istorija

Po Miuncheno susitarimo nei viena Vokietijos kaimynė nebegalėjo jaustis saugi. Nepaisant Lietuvos Respublikos siekių neaštrinti santykių, Vokietijos požiūris į Klaipėdos klausimą ir nedraugiška, netgi priešiška veikla Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte kėlė nuolatinę įtampą ir galų gale baigėsi ultimatumu.

Nors formaliai prostitucija draudžiama Japonijoje nuo 1950 metų, pramogų industrija suaugusiems neįsivaizduojama be to amato profesionalių moterų. Pirmiausiai tai – geišos. Kitaip tariant, svečių linksminimo specialistės. Bet ne šokiais ir dainomis, o įdomiu ir intelektualiu bendravimu. Suprantama, daugiausiai intymiomis gyvenimo temomis. Geišos viliojimo objektas – kimono. Kai geiša linkteli į priekį ir apnuoginamas kaklas, japonų vyrams užverda kraujas.

Kruvini etniniai konfliktai dažniausiai ilgam įstumia į skirtingų tiesų apkasus ne vieną į jų verpetus patekusių tautų kartą. Dvidešimties metų senumo įvykiai Kaukaze yra iš tokių. Prieš kurį laiką „Balsas.lt“ aprašė Azerbaidžaniečių bendruomenės surengtą įvykių minėjimą. Dabar skelbiame kitokį požiūrį.

Pirma dalis Jeigu palygintume skaičius, Lenkijos kariuomenė taikos metu šiek tiek daugiau nei 10 kartų didesnė už Lietuvos. Tačiau karo veiksmų eigai ir baigčiai svarbu ne tik kariuomenės dydis. Netgi labai didelė kariuomenė tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku gali nesugebėti sukaupti pakankamai jėgų. 1937 metais karinės minties periodiniame leidinyje Mūsų žinynas, Nr. 11, buvo išspausdintas generalinio štabo majoro Bulvičiaus straipsnis Kariuomenės mokymo reikalu.

1938 metų kovo 11 dieną  prie Lietuvos-Lenkijos administracinės linijos įvykęs ginkluotas incidentas pažymėjo pradžią Lietuvos Respublikai pražūtingų įvykių, pasibaigusių visiška šalies okupacija. Lenkijos vyriausybė, pasinaudojusi eiliniu pasienio incidentu, kovo 17 paskelbė ultimatumą. Politinė valstybės valdžia, vengdama šalies įtraukimo į karo veiksmus ir kovo 19 priimdama Lenkijos ultimatumą, patyrė pirmą skaudų išorės smūgį savo moraliniam autoritetui.

„Eikite ir dauginkitės“, – kadaise sakė Dievas, išvarydamas į pasaulį pirmuosius žmones. Tačiau Viešpats nepasakė, kaip ir kam reikia daugintis. Jau tada, kaip ir dabar, daugelis Žemėje gyvenančių organizmų dauginosi be sekso – ir neatrodo, kad tai jiems nepatiktų. Jie negaišta brangaus laiko meilikavimui savo partneriui, nesprendžia bereikalingų nesusipratimų.

Man patiko kolegos Giedriaus Kiaulakio straipsnis apie Radvilų palikimą. Patiko, nes yra informatyvus ir neblogai intelektualiai mankština bei neveda banalių pasakų apie istoriją keliais. Tik štai kai kurios analogijos visgi glumina: „Tenka klanus formuoti kitais pagrindais – kartu medžiojant, studijuojant, ištvirkaujant, vagiant ir pan. Taip susiformuoja galios centrai, kuriuos galima tik kaip nors sąlyginai įvardinti.

Praėjusią vasarą vyko iškilmingas Radvilų giminės atstovų palaikų perlaidojimas. Šia proga, suprantama, buvo išsakyta nemažai pagiriamųjų žodžių šių didikų atžvilgiu. Kai kuriais atvejais su panegirikomis buvo perlenkta, procesą įvardijant, kaip „nykštukai didžiavyrių laidotuvėse“ ar panašiai, tokiu būdu duodant suprasti, kad Radvilos buvo pasišventę Lietuvos didybės kūrėjai, su kuriais mums, šiuolaikiniams menkystoms, nėra ko ir lygintis.

Tomas Čyvas užima vadinamąją moralinę poziciją, diskutuodamas apie sovietinę praeitį, bet dažnai tokia pozicija yra rizikinga, nes jai trūksta objektyvumo, ir joje gali slypėti veidmainystė. Sovietinė praeitis dėl represijų, persekiojimų ir kitų blogybių nemažai lietuvių yra vis dar yra itin skaudi. Todėl suprantama, kad diskutuojant apie ją, neretai trūksta elementaraus sveiku protu paremto kritiškumo ir sąžiningumo.

Visiems žinomas portalas Yahoo.com ėmė ir paskaičiavo, kas įvyko internete per penkiolika metų: - 1995 metais pasaulyje buvo užregistruota 18.000 interneto puslapių. Dabar šis skaičius jau pasiekė 200 milijonų. - Interneto vartotojų skaičius išaugo nuo 10.000 (0,33% pasaulio populiacijos) iki 1,6 milijardo (25% pasaulio populiacijos). Kitus interneto „skaičiukus“ galite rasti čia.

Istorikai primena 5 dalykus, kurių (galbūt) nežinojote apie „Titaniką“. Pavyzdžiui, laive gelbėjimosi valčių buvo daugiau nei reikalauta. Tai nebuvo paskutinė didelė laivo katastrofa, šis įvykis nebuvo ir labai geopolitiškai svarbus (pavyzdžiui, po 3 metų, kai Vokietijos povandeninis laivas nuskandino „Lusitania“, Jungtinės Valstijos pradėjo kariauti Pirmajame pasauliniame kare).   Tačiau beveik prieš 100 metų Šiaurės Atlante nuskendusio „Titaniko“ istorija labai tiko žiniasklaidai ir š...

XX amžiuje didžiausiai potvyniai Vilniuje buvo 1922, 1925, 1931, 1934, 1940, 1942, 1946, 1947, 1951, 1956 ir 1958 metais. Tačiausiai daugiausiai žalos miestui buvo padaryta per 1931-ųjų metų potvynį - balandžio 26 dieną upės lygis pakilo net 8 metrus.

Pristatymas, kurį anonsavau, įvyko. Salėje žmonių buvo sausakimša. Renginys vyko rusų kalba ir be vertimo, kas buvo nedidelė klaida – dalis jaunų žmonių sakė nesupratę.  Politikų buvo keletas. Aukščiausias pagal rangą – konservatorius, istorikas, Seimo nacionaloinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas  Arvydas Anušauskas.

Mokykloje mokytoja bara mažylį. - Tai labai blogas žodis! Kur tu jį girdėjai? - Mano tėtė taip sako. - Nedrįsk daugiau jo kartoti. Tu net nežinai jo reikšmės! - Ot ir žinau! Tai reiškia, kad mašina neužsiveda. Pripažinkim, vieni mandagesni kiti leidžia sau grubiau kalbėti, bet stuktelėjus alkūne į smailų kampą retas apsieina tik aiktelėjimu ir tyliai arba garsiai išsprūsta kalbos pipirais ir druska vadinami keiksmažodžiai.

Rytoj Vilniaus knygų mugėje rusų istorikas Markas Soloninas pristatys lietuvišką knygos "Birželio 22-oji. Katastrofos anatomija" leidimą (leidykla "Briedis"). Šis veikalas svarbus Lietuvai, nes skatina dar kartą atsigręžti į svarbų istorijos tarpsnį, kuris baigėsi mūsų valstybės išbraukimu iš žemėlapio dešimtmečiams. “Lietuvos žinios”, taupydamos vietą, paskelbė sutrumpintą interviu variantą, tad skelbiu jį pilną.

Knygynus po truputį pasiekia knyga, kurioje analizuojama - kodėl (ir kodėl būtent taip?) prasidėjo Vokietijos ir SSRS karas? Paskaitą skaitys ir į auditorijos klausimus atsakinės Markas Soloninas - istorikas, knygų "22 июня. Анатомия катастрофы" (lietuviškai pasirodžiusi šiomis dienomis), "23 июня -- день М", "25 июня: глупость или агрессия?" autorius, šiuolaikinės Rusijos disidentas.

Jeigu vienu sakiniu, trumpai, reikėtų apibūdinti Vasario 16-ąją, tai drąsiai galėčiau konstatuoti, jog tai buvo pats sėkmingiausias lietuvių politinis projektas per visą XX-ąjį amžių. O galbūt ir per visus moderniuosius laikus. Tiesa, toks pastebėjimas dar nereiškia, jog lietuvių tautos kelias į Vasario 16-ąją buvo trumpas, lengvas ar paprastas.

Šiandien pabūsiu egoistė ir sukursiu rašliavą apie save. Turbūt kiekvienam iš mūsų, vargšų studentų, kada nors yra tekę susidurti su pabaisomis kontrolieriais. Taigi, šiandien buvo mano diena! Kad būtų įdomiau papasakosiu jums, mielieji, priešistorę. Ogi turėjau šį savaitgalį klasės susitikimą. Viskas būtų puiku: visi seniai nesimatę, pasiilgę vieni kitų ir mokyklos laikų. Taigi, gražu, linksma, įdomu - visi patenkinti.

Iš anksto pasakyti, reikia ar nereikia prezidentei Daliai Grybauskaitei vykti į Maskvą minėti Pergalės dienos būtų viduramžiška, primintų tarsi pasenusį požiūrį į maldas.

Artimiausiomis dienomis nuo spaustuvės konvejerių į knygynus atkeliaus ir artėjančioje knygų mugėje bus oficialiai pristatytas istoriko Marko Solonino knygos „Birželio 22-oji. Katastrofos anatomija“ lietuviškasis leidimas. Dalyvauti parodoje ir pristatyme ketina ir pats knygos autorius. Šis veikalas svarbus Lietuvai tuo, kad skatina dar kartą atsigręžti į istorijos tarpsnį, kuris baigėsi keliais dešimtmečiais trukusiu jos išbraukimu iš žemėlapio.

Šios istorinėms Vakarų šalių bibliotekoms skirtos knygos iliustracijos patvirtina, kad bibliotekos ne be reikalo vadinamos žinių šventyklomis. Ypač jų sakralinė dvasia jaučiama šiose senųjų Portugalijos, Ispanijos, Prancūzijos, Anglijos, Airijos, Vokietijos ir kitų Europos šalių bibliotekų nuotraukose.

Tęsiame straipsnių ciklą apie legendinį Maiklą Džeksoną, remiantis ilgamečio atlikėjo draugo ir žurnalisto Dž. Rendžio Taraborelio (J. Randy Taraborrelli) parašyta POP karaliaus biografija „Maiklas Džeksonas. Magija. Manija. Visa istorija“. Pripažinimo trūkumas 1988-ųjų sausį Maiklui Džeksonui sukako trisdešimt. Nepaisant rekordus gerinančių parduotų albumų skaičių, populiarumo ir sėkmės, jis pradėjo verkšlenti, jog yra neįvertintas ne tik muzikos industrijos, bet ir visuomenės.

Tęsiame straipsnių ciklą, parašytą remiantis į lietuvių kalbą išversta POP karaliaus biografija - Maiklas Džeksonas. Magija. Manija. Visa istorija, parašytos Maiklo ilgamečio draugo žurnalisto Dž. Rendžio Traborelio (J. Randy Taraborrelli). Maiklas nudega Pirmasis verslo sandoris, kurį 1984 metais reikėjo sutvarkyti Maiklui Džeksonui, – tai nusifilmuoti dviejose bendrovės „Pepsi Cola“ reklamose.

Tęsiame straipsnių ciklą, parašytą remiantis į lietuvių kalbą išversta Maiklo Džeksono draugo, žurnalisto Dž. Rendžio Traborelio (J. Randy Taraborrelli) knyga -  Maiklas Džeksonas. Maginj. Manija. Visa istorija. Pirmoji operacija Nepaisant padarytos pažangos siekiant išsivaduoti iš stiprių brolių ir tėvo gniaužtų, iki 1981 metų Maiklas Džeksonas jautė, jog gyvenimas vis dar tekėjo netinkama vaga.

Kiek džinsų porų privalo turėti kiekvienas vyras? Atsakymas paprastas – mažiausiai dvi. Vieną klasikinę mėlyną, kaip duoklę tikrajam vyriškumui ir savo jaunystei. Antrą ir visas likusias – bet kokią, kaip universalią aprangos detalę, tinkančią bet kuriam gyvenimo atvejui.   Lig šio laiko pasaulyje jau yra pasiūta daugiau nei 2,5 milijardo džinsų porų (kiekvienas amerikietis vidutiniškai turi net septynias poras džinsų). Tai drabužis, kuriam populiarumu negali prilygti joks kitas.

Tęsiame straipsnių ciklą, parašytą remiantis POP karaliaus Maiklo Džeksono biografija, kurią išleido artimas Maiklo draugas, žurnalistas Dž. Rendis Taroborelis (J. Randy Taraborrelli) Augant viešumoje Kritiškai nagrinėjant žmogaus gyvenimą, visada patogu prisiminti praeitį ir apkaltinti ją tuo, kaip susiklostė įvykiai, nors tai ir ne visada teisinga.

Turbūt nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs jo vardo ar matęs jo nepakartojamų šokio judesių. Dievintas ir maišytas su purvais, – jis visiems laikams liks POP muzikos karaliumi.

Pirmoji meilė, pirmasis bučinys, pirmoji naktis naujame bute... Mūsų atmintyje nesuprantamu būdu kaupiasi daugybė prisiminimų. Daugelis atminties galimybių atrodo banalios: gebame įsidėmėti, kad obuoliai yra skanūs, kai kurias judesių sekas atsimename visą gyvenimą (bet tą sugeba ir sraigės!), ir net dalyvaujančiųjų viktorinoje “Kas nori tapti milijonieriumi?” smegenyse vyksta procesai, niekuo nesiskiriantys nuo vykstančiųjų žiurkių, atmintinai išmokstančių kelią per labirintą prie ėdesio, gal...

“Ne tas yra galingas, kuriojo galybė Tik ašarų, kraujo upeliuos braidytų, Kurio galią skelbtų griuvėsių daugybė, Sudegintų turtų, žmonių nužudytų…” V. Kudirka Niekuomet nesustojanti laiko versmė nusineša į nebūtį viską, kas laikina ir nereikšminga. Tačiau jinai nepajėgi išbraukti iš žmonių atminties tų akimirkų, kurios ilgainiui tapo nemirtingumo simboliais, įprasminančiais amžinąją Gėrio ir Blogio kovą.

Kai po Antrojo pasaulinio karo susikūrė Izraelio valstybė, Vakarų katalikai kreipėsi į Izraelio teismą su prašymu pasmerkti Jėzaus laikų Izraelio Sinedriono* sprendimą jį nukryžiuoti. Izraelio teismas prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog to meto Izraelio Sinedrionas nebuvo laisvas savo sprendimuose, kadangi šalis buvo okupuota Romos. Nežinau, ar pagrįstas buvo atmetimas.

Naujausi moksliniai tyrinėjimai atskleidė, kad prancūzai yra patys seniausi Europos gyventojai. Tad nuo šiol jie gali save aukštinti dar labiau. Mokslininkai patvirtino, kad rasti "tikrų prancūzų" pėdsakai yra 1,57 mln. metų senumo. Šiandien Ero slėnyje gyvenančius prancūzus galima laikyti pirmosios emigrantų iš Afrikos bangos, atklydusios į Europą, palikuonimis.

"Neseniai sudaryta komisija išdirbti Šventosios uosto statybos planui..." Skamba aktualiai, tačiau iš tiesų tas "neseniai" - gerokai prieš Antrąjį pasaulinį karą, ir tai yra citata iš 1936 metų balandžio 12 dienos uostamiesčio dienraščio "Vakarai" straipsnio "Naujasis Šventosios uosto istorijos lapas". Paskaičius minėtą straipsnį ir palyginus su tuo, kas apie Šventosios uostą kalbama dabar, susidaro įspūdis, kad per daugiau nei 70 metų iš esmės niekas nepasikeitė.

Širdį sugniaužė baimė. Ledinė, į paniką varanti baimė, apėmė begalinis noras pašokti ir bėgti kur akys veda. Mielai būtų atsidūręs toli toli nuo šios vietos, nuo tų tarškančių geležinių baidyklių, kurios, rodos, bet kurią akimirką galėjo pasisukti ir sutrinti į gabalus saujelę Lietuvos kareivėlių su jų Oerlikonu1 ir 2 senais vokiškais Maksimais2. Tačiau kažkur iš gelmių pakilo pykčio ir neapykantos banga, gėdos jausmas, gėdos dėl apėmusios baimės, dėl sekundei apėmusio silpnumo.

Naujųjų metų išvakarėse TV3 pristato ypatingą žiūrovų pamėgtą muzikinio filmo tęsinį „Palikimas. Kareivio giminės istorija“. Kostiuminėje dramoje pagrindinius vaidmenis atlieka Marijonas Mikutavičius, Mia, Rytis Cicinas, Edmundas Kučinskas, Andrius Rimiškis, „Patruliai“, Egidijus Sipavičius, „Pikaso“, „69 danguje“, Natalija ir Deivydas Zvonkai ir kiti puikiai pažįstami Lietuvos pramogų pasaulio artistai.

Geografija „nebėra neutralus dalykas“ rašo Robert Butler paskutiniame savo „žalios“ rubrikos pranešime. Klimato kaita padarė ją „nauja istorija“ – dinamiškesne ir labiau gąsdinančia ... Ne taip seniai rašytojas ir akademikas Robert Macfarlane radijo eterio metu aptarinėjo savo paskutinę knygą „Laukinės vietos“. Diskusijos viduryje Kembridžo anglų kalbos dėstytojas Macfarlane atvirai prisipažino klausytojams, kad labiau norėtų dirbti universiteto geografijos skyriuje, kadangi ten vyksta realus ...

Tęsiame paslaptingų ir viliojančių seniausių pasaulio miestų sąrašą. Pirmoji straipsnio dalis čia. 10. Beirutas, Libanas Libano sostinė iki šių dienų išlieka svarbiu kultūros, administracijos bei ekonomikos centru. Pirmą sykį miestas paminėtas dar XVa . pr. Kr. senovės Egipto raštuose. Mieste atidengta nemažai romėnų, finikiečių, graikų bei otomanų laikotarpio pastatų griuvėsių.

Keliauti man labai patinka. O štai menu, ypatingai muzika- visai nesidomiu. Ir dar turiu keletą nepaiškinamų baimių, kurios ramiai gyventi visai nepadeda: kelionėje visada bijau, kad dings mano lagaminas, o lėktuvą užgrobs teroristai. Ir dar ilgai nepamiršiu paskutinės mano kelionės namo iš Graikijos- Rodo salos. Rodo sala, ją pamėgusių turistų dar vadinama „saulės ir kačių“ sala. Neveltui: didžiąją  metų dalį ten šviečia saulė, o ant įkaitusių griuvėsių šildosi galybės benamių kačių.

Šie miestai patyrė daug – karus, plėšimus, pakilimus ir nuosmukius. Šiandien kai kurie iš jų sunykę ir beveik nematomi, kiti – tebėra svarbiomis sostinėmis. Ir vieni, ir kiti vilioja tuos, kuriems atostogos reiškia ne deginimąsi prie baseino, bet pažinimą ir istorijos paieškas. Tad kodėl gi neaplankius vieno iš seniausių pasaulio miestų? 20. Varanasi, Indijoje Kairiajame Gango upės krante esantis Varanasi miestas, dar žinomas Benares vardu – šventas tiek budistams, tiek induistams.

Kompanija „Ford“ nusprendė parduoti 5000 archyvinių nuotraukų. Apžiūrėti fotografijas, išsirinkti reikalingą formatą ir užsisakyti pirkinius galima apsilankius tinklalapyje fordimages.com. Pirkėjai šiuose archyvuose gali rasti dar neskelbtų „Ford“ nuotraukų archyvą. „Ford“ patikusią fotografiją pirkėjui gali atspausdinti ant fotopopieriaus ar audinio. Fotografijų kainos prasideda nuo 18 dolerių. Ant fotografinio popieriaus atspaustas 61X46 automobilio atvaizdas kainuotų apie 60 dolerių.

Vasario 12-15 d. „Litexpo“ parodų centre vyksianti jubiliejinė 10-oji Vilniaus knygų mugė bei kartu rengiama Baltijos knygų mugė lankytojus pakvies ne tik susipažinti su leidyklų naujienomis, pabendrauti su pamėgtais lietuvių bei užsienio literatūros autoriais, tačiau kartu primins, kuo šie metai Lietuvai išskirtiniai. PROGRAMA Vasario 12 d., ketvirtadienis, Tūkstantis ir dešimt metų 10:00 Konferencijų salė 5.1 Atidarymas.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Deimantas Narkevičius laikomas vienu labiausiai tarptautinėje vizualiojo meno scenoje žinomų mūsų šalies menininkų. Savo kūrybos objektu jis pasirinko Lietuvos modernizavimą ir sovietinės sąmonės rekonstrukciją, rašo „Lietuvos žinios“. Nacionalinė premija D.Narkevičiui įteikta „už visuomenės ir kultūros problemas analizuojantį medijų meną“. Laureatas sako, kad toks apibūdinimas perdėm abstraktus. Jis kuria videofilmus ir skulptūras.

Šiemet įteikta devintoji filosofijos profesoriaus Stasio Šalkauskio premija. Už tautos kultūros, meno, mokslo ir filosofinės minties turtinimą bei ugdymą premija skirta etnologui, istorikui profesoriui Libertui Klimkai. Gegužės 16-ąją, minint S. Šalkauskio gimtadienį, Lietuvos kultūros fondas ir Šiaulių savivaldybė jo vardo premiją, įsteigtą 1991 metais, įteikė dar vienam laureatui - etnologui Libertui Klimkai.

Sausio viduryje prezidentas Valdas Adamkus, surengęs pasitarimą apie pilietinį ir patriotinį ugdymą, paragino susimąstyti, ar visuomenės patriotizmo stoka netampa grėsme valstybingumui. Istorikas Alfredas Bumblauskas teigė, kad Lietuvoje turėtų keistis kultūrinės ir istorinės atminties modelis. „Pagonybės idealizavimo priešprieša – kitas modelis, pabrėžiantis mūsų tapimą Europos dalimi. O tai įvyko baroko epochoje“, – interviu savaitraščiui „Panorama“ sakė istorikas.