventojai dėl to nerimauja, nes girdi blogas žinias iš pasaulio finansų rinkų. Kai kas net ryžtasi ištuštinti savo sąskaitas bankuose. Ekspertai primena, kad visi indėliai ir investicijos yra apdrausti valstybės. Dar visai neseniai laikyti pinigus banke buvo nepopuliaru ir nenaudinga.

Smunkant pragyvenimo lygiui, gyventojai rūpinasi, kad užtektų pavalgyti rytoj, o ne tolimoje ateityje. Ekspertų nuomone, sunkiu laikotarpiu žmonės rinksis trumpalaikio taupymo priemones. Ekonomikos ekspertai pripažįsta, kad atlyginimų didėjimas nespėja su augančia infliacija, todėl jaučiamas vartojimo sumažėjimas. Dėl nuolat didėjančių paslaugų ir prekių kainų, ne tik vidutines pajamas gaunantys žmonės priversti taupyti.

Maisto produktų kainos Lietuvos prekybos centruose dar nepasiekė europinio lygio ir yra mažesnės nei daugelyje Europos šalių. Tačiau pasak analitikų, maistas Lietuvoje sąlyginai brangus, nes vidutiniškai jam gyventojai skiria net trečdalį savo vartojimo išlaidų. Po iniciatyvų apkarpyti prekybininkų pelnus, šalies prekybos įmonių asociacija ėmėsi lyginti ar iš tiesų maisto produktai Lietuvoje nepagrįstai brangūs. Palyginta 16 būtiniausių maisto produktų kainos daugelyje Europos šalių.

Jei vyras per mėnesį uždirba 1300 lt, o žmona nedirba, augina mažą mergaitę, šeima nuosavo turto neturi - ar šeima galėtų pasiimti paskolą?  Situaciją komentuoja įvairių bankų finansų ekspertai. Reikia gerai apsvarstyti AB „Hansabanko“ būsto finansavimo departamento direktorė Žana Kovšova teigė, kad paskolos dydis priklauso nuo kliento šeimos grynųjų pajamų bei įkeičiamo turto vertės.

Gauti lengvatinę paskolą būstui įsigyti įmanoma, bet mažiau uždirbantys didžiųjų miestų gyventojai už ją įsigytų tik varganą pastogę. Be to, jiems vis tiek reikėtų ieškoti papildomų pinigų remontui. Bankų atstovai pripažįsta, kad iš lengvatinės paskolos jų klientai būstą galėtų įsigyti tik su artimųjų finansine parama arba sukaupę ne vieną dešimtį tūkstančių litų santaupų, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Lengvatinėms paskoloms šiemet skirta 180 mln. litų.

Lietuvos gyventojai pastaruoju metu mažiau išleidžia drabužiams, avalynei, kavinėms ir restoranams, tačiau didesnė pajamų dalis skiriama transportui, būsto šildymui ir sveikatos priežiūrai. Šiemet balandį, kaip ir prieš metus, didžiausia dalis Statistikos departamento sudarytame vartotojų išlaidų krepšelyje atiteko maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams. Ji netgi šiek tiek sumažėjo - nuo 25,9 iki 25,7 proc.

Kas yra šeimos galva? - klausimas provokuojantis. Lietuvos statistikos departamento atliekamo namų ūkių biudžetų tyrimo aprašyme nurodoma, kad namų ūkio galva laikomas tas, kas tame ūkyje gauna daugiausia pajamų. 2006 metais Lietuvoje daugiau nei pusės (53 proc.) namų ūkių galva buvo vyras. Iš namų ūkių, kurių galva moteris, 42 proc. buvo vieno asmens namų ūkiai, 8 proc. - nepilnos šeimos, susidedančios iš vieno suaugusio asmens su vaikais iki 18 metų.

Dalis lietuvių indėlius keičia į eurus, o bankai pataria taupyti litais. Kalbos apie kaimynų valiutų nestabilumą ir nemažėjančią infliaciją visose Baltijos šalyse įkaitino atmosferą ir Lietuvos viduje, rašo „Klaipėda“ . Bankai trina rankomis, nes dalis turinčių indėlius litais juos keičia į indėlius eurais, taip leisdami bankams uždirbti iš valiutos keitimo ir mažesnių palūkanų. Tuo pačiu jie pataria žvelgti ekonomiškai ir indėliui rinktis tą valiutą, kuriai siūlomos didžiausios palūkanos.

Lietuvos ekonomikos spurtas baigėsi. Ekspertai prognozuoja, kad kiti metai bus lūžio metai – nuo jų priklausys, kaip toliau plėtosis šalies ekonomika bei verslas, rašo "Klaipėda". Ragina pasispausti Bankų ekspertai vieningai sutaria, kad Lietuvos ekonomikos spurtas baigėsi, artėjame prie ekonomikos lėtėjimo fazės. Kol kas nesutariama, ar sulauksime skausmingo ekonomikos nuosmukio, ar laipsniško lėtėjimo.

Darbo kaina Lietuvoje kyla kaip ant mielių. Tačiau jo augimą labiausiai stumia padėtis darbo rinkoje, o ne įmonių plėtra. Didėjant pinigų masei auga vartojimas, kyla infliacija, brangstantis pragyvenimas reikalauja didesnių pajamų, teigia "Lietuvos žinios". Atsakingos institucijos kas ketvirtį praneša - atlyginimai mūsų šalyje sparčiai didėja, toli pralenkę darbo našumo augimą.

Nors Palangos kurortas dažnai kritikuojamas dėl nepakankamos tvarkos, alkoholio upių, triukšmo ir kitų nepatogumų, poilsiautojų tai neatbaido.Palangos turizmo informacijos centro vadybininkė Egidija Smilingienė pastebi, kad šiuo metu į kurortą atvyksta vis daugiau žmonių – nesvarbu, ar pirmadienis, ar penktadienis.Jos nuomone, žmones į Palangą vilioja kurorto universalumas.

Dzūkai pradėjo daugiau taupyti - rodo vakar SEB Vilniaus banko Alytaus filiale buvo pristatytos naujausios asmeninių finansų valdymo tendencijos Alytaus apskrityje ir kituose šalies regionuose, praneša "Alytaus naujienos".„Žmonės šalies regionuose vis daugiau sužino apie asmeninių finansų valdymo naujoves, modernius taupymo būdus, tačiau keisti įpročių neskuba”, - sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėja, šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Norėdami užsitikrinti pageidaujamą pensiją Lietuvos gyventojai turėtų imtis atidžiau planuoti ateitį ir nuosekliai taupymui skirti tam tikrą dalį pajamų, teigia didžiausio šalyje komercinio banko ekspertai. "Vidutinė pensija Lietuvoje šiuo metu sudaro apie 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o pageidaujamas pensijos dydis siekia 70 proc. ankstesnių pajamų", - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė SEB Vilniaus banko šeimos finansų patarėja Julita Varanauskienė.

Nors Lietuva prarado kelis šimtus tūkstančių gyventojų, jų svetur uždirbti pinigai maitina ir rengia nemažą dalį Lietuvos – šalies bankuose kasmet gula maždaug po milijardą litų, tvirtina „Respublika“. Be to, gal antra tiek lėšų iš JAV, Airijos, Ispanijos, D. Britanijos parplaukia į mūsų šalį siuntiniuose, kelionės krepšiuose ir kitais įmanomais būdais. O kai kurie emigrantai savo pinigus įduoda prekes vežiojantiems vairuotojams.

Būsto kainos mūsų šalyje auga įspūdingais tempais. Bet alternatyva pirkimui – buto nuoma – lietuviams atrodo itin nepatraukli. Nors statistika rodo, kad pagal nuosavame būste gyvenančiųjų skaičių Lietuva jau pirmauja Europoje, dauguma lietuvių ir toliau atkakliai siekia įsigyti nuosavą būstą.