istorija

Judri ir žingeidi, teatro ir choro dalyvė, šokėja – tai Edita (35m.) vaikystėje. Sunki liga viską pakeitė, bet mergaitė gebėjo sau pasakyti: „negaliu nuvilti artimųjų“. Ji nežinojo trafaretinių žodžių „priimti gyvenimo iššūkius“, „ieškoti galimybių“. Tik svajojo, mokėsi, priėmė kitų pagalbą – kad po to padėtų kitiems. Edita sako, jog draugai nė nepastebi jos negalios, o jei pastebi, kiek susigėdę dėl savo tuščių niurzgėjimų, tarsteli: „Esi mums pavyzdys.

Jei manote, kad iliustracijoje matote klasikinį „Porsche“ modelį 911, tuomet suklydote. Tai „RUF CTR Yellowbird“, greičiausias praėjusio amžiaus 80-ųjų metų superautomobilis. „Porsche 911“ šalia jo- tai tik dailus ir greitas žaisliukas turčiams. „RUF CTR Yellowbird“ garsėjo fantastiškomis dinaminėmis savybėmis ir itin dideliais reikalavimas vairuotojo kompetencijai.

Kvepalai – dabar nieko nebestebinantis dalykas ir kone kiekvieno asmens kasdienio gyvenimo palydovas. Tačiau ar juos naudojantieji yra bent kartą susimąstę, iš kur tokie kvapai apskritai atsirado bei kaip teisingai jais naudotis? Visų pirma, galima pradėti nuo kvepalų atsiradimo istorijos. Pats žodis „perfume“ yra kilęs iš lotynų kalbos pasakymo „per fume“, reiškiančio „per dūmus“. Tai siejasi su žolių deginimą religinių apeigų metu senaisiais laikais.

Jeigu naktį pabudusio žmogaus paklaustų, kas buvo garsiausias visų laikų meilužis, šis net nedvejodamas ištartų Kazanovos vardą. Net praėjus keliems šimtams metų po didžiojo moterų suvedžiotojo mirties, legendos apie jo gyvenimą gyvos ir vis dar labai įdomios – kuriami filmai, statomi spektakliai, apie tai rašomos knygos. Negana to, šis skambus vardas tapo bendriniu, apibūdinančiu dažnai partneres keičiančius ir lengvus bei trumpalaikius meilės nuotykius vertinančius vyrus.

Mūsų laisvė prasidėjo ten, kur baigėsi baimė, ilgus dešimtmečius kausčiusi žmonių sąmonę. Per tuos priespaudos dešimtmečius sovietinis okupantas visaip stengėsi sunaikinti pavergtos lietuvių tautos istoriją, paversdamas ją komunistinei sistemai naudingų dogmų rinkiniu. Tačiau tame rinkinyje buvo daug silpnų vietų, kurios ir sužlugdė tą sistemą.

Šiuolaikinės Lietuvos politinis elitas, lyg nepasimokęs iš praeities klaidų, yra gana „ūkininkiškai“ įsitikinęs, kad geopolitinį šalies saugumą geriausiai gali užtikrinti šiuo metu stipriausia karinė–politinė jėga pasaulyje, pažymi kai kurie istorikai, ir vadina tai tam tikru paauglių mentalitetu: jei vaikėzas kieme yra stipriausias, tai prie jo ir reikia glaustis. „1939–1940 m. Europoje tokia stipriausia jėga buvo nacistinė Vokietija.

Artėjanti rugpjūčio 23 diena, kai prisimenamas Molotovo ir Ribbentropo sandėris, padalijęs Europą tarp dviejų režimų, lieka skaudi data mūsų tautai. Kolektyvinė atmintis saugo šią dieną kaip blogio, užklupusio jauną Lietuvos valstybę, pradžią. Tai savotiškas atskaitos taškas, kuris lėmė pačius skaudžiausius padarinius (juos jaučiame iki šiol) mūsų kraštui. Nors jau dvidešimt metų esame atkūrę savo valstybingumą, tačiau rugpjūčio 23-ioji vis minima.

Užuot kalbėjus apie žydšaudžių sąrašus, derėtų kurti žuvusiųjų Antrajame pasauliniame kare duomenų bazę, - mano žurnalistas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro bendradarbis Ričardas Čekutis. Daug metų Antrojo pasaulinio karo istoriją tyrinėjantis specialistas nesutinka su viešojoje erdvėje pasigirdusiais svarstymais, esą Lietuva pernelyg mažai dėmesio skiria holokausto aukoms atminti ir ragina baigti kalbas apie lietuvius, žudžiusius žydus.

Nesu išskirtinis ir vienintelis žmogus planetoje, patyręs meilę. Bet man ji buvo išskirtinė: visiškai kitokia negu mokykliniai įsimylėjimai ir juo labiau nepanaši į melodramų scenarijus. Mes susipažinome viename draugų vakarėlyje.

Papročiai, vertybės bei etiketo principai, įprasti vieniems, kitos kultūros žmonėms dažnai likea nesuprantamais ar šypseną keliančiais dalykais. O kas smagiausio etiketo sferoje buvo sumanyta žvelgiant į praeitį? 1. XIX amžiaus Didžiosios Britanijos karinio jūrų laivyno jūreiviams buvo draudžiama valgyti šakutėmis, nes jos buvo laikomos „bobišku įrankiu“. 2. Sovietiniai ir Rusijos kosmonautai prieš kiekvieną skrydį privalo nusišlapinti ant autobuso, vežančio juos į pakilimo aikštelę, rato.

Lenkai brangina savo šalies istoriją ir ja didžiuojasi. Šanchajuje (Kinija) vykstančioje pasaulinėje parodoje EXPO-2010 Lenkijos paviljono lankytojai gali pamatyti šį animacinį filmą, kuriame 1000 metų Lenkijos istorija „suspausta“ į 8 minutes.

Regis, mūsų laikais daug metų kartu nugyvenę sutuoktiniai greitai taps retenybe − deja, skyrybos jau tapo kasdieniu reiškiniu. Žinoma, nutraukti nenusisekusią santuoką buvo galima visais laikais, kartais net gana keistais būdais. Pabučiavo ir išvijo Viename Anglijos mieste egzistavo įdomus paprotys. Žmogui, kuris atėjęs į bažnyčią ir padėjęs ranką ant Biblijos prisiekdavo, kad per metus nė karto nepasigailėjo susituokęs, miesto valdžia kaip dovaną įteikdavo didžiulį kumpį.

Jeigu žmogus galėtų suskaičiuoti, kiek kartų per gyvenimą bučiavosi, rezultatas pritrenktų. Juk bučiniai - labai svarbi ne tik intymių santykių, bet ir bendravimo dalis. Ar kas nors uždavė sau klausimą: „Kas yra bučinys? Kokia jo kilmė? Ir išvis - kodėl bučiuotis taip malonu?“ Kas sugalvojo? Kadaise italas Lambrozo pasiūlė teoriją, kad bučinys atsirado Ugnies žemėje. Neva tenykščiai gyventojai neturėjo jokių rakandų ar indų vandeniui.

Rašome jums reaguodami į jūsų internetiniame portale www.balsas.lt, 2010 m. liepos 23 d. pasirodžiusį p. Arnoldo Aleksandravičiaus straipsnį „Ar Izraelio kariai atiduos pagarbą lietuvių partizanų vadams?“ Šiame straipsnyje pateikti faktai visiškai prasilenkia su tikrove, o pateikta informacija akivaizdžiai rodo antiizraelietišką ir antižydišką nusisitatymą. Tokia publikacija užtraukia gėdą internetiniam portalui ir straipsnio autoriui.

Įvykusi seksualinė revoliucija, po kurios pagaliau leista plačiau kalbėti apie seksą, sudarė sąlygas kitoms mini seksualinėms revoliucijoms, kurios, atrodo, vyksta nuolat. Mylėjimosi būdai tampa vis įmantresni, seksualinių partnerių skaičius auga, moralės kriterijai kinta.

Balti berankoviai marškinėliai nelabai gynė nuo kaitros ir dar mažiau – nuo vabzdžių. Justės pasivaikščiojimas paupiu pradėjo varyti iš proto ne tik ją pačią, bet ir iš paskos besivelkantį Donatą. Nevertėjo jam garsiai stebėtis nuo šilumos susitraukiančiomis suknelėmis, oi nevertėjo. Vien kruopų ir salotų dieta įkyri tą pačią akimirką, kai būna paskelbta. Suolelis pasitaiko pačiu laiku. Kaip ir dera susipykusioms poroms, abu prisėda priešingose jo pusėse.

Dažai, svastikos ir rūdys - pagrindinės Žaliojo tilto skulptūrų „puošmenos". Tačiau Vilniaus valdžia neskuba tvarkyti vis prastesnės būklės paminklų, rašo „Vilniaus diena". Viena iš skulptūrų prieš tris savaites apipilta raudonais dažais. Vandalai po kurio laiko nuo skulptūros postamento nulupo lentelę, kurioje rašoma, jog skulptūra - saugomas paveldo objektas. Tris savaites dažus plovė tik lietus, už skulptūras atsakinga sostinės savivaldybė priemonių nesiėmė.

Buvo 2000 m. rugsėjis. Man tada buvo 18. Kadangi pabaigiau 12 klasių ir įstojau į KTU, teko persikelti iš gimtojo kaimo į didmiestį – Kauną. Buvau gana kuklus, ramus, prisirišęs prie savo gimtojo krašto aplinkos ir palikti tėvų namus tikrai nebuvo lengva. Net neįsivaizdavau, kas manęs laukia šiame nepažįstamame mieste. Kadangi nebuvau iš pasiturinčios šeimos, nors ir nelabai norėjau, teko keltis į studentų bendrabutį. Kaip vėliau supratau, ten manęs laukė daug malonių nuotykių.

Valstybinės ir istorinės šventės rodo tautos charakterį. Ar tik nebus taip, kad vidutinio lietuvio politinį mentalitetą galima nusakyti pagal populiarios knygos – Adolfo Šapokos „Lietuvos istorijos“ – turinį? Apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių galybę ten prirašyta daug, apie Lietuvą ištikusias nelaimes – irgi nemažai, o apie demokratinės respublikos laikotarpį nuo 1920-ųjų Steigiamojo Seimo iki 1926-ųjų perversmo – ne kažin kiek.

Buvo eilinė diena. Niekas nepaneigs. Ir vaikinas, atrodė, visai eilinis. Nieko ypatingo. Bet sugebėjo paversti dieną viena iš įsimintiniausių mano gyvenime. Pirmą dieną susipažinome, antrą dieną nustojome būti pažįstami. Ne dėl mano užgaidų, kaprizų ar pasikėlimo, o dėl jo įspūdingų gebėjimų žaloti. Nusprendžiau, kad pavojinga būti su juo. Bet kartais pagalvoju, kad jis buvo mano pirmoji meilė. Turbūt ir įsimylėjau jo tą žalojantį išskirtinumą.

Laukiu kol užsidegs žalia šviesoforo šviesa, nerūpestingai braukdama ranka per plaukus pasuku galvą į dešinę. Bach! Į mane žiūri taip pažįstamos akys, besišypsančios akys. Šypteliu jam atgal, nors pati jaučiu kaip nuraustu. Jis duoda ženklą sekti paskui, aš visų pykčiui, palydima signalų rikiuojuosi į kitą juostą. Važiuojam ilgai, stengiuosi nepamesti Jo iš akių. Įsukam į Maximos aikštelę. „Originalu“,- šmėsteli mintis. Neskubu lipti iš automobilio.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad tvarkant kelius ir juos asfaltuojant, dažnai yra neleistinai žalojami pakelėse augantys medžiai. Įrengdami kelio sankasas Radviliškio rajone Vabalių kaime kelininkai sužalojo senuosius ąžuolus, kurie dar mena 1863 metų sukilimo laikus. Kelio Švenčionys – Adutiškis ruože neleistinai atidengtos šimtamečių liepų šaknys.

Kubilą su vinimi akylai stebi Vincas Kudirka.   Manau, kad tas vinis prieš kubilo varpymą reikėjo parduoti kalikams – pvz., po 20 ct už vinį. Nors kalikai mieliau būtų gavę už darbą tiek ir dar daugiau. Vis dėlto, pardavinėjant vinis, už gautus pinigus būtų galima pirkti naujų vinių ir kubilų, arba užsiimti labdara – pvz., pavaišinti sriuba kelis benamius. Mintis apie prekybą vinimis man kilo prisiminus vieną istorinį faktą.

Kaip keitėsi bendrovės „Apple“' kompiuteriai per 30 metų, galima pamatyti šioje 2 minučių videoapžvalgoje. Pasakojimas apie jų evoliuciją remiasi „Apple“ muziejaus eksponatais.

Niekada nemėgau mokyklinių renginių, kuriuose turėjau dalyvauti priverstinai. Ir tąsyk režisierės paprašiau kuo trumpesnio ir be jokių žodžių vaidmens. Jau iš anksto buvo matyti, kad spektaklėliui gresia krachas, tad norėjau ten rodytis kuo mažiau. Režisierė man paskyrė deivės Atėnės vaidmenį: apsimuturiavusi paklode minutę pastoviu scenoje, paskui kažkokie marsiečiai užkemša man burną, suriša rankas ir išneša per salę žiūrovams virš galvų. Paprasta.

Tai turėjo būti tik eilinė apžiūra ginekologo kabinete... Gana dažnokai tenka apsilankyti pas savo ginekologę. Kaip moteriai, kuri gyvena aktyvų seksualinį gyvenimą, dar be vyro retsykiais turi vieną ar kitą meilužį, man tokie dažnesni vizitai tik suteikia didesnį saugumo jausmą. Na ir šiaip visokie peršalimai, buvimas pirtyse, baseinuose ir pan., dažnai neigiamai atsiliepia  mano jautriems moteriškiems organams... Taigi.

Su vaikinu tuomet draugavau jau pusmetį. Linksmai atšventę Valentino dieną kavinukėje, pratęsti nutarėme brangiausiojo namuose. Nesu patyrusi vyrų viliokė, bet ir nesu naivi šešiolikmetė, daugmaž žinau, kaip gundyti vyrą ir kaip nustebinti  per įsimylėjėlių dieną. Palikusi jį kambaryje, pati nulėkiau į jo viengungišką vonią ruoštis puoštis vilionėms. Žinoma, kokios gi vilionės be seksualių nėriniuotų apatinių. Įsispraudžiau į dailius naujus apatinius.

Dvyliktus metus iš eilės Kernavėje, Pajautos slėnyje ir ant slėnio piliakalnių viršūnių atgimsta eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Kelias dienas čia gyvenimas verda nebe taip, kaip įprastai – XXI amžiuje. Vykstant festivaliui Kernavės piliakalnių takais vaikšto apsiginklavę riteriai, įsikuria amatininkų miestelis, lokenomis ir vyžomis aprengti laksto vaikai.

Mes bučiuojamės siekdami pademonstruoti savo draugiškumą, pradedant rimtą sekso sesiją, tačiau bučiuojame ir išduodami ar pasmerkdami – tai darė ir Judas, tai daro ir italų mafijozai. Tačiau bučinio esmė – tai signalai tarp Jūsų lūpų ir smegenų. Visiškai skirtingi, kai bučiuojasi draugai, meilužiai, tėvai ir vaikai, priešai ir draugai, netgi komandos draugai, įmušus įvartį (tai reta išimtis Vakaruose, kur vyrai praktiškai nebučiuoja kitų vyrų) – tačiau jis ne visada suprantamas teisingai.

Lietuvos valstybė ir Lietuvos tauta, lietuviai plačiąja prasme niekaip nėra susiję nei su holokausto idėjos ideologija nei su jo organizavimu ar vykdymu, Lietuvos situacijos lyginti su Vokietija Antrojo pasaulinio karo metais negalima, sako istorikas Algimantas Kasparavičius.

Lietuvių visuomenė dar nėra pasirengusi ir pernelyg primityviai suvokia Antrojo pasaulinio karo metais vykusį žydų tautos genocidą, tad, bent jau artimiausiu metu, taško šioje temoje padėti nepavyks, mano Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, daktaras Algimantas Kasparavičius. „Carizmo laikais populiarus šūkis „bej žydov spasaj Rossiju” tam tikra prasme dar gana gajus ir šiandieninėje Lietuvoje“, - sako istorikas.

Eidamas 78-uosius metus šeštadienio vakarą mirė prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. A. Brazauskas sirgo limfmazgių ir prostatos vėžiu. Jis mirė savo namuose. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė gilią užuojautą A. Brazausko artimiesiems. Valstybės vadovė pasirašė dekretą dėl Prezidento A. Brazausko laidotuvių komisijos sudarymo.

„Alytaus gido“ skaitytojus praėjusią savaitę sudominusi caro laikų geležinkelio tiltelio istorija tęsiasi. Sveikatos take prie Jazminų turgaus buvusio 111 metų tarnavusio tiltelio nebeliko. Antroji istorijos dalis linksmesnė – visi iki vieno senovinės statybos akmenų bus išsaugoti ir pritaikyti naujojo pėsčiųjų ir dviračių (vietoj „sugriautojo“) tilto statyboje. Istorinio tiltelio ardymo išvakarėse „Alytaus gidas“ kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės kultūros vertybių priežiūros specialistą.

A.Paleckio vadovaujamas SLF viešai pasisakė prieš dabartinių parlamentarų norą cenzūruoti istoriją. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis skelbia: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

Jei pažvelgtume atidžiau, ko gero, išaiškėtų, kad šeimos ir santuokos istorija- tai ne kas kita, kaip vyro ir moters kova dėl valdžios. Nebaigta kova... Prieš tai, kai visuomenė sukūrė šiuolaikinį santuokos įvaizdį, jai teko išgyventi nemažai transformacijų ir reorganizavimų.Pirmasis lyčių santykių tipas- drąsiausios vyriškos erotinės fantazijos įkūnijimas: bet kuri moteris priklausė bet kuriam vyrui. Tokia santykių forma buvo vadinama promiskuitetu.

Antradienį išteisinti nacistinės simbolikos demonstravimu ir platinimu kaltinti klaipėdiečiai ketvirtadienį vėl turėtų grįžti į teismo salę, kur planuojama nagrinėti administracinę bylą dėl pakartotinio jų sulaikymo gegužės pradžioje prie Klaipėdos apylinkės teismo. Nenorėdami, kaip patys teigė, "trukdyti teismo darbui", klaipėdiečiai trečiadienį susirinko prie 1-ojo policijos komisariato (PK) ir jau su naujais plakatais laukė, kol pasirodys pareigūnai bei jų atsiprašys.

Mes gyvename nuodų pasaulyje. Sako, kad galima apsinuodyti ar susirgti, ilgai kas dieną geriant ramunėlių arbatą. Arba numirti, išgėrus per daug vandens, kas neseniai nutiko keliems maratono bėgikams. Kad nuo nuodo iki vaisto - vienas žingsnis, žinojo ir Renesanso laikų žiniuonis Paracelsas. Nenuostabu, jog įvairias nuodų - mirtinų ir ne visai, versijas pasaulio nevidonai arba šiaip smalsuoliai naudojo ir naudos. Nuodai yra pilnaverčiai istorijos įvykių ir netgi meno kūrinių bendraautoriai.

Vilniaus paveikslų galerijoje penktadienį perduoti iš Paryžiaus į Lietuvą parvežti Lietuvos valstybei ir jos diplomatinei tarnybai reikšmingi archyviniai dokumentai ir daiktai iš Baltrušaičių šeimos archyvo.

Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje padažnėjo publikacijų, skirtų netolimai Kaukazo tautų istorijai ir sudėtingiems jų tarpusavio santykiams, kas kartais yra nevienareikšmiškai vertinama pačių išeivių iš Užkaukazės, susiradusių savo antrąją tėvynę svetingoje lietuvių žemėje. Viena vertus, tai  verčia atsiminti skaudžius to meto išgyvenimus, kita vertus – suteikia vilties, kad ir Lietuvos visuomenei pagaliau parūpo tikros tiesos žinojimas.

Šiandien mūsų gyvenime liko nedaug vietų, kur nešvarumai, purvas ar „brudas“ galėtų rasti sau saugią užuovėją. Nes nuolatinis reklamų ir gydytojų įspėjimų dušas mums primena gremžti, plauti, valyti kiekvieną kūno vietelę, biuro ir namų paviršių. Nes mes žinome, kad mikrobų pasalos laukia mūsų kiekvienoje pasaulio vietoje, todėl mūsų kūnai, kaip ir kiekviena aplinkos kertelė turi būti dezinfekuojami ir sterilizuojami.

Lietuvos istorijos instituto darbo grupė  po 6 savaičių istorinio tyrimo jau gali įvardinti ne tik būsimo Žalgirio mūšio maketo kovos scenos detales, bet ir sutarė dėl smulkiausių kareivių aprangos ir ekipuotės stiliaus detalių. Penkių  istorikų darbo grupė, remdamasi įvairiais istoriniais šaltiniais, sudėliojo lemtingos Žalgirio mūšio scenos vaizdą – į kovą grįžę Vytauto vedami pulkai suduoda lemiamą smūgį Vokiečių ordinui.

Kodėl britų rašytojo ir gydytojo Artūro Konano Doilio sukurtas Šerlokas Holmsas iki šiol toks populiarus? Regis, atsakymas elementarus: garsusis detektyvas gynė nuskriaustuosius, ieškojo piktadarių ir stengėsi užbėgti už akių nusikaltimams. Bet ar tiesa visada būna elementari? Seras Artūras A.Konanas Doilis gyveno ir kūrė antrojoje XIX a. pusėje - XX a. pradžioje. Dabar žinomas kaip seras A.Konanas Doilis - šis vardas jam suteiktas už nuopelnus Didžiajai Britanijai.

Socialinės atskirties mažinimas, pagalbos centrai, galybė nevyriausybinių organizacijų, socialiniai darbuotojai. Visos šios priemonės ir išleidžiami milijonai litų skirti tam, kad būtų kovojama su skurdu, socialine nelygybe ir padėtų tiems žmonėms, kurie jau patys nebegali pasirūpinti savimi. Ko verti visi planai ir gražūs žodžiai, parodė nelaimė Subačiaus miestelyje, kai 66-erių metų moteris į Panevėžio ligoninės reanimacijos skyrių buvo pristatyta pūvanti, bet dar gyva.

Gamta bunda, medžiai sužaliuoja, pievose pražysta gėlės, pagerėja žmonių nuotaika ir atsiranda noras vis daugiau šypsotis. Visa tai asocijuojasi su pavasariu. Viena pagrindinių pavasario švenčių yra Šv. Velykos. Ši šventė neturi pastovios datos. Velykos kasmet švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio. Dažnam Šv. Velykos asocijuojasi su margučiais, jų ridenimu bei linksmybėmis.

Antrojo pasaulinio karo metais tūkstančius Vengrijos žydų nuo mirties išgelbėjęs Švedijos diplomatas Raoulis Wallenbergas, sprendžiant iš naujausių istorinių duomenų, gyveno ilgiau, nei oficialiai tvirtino jį įkalinusios Sovietų Sąjungos oficialieji atstovai. Apie tai, remdamasis naujausiais istoriniais duomenimis, pranešė Švedijos žurnalas „Fokus“. Kai Sovietų kariuomenė 1945 m. sausio 17 d. įžengė į Budapeštą, R. Wallenbergas buvo suimtas ir išvežtas į Maskvą.

Lietuvos Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius teigiamai vertina Rusijos Premjero Vladimiro Putino ketinimus balandžio 4-ąją drauge su Lenkijos Premjeru Donaldu Tusku (Donald Tusk) pagerbti Katynės memorialo aukas ir padėti gėlių ant nužudytųjų kapų. "Tokie faktai teikia vilties, kad Rusija peržiūrės savo vertinimus ir dėl tragiškų Sausio 13-osios įvykių Lietuvoje. Norime kitokio požiūrio į mūsų laisvės kovų istoriją.

Netikėkite kalbomis, kad šiais laikais žmonija neatleistinai ištvirko. Istorija liudija visai ką kitą. XVIII a. tapo madinga Europos pirčių baseinuose įsitaisyti galingų srovių - panašių į tas, kurios trykšta šiuolaikinėse sūkurinėse voniose. Iš likusių įrašų matyti, kad tas sroves pamėgo gausybė moterų. Puritoniškoje XIX a. Didžiojoje Britanijoje moterims, kurios skundėsi seksualinėmis fantazijomis, gausiomis išskyromis bei sunkumu dubens srityje, buvo nustatoma isterija.

Portalo „Balsas.lt" vyriausiasis redaktorius Arūnas Brazauskas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Morta Vidūnaitė ir Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, istorikas Ramūnas Trimakas aiškinosi santykius su sovietine praeitimi ir ieškojo gerų santykių su Rusija prielaidų. Video pokalbis – straipsnio pabaigoje Po straipsnio portale „Balsas.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius teigia, kad per susitikimą su Rusijos Premjeru Vladimiru Putinu kels ir okupacinės žalos atlyginimo klausimą. Anot jo, šį klausimą kelti leidžia ir tai, kad Rusija objektyviau pradeda žiūrėti į istoriją. "Manau, kad bus paliesti visi tarpusavio santykiams svarbūs klausimai - tiek energetikos, tiek ekonomikos, tiek ir požiūrio į istoriją.