jonas basanavičius
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „jonas basanavičius“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „jonas basanavičius“.
Jono Basanavičiaus premiją nutarta skirti Jonui Vaiškūnui, bet ministerija įžvelgia interesų konfliktą
Nacionalinė Jono Basanavičiaus premijos komisija šių metų premiją nusprendė skirti muziejininkui, etnoastronomui Jonui Vaiškūnui.
Premijos skyrimo proceso skaidrumas sukėlė abejonių Kultūros ministerijai, ji savo ruožtu nutarė kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).
„Kultūros ministerija, susipažinusi su laureato atrankos procesu ir siekdama eliminuoti galimus interesų konfliktus bei išlaikyti Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos prestižą, kreipiasi į Vyriausiąją tarnybin...
Suteikti Nacionalinę Basanavičiaus premiją pateikti šeši kandidatai
Skirti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją šiemet pateiktos šešios kandidatūros, pirmadienį pranešė Kultūros ministerija.
Kandidatų sąraše – etnologas Rimantas Balsys, archeologas Vytautas Urbanavičius, muziejininkė Regina Lukminienė, mokslininkė Daiva Vaitkevičienė, muziejininkė Dalia Bernotaitė-Beliauskienė ir etnoastronomas Jonas Vaiškūnas.
Ne tik Lietuvoje garsus tautietis: dėl Jono Basanavičiaus bulgarai Varnoje pradėjo skiepytis
Jonas Basanavičius – pirmasis „Aušros“ redaktorius, Nepriklausomybės akto signataras gerai žinomas ne tik tarp mūsų tautiečių, bet ir Bulgarijoje. TV3 laidos metu „Metam monetą“ svečioje šalyje lankęsis Audrius Bružas išdavė, ką J. Basanavičius ten veikė.
Jonas Basanavičius Bulgarijoje dirbo gydytoju ir visuomenės labui nuveikė tiek daug, kad jo garbei du Bulgarijos miestai pavadino savo gatves.
Nausėda apie apsilankymą Basanavičiaus gimtinėje: ilgai prisiminsiu šitą viešnagę
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį apsilankė Jono Basanavičiaus gimtinėje ir šalia jos ošiančiame Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne pasodino ąžuoliuką.
„Ilgai prisiminsiu šitą viešnagę, kaip ir prisiminsiu savo darbą sodinant ąžuoliuką. Tikrai bus smagu po kažkiek metų atvykti ir pažiūrėti, kaip jam sekasi, galbūt pagenėti, jeigu reikės ir tikrai jausiuosi palikęs savo dalelę širdies čia“, – susirinkusiesiems J. Basanavičiaus sodyboje sakė šalies vadovas.
Chuliganai įgėlė Šimašiui: ant paminklo Cvirkai pakabino pašiepiančią lentelę
Prieš savaitę nukabinta atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai miesto gatvėse atgimė plakatų pavidalu. Be to, ant Vilniuje esančio paminklo rašytojui Petrui Cvirka trumpam užkabinta lentelė su užrašu „Drauge Šimašiau, didžiuojuosi“. Įvairiose Vilniaus vietose, taip pat ir ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, kur dar prieš savaitę kabėjo atminimo lenta Jonui Noreikai, klijuojami plakai su lentos atvaizdu.
Sostinėje pradedamos tvarkyti istorinės Rasų kapinės
Sostinėje pradedamos tvarkyti istorinės Rasų kapinės, tam skirta daugiau kaip 2 mln. eurų, pranešė savivaldybė. Savivaldybė pasirašė sutartį su konkurso laimėtojais – bendrovėmis „Litcon“ ir „Ekstra statyba“, jos paruošiamuosius darbus pradeda nuo pirmadienio. Anot savivaldybės, Rasų kapinėse bus sutvarkytos šešios koplyčios, tvora, 341 avarinės būklės kapavietė, iš jų 141 yra įtrauktos į kultūros vertybių registrą.
Prabilo nelegalių eitynių sostinės centre organizatoriai
Vilniuje minint atkurtos Lietuvos šimtmetį greta oficialių renginių penktadienio vakarą surengtos ir tautininkų eitynės, kurioms sostinės savivaldybė nedavė leidimo. Į socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtą renginį prie Aušros vartų Vilniuje susirinko apie 300 žmonių. Dauguma jų turėjo deglų, keletas atsinešė valstybės, istorinių, Jogailos kryžių žyminčių vėliavų.
Skaudi Jono Basanavičiaus meilė: mirus žmonai, liko tik Lietuva
Nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nežinotų lietuvių visuomenės veikėjo, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus Jono Basanavičiaus (1851-1927) asmenybės. Ožkabaliuose, Vilkaviškio apskrityje, gimęs mokslininkas ir itin garsus gydytojas visą gyvenimą iš kitų išsiskyrė savo inteligentiškumu, požiūriu į aplinką, bendravimo manieromis. Vasario 16-oji paženklinta mirtimis Gimė jis ūkininkų šeimoje. Tėvai nuo pat jo vaikystės buvo suinteresuoti, kad sūnus baigtų mokslus, įgautų išsilavinimą.
Sostinės centre – tūkstantinė eisena
Švenčiant valstybės atkūrimo šimtmetį penktadienio rytą sostinėje tūkstantinė eisena iš Katedros aikštės pajudėjo į Rasų kapines, kur palaidoti Vasario 16-osios Akto signatarai Jonas Basanavičius ir Jonas Vileišis. „Manau, kad ši šventė labai svarbi, ypač, kai esu iš Jono Basanavičiaus gimnazijos.
Paskelbtos reikšmingiausios šimtmečio asmenybės
Reikšmingiausiomis šimtmečio asmenybėmis laikomi „Aušros“ redaktorius Jonas Basanavičius, prezidentai Antanas Smetona ir Valdas Adamkus, krepšininkas Arvydas Sabonis, rodo portalo Delfi.lt skelbiamos visuomenės ir elito nuomonių apklausos.
REKLAMA
REKLAMA
Susipažinkite su Jono Basanavičiaus gimtine – Ožkabaliais
Iniciatyva „LT100: mano kelionė Lietuvai“ 2018 metais kviečia pasidomėti šimtmečio asmenybėmis, kūrusiomis mūsų valstybę. Neabejotinai viena iš centrinių šimtmečio figūrų – tautos patriarchu vadinamas Jonas Basanavičius. Kviečiame keliauti į signataro gimtinę Ožkabaliuose (Vilkaviškio r.) ir susipažinti su iškilios asmenybės vaikyste. Signataro vaikystės aplinkos aurą geriausiai pristato Ožkabaliuose veikiantis Jono Basanavičiaus gimtinės muziejus.
Minint valstybės šimtmetį Vilniuje trispalve nušvis tiltai
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, dešimt sostinės pastatų ir svarbių vietų, taip pat trys tiltai mėnesiui bus apšviesti trispalvės šviesomis.
Sostinės savivaldybė vėl dalina pažadus dėl paminklo J.Basanavičiui
Paminklas Lietuvos nepriklausomybės architektui Jonui Basanavičiui bus atidengtas kitų metų lapkričio 23-ąją, minint jo gimtadienį, žada Vilniaus miesto savivaldybė. Ketvirtadienį Nacionalinėje filharmonijoje vyko konsultacinis pasitarimas, kuriame pristatytas tarpinis skulptūros modelis ir preliminarus aikštės sutvarkymo projektas. Šiame etape pateiktas paminklo J.Basanavičiui darbinis modelis – dinamiška skulptūra, užkelta ant stačiakampio pjedestalo.
J.Basanavičiaus premija taps nacionaline
Jono Basanavičiaus premijai ketinama suteikti nacionalinės premijos statusą. Įgyvendindama pernai rudenį Seimo priimtas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisas Kultūros ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo būtų steigiama nacionalinė Jono Basanavičiaus premija ir naikinama anksčiau teikta valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Valstybinė premija siekia 19 tūkst. eurų, naujoji premija būtų 30,4 tūkst. eurų.
Archeologas pataria: šalies piliakalnių TOP-10
Piliakalnis nėra tik kalnas. Kai apie kurį nors kalbame, kažkur širdies gelmėje išnyra jausmas, kad šis gamtos ir istorijos kampelis liudija šlovingus šalies laikus, mena didingą Lietuvos istoriją ir kviečia pasikapstyti savo paties šaknyse. Tuo neabejoja ir dažnai piliakalnių guru pavadinamas archeologas, archeologijos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Gintautas Zabiela.
Paviešino Jono Basanavičiaus įamžinimo konkurso nugalėtoją ir projekto idėją
Sostinės savivaldybė atrinko paminklo Jonui Basanavičiui idėją, nugalėtoju paskelbtas skulptorių Gedimino Antano Sakalio, Gedimino Piekuro, Algirdo Rasimavičiaus projektas. Šio paminklo kompozicijos pagrindą sudaro bronzinė stovinčio J.Basanavičiaus figūra ant granitinio kubo, kuris savo ruožtu stovi ant apvalios granitinės formos. Ant kubo priekinės plokštumos – užrašas bronzinėmis raidėmis – JONAS BASANAVIČIUS.
Pamatykite, kokios yra Jono Basanavičiaus skulptūros idėjos
Sukurti paminklą ir sutvarkyti aikštę skirtą Dr. Jonui Basanavičiui įamžinti ryžosi 16 skulptorių ir architektų pajėgos – tiek darbų pateikta savivaldybės paskelbtame viešame konkurse, kurie šiuo metu jau vertinami ekspertų komisijos. Visi norintys pamatyti paminklo dr.
Vilniaus savivaldybė paskelbė precedentų neturintį konkursą
Tokio konkurso sostinės savivaldybė dar nebuvo skelbusi – sukurti ir pastatyti paminklą Dr. Jonui Basanavičiui aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos kviečiamos geriausios skulptorių ir architektų pajėgos, ir tai bus pats atviriausias viešas konkursas, pagaliau užbaigsiantis dešimtmečius trukusias diskusijas dėl paminklo vienam iškiliausių Lietuvos veikėjų.
Jono Basanavičiaus paminklo projektui – finansinė injekcija
Vyriausybė paskirstė beveik 130 tūkst. eurų šių metų istorinės atminties puoselėjimui skirtiems projektams, tarp jų – paminklo Jonui Basanavičiui maketui bei aikštelės prie Nacionalinės filharmonijos, kurioje paminklas iškils, archeologiniams tyrimams. Vyriausybė trečiadienį nusprendė paminklui ir su juo susijusiems darbams skirti 24 tūkst. eurų. Dar 20 tūkst. eurų bus skirta prezidento Kazio Griniaus kapo teritorijai tvarkyti Kazlų Rūdos savivaldybėje, po 19 tūkst.
J.Basanavičiaus jau greit ras vietą Vilniuje
Skelbiamas konkursas tautos patriarchui Jonui Basanavičiui Vilniuje įamžinti. Konkurso laimėtojai turės sutvarkyti aikštelę priešais Nacionalinę filharmoniją ir įrengti joje paminklą tautos patriarchui.
Jono Basanavičiaus paminklo idėjai lėšų kol kas nenumatyta
Ministrų kabinetas posėdyje trečiadienį patvirtino istorinės atminties puoselėjimo projektus, kurie šiemet gaus lėšų iš Vyriausybės kanceliarijos. Tarp numatomų finansuoti projektų - tvarkybos darbai ir Lietuvos istorijos ir kultūros atminimo įprasminimo ekspozicijos sukūrimas buvusios Seinų kunigų seminarijos pastato menėje Lenkijoje (tam numatyti 25 tūkst. eurų), televizijos reportažų ciklo „Lietuvos valstybės gimimas“ parengimas ir transliacija laidoje „Istorijos detektyvai“ (20 tūkst.
„Šventinis bankuchenas“ gerbėjams ruošia staigmeną
Frazė „išskirtinis interviu“ įprastai naudojama tuomet, kai pagaunamas retas paukštis. Šiuo atveju buvo pagautas zuikis, jį besivejanti albinosė lapė ir būrys brakonierių. Ta proga, kad festivalyje „Galapagai“ pasirodys ne tiek atlikėjas, kiek reiškinys – „Šventinis bankuchenas“, jo legendinis vadybininkas Rolas skyrė kelias brangias minutes, surastas tarp lazerių šou, webinaro ir deadline‘o. Jeigu tu nežinai „Šventinio bankucheno“ – tu neturi interneto.
Dr. J. Basanavičiaus paminklui Taryba parinko ypatingos svarbos istorinę Vilniaus erdvę
Šiandien sostinės Taryba galutinai nusprendė – paminklas Dr. Jonui Basanavičiui Vilniuje turi būti pastatytas naujai formuojamoje aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos. „Šiandien užbaigėme dešimtmečius trukusias diskusijas – šalies sostinėje susitarta dėl tinkamiausios vietos paminklui vienam iškiliausių Lietuvos veikėjų. Simboliška, kad miesto Taryba priėmė sprendimą šiemet, kai sukanka 165–eri metai nuo Dr. J. Basanavičiaus gimimo.
Tinkamiausia vieta Jono Basanavičiaus paminklui bus parinkta iki vasario 19 dienos
Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasirašė potvarkį, kuriuo pavedė sudaryti darbo grupę dėl paminklo dr. J. Basanavičiui pastatymo. Darbo grupė įpareigota iki šių metų vasario 19 dienos parengti pasiūlymus dėl dr. Jono Basanavičiaus paminklo vietos parinkimo ir darbų grafiko sudarymo. Darbo grupės vadovu paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Darius Kuolys.
Nepriklausomybės Akto priėmimas
1918 m. vasario 16 d., be abejo, yra viena iš svarbiausių datų XX a. Lietuvos istorijoje. Ji žymėjo ne tik valstybingumo atgavimą, bet ir naujos modernios Lietuvos aušrą. Aktas gimė, esant labai sudėtingoms tarptautinėms ir vidaus sąlygoms. 1914 m. rugpjūčio 1 d. kilęs Pirmasis Pasaulinis karas pakeitė jėgų santykį Europoje. Kartu tai sukėlė vilčių Lietuvai atstatyti valstybingumą. 1915 m. šalį okupavus vokiečiams, viltys dar labiau išaugo.
Tėvynės meilės mokytojo veikla
Jonas Basanavičius buvo viena iškyliausių lietuvių asmenybių XIX a. pab. – XX a. pr. Jo indėlis į lietuviškumo puoselėjimą ir nepriklausomybės atkūrimą yra sunkiai išmatuojamas. Lietuvos patriarchas gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Vilkaviškio pas., Bartininkų vls., Ožkabalių k. Vaikystėje J. Basanavičių mokė daraktoriai. Tuo metu lietuvių kalba buvo labai gniaužiama.
Ar iškils paminklas Jonui Basanavičiui?
Vilniaus valdžiai bei Kultūros ministerijai nesutariant dėl vietos Jono Basanavičiaus paminklui sostinėje, kultūros ministras Šarūnas Birutis sudarė komisiją. Kaip pranešė Kultūros ministerija, ministro įsakymu sudaryta komisija nagrinės klausimus, susijusius su Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo programoje numatytu siekiu Vilniuje pastatyti paminklą J.Basanavičiui.
Paminklas dr. Jonui Basanavičiui bus statomas aikštėje priešais Filharmoniją
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su vilniečiais ir kitomis suinteresuotomis institucijomis viešai aptarusi galimas paminklo dr. Jonui Basanavičiui pastatymo vietas Vilniuje, šiandien pateikė savo galutinę poziciją Vyriausybės kancleriui ir Kultūros ministerijai.
REKLAMA
Sostinės savivaldybėje vyko pirmasis vilniečių pasitarimas – kur statyti paminklą dr. Jonui Basanavičiui
Specialistams jau 15 metų nerandant bendro sutarimo, kur Vilniuje galėtų stovėti paminklas dr. J. Basanavičiui, Vilniaus miesto savivaldybė sukvietė vilniečius pasitarti į viešą diskusiją – kuri sostinės vieta tinkamiausia Nacionalinio atgimimo patriarchui, Lietuvos Tarybos pirmininkui, Vasario 16 d. akto signatarui daktarui Jonui Basanavičiui įamžinti.
Šiek tiek apie planuotą latvių „išdavimą“ ir kitas baisenybes
Praėjusį antradienį, vasario 18 dieną, Lietuvos Vyriausybės rūmuose įvyko pasitarimas tautybių politikos klausimais, į kurį atvyko virš dvidešimties visai šaliai žinomų asmenų – pozityviai šiuo klausimu nusiteikusių intelektualų ir kai kurių tautinių mažumų organizacijų atstovų.
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“: laisvė ir politika
Bronislovas Genzelis, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ Politinių idėjų poreikis ir jų realizavimas XX amžiaus Lietuvos politinėje erdvėje parodo, kaip šalies politinę struktūrą veikia pragmatiniai faktoriai, o jų ignoravimas gali trukdyti siekti pagrindinio tikslo.
Prof. L. Klimka: dzūkų daina skambiausia, o rauda graudžiausia...
Dzūkija. Tai pietrytinis Lietuvos etnografinis regionas, apimantis Varėnos, Alytaus, Kaišiadorių, Trakų, Lazdijų rajonus, Elektrėnus, vakarinę Šalčininkų ir rytinę Prienų rajonų dalis. Pasak kalbininkų, Dzūkijos vardas kilo iš viso pietrytinio etnolingvistinės Lietuvos pakraščio gyventojams XVIII ar XIX a. duotos pravardės, pašiepiančios vietos šnektoms itin būdingą dzūkavimo reiškinį, kai vietoj t, d tariama c, dz.
Kova dėl LDK vėliavos vyks Seime?
Lietuvos trispalvė neskaičiuoja dar nė šimto metų, nors mūsų valstybė viena seniausių pasaulyje. Kai Vytautas girdė žirgus Juodojoje jūroje, su savo pulkais kovojo Žalgirio mūšyje, virš karių galvų plevėsavo kita vėliava – baltas raitelis raudono audeklo centre.
Ši vėliava užmarštin nugrimzdo po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo, kai mūsų šalis buvo išbraukta iš istorijos žemėlapių.
Lietuvių tauta ir jos namai
Šiemet vasario 16-ąją iš naujo įsipareigota tesėti senus pažadus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė rezoliuciją, kurioje numatyta, kad iki Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metinių 2018 metais turėtų būti įkurti Tautos namai.
Sklypą pirko prieš 100 metų
Kur jie atsiras, kol kas neaišku, nors 2007 metų vasario 16-ąją minint Tautos namų idėjos šimtmetį, ant Vilniaus Tauro kalno buvo atidengtas paminklinis akmuo.
Vasario 16-osios signatarai pagerbti Vilniaus Rasų kapinėse
Vasario 16-osios signatarų atminimą pagerbė aukščiausi šalies vadovai ir garbės sargybos kariai.
1918 m. Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių:
Saliamonas Banaitis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas S...
Dr. J. Basanavičių prisiminus
Jonas Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Vilkaviškio apskrities Bartininkų parapijoje, Ožkabalių kaime. Šeima Basanavičių pavarde žinoma jau nuo XVII amžiaus. Tai buvo turtingiausių – karališkųjų, kaimo ūkininkų šeima. Jonas gimė labai silpnas ir tėvai nusprendė, jeigu jis išgyvens, leisti mokytis kunigu. Jono Basanavičiaus motina Marė Birštonaitė buvo kilusi iš labai senos giminės.
J. Basanavičiaus sodybą-muziejų jungs prie Nacionalinio muziejaus
Vyriausybės posėdyje trečiadienį numatoma priimti sprendimą reorganizuoti Jono Basanavičiaus sodybą-muziejų, prijungiant jį prie Lietuvos nacionalinio muziejaus.
J. Basanavičiaus sodybos-muziejaus įkūrimo pradžia laikomi 1989 metai, kai buvo parengtas J. Basanavičiaus gimtosios sodybos atstatymo Ožkabalių kaime (Vilkaviškio r.) projektas.
Ar lietuviai neverti nacionalinio panteono?
Įvairios tautos turi savo nacionalinį panteoną, kur amžino poilsio atgulė daug nusipelniusieji istorijai bei kultūrai, o valdžia ir žmonės atiduoda šioms asmenybėms deramą pagarbą.
Maksas Melmanas: „Dzūkai – geriausi iš visų lietuvių”
"Biplan" lyderis Maksas Melmanas gyvenimą nori praleisti Lietuvoje. Jis didžiuojasi jos istorija, kultūra ir gamta. Pavyzdžiui, gražesnė jūra už Baltiją jam neegzistuoja. Nors Maksas nevaikšto su trispalve, bet koncertuodamas užsienyje nepraleidžia progos pareklamuoti Lietuvą.
- Kas tau yra patriotizmas?
- Meilė tėvynei, tautai ir politika čia niekuo dėta. - Kaip pasireiškia tavo patriotizmas?
- Jei klausiate, ar bėgioju pasirišęs trispalvę, - tikrai ne.
Algimantas Valantinas ginasi ir meluoja
Generalinė prokuratūra (GP) pranešė, kad neatlieka ikiteisminio tyrimo dėl pasikėsinimo į dr. Joną Basanavičių. Nors niekas to ir neteigė. Išsisukinėdama iš kvailos padėties, GP ir jos vadovas Algimantas Valantinas galutinai susipainiojo savo mele.
"2009 metų liepos 28 d. "Lietuvos žinių" dienraštyje spausdintoje Rimanto Varnausko publikacijoje "Prokuratūra pradėjo amžiaus tyrimą" rašoma, kad: "(...) prokurorai (...) ėmėsi visais požiūriais "amžiaus bylos" - pasikėsinimo į dr.
Prokuratūra pradėjo amžiaus tyrimą
Neseniai Sąjūdžio komisija Vytauto Pociūno mirties aplinkybėms tirti paskelbė, kad Generalinę prokuratūrą (GP) ištiko krizė ir pribrendo būtinybė tirti pačios GP veiksmus. Tačiau ši nesnaudžia - prokurorai, nesugebėdami išnarplioti vos prieš keletą metų įvykdyto nusikaltimo, ėmėsi visais požiūriais "amžiaus bylos" - pasikėsinimo į dr. Joną Basanavičių (1851 11 23 - 1927 02 16) tyrimo, verto tūkstantmečio jubiliejaus.
Marijampolės fotografijos istorija
Po Marijampolę atvykėliui pravartu pasivaikščioti su istoriku - daugybė faktų priverstų kitaip pažvelgti į įprastą ir kasdienišką miesto veidą. Sukilimai ir karai, gaisrai ir kitokios negandos brėžė jame raukšles, o atkaklaus žmonių darbo metai jas lygino ir glaistė... Po miestą reikėtų pasivaikščioti su poetu. Gal jis geriau mokėtų paaiškinti, kaip šis miestas, jo atmosfera veikė Vincą Mykolaitį-Putiną ir Vincą Pietarį, Kazį Borutą ir Salomėją Nėrį.
Valdovams – rūmai, benamei tautai - akmuo
Liepos 6 d. simboliškai atidaromas garsiausias ir prieštaringiausiai vertinamas pastarojo dešimtmečio statinys - Vilniaus Žemutinė pilis (Valdovų rūmai). Tačiau visuomenės beveik nepastebėtas liko birželio viduryje šmėstelėjęs Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimas, kad speciali darbo grupė iki liepos 31 d. turi nuspręsti, ar verta Vilniuje ant Tauro kalno statyti Tautos namus, apie kuriuos prieš šimtą metų svajojo patriarchas Jonas Basanavičius ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlioni...
S. Jurkevičius: „Trijų gimtadienių valstybei - per daug“
Gimtadienių niekas nešvenčia tris kartus per metus, ir valstybei savo gimtadienį švęsti triskart yra keistoka - taip LŽ teigė Vilniaus licėjaus direktorius, istorijos mokytojas Saulius Jurkevičius.
Istoriko nuomone, išgyvename „kvailus ir maitojančius“ laikus, kai jaunuomenę neigiamai veikia bloga politinė aplinka, o nesibaigiančios reformos išsekino mokyklą, kuriai primetama nesibaigianti kaita.
Nušovė Ferdinandą, šitą storą, dievobaimingą...
Birželio 28-ją suėjo 95 metai nuo vieno lemtingo įvykio. ***
— Mūsų Ferdinandą nušovė, — pasakė Šveikui jo šeimininkė. Šveikas, prieš keletą metų medicinos komisijos pripažintas idiotu, buvo paleistas iš karo tarnybos ir dabar vertėsi pardavinėdamas šunis — nusususias baidykles, kurioms jis kurdavo suklastotas genealogijas. Be to, jis sirgo reumatu ir šiuo momentu tepė dešinįjį kelį apodeldoku. — Kurį Ferdinandą, ponia Miulerova? — pasidomėjo Šveikas, tebemasažuodamas savo kelius.
Tautos namų ant Tauro kalno likimą svarstys speciali darbo grupė
Premjero sudaryta speciali darbo grupė, vadovaujama Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio, iki liepos 31-osios turės pateikti pasiūlymus dėl Tautos namų Vilniuje ant Tauro kalno projekto įgyvendinimo tikslingumo.
2007-ųjų vasario 16-ąją būsimųjų Tautos namų vietą ant sostinės Tauro kalno paženklino paminklinis akmuo, skirtas visą šimtmetį brandintai Tautos namų idėjai.
"Tauta atstato Valdovų rūmus, tačiau pati neturi ne rūmų, o bent jau namų.
Šv. Brunono pėdsakai aptikti Suvalkijoje
Suvalkijos krašto praeities tyrinėtojai įsitikinę, kad šventojo Brunono nukirsdinimas prieš 1000 metų įvyko ne kur nors kitur, o būtent Vilkaviškio rajone, netoli Piliakalnių piliakalnio.
Šiandien jau neabejojama, kad 1009 metais Kvedlinburgo analuose minimas „Lituae“ vardas yra pirmasis žinomas mūsų krašto vardo paminėjimas.
Valdas Adamkus istorikus ragino neleisti manipuliuoti istoriniais faktais
Lietuviai ir čekai bendromis pastangomis turi siekti, kad padalytos Europos ir pavergtų tautų tragedijos būtų tinkamai įvertintos. Negalima leisti, kad akivaizdūs istorijos faktai taptų politikų spekuliacijos ar manipuliacijos instrumentais.
Valdą Adamkų žavėjo čekų svetingumas
Pirmoji mūsų krašto pora Prahoje džiaugėsi nuoširdžiu Čekijos prezidento bei jo žmonos dėmesiu ir lyg primindama apie artėjančias Velykas padovanojo jiems gintarinį kiaušinį.
Prezidentas Valdas Adamkus vakar pradėjo valstybinį vizitą Čekijoje. Kaip įprasta per tokias viešnages, svarbiausia pokalbių tema - tolesnis dvišalis bendradarbiavimas. Tačiau ateities ryšių svarstymas neapsiėjo be žvalgymosi į tolimą praeitį.
„Tautos namai" lauks geresnių laikų
„Tautos namų" projektas, kuriuo numatoma įrengti visuomeninės paskirties pastatą ant Tauro kalno Vilniuje, palauks geresnių laikų.
Taip šeštadienį sakė vasario viduryje pradėjęs dirbti Vilniaus vicemeras liberalcentristas Gintautas Babravičius.
„Objektyviai kriziniais laikais sudėtinga tikėtis labai kokių nors ženklių investicijų, todėl šitas projektas šiek tiek palūkės, taip pavadinkime.
