išsilavinimas

Nuo rytojaus nė vienoje socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje nebeturi likti neprofesionalaus socialinio darbuotojo. Dėl to šalyje darbo neteks apie pusantro šimto žmonių. Mūsų krašto socialinių paslaugų sistema smarkiai nukentėti neturėtų. Dar prieš penkerius metus socialiniai darbuotojai ir jų darbdaviai žinojo, jog ateis diena, kai specialaus išsilavinimo neturintiesiems teks trauktis. Ta diena tapo šių metų liepos 1-oji.

Nuo liepos 1 d. socialiniais darbuotojais galės dirbti tik turintieji aukštąjį universitetinį arba koleginį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. Nustatytos išimtys tik socialiniams darbuotojams, kuriems iki reikiamo išsilavinimo įgijimo yra likę mažiau negu pusė išsilavinimui įgyti skirto termino. Taip pat šis išsilavinimo reikalavimas netaikomas socialiniams darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus, skaičiuojant nuo 2006 m. liepos 1 d., bus likę ne daugiau kaip 7 metai.

Nors šalis ruošia daug išsilavinusio jaunimo ir investuoja į jų mokslą, darbo jiems pasiūlyti kol kas negali. Lenkų tautybės moterys, gyvenančios Britanijoje, vidutiniškai turi daugiau vaikų nei jų tėvynainės gimtojoje šalyje. Kai prieš kelis mėnesius didžiausias Lenkijos laikraštis „Gazeta Wyborcza“ paskelbė šią žinią, tai buvo gana didelis, bet lauktas siurprizas. Didžioji dalis žmonių komentarų atspindėjo ryškius skirtumus tarp lenkų požiūrio ir socialinės realybės.

Pasibaigus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, abiturientai nekantriai laukia brandos egzaminų rezultatų, kurie nulems tolesnius ateities planus. Ne vienas dvyliktokas dar rugsėjo pirmąją pravėręs mokyklos duris jau žinojo, kad tai paskutiniai mokslo metai Lietuvoje ir savo ateitį norės sieti su studijomis užsienyje. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kokias klaidas daro jauni žmonės, planuodami studijas užsienyje, ir kas labiausiai vilioja lietuvaičius studijuoti svečiose šalyse.

Darbo ieškantieji dažnai diskutuoja, kad darbdaviai, priimdami naują žmogų į darbą, visiškai nesigilina ir net neklausia, kokio mokslo diplomą kandidatai turi, kokia jų specialybė, kokius mokslus tie kandidatai krimtę. Ar tikrai priimant asmenį į darbą jo išsilavinimas nėra esminis dalykas? Darbo paieškos portalo CVbankas.

Kinija, stebinusi pasaulį įspūdingomis inovacijomis, šiandien grįžta su didele jėga. Ne vienas žymus mokslininkas tikino, kad Kinija susidurs su „vidutinių pajamų problema“, kas išgąsdino didelę dalį šalies tautos. Neaišku, kiek tiesos yra tokiuose apmąstymuose, bet žemiau įvardyti veiksniai nepaliks nė vieno abejojančio Kinijos ekonomika ir jos galybe. Strategija. Nuo 1953 metų Kinija buvo parengusi makro tikslus penkeriems metams į priekį su aiškiais rezultatais ir būdais tikslams pasiekti.

Su jaunimo nedarbu auga nepasitenkinimas Europoje. 4 jaunuoliai pasakoja apie savo patirtį ir ateities lūkesčius Olivia Flynn iš Airijos: „Jeigu noriu dirbti, turiu įgyti magistro laipsnį“ Man 21 metai, studijuoju politiką Ispanijoje. Esu bedarbė. Mano vyresni broliai ir seserys būdami mano amžiaus galėjo įsidarbinti bet kur: restorane, greitojo traukinio asistentais ar šokolado fabrike (aš neseku jų pėdomis). O aš jau 18 mėnesių esu bedarbė.

Lietuvoje didelė dalis vaikų svajoja tapti profesionaliais krepšininkais. Milijonai žmonių palaiko savo mėgstamus Europos krepšinio klubus, mėgstamiausius žaidėjus, mėgėjiškai sportuoja patys, tačiau dažnai pamirštama tai, kad krepšininkų, kuriuos rodytų per televiziją, apie kuriuos rašytų spauda, yra tik labai maža dalis. Toks požiūris klaidina ir neatskleidžią tikrosios sportininko kasdienybės, neatskleidžia kelio į sporto aukštumas.

Artėjant mokslo metų pabaigai auga jaunimo susidomėjimas sezoniniais darbais. Galimybė padirbėti vasarą vilioja ne tik poros mėnesių atokvėpį nuo studijų turėsiančius studentus, bet tai aktuali tema ir moksleiviams. Tiesa, jiems, kaip ir pernai, darbdaviai daug pasiūlymų neturi.

Dažnai kalbama apie lyčių lygybę, visuomenės mąstymo ir kitus pozityvius pokyčius, mėgstama priminti šalis, kuriose ekonominė ir socialinė situacija prastesnė nei Lietuvoje ir akcentuoti, kaip mums pasisekė. Deja, Europos Sąjungoje atliekami tyrimai rodo, kad pagal daugelį socialinių parametrų Lietuva ES valstybių eilėje yra trečia nuo galo ir net Latvija, kuriai krizės pradžioje ekonomikos ekspertai žadėjo šalies bankrotą, užima aukštesnę vietą.

Jokios profesijos ir net supratimo apie savo galimybes neturintiems jauniems žmonėms bandoma įteigti, jog išeitis visada yra ir kiekvienas gali surasti savo vietą gyvenime. Dvidešimtmetis vaikinukas Panevėžio darbo biržoje registruotas jau daugiau kaip metus, bet darbo jam nė karto taip ir nepasiūlė. Jokios specialybės neįgijęs jaunas panevėžietis ir pats nelabai žino, ką jis galėtų ir norėtų dirbti.

Statistikos departamentas Tarptautinės moters dienos proga pateikė statistinę informaciją apie moteris Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Demografinės charakteristikos. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1739 tūkst. moterų, arba 234 tūkst. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 53,6 procento visų gyventojų, 100 vyrų teko 116 moterų. 2009 m. vidutinis moterų amžius buvo 41,8 metų, o vyrų – 36,7 metų.

Anksčiau ištarus Oksfordo ar Kembridžo universitetų pavadinimus daugeliui moksleivių tik nutįsdavo seilės. Pastaraisiais metais vis daugiau jaunuolių, gavusių brandos atestatus, kraunasi lagaminus ir išvyksta studijuoti svetur.

Iš istorijos žinome labai pamokantį pavyzdį. „Titaniko“ laivą statė ir jį vairavo išsilavinę, diplomuoti profesionalai, o Norjaus arką statė neišprusę kaimiečiai, neturėdami jokių brėžinių ir išsilavinimo, pasitikėdami tik Dievo duota malone.

Šalies jaunieji ūkininkai, neturintys profesinio arba aukštojo žemės ūkio srities išsilavinimo, kviečiami įgyti tinkamą ūkininko kvalifikaciją. Įgyti reikiamą kvalifikaciją  privalu tiems jauniesiems ūkininkams, kurie  teikė paraišką paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Ūkininkavimo  pradmenų  programos nepakanka Šalies jaunieji ūkininkai turi vienokį ar kitokį išsilavinimą.

Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad šalies vidurinių mokyklų moksleivių istorijos žinios yra pasibaisėtinos, rašo šalies dienraštis „The Daily Telegraph“. Tyrimas buvo atliktas Trafalgaro mūšio metinėms pažymėti. Jo rezultatai rodo, jog daugelis moksleivių mano, kad šio mūšio didvyris admirolas Horacijus Nelsonas (Horatio Nelson) buvo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio Prancūzijos futbolo rinktinės kapitonas.

Ne viena Lietuvos įžymybė gali pasigirti aukštojo mokslo diplomu. Tačiau ar begalė perskaitytų knygų, šimtai puslapių namų darbų ir bemiegės naktys – tik savo malonumui? Balsas.lt nusprendė paklausti Lietuvos šou pasaulio atstovų, kur jie panaudoja įgytas žinias? V. Šerėnui televizijoje gelbėja daktaro laipsnis Ilgametis „Dviračio žinių“ kūrėjas prieš kelis metus kandidatuodamas prezidento rinkimuose nustebino pranešęs, jog jis – ne šiaip komikas, o ekonomikos mokslų daktaras.

Statistinė moteris Lietuvoje yra ne namų šeimininkė. Tai ilgaamžė, išsilavinusi moteris, nusistačiusi aiškius tikslus savo gyvenime, rodo Statistikos departamento duomenys. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1781 tūkst. moterų ir 1548 tūkst. vyrų, t. y. moterų buvo 233 tūkst. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 54 procentus visų gyventojų. Per pastaruosius dešimt metų moterų sumažėjo 4,1, vyrų – 5,1 procento.