istorija

Dvyliktus metus iš eilės Kernavėje, Pajautos slėnyje ir ant slėnio piliakalnių viršūnių atgimsta eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Kelias dienas čia gyvenimas verda nebe taip, kaip įprastai – XXI amžiuje. Vykstant festivaliui Kernavės piliakalnių takais vaikšto apsiginklavę riteriai, įsikuria amatininkų miestelis, lokenomis ir vyžomis aprengti laksto vaikai.

Mes bučiuojamės siekdami pademonstruoti savo draugiškumą, pradedant rimtą sekso sesiją, tačiau bučiuojame ir išduodami ar pasmerkdami – tai darė ir Judas, tai daro ir italų mafijozai. Tačiau bučinio esmė – tai signalai tarp Jūsų lūpų ir smegenų. Visiškai skirtingi, kai bučiuojasi draugai, meilužiai, tėvai ir vaikai, priešai ir draugai, netgi komandos draugai, įmušus įvartį (tai reta išimtis Vakaruose, kur vyrai praktiškai nebučiuoja kitų vyrų) – tačiau jis ne visada suprantamas teisingai.

Lietuvos valstybė ir Lietuvos tauta, lietuviai plačiąja prasme niekaip nėra susiję nei su holokausto idėjos ideologija nei su jo organizavimu ar vykdymu, Lietuvos situacijos lyginti su Vokietija Antrojo pasaulinio karo metais negalima, sako istorikas Algimantas Kasparavičius.

Lietuvių visuomenė dar nėra pasirengusi ir pernelyg primityviai suvokia Antrojo pasaulinio karo metais vykusį žydų tautos genocidą, tad, bent jau artimiausiu metu, taško šioje temoje padėti nepavyks, mano Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, daktaras Algimantas Kasparavičius. „Carizmo laikais populiarus šūkis „bej žydov spasaj Rossiju” tam tikra prasme dar gana gajus ir šiandieninėje Lietuvoje“, - sako istorikas.

Eidamas 78-uosius metus šeštadienio vakarą mirė prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. A. Brazauskas sirgo limfmazgių ir prostatos vėžiu. Jis mirė savo namuose. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė gilią užuojautą A. Brazausko artimiesiems. Valstybės vadovė pasirašė dekretą dėl Prezidento A. Brazausko laidotuvių komisijos sudarymo.

„Alytaus gido“ skaitytojus praėjusią savaitę sudominusi caro laikų geležinkelio tiltelio istorija tęsiasi. Sveikatos take prie Jazminų turgaus buvusio 111 metų tarnavusio tiltelio nebeliko. Antroji istorijos dalis linksmesnė – visi iki vieno senovinės statybos akmenų bus išsaugoti ir pritaikyti naujojo pėsčiųjų ir dviračių (vietoj „sugriautojo“) tilto statyboje. Istorinio tiltelio ardymo išvakarėse „Alytaus gidas“ kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės kultūros vertybių priežiūros specialistą.

A.Paleckio vadovaujamas SLF viešai pasisakė prieš dabartinių parlamentarų norą cenzūruoti istoriją. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis skelbia: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

Jei pažvelgtume atidžiau, ko gero, išaiškėtų, kad šeimos ir santuokos istorija- tai ne kas kita, kaip vyro ir moters kova dėl valdžios. Nebaigta kova... Prieš tai, kai visuomenė sukūrė šiuolaikinį santuokos įvaizdį, jai teko išgyventi nemažai transformacijų ir reorganizavimų.Pirmasis lyčių santykių tipas- drąsiausios vyriškos erotinės fantazijos įkūnijimas: bet kuri moteris priklausė bet kuriam vyrui. Tokia santykių forma buvo vadinama promiskuitetu.

Antradienį išteisinti nacistinės simbolikos demonstravimu ir platinimu kaltinti klaipėdiečiai ketvirtadienį vėl turėtų grįžti į teismo salę, kur planuojama nagrinėti administracinę bylą dėl pakartotinio jų sulaikymo gegužės pradžioje prie Klaipėdos apylinkės teismo. Nenorėdami, kaip patys teigė, "trukdyti teismo darbui", klaipėdiečiai trečiadienį susirinko prie 1-ojo policijos komisariato (PK) ir jau su naujais plakatais laukė, kol pasirodys pareigūnai bei jų atsiprašys.

Mes gyvename nuodų pasaulyje. Sako, kad galima apsinuodyti ar susirgti, ilgai kas dieną geriant ramunėlių arbatą. Arba numirti, išgėrus per daug vandens, kas neseniai nutiko keliems maratono bėgikams. Kad nuo nuodo iki vaisto - vienas žingsnis, žinojo ir Renesanso laikų žiniuonis Paracelsas. Nenuostabu, jog įvairias nuodų - mirtinų ir ne visai, versijas pasaulio nevidonai arba šiaip smalsuoliai naudojo ir naudos. Nuodai yra pilnaverčiai istorijos įvykių ir netgi meno kūrinių bendraautoriai.

Vilniaus paveikslų galerijoje penktadienį perduoti iš Paryžiaus į Lietuvą parvežti Lietuvos valstybei ir jos diplomatinei tarnybai reikšmingi archyviniai dokumentai ir daiktai iš Baltrušaičių šeimos archyvo.

Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje padažnėjo publikacijų, skirtų netolimai Kaukazo tautų istorijai ir sudėtingiems jų tarpusavio santykiams, kas kartais yra nevienareikšmiškai vertinama pačių išeivių iš Užkaukazės, susiradusių savo antrąją tėvynę svetingoje lietuvių žemėje. Viena vertus, tai  verčia atsiminti skaudžius to meto išgyvenimus, kita vertus – suteikia vilties, kad ir Lietuvos visuomenei pagaliau parūpo tikros tiesos žinojimas.

Šiandien mūsų gyvenime liko nedaug vietų, kur nešvarumai, purvas ar „brudas“ galėtų rasti sau saugią užuovėją. Nes nuolatinis reklamų ir gydytojų įspėjimų dušas mums primena gremžti, plauti, valyti kiekvieną kūno vietelę, biuro ir namų paviršių. Nes mes žinome, kad mikrobų pasalos laukia mūsų kiekvienoje pasaulio vietoje, todėl mūsų kūnai, kaip ir kiekviena aplinkos kertelė turi būti dezinfekuojami ir sterilizuojami.

Lietuvos istorijos instituto darbo grupė  po 6 savaičių istorinio tyrimo jau gali įvardinti ne tik būsimo Žalgirio mūšio maketo kovos scenos detales, bet ir sutarė dėl smulkiausių kareivių aprangos ir ekipuotės stiliaus detalių. Penkių  istorikų darbo grupė, remdamasi įvairiais istoriniais šaltiniais, sudėliojo lemtingos Žalgirio mūšio scenos vaizdą – į kovą grįžę Vytauto vedami pulkai suduoda lemiamą smūgį Vokiečių ordinui.

Kodėl britų rašytojo ir gydytojo Artūro Konano Doilio sukurtas Šerlokas Holmsas iki šiol toks populiarus? Regis, atsakymas elementarus: garsusis detektyvas gynė nuskriaustuosius, ieškojo piktadarių ir stengėsi užbėgti už akių nusikaltimams. Bet ar tiesa visada būna elementari? Seras Artūras A.Konanas Doilis gyveno ir kūrė antrojoje XIX a. pusėje - XX a. pradžioje. Dabar žinomas kaip seras A.Konanas Doilis - šis vardas jam suteiktas už nuopelnus Didžiajai Britanijai.

Socialinės atskirties mažinimas, pagalbos centrai, galybė nevyriausybinių organizacijų, socialiniai darbuotojai. Visos šios priemonės ir išleidžiami milijonai litų skirti tam, kad būtų kovojama su skurdu, socialine nelygybe ir padėtų tiems žmonėms, kurie jau patys nebegali pasirūpinti savimi. Ko verti visi planai ir gražūs žodžiai, parodė nelaimė Subačiaus miestelyje, kai 66-erių metų moteris į Panevėžio ligoninės reanimacijos skyrių buvo pristatyta pūvanti, bet dar gyva.

Gamta bunda, medžiai sužaliuoja, pievose pražysta gėlės, pagerėja žmonių nuotaika ir atsiranda noras vis daugiau šypsotis. Visa tai asocijuojasi su pavasariu. Viena pagrindinių pavasario švenčių yra Šv. Velykos. Ši šventė neturi pastovios datos. Velykos kasmet švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio. Dažnam Šv. Velykos asocijuojasi su margučiais, jų ridenimu bei linksmybėmis.

Antrojo pasaulinio karo metais tūkstančius Vengrijos žydų nuo mirties išgelbėjęs Švedijos diplomatas Raoulis Wallenbergas, sprendžiant iš naujausių istorinių duomenų, gyveno ilgiau, nei oficialiai tvirtino jį įkalinusios Sovietų Sąjungos oficialieji atstovai. Apie tai, remdamasis naujausiais istoriniais duomenimis, pranešė Švedijos žurnalas „Fokus“. Kai Sovietų kariuomenė 1945 m. sausio 17 d. įžengė į Budapeštą, R. Wallenbergas buvo suimtas ir išvežtas į Maskvą.

Lietuvos Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius teigiamai vertina Rusijos Premjero Vladimiro Putino ketinimus balandžio 4-ąją drauge su Lenkijos Premjeru Donaldu Tusku (Donald Tusk) pagerbti Katynės memorialo aukas ir padėti gėlių ant nužudytųjų kapų. "Tokie faktai teikia vilties, kad Rusija peržiūrės savo vertinimus ir dėl tragiškų Sausio 13-osios įvykių Lietuvoje. Norime kitokio požiūrio į mūsų laisvės kovų istoriją.

Netikėkite kalbomis, kad šiais laikais žmonija neatleistinai ištvirko. Istorija liudija visai ką kitą. XVIII a. tapo madinga Europos pirčių baseinuose įsitaisyti galingų srovių - panašių į tas, kurios trykšta šiuolaikinėse sūkurinėse voniose. Iš likusių įrašų matyti, kad tas sroves pamėgo gausybė moterų. Puritoniškoje XIX a. Didžiojoje Britanijoje moterims, kurios skundėsi seksualinėmis fantazijomis, gausiomis išskyromis bei sunkumu dubens srityje, buvo nustatoma isterija.

Portalo „Balsas.lt" vyriausiasis redaktorius Arūnas Brazauskas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Morta Vidūnaitė ir Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, istorikas Ramūnas Trimakas aiškinosi santykius su sovietine praeitimi ir ieškojo gerų santykių su Rusija prielaidų. Video pokalbis – straipsnio pabaigoje Po straipsnio portale „Balsas.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius teigia, kad per susitikimą su Rusijos Premjeru Vladimiru Putinu kels ir okupacinės žalos atlyginimo klausimą. Anot jo, šį klausimą kelti leidžia ir tai, kad Rusija objektyviau pradeda žiūrėti į istoriją. "Manau, kad bus paliesti visi tarpusavio santykiams svarbūs klausimai - tiek energetikos, tiek ekonomikos, tiek ir požiūrio į istoriją.

Kruvini etniniai konfliktai dažniausiai ilgam įstumia į skirtingų tiesų apkasus ne vieną į jų verpetus patekusių tautų kartą. Dvidešimties metų senumo įvykiai Kaukaze yra iš tokių. Prieš kurį laiką „Balsas.lt“ aprašė Azerbaidžaniečių bendruomenės surengtą įvykių minėjimą. Dabar skelbiame kitokį požiūrį.

Po Miuncheno susitarimo nei viena Vokietijos kaimynė nebegalėjo jaustis saugi. Nepaisant Lietuvos Respublikos siekių neaštrinti santykių, Vokietijos požiūris į Klaipėdos klausimą ir nedraugiška, netgi priešiška veikla Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte kėlė nuolatinę įtampą ir galų gale baigėsi ultimatumu.

Nors formaliai prostitucija draudžiama Japonijoje nuo 1950 metų, pramogų industrija suaugusiems neįsivaizduojama be to amato profesionalių moterų. Pirmiausiai tai – geišos. Kitaip tariant, svečių linksminimo specialistės. Bet ne šokiais ir dainomis, o įdomiu ir intelektualiu bendravimu. Suprantama, daugiausiai intymiomis gyvenimo temomis. Geišos viliojimo objektas – kimono. Kai geiša linkteli į priekį ir apnuoginamas kaklas, japonų vyrams užverda kraujas.

Kruvini etniniai konfliktai dažniausiai ilgam įstumia į skirtingų tiesų apkasus ne vieną į jų verpetus patekusių tautų kartą. Dvidešimties metų senumo įvykiai Kaukaze yra iš tokių. Prieš kurį laiką „Balsas.lt“ aprašė Azerbaidžaniečių bendruomenės surengtą įvykių minėjimą. Dabar skelbiame kitokį požiūrį.

Pirma dalis Jeigu palygintume skaičius, Lenkijos kariuomenė taikos metu šiek tiek daugiau nei 10 kartų didesnė už Lietuvos. Tačiau karo veiksmų eigai ir baigčiai svarbu ne tik kariuomenės dydis. Netgi labai didelė kariuomenė tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku gali nesugebėti sukaupti pakankamai jėgų. 1937 metais karinės minties periodiniame leidinyje Mūsų žinynas, Nr. 11, buvo išspausdintas generalinio štabo majoro Bulvičiaus straipsnis Kariuomenės mokymo reikalu.

1938 metų kovo 11 dieną  prie Lietuvos-Lenkijos administracinės linijos įvykęs ginkluotas incidentas pažymėjo pradžią Lietuvos Respublikai pražūtingų įvykių, pasibaigusių visiška šalies okupacija. Lenkijos vyriausybė, pasinaudojusi eiliniu pasienio incidentu, kovo 17 paskelbė ultimatumą. Politinė valstybės valdžia, vengdama šalies įtraukimo į karo veiksmus ir kovo 19 priimdama Lenkijos ultimatumą, patyrė pirmą skaudų išorės smūgį savo moraliniam autoritetui.

„Eikite ir dauginkitės“, – kadaise sakė Dievas, išvarydamas į pasaulį pirmuosius žmones. Tačiau Viešpats nepasakė, kaip ir kam reikia daugintis. Jau tada, kaip ir dabar, daugelis Žemėje gyvenančių organizmų dauginosi be sekso – ir neatrodo, kad tai jiems nepatiktų. Jie negaišta brangaus laiko meilikavimui savo partneriui, nesprendžia bereikalingų nesusipratimų.

Man patiko kolegos Giedriaus Kiaulakio straipsnis apie Radvilų palikimą. Patiko, nes yra informatyvus ir neblogai intelektualiai mankština bei neveda banalių pasakų apie istoriją keliais. Tik štai kai kurios analogijos visgi glumina: „Tenka klanus formuoti kitais pagrindais – kartu medžiojant, studijuojant, ištvirkaujant, vagiant ir pan. Taip susiformuoja galios centrai, kuriuos galima tik kaip nors sąlyginai įvardinti.

Praėjusią vasarą vyko iškilmingas Radvilų giminės atstovų palaikų perlaidojimas. Šia proga, suprantama, buvo išsakyta nemažai pagiriamųjų žodžių šių didikų atžvilgiu. Kai kuriais atvejais su panegirikomis buvo perlenkta, procesą įvardijant, kaip „nykštukai didžiavyrių laidotuvėse“ ar panašiai, tokiu būdu duodant suprasti, kad Radvilos buvo pasišventę Lietuvos didybės kūrėjai, su kuriais mums, šiuolaikiniams menkystoms, nėra ko ir lygintis.

Tomas Čyvas užima vadinamąją moralinę poziciją, diskutuodamas apie sovietinę praeitį, bet dažnai tokia pozicija yra rizikinga, nes jai trūksta objektyvumo, ir joje gali slypėti veidmainystė. Sovietinė praeitis dėl represijų, persekiojimų ir kitų blogybių nemažai lietuvių yra vis dar yra itin skaudi. Todėl suprantama, kad diskutuojant apie ją, neretai trūksta elementaraus sveiku protu paremto kritiškumo ir sąžiningumo.

Visiems žinomas portalas Yahoo.com ėmė ir paskaičiavo, kas įvyko internete per penkiolika metų: - 1995 metais pasaulyje buvo užregistruota 18.000 interneto puslapių. Dabar šis skaičius jau pasiekė 200 milijonų. - Interneto vartotojų skaičius išaugo nuo 10.000 (0,33% pasaulio populiacijos) iki 1,6 milijardo (25% pasaulio populiacijos). Kitus interneto „skaičiukus“ galite rasti čia.

Istorikai primena 5 dalykus, kurių (galbūt) nežinojote apie „Titaniką“. Pavyzdžiui, laive gelbėjimosi valčių buvo daugiau nei reikalauta. Tai nebuvo paskutinė didelė laivo katastrofa, šis įvykis nebuvo ir labai geopolitiškai svarbus (pavyzdžiui, po 3 metų, kai Vokietijos povandeninis laivas nuskandino „Lusitania“, Jungtinės Valstijos pradėjo kariauti Pirmajame pasauliniame kare).   Tačiau beveik prieš 100 metų Šiaurės Atlante nuskendusio „Titaniko“ istorija labai tiko žiniasklaidai ir š...

XX amžiuje didžiausiai potvyniai Vilniuje buvo 1922, 1925, 1931, 1934, 1940, 1942, 1946, 1947, 1951, 1956 ir 1958 metais. Tačiausiai daugiausiai žalos miestui buvo padaryta per 1931-ųjų metų potvynį - balandžio 26 dieną upės lygis pakilo net 8 metrus.

Pristatymas, kurį anonsavau, įvyko. Salėje žmonių buvo sausakimša. Renginys vyko rusų kalba ir be vertimo, kas buvo nedidelė klaida – dalis jaunų žmonių sakė nesupratę.  Politikų buvo keletas. Aukščiausias pagal rangą – konservatorius, istorikas, Seimo nacionaloinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas  Arvydas Anušauskas.

Mokykloje mokytoja bara mažylį. - Tai labai blogas žodis! Kur tu jį girdėjai? - Mano tėtė taip sako. - Nedrįsk daugiau jo kartoti. Tu net nežinai jo reikšmės! - Ot ir žinau! Tai reiškia, kad mašina neužsiveda. Pripažinkim, vieni mandagesni kiti leidžia sau grubiau kalbėti, bet stuktelėjus alkūne į smailų kampą retas apsieina tik aiktelėjimu ir tyliai arba garsiai išsprūsta kalbos pipirais ir druska vadinami keiksmažodžiai.

Rytoj Vilniaus knygų mugėje rusų istorikas Markas Soloninas pristatys lietuvišką knygos "Birželio 22-oji. Katastrofos anatomija" leidimą (leidykla "Briedis"). Šis veikalas svarbus Lietuvai, nes skatina dar kartą atsigręžti į svarbų istorijos tarpsnį, kuris baigėsi mūsų valstybės išbraukimu iš žemėlapio dešimtmečiams. “Lietuvos žinios”, taupydamos vietą, paskelbė sutrumpintą interviu variantą, tad skelbiu jį pilną.

Knygynus po truputį pasiekia knyga, kurioje analizuojama - kodėl (ir kodėl būtent taip?) prasidėjo Vokietijos ir SSRS karas? Paskaitą skaitys ir į auditorijos klausimus atsakinės Markas Soloninas - istorikas, knygų "22 июня. Анатомия катастрофы" (lietuviškai pasirodžiusi šiomis dienomis), "23 июня -- день М", "25 июня: глупость или агрессия?" autorius, šiuolaikinės Rusijos disidentas.

Jeigu vienu sakiniu, trumpai, reikėtų apibūdinti Vasario 16-ąją, tai drąsiai galėčiau konstatuoti, jog tai buvo pats sėkmingiausias lietuvių politinis projektas per visą XX-ąjį amžių. O galbūt ir per visus moderniuosius laikus. Tiesa, toks pastebėjimas dar nereiškia, jog lietuvių tautos kelias į Vasario 16-ąją buvo trumpas, lengvas ar paprastas.

Šiandien pabūsiu egoistė ir sukursiu rašliavą apie save. Turbūt kiekvienam iš mūsų, vargšų studentų, kada nors yra tekę susidurti su pabaisomis kontrolieriais. Taigi, šiandien buvo mano diena! Kad būtų įdomiau papasakosiu jums, mielieji, priešistorę. Ogi turėjau šį savaitgalį klasės susitikimą. Viskas būtų puiku: visi seniai nesimatę, pasiilgę vieni kitų ir mokyklos laikų. Taigi, gražu, linksma, įdomu - visi patenkinti.

Iš anksto pasakyti, reikia ar nereikia prezidentei Daliai Grybauskaitei vykti į Maskvą minėti Pergalės dienos būtų viduramžiška, primintų tarsi pasenusį požiūrį į maldas.

Artimiausiomis dienomis nuo spaustuvės konvejerių į knygynus atkeliaus ir artėjančioje knygų mugėje bus oficialiai pristatytas istoriko Marko Solonino knygos „Birželio 22-oji. Katastrofos anatomija“ lietuviškasis leidimas. Dalyvauti parodoje ir pristatyme ketina ir pats knygos autorius. Šis veikalas svarbus Lietuvai tuo, kad skatina dar kartą atsigręžti į istorijos tarpsnį, kuris baigėsi keliais dešimtmečiais trukusiu jos išbraukimu iš žemėlapio.

Šios istorinėms Vakarų šalių bibliotekoms skirtos knygos iliustracijos patvirtina, kad bibliotekos ne be reikalo vadinamos žinių šventyklomis. Ypač jų sakralinė dvasia jaučiama šiose senųjų Portugalijos, Ispanijos, Prancūzijos, Anglijos, Airijos, Vokietijos ir kitų Europos šalių bibliotekų nuotraukose.

Tęsiame straipsnių ciklą apie legendinį Maiklą Džeksoną, remiantis ilgamečio atlikėjo draugo ir žurnalisto Dž. Rendžio Taraborelio (J. Randy Taraborrelli) parašyta POP karaliaus biografija „Maiklas Džeksonas. Magija. Manija. Visa istorija“. Pripažinimo trūkumas 1988-ųjų sausį Maiklui Džeksonui sukako trisdešimt. Nepaisant rekordus gerinančių parduotų albumų skaičių, populiarumo ir sėkmės, jis pradėjo verkšlenti, jog yra neįvertintas ne tik muzikos industrijos, bet ir visuomenės.

Tęsiame straipsnių ciklą, parašytą remiantis į lietuvių kalbą išversta POP karaliaus biografija - Maiklas Džeksonas. Magija. Manija. Visa istorija, parašytos Maiklo ilgamečio draugo žurnalisto Dž. Rendžio Traborelio (J. Randy Taraborrelli). Maiklas nudega Pirmasis verslo sandoris, kurį 1984 metais reikėjo sutvarkyti Maiklui Džeksonui, – tai nusifilmuoti dviejose bendrovės „Pepsi Cola“ reklamose.

Tęsiame straipsnių ciklą, parašytą remiantis į lietuvių kalbą išversta Maiklo Džeksono draugo, žurnalisto Dž. Rendžio Traborelio (J. Randy Taraborrelli) knyga -  Maiklas Džeksonas. Maginj. Manija. Visa istorija. Pirmoji operacija Nepaisant padarytos pažangos siekiant išsivaduoti iš stiprių brolių ir tėvo gniaužtų, iki 1981 metų Maiklas Džeksonas jautė, jog gyvenimas vis dar tekėjo netinkama vaga.

Kiek džinsų porų privalo turėti kiekvienas vyras? Atsakymas paprastas – mažiausiai dvi. Vieną klasikinę mėlyną, kaip duoklę tikrajam vyriškumui ir savo jaunystei. Antrą ir visas likusias – bet kokią, kaip universalią aprangos detalę, tinkančią bet kuriam gyvenimo atvejui.   Lig šio laiko pasaulyje jau yra pasiūta daugiau nei 2,5 milijardo džinsų porų (kiekvienas amerikietis vidutiniškai turi net septynias poras džinsų). Tai drabužis, kuriam populiarumu negali prilygti joks kitas.

Tęsiame straipsnių ciklą, parašytą remiantis POP karaliaus Maiklo Džeksono biografija, kurią išleido artimas Maiklo draugas, žurnalistas Dž. Rendis Taroborelis (J. Randy Taraborrelli) Augant viešumoje Kritiškai nagrinėjant žmogaus gyvenimą, visada patogu prisiminti praeitį ir apkaltinti ją tuo, kaip susiklostė įvykiai, nors tai ir ne visada teisinga.