julita varanauskienė

Ieškoma naujo „Sodros“ vadovo – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė šių pareigų konkursą. Kandidatai privalo turėti bent trejų metų vadovavimo patirtį, mokėti anglų kalbą bei būti nepriekaištingos reputacijos, nurodoma skelbime. Atranka paskelbta po to, kai „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė balandžio pabaigoje tapo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja. „Sodros“ vadove ketverių metų kadencijai ji buvo paskirta 2019 metų gegužę.

Tarptautinės moters dienos proga įteikti apdovanojimai moterims, kurios savo darbais prisidėjo, kad mažėtų atotrūkis tarp vyrų ir moterų. Tokius apdovanojimus asociacija „Lyderė“ organizuoja pirmąkart ir tikisi, kad pakeis nusistovėjusį požiūrį į Kovo 8-ąją. Specialius Deimantės Litvinaitės ženklus išdalijo asociacija „Lyderė“. Jie skirti moterims, kurios savo darbais prisidėjo prie atskirties tarp vyrų ir moterų mažinimo.

„Sodra“ pernai gavo 6,3 mlrd. pajamų, arba 17 proc. daugiau nei užpernai, o jos išlaidos didėjo 13 proc. iki 5,58 mlrd. eurų, rodo preliminarūs duomenys. „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė sako, kad pagal fondo pajamas ir išlaidas galima daryti prielaidą, kad Lietuvos ekonomika pernai augo, o dabar ima lėtėti ir tam fondas yra pasirengęs.  „Tai, kad pajamos yra didesnės nei išlaidos rodo, kad mes gyvenome ekonomikos augimo laikotarpiu ir tuo metu sugebėjome turėti teigiamą balansą.

Dar kelis metus iš eilės Lietuvoje palaipsniui toliau bus ilginamas pensinis amžius ir būtinasis draudimo stažas. Tačiau vėliau pensininkų ims sparčiai daugėti, o darbuotojų, kurių įmokomis finansuojamos pensijos – mažėti. Nesiėmus jokių sprendimų, bus sunku pasiekti, kad pensijų dydis, palyginti su atlyginimų dydžiu, išsilaikytų toks, koks yra dabar, ar juolab pagerėtų. Vargiai padės ir sukauptas, bet nenaudojamas milijardinės „Sodros“ lėšų rezervas.

„Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė sako, kad šiuo metu Lietuvos pensijų sistema yra „sveika“ ir save išlaiko, tačiau sutinka, kad po kelerių metų ji susidurs su iššūkiais, kai pradės trūkti lėšų pensijoms, – gali reikėti susimažinti pensijos dydžio lūkesčius, pirmadienį praneša delfi.lt.  „Pensijų draudimo įmokų surenkame šiek tiek daugiau, nei išmokame pensijų draudimo išmokų.

Šių metų vasarą nedarbo išmokų prašė perpus mažiau žmonių nei pernai, o rugpjūtį pirmą kartą šiemet daugiau žmonių buvo atleista nei įdarbinta, praneša „Sodra“.   „Sodros“ direktorės Julitos Varanauskienės teigimu, nedarbo išmokų prašoma rečiau, nes „darbų yra, tik darbuotojų trūksta“.  Pasak jos, vien rugpjūtį „Sodra“ gavo beveik 24 tūkst. prašymų skirti nedarbo išmokas – 41 proc. mažiau nei prieš metus. „Liepą tokių prašymų buvo taip pat kiek daugiau negu 24 tūkst.

 „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė prognozuoja, kad metų pabaigoje fondo pajamos išlaidas viršys 298 mln. eurų, o jo rezerve bus milijardas eurų.   „Tiek įmokų bus daugiau nei išmokų ir jeigu šios lėšos bus nukreiptos į rezervą, jame bus milijardas“,  – BNS sakė J. Varanauskienė.    Šiemet per aštuonis mėnesius „Sodros“ pajamos viršijo ir planą, ir pernykščius rodiklius, o išlaidos – kiek mažesnės už suplanuotas, bet didesnės nei pernai.

Apdraustų darbuotojų skaičius balandį grįžo į 2019 metų pavasario lygį, tačiau kol kas neaišku, kaip situacija keisis, kai baigsis subsidijos už prastovas. Pasak „Sodros“ vadovės Julitos Varanauskienės, situacija turėtų būti suvaldoma.  Balandį Lietuvoje buvo 1,278 mln. apdraustų darbuotojų – šis skaičius grįžo į ikipandeminį lygį ir buvo didesnis negu bet kada 2020 metais.

Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai penktadienį pritarė, kad nuo liepos būtų mokama vienišo žmogaus pensija.  Toks sprendimas priimtas, apsvarsčius Vienišo asmens išmokos įstatymo projektą, numatantį, kad 28,63 euro išmoką gautų visi vieniši senjorai ir neįgalieji, nepriklausomai nuo to, ar jie yra našliai, išsiskyrę ar niekada nesukūrę šeimos.

Jeigu tik žmogui suteikiama teisė be didesnių pastangų gauti papildomų pinigų, jis ja pasinaudos. Ypač koronaviruso pandemijos ir karantino metu, kai daugelis nerimauja dėl ateities. Gėdyti ar smerkti gyventojus, kad jie naudojasi tokiomis galimybėmis, yra bergždžias reikalas, įsitikinusi „Sodros“ vadovė socialinių mokslų daktarė Julita Varanauskienė.

Lapkritį įvestas ir gruodį sugriežtintas antrasis karantinas „Sodrai“ turi mažesnę įtaką nei pirmasis karantinas pernai pavasarį, teigia „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. „Padėtis šiuo metu yra tikrai kur kas geresnė nei pernai pavasarį, nepaisant to, kad susirgimų turime daugiau. Didžiausią su pandemija susijusią „Sodros“ išlaidų dalį sudaro išmokos vaikus prižiūrintiems tėvams.

Per praėjusį karantiną nemažai darbuotojų neteko darbo, daliai jų buvo sumažinti atlyginimai, tad ir visų įmokų „Sodra“ surinko kur kas mažiau, nei planavo. Be to, smarkiai išaugo ir jos mokamos išmokos. Taigi socialinio draudimo biudžete atsivėrė didelė skylė. „Sodra“ skaičiuoja, kad vidutinis visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo užmokestis nuo metų pradžios ir karantino laikotarpiu išliko stabilus ir gegužę siekė 1343 eurus – 5,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Koronavirusas pakeitė ne tik gyventojų, bet ir verslo kasdienybę. Apie tai, kokį poveikį šis virusas padarė darbo rinkai - naujienų portalo tv3.lt studijoje Sodros vadovė Julita Varanauskienė. Naujienų portalas tv3.lt skelbia, kad pirmosiomis gegužės dienomis Lietuvoje įdarbinamų asmenų skaičius pralenkė atleidžiamų asmenų skaičių, Vyriausybėje tai anksčiau pranešė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas. Tuo metu nedarbo lygis šalyje išliko stabilus.

Balandį vidutinės gyventojų draudžiamosios mėnesinės pajamos bus, jei ne mažiausios, tai vienos iš mažiausių šiais metais, prognozuoja „Sodra“. Be to, pagal skaičių asmenų, uždirbančių mažiau nei minimali mėnesinė alga, sugrįžome į 2017 metų lygį.

Dėl dviems darbuotojams nustatyto Covid-19 viruso uždaromi du „Sodros“ skyriai – Vilniaus teritorinis skyrius Laisvės prospekte ir Ukmergės skyrius. Vilniuje dirbo apie 500, Ukmergėje per 40 darbuotojų.

Lietuvoje įsigaliojus karantinui, nemažai įmonių sustabdė savo veiklą. Dėl to daugelis darbuotojų pasiėmė laikiną nedarbingumą, išėjo nemokamų atostogų arba buvo atleisti. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, nuo kovo pradžios Lietuvos gyventojams jau išduota daugiau kaip 300 tūkst. laikino nedarbingumo pažymėjimų. Nors šis mėnuo dar nepasibaigė, išduotų pažymėjimų skaičius, palyginti su fiksuotais per visą šių metų sausį ir vasarį jau išaugo daugiau kaip ketvirtadaliu.

Dėl Lietuvoje paskelbtos ekstremaliosios situacijos „Sodra“ nuo kovo 16-osios, pirmadienio, laikinai – dvi savaites –  neaptarnaus gyventojų visuose klientų aptarnavimo skyriuose, skelbiama išplatintame pranešime. Gyventojai ragina naudotis paslaugomis internetu - www.sodra.

Metų pabaigoje Seimas priėmė kelis įstatymų projektus, dėl kurių keisis kai kurios „Sodros“ išmokos. Pensijos bus indeksuojamos ne tik pagal įprastinę tvarką, bet ir papildomai. Taip pat numatyta išmokėti kai kurias kompensacijas. Kita vertus, dėl iki 607 eurų didinama minimali mėnesinė alga. Dėl to didės įmokos dirbantiems savarankiškai, taip pat tiems, kurių pajamos nesiekia šios sumos.

Alimentų piktybiškai nemokantiems tėvams, panašu, greitai apsunks dienos, nes Seimas panoro griežtinti skolų išieškojimo tvarką. Šiuo metu daugiau nei 37 tūkst. tėvų neišmokėjo apie 160 mln. eurų alimentų savo vaikams, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį sakė „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė. Skolininkų ieškoma Lietuvoje ir užsienyje per įvairius registrus, jiems siunčiami raginimai susimokėti skolas. Šiemet iš skolininkų išieškota beveik 4 mln. eurų.

„Sodros“ įplaukos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 2,3 mlrd. eurų ir viršijo išlaidas 204 mln. eurų bei buvo 10,3 proc. arba 215 mln. eurų didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Išlaidos tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 79 mln. eurų (4,5 proc.) iki beveik 2,1 mlrd. eurų, rašoma pranešime spaudai.

Beveik ketvirtadalis milijono lietuvių nusprendė bent jau kol kas nebekaupti pensijai privačiuose pensijų fonduose. Daugelis sako besibaiminantys nežinomybės, politikų nuotaikų kaitos ar priverstinio apsisprendimo likti kaupime visam laikui.  Apie pensijų kaupimo reformą TV3 studijoje kalbėjo „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė ir žurnalistas Artūras Anužis.

Sparčiau didinti pačias mažiausias pensijas dabar arba tam skirtus pinigus taupyti ir ruoštis artėjančiam sunkmečiui. Abiejų dalykų vienu metu daryti nėra galimybių, tad politikai turės rinktis, ką daryti, kad lietuviškos pensijos padidėtų. Apie tai interviu tv3.lt pasakojo visai neseniai „Sodros“ vadove oficialiai paskirta Julita Varanauskienė. „Pats savaime pensijų didinimas nėra kažkoks ydingas ar blogas reiškinys. Daugelis pensininkų norėtų, kad jų pensijos būtų didesnės.

Jau artimiausiu metu daugybė gyventojų sulauks pranešimų apie įsiskolinimą „Sodrai“. Jos vadovė viliasi, kad šįkart niekuo dėti žmonės nebus melagingai palaikyti skolininkais. Tačiau visi kiti gali nemaloniai nustebti dėl užblokuotų sąskaitų. Interviu portalui tv3.lt „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė sakė, kad iš viso yra daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, kurie už praėjusiais metais gautas pajamas liko skolingi. Bendra jų skola viršija 30 mln.

Pasibaigus laikui, kai gyventojai turėjo deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius, „Sodra“ jau imasi priemonių prieš skolininkus. Ir nesvarbu, kad visai neseniai dauguma mokesčių mokėtojų skolininkais buvo išvadinti be jokios priežasties. Apie menamus ir tikrus skolininkus, „Sodros“ klaidas, pensijų ir kitų išmokų naujoves pasakojo naujienų portale tv3.lt apsilankiusi naujoji jos vadovė Julita Varanauskienė.

Visai neseniai startavus pensijų reformai, net ir papildomą kaupimą prieš kelerius metus sustabdę asmenys bus grąžinami į privačius pensijų fondus. 2013-aisiais pensijų fonduose asmenys kaupdavo po 2,5 proc. nuo savo draudžiamų pajamų. O nuo 2013-ųjų kaupimui pritaikytos naujos sąlygos: jei žmogus pasirinkdavo, įmokos į dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą mokėtos iš trijų šaltinių: iš „Sodrai“ sumokėtos įmokos, papildomos dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir valstybės biudžeto lėšų.

Už galimybę išėjus į pensiją artimiausiu metu gauti papildomus 3,5 euro tektų savo piniginę palengvinti kone 1200 eurų. Pasirodo, tokia yra vieno vadinamojo „Sodros“ apskaitos taško vertė. Tarkime, į pensiją šiemet išėjęs dirbantysis, būdamas 63 metų, visą „investuotą“ sumą atgautų išmokomis būdamas vyresniu nei 90-ies metų. Kaip tv3.lt patvirtino „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė, įsigyti vieną apskaitos vienetą (tašką) šiandien galima už 1188 eurus.

Gajus įsitikinimas, kad lietuviai į darbą eina net sirgdami, gali turėti svarbų pagrindą – gaunant išmokas už ligą, minimalų atlygį gaunantis darbuotojas rizikuoja nesukaupti būtino stažo pensijai. Sergantiems ir į darbą negalintiems į darbą eiti darbuotojams valstybė kompensuoja 80 proc. uždirbamos algos. Vis dėlto, jei serga minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantis darbuotojas, nukenčia jo darbo stažas.

Preliminariais „Sodros“ duomenimis, mažesnes negu minimali mėnesio alga (MMA) pajamas gegužę uždirbo vienas iš dešimties (9,6 proc.) šalies dirbančiųjų. Prieš metus tokių žmonių buvo 13,8 proc.

„Sodra“ nuo šiol teikia daugiau viešų duomenų apie įmonių darbuotojų uždirbamas pajamas. Pradėta viešai skelbti įmonių, kuriose yra daugiau nei 20 darbuotojų, atlyginimų mediana, standartinis nuokrypis, 25 proc. kvantilis ir 75 proc. kvantilis. Teikti šiuos duomenis „Sodra“ pradėjo laikydamasi balandį įsigaliojusių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų, kuriose numatyta skelbti daugiau viešos informacijos apie darbo užmokestį įmonėse.

Šiemet įvestų „Sodros“ įmokų „grindų“ siūloma netaikyti didesniam žmonių ratui, pavyzdžiui, valytojams ir kiemsargiams, jei jie dirba trumpiau. Lengvatą siūloma taikyti ir žmonėms, kurie teismo sprendimu skirti globėjais. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas įregistravęs Valerijus Simulikas sako, kad jos leis įdarbinti daugiau žmonių, norinčių ir galinčių dirbti ne visą darbo dieną.

Nuo metų pradžios įvestos „Sodros“ įmokų „grindys“ turėjo teigiamos įtakos, didinant žmonių socialines garantijas bei užtikrinant vienodas konkurencijos sąlygas versle, įsitikinęs premjeras Saulius Skvernelis. „Tos „grindys“, aišku, tai yra vienas mėnesis, jos davė didžiulį rezultatą pirmiausiai saugant žmones, antra, ženkliai pakeliant atlyginimą, trečia, skatina konkurenciją ir sudaro vienodas rinkos sąlygas versle (...) Apie 75 tūkst.

Darbdaviai dar prieš įsigaliojant naujajam „Sodros“ įmokų grindų įstatymui kalbėjo, kad neišvengiamai teks atleidinėti darbuotojus. Mat nors žmogus dirba ir ne pilnu etatu ir neuždirba minimalios algos, už jį mokesčius reikia mokėti nuo 400 eurų ribos. Tuomet „Sodra“ ramino, kad atleidimų nebus, tačiau dabartiniais duomenimis, atleidimų visgi padaugėjo.

Beveik 60 tūkstančių šalies gyventojų nuo šių metų pradžios įgijo daugiau socialinių garantijų ir gali būti labiau užtikrinti dėl savo stažo senatvės pensijai, o taip pat ir kitų socialinio draudimo išmokų. Nuo metų pradžios įsigaliojo minimalios socialinio draudimo įmokos reikalavimas („grindys“) – kai darbdaviai yra įpareigoti už darbuotojus mokėti įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), net jeigu mokamas mažesnis atlyginimas.

Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė nevienareikšmiai – vieni piktinosi, kad didės darbo sąnaudos, o dėl to reikės atleisti dalį darbuotojų ar apskritai uždaryti verslą, kiti sveikino už tai, kad gerės socialinės garantijos, mažės nesąžiningos konkurencijos galimybės.

 Statistika ir toliau rodo, kad vidutiniškai gyventojų pajamos Lietuvoje auga labiau nei kainos. Tačiau faktas, kad jos ne visiems auga vienodu tempu. „Sodra“ informuoja, kiek ir kam augo pajamos pastaruoju metu. „Sodros“ analitikai skaičiuoja, kad didesnį negu 10 proc. pajamų augimą turėjo pajusti maždaug keturi iš dešimties šalies dirbančiųjų. Statistika rodo samdomą darbą dirbančiųjų, kad ir keliose darbovietėse, vidutines pajamas neatskaičius mokesčių.

Per 3 metus neįtikėtinai išaugo ligonių gretos. Specialistai tai sieja, ne tik su pašlijusia žmonių sveikata, bet ir su padidėjusios ligos išmokos dirbantiesiems didinimu. Per 9 šių metų mėnesius susirgusiems darbuotojams jau išmokėta 207 milijonai eurų. Tačiau socialinio draudimo įmokų suma – 105 milijonai eurų.

„Sodros“ skaičiavimais, šiais metais trūkumas tarp socialinio draudimo įmokų ir ligos išmokų yra 100 milijonų eurų. Taip esą galėjo nutikti prieš 3 metus padidinus ligos išmokas dirbantiesiems. Pasigirsta siūlymų, jog sergančius darbininkus turi išlaikyti darbdaviai. Pastarieji atkerta, jog įmonei nuostolingų ligonių jie neišlaikys.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesio alga (MMA) turėjo būti mokama tik nekvalifikuotiems darbininkams. Tačiau „Sodros“ duomenimis, ne visiems darbdaviams nauja taisyklė – aiški. Tuo tarpu darbdavių atstovas teigia, kad tik maža dalis darbdavių galėjo piktavališkai toliau mokėti MMA – dėl visko kalti neaiškūs apibrėžimai, kas tas nekvalifikuotas darbas.

„Sodros“ pateiktais duomenimis, atlyginimai ir antrą šių metų ketvirtį auga. Ir tai turėjo pajusti didžioji dalis gyventojų.  Antrąjį šių metų ketvirtį „Sodros“ įplaukų suma buvo maždaug dešimtadaliu didesnė negu per tą patį 2016 m. metų laikotarpį. Tai rodo, kad atitinkamai padidėjo ir deklaruojamos apdraustųjų socialiniu draudimu pajamos.

„Sodros“ administruojama Lietuvos socialinio draudimo sistema galėtų veikti efektyviau, jeigu žmonės sumokėtų visas jiems priklausančias įmokas, o išmokos būtų mokamos efektyviau sako „Sodros“ vadovo patarėja Julita Varanauskienė. „Galima pasakyti, kad socialinė draudimo sistema veiks geriau, jeigu tie, kam priklauso mokėti įmokas, jas mokės. Išmokas gaus tie, kam jas priklauso gauti.

„Šeimos finansuose labai daug psichologijos“, – šypsosi ekonomistė, šeimos finansų specialistė Julita Varanauskienė. Pasak specialistės, šeimoje itin svarbu išmokti biudžetą planuoti taip, kad ne tik sutaupytume, bet ir nesusipyktume. Geriausias įprotis – neišleisti visko, ką turi TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ šeimos finansų ekspertė patars, kad nesvarbu, ar tai būtų vaikui duodami kišenpinigiai, ar jūsų atlyginimas, ar netikėtai gauti pinigai – svarbu išmokti visada pasilikti dalį jų.

  Didžiausią Lietuvoje komercinį SEB banką palieka šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.   Bankas pranešė, kad 12 metų banke dirbusi J.Varanauskienė nusprendė ieškoti naujų iššūkių. BNS su ja nepavyko susisiekti. SEB banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė BNS teigė, kad neapsispręsta, ar bus ieškoma naujo žmogaus. Kol kas šeimos finansus banke analizuos vyriausiasis banko analitikas Tadas Povilauskas. Šeimos finansų eksperte J.Varanauskienė dirbo nuo 2004 metų.

SEB banko užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų finansinio saugumo tyrimas atskleidė, kad Kaune rečiau negu kitur Lietuvoje, o taip pat ir rečiau negu Vilniuje, gyventojai nurodo, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi. Tyrimo duomenimis, Kauno apskrityje 29 proc. gyventojų nurodė, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi. Vilniaus apskrityje tokių yra 42 procentai, o Lietuvos vidurkis – 39 procentai.

Lietuviai taupiausi ir mažiausiai skolinasi iš visų Baltijos šalių, tačiau ir labiausiai nepatenkinti savo finansine padėtimi. Uždirbamų pajamų pakanka vos penktadaliui tautiečių, o kas penktas gyvena žemiau skurdo ribos.  Nors lietuvių finansiniai lūkesčiai skirtingi, kiekvienas norėtų uždirbti daugiau. Tokias nuotaikas atspindi ir apklausos. Iš trijų Baltijos šalių esame labiausiai nepatenkinti savo uždarbiu. Nenuostabu, vidutinė alga Lietuvoje pati mažiausia.

Septyni iš dešimties jaunuolių teigia taupantys ateities tikslams. SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 68 proc. 18-25 metų jaunuolių atskleidė kas mėnesį atsidedantys lėšų nenumatytiems atvejams ar ateities pirkiniams. Beveik kas penktas (17 proc.) šios amžiaus grupės jaunuolis per mėnesį atsideda daugiau nei 100 eurų, kas dešimtas – nuo 51 iki 100 eurų, o kas trečias – nuo 11 iki 50 eurų.

Šių metų antrą ketvirtį Vilniaus gyventojai, gaunantys vidutinį darbo užmokestį, galėjo įsigyti 29,5 kv. m ploto naujos statybos būstą savo mieste – didesnį negu Latvijos sostinės gyventojai, bet mažesnį negu Estijos, rodo SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis. Šiemet antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laiktoarpiu, vidutinį darbo užmokestį gaunančio vilniečio įperkamas naujos statybos būsto plotas padidėjo 0,3 kv.

Didžioji dalis gyventojų ir toliau mano, kad būsto kainos turėtų didėti, tuo metu kainų mažėjimą prognozuoja mažiau nei dešimtadalis gyventojų, rodo SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenys. Šių metų birželį 51 proc. (1 punktu mažiau nei kovą) apklaustųjų tikėjosi, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, 9 proc. (2 punktais mažiau) – kad sumažės, o 28 proc. (2 punktais daugiau) – kad nesikeis, teigiama SEB banko pranešime.

Po trejų metų pertraukos vidutinės senatvės pensijos augimo tempas pagaliau truputį priartėjo prie vidutinio darbo užmokesčio augimo tempo. Nors pensijos padidėjo, pensininkai sako, kad pagerėjimo nejaučia. Trys iš keturių neseniai pensinio amžiaus sulaukusių žmonių SEB banko atliktoje apklausoje sako, kad prie pensijos prisiduria iš papildomų pajamų šaltinių, kurie, deja, nėra neišsenkami.

Politikams vis žadant didesnes pensijas ir orią senatvę, situacija nesikeičia, pensininkai skundžiasi ir net savo teises į orią senatvę gina teismuose. O kas laukia dar tik po keliasdešimt metų būsimų pensininkų ir kokių pensijų jie gali tikėtis? Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas sako, kad pavydėsime tiems, kurie dabar išeina į pensiją. „Jeigu niekas nesikeis, tai kai mes išeidinėsime į pensiją, tai pavydėsime tiems, kurie dabar išeina į ją.