jonas basanavičius

Krizė, keliamos kainos, didinami mokesčiai, mažinamos algos - atrodytų blogiau Lietuvoje nebuvo. Buvo. Ir tuos laikus aiškiai prisimena režisierė Galina Dauguvietytė. Tik anuomet į orą nešaudyti milijonai litų, it tikri senoviniai nedabinti naujutėliai Lietuvos Valdovų rūmai. „Taip yra kai ubagas nori ponu pasirodyti“, - įsitikinusi G.Dauguvietytė. Nereikia suprasti ekonomikos, kad matytum absurdą „Lietuvoje turime nuostabų architektūros palikimą, taip būtų gerai jį restauruoti.

„Važinėdamas šią vasarą po Lietuvą, užtėmijau, kad piemenukai (paleisti ant vasaros iš pirmamokslinyčių mokintiniai1) stengiasi kaip įmanydami kalbėti tarp savęs maskoliškai ir noriai rašinėja ant sienų ir tvorų maskoliškai taipgi, bet tokius žodžius, kuriuos galima išgirsti vien tikt nuo maskoliškų kareivių. Tėvai, nesuprasdami nieko, džiaugiasi, kad jų vaikeliai „mokinti“, nes jau moka ir kalbėti kitoniškai, ir da rašyti.

Penktadienį paaiškėjo Tauro kalno sutvarkymo konkurso nugalėtojas – juo tapo bendrovės „Vilniaus architektūros studijos“ dešimties architektų grupės projektas. „Jų suplanuotas pastatas gražus, – sakė Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pirmininkas Gintautas Blažiūnas, kuris buvo vienas iš geriausią projektą rinkusios komisijos narių, – Iš kitų projektų šis išsiskyrė momentalumu, ateities technologijomis, atitinka 21 amžiaus poreikius. Be to, pastato logiškas išplanavimas.

Penktadienį bus paskelbti Tauro kalno sostinėje urbanistinės plėtros projekto konkurso nugalėtojai. Vilniaus savivaldybė praneša, kad bus skelbiamas vadinamųjų Tautos namų konkurso nugalėtojas. Tuo metu Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas teigia, jog buvusių Profsąjungų rūmų pastatas ant Tauro kalno negali būti vadinamas Tautos namais, mat iki šiol nėra išpirktas iš privataus savininko. „Tai ne Tautos namai, o visuomeninis komercinis pastatas.

Vilniuje penktadienį bulgarų žurnalistas ir rašytojas Petko Mangačevas pristatė 2007 metais parašytą knygą „Dr. Jonas Basanavičius - gyvenimas ir veikla Bulgarijoje“. Lietuvos užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno vardu renginio dalyvius pasveikino URM Spaudos ir vešiųjų ryšių departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė, kuri pažymėjo, kad J.Basavičiaus gyvenimo istorija liudija, kaip persipina dviejų Europos tautų - lietuvių ir bulgarų likimas.

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui tapytojas Šarūnas Sauka sukūrė milžinišką drobę, vaizduojančią puošnų Lietuvos rūmą ir garsiausius XX amžiaus istorinius veikėjus - tris pirmosios nepriklausomybės prezidentus, menininkus, dvasininkus, mąstytojus.

Mustafa Kemalis Atatiurkas – modernios Turkijos patriarchas Rusijos agresija prieš Gruziją verčia Lietuvą iš naujo peržiūrėti savo gynybinę doktriną ir dar kartą „inventorizuoti“ mūsų pagrindinius esamus ir potencialius sąjungininkus – kaip NATO viduje, taip ir už šios organizacijos ribų. Keista, kad šiame kontekste beveik neminima (ir visai be reikalo) Turkija, kuri kai kam iki šiol atrodo kaip kažkas tolima ir svetima.

Apie tai, ką veikia slavistai Lietuvių kalbos institute. Liepos 23 dieną „Lietuvos žinios“ išspausdino prof. habil. dr. Vytauto Vitkausko nuomonę apie Lietuvių kalbos institute (LKI) įsteigtą slavistų tyrėjų grupę. Profesorius pateikė skaitytojams net kelias tikrovės neatitinkančias šios grupės veiklos versijas, o laikraštis išplatino nepatikrintą informaciją.

Seimas pirmadienį po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma Vyriausybei parengti ir patvirtinti Tautos namų projekto koncepciją ir jos įgyvendinimo programą, o 2009 metų biudžete numatyti šiam projektui reikalingų lėšų. 26 parlamentarams balsavus už, 1 prieš, ir 13 susilaikius Seimas pritarė opozicinių konservatorių, liberalsąjūdiečių bei „tvarkiečių“ frakcijų atstovų registruotam nutarimo projektui.

Grupė Seimo narių siūlo spartinti Tautos namų idėjos įgyvendinimą, numatant skirti lėšas jau kitų metų biudžete. Seime opozicinių konservatorių, liberalsąjūdiečių bei „tvarkiečių“ frakcijų atstovų įregistruotame nutarimo projekte siūloma Vyriausybei parengti ir patvirtinti Tautos namų projekto koncepciją ir jos įgyvendinimo programą, o 2009 metų biudžete numatyti šiam projektui reikalingų lėšų.

Pirmadienį, gegužės 12 d., klastinga liga pasiglemžė iš gyvųjų tarpo dar vieną dosnią artistinę sielą: iš gyvenimo išėjo Šiaulių dramos teatro žvaigždė, artistas Pranas Piaulokas. P. Piaulokas gimė 1945 06 02 Endriejave (Klaipėdos apsk.). Aukštuosius teatrinius mokslus tuometinėje Lietuvos konservatorijoje jis baigė 1969 m., ir nuo to laiko visą savo kūrybinį gyvenimą paaukojo Šiaulių dramos teatrui.

Partijos "Tvarka ir teisingumas" (liberalai demokratai) pirmininko Rolando Pakso kalba VII -ajame partijos kongrese 2008 m. kovo 8 d. Jūsų Ekselencijos ambasadoriai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, merai, ponios ir ponai, mieli bendražygiai, Sveiki susirinkę į pavasarišką Vilnių, į septintąjį Partijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) partijos kongresą, susirinkę priimti sprendimus, svarbius ir mūsų partijos, ir visos Lietuvos ateičiai.

Kas šiandien pasakys, kiek nusivylimo valstybe būta Vasario 16-sios Lietuvoje, ir kas palygins tą nusivylimą su šiandienės visuomenės (ir jos kritikų) savijauta? Bandymas atsakyti šiuos klausimus rodytų, kad gali būti lyginami ne tik Pirmosios ir Antrosios Respublikos  laimėjimai, bet ir nesėkmės.

Atėjo laikas mums mesti visas savo jėgas į ateities lemtingosios mažumos suformavimą. Trejus metus rašiau komentarus savo gimtojo miesto dienraščiui „Klaipėda“. Tai buvo gražūs metai. Šiandien grįžtu į terpę, kurioje susiformavau kaip politikos ir kultūros komentatorius. 2003 metais pradėjau rašyti „Omni.lt“. Dabar jis yra „Balsas.lt“. Savo sugrįžimą pradedu tekstu, kurį su džiaugsmu publikuoju šiandien, vasario 16 dienos išvakarėse.

Vasario 16-oji mums, lietuviams svarbiausia 20-ojo amžiaus data. Tai valstybės ir tautos atgimimo riba, 1918 metais pažymėta Nepriklausomybės akto dokumentu  su 20-ties  vyrų parašais. Tai riba iki kurios eita po Žalgirio mūšio per karus, marus, badmečius, tremtis, baudžiavas, svetimųjų prievartinius nutautinimus, sukilimus,  kančių ir žiaurumų šimtmečius.

Vasario 16 dieną Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia pašto ženklą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 90-mečiui paminėti. Pašto ženklo „1918–2008 Vasario 16“ autorius – dailininkas S. Luzinas. Kartu bus išleidžiamas pirmos dienos vokas ir suvenyrinis lapas.Tą pačią dieną pirmos dienos datos spaudu Vilniaus apskrities centriniame pašte bus antspauduojama pašto korespondencija, apmokama šiuo pašto ženklu.

Gilias lietuvybės šaknis turinčiame Sankt Peterburge po ilgo laiko vėl imtas leisti lietuviškas laikraštis.Lietuvių ir rusų kalbomis eisiantį laikraštį "Peterburgo lietuvis" ėmėsi leisti Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės iniciatyvinė grupė - filologės Vanda Kazanskienė ir Apolonija Kalnietė, publicistas Vitalijus Bručas ir kiti. Pirmasis leidinio numeris pasirodė prieš Kalėdas, nuo Naujųjų metų jį tikimasi leisti reguliariai.

Gilias lietuvybės šaknis turinčiame Sankt Peterburge po ilgo laiko vėl imtas leisti lietuviškas laikraštis.Lietuvių ir rusų kalbomis eisiantį laikraštį „Peterburgo lietuvis“ ėmėsi leisti Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės iniciatyvinė grupė – filologės Vanda Kazanskienė ir Apolonija Kalnietė, publicistas Vitalijus Bručas ir kiti. Pirmasis leidinio numeris pasirodė prieš Kalėdas, nuo Naujųjų metų jį tikimasi leisti reguliariai.

Į mokslinę ir praktinę konferenciją Sankt Peterburge susirinkę lietuvių bei rusų atstovai nagrinėja vieno iškiliausių lietuvių poetų ir visuomenės veikėjų Maironio biografiją, aptaria poetinį jo palikimą.

Vilniaus Senamiestyje sudarkytas kelių šimtų metų senumo namas. Savivaldybės kultūros paveldo specialistai aiškinasi, ar prieš 10 metų leidimus rekonstrukcijai išdavę valdininkai nepažeidė įstatymų ir kreipėsi į statybos priežiūros tarnybą, kad ši statybą nugriautų, praneša LTV „Panorama“.Bokšto gatvėje, Vilniuje, verslininkai įrengė parduotuvę, išplėsdami jos ribas. Savivaldybės kultūros paveldo specialistai teigia, kad savininkai užtvėrė praėjimą pėstiesiems, subjaurojo namo fasadą.

Dabartinį Seimą kai kurie humoristai vadina neveiksniu, reikalingu socialinės globos, tad siūlo dairytis senelių, jau užauginusių vaikus ir vaikačius, turinčių patirties ir atliekamo laiko... Galima įvairiai žiūrėti į Seimą ir įvairiai jį vertinti, tačiau bent vieną darbą, kuris paliktų istorinį pėdsaką, šios sudėties parlamentas jau yra įpusėjęs ir turi visas galimybes atlikti iki galo.

Vis netyla skandalai dėl pranašo Mahometo karikatūrų ir musulmonų reakcijos į jas. Pažvelkime į šiuos įvykius truputį kitu kampu nei įprasta. Visų pirma derėtų skirti islamo kultūrą pačią savaime nuo jos atstovų invazijos, kai žmonės, atvykę į svetimą kraštą, ima reikalauti sau ypatingų teisių. Tokiems belieka pasakyti: brangieji, grįžkit namo ir ten kovokit už savo teises. Tačiau tai tiktai viena medalio pusė.

Kurį laiką gyvenu Švedijoje, tad apie Lietuvos gyvenimą tegaliu spręsti iš nuogirdų. Kiek teko girdėti, per šventes keli drąsuoliai išsimaudė vienos iš Kauno parduotuvių akvariume su koraliniais rifais, kuriame buvo prileista ne tik spalvingų tropinių žuvų, bet ir ryklių. Tai bent! Triukas nesulyginamai geresnis, nei Kalėdų eglės puošimas Galvės ežero dugne ar magų Gaičiūnų užsišaldymas lede. Lietuvių drąsa galima tik žavėtis - gaila, kad nepranešama, kiek tiems drąsuoliams buvo sumokėta.

Sostinės „Lietuvos aido“ galerijoje atidaryta šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės skulptorės Ksenijos Jaroševaitės naujausių skulptūrų ir piešinių paroda „Adventas“. Menininkė, kurianti kamerines skulptūrėles, su džiaugsmu išlydi jas į pasaulį gyventi tarp žmonių ir žmonėms. Jos skulptūros arba, kaip ji pati švelniai vadina, „balvonėliai“, apsigyvena įvairiuose interjeruose.

Džiugu, kad miestai atsisuko į viešąsias erdves ir ėmė jas tvarkyti, rekonstruoti, gerinti. Prastos sovietinių laikų medžiagos keičiamos naujomis, tauresnėmis, ilgaamžėmis. Inžinerinė įranga atnaujinama, randasi naujesnio dizaino urbanistinių elementų. Tačiau tokie „sanitariniai“ remontai ir pagerinimai kažkodėl neišvengiamai susiję su tam tikrais praradimais.

Filosofė, dabar dirbanti Lietuvos prezidento patarėjo pavaduotoja Nerija Putinaitė išleido knygą “Šiaurės Atėnų tremtiniai” apie lietuviškos tapatybės paieškas. “Omni laikas” siūlo pokalbį su knygos autore. Kodėl parašėte šią knygą? Knygą parašyti paskatino ir naujas šansas, kurį Lietuvai suteikia iškovota politinė nepriklausomybė, šiuolaikinio pasaulio situacija, ir lietuvių nepajėgumas šią galimybę pakankamai vertinti ir ja efektyviai pasinaudoti.

Audra Baranauskaitė kalbasi su psichologe Danute Gailiene apie savižudybės romantizavimą ir to padarinius visuomenei. 62 procentai paauglių mano, kad savižudybė yra visai priimtinas poelgis. “Manau, mirties reikia bijoti, kartu ją gerbiant ir pripažįstant, kad tai be galo atsakinga ir rimta”, - teigia D. Gailienė.

Palemonas Dračiula, fenomenas ir kultūros, ir Lietuvos gyvenime, savo tekstus sąžiningai spausdina "Naujajame Židinyje". Praeitais metais šis fenomenas kreipėsi į lietuvių tautą, prašydamas paremti jo knygos išleidimą. "Omni laikas" neliko abejingas šiam šauksmui. Deja, jo kūrinių publikavimas sulaukdavo ne piniginių įnašų, bet reikalavimo atskleisti jo tapatybę. Šiandien skelbiame paskutinį Dračiulos kūrinį ir primename, kad jis yra daug jų prirašęs į stalčių.

Palemonas Dračiula, fenomenas ir kultūros, ir Lietuvos gyvenime, savo tekstus sąžiningai spausdina "Naujajame Židinyje". Praeitais metais buvo kreiptasi į tautą su prašymu paremti jo knygos išleidimą.

Mokyklose ir kai kuriuose universitetuose moko, kad mitai - tai dalykai, labai panašūs į pasakas. Jų reikia vengti, nes mitai - tai netiesa. Juos galima demaskuoti ir iš jų šaipytis. Tačiau užmirštama pasakyti, kad mitai padeda gyventi. Taip, jie neteisingi (nors kartais gali būti ir teisingi), tačiau reikalingi mūsų gyvenimui. Mitai kuria tautą Mitai daug kam reikalingi, o pirmiausia kuriant tautą. Juk tauta - tai didelis mitas apie tam tikros žmonių bendruomenės ryšius.

Vilniaus valstybiniame mažajame teatre šiandien bus rodomas premjerinis spektaklis "Belaukiant Godo". "VL Vakaro žinios" prakalbino šio spektaklio režisierių bei teatro meno vadovą Rimą Tuminą. Mažasis teatras "gyvena" statybose. Zuja darbininkai, griaunamos sienos, repetuojami ir statomi nauji spektakliai. Kada žmonės galės pamatyti visiškai suremontuotą teatrą? Planuojame, kad 2004 m. spalio antroje pusėje turėtume pradėti normaliai dirbti. Repetuojame, kaupiame spektaklius.

Vilniaus rotušėje rengiamoje tapytojo Vytauto Ciplijausko parodoje bus eksponuojami Lietuvai nusipelniusių valstybės, mokslo ir kultūros veikėjų portretai. Kaip rašoma Rotušės pranešime spaudai, kitą antradienį (02.04) atidaroma V. Ciplijausko paroda yra skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.