išsilavinimas

Gyvenantys miestuose, dirbantys ne fizinį darbą, labiau išsilavinę ir gaunantys didesnes pajamas žmonės Lietuvoje labiau domisi politika ir dažniau balsuoja už dešiniąsias partijas. Tai liudija du skirtingi tyrimai, apie kuriuos LRT radijo laidai „Ryto garsai“ pasakojo Kauno technologijos universiteto mokslinis darbuotojas, sociologas dr. Vaidas Morkevičius ir Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.

Ekonomistai iš JAV, apklausę 667 amerikiečių poras, sužinojo, kad tiek vyrus, tiek moteris labiausiai traukia liekni ir turtingi žmonės. Tačiau vyrai, negalintys pasigirti patrauklia išvaizda, gali tai kompensuoti pinigais, o moterys – išsilavinimu. Apklausos rengėjai apskaičiavo, kad norėdamas susirasti patrauklią partnerę vyras, kūno masės indeksui padidėjus 10 proc., gaunamas metines pajamas turėtų padidinti 2 proc.

Jungtinės Karalystės švietimo sistema yra šeštoje vietoje tarp išsivysčiusių pasaulio šalių. Tokį pasaulinį švietimo sistemų reitingą sudarė švietimo kompanija „Pearson“, skelbia Didžiosios Britanijos spauda. Pirmoje ir antroje sąrašo pozicijose atsidūrė Suomijos ir Pietų Korėjos švietimo sistemos. Penketuką užbaigia Honkongas, Japonija ir Singapūras. Toks reitingas bus sudarytas įvertinus tarptautinio tyrimo rezultatus ir absolventų rodiklius nuo 2006 iki 2010 metų.

Lat­vi­jos lie­tu­vių jau­ni­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas 27-erių ry­gie­tis To­mas Kai­ka­ris Šiau­liuo­se – daž­nas sve­čias. Bai­gęs sta­ty­bos in­ži­ne­ri­jos stu­di­jas Ry­go­je, dabar studijuoja Šiau­lių uni­ver­si­te­te.

Šiuo metu Lietuvoje studijuoja apie 59 proc. merginų ir 41 proc. vaikinų. Skirtumas pradinėje mokslo stadijoje tarp priešingų lyčių akivaizdus, tačiau vėliau situacija apsiverčia aukštyn kojomis. Mat aukštas pareigas mokslo institucijose užima net (apytiksliai) 86 proc. vyrų ir tik likęs septintadalis pozicijų atitenka moterims.  Todėl susirūpinta, kad Lietuvoje moterims būtina sudaryti lygias sąlygas, jog jos galėtų tinkamai varžytis su vyrais dėl aukštų pozicijų įvairiose mokslo srityse.

Sėkminga karjera – daugelio jaunų žmonių svajonė. Kiekvienas jos siekia, kaip išmano: kruopščiai renkasi specialybę, aukštąją mokyklą. Tačiau dažnai pamiršta, jog studijos ir diplomas – ne galutinis, o tik pats pirmasis žingsnis ilgame kelyje į trokštamą tikslą. Norint jį pasiekti, dar teks nemažai ką nuveikti, tačiau pasak sėkmingai karjeros laiptais kylančio Andriaus Darulio, visa tai gali padaryti kiekvienas: svarbu noras, kantrybė ir drąsa pokyčiams.

„CNN“ šaltinių teigimu, naujausia žiauri Pakistano Talibano taktika siekiant neleisti mergaitėms ir moterims gauti išsilavinimo – užpuolimai aptaškant veidus rūgštimi, kad liktų randai ir būtų atgrasytos jų galimos pasekėjos. Gydytojas, gydęs tokio užpuolimo aukas, kurios nukentėjo koledžo autobuse, Parachinaro (Šiaurės Pakistanas) mieste teigė, kad merginų veidai buvo stipriai nudeginti. Už šį išpuolį atsakomybę prisiėmė Pakistano Talibanas.

Ukrainietiška realybė vienus gali šokiruoti, kitus tiesiog nemaloniai nuteikti arba apskritai nesukelti jokių emocijų. Šalis, kurioje galioja savi įstatymai. Bent taip tvirtina Kijeve gyvenantis Andrejus Klymchukas. Papasakojęs apie tamsiąją gyvenimo Ukrainoje pusę, jis taip pat sutiko atsakyti į Balsas.lt klausimus apie tai, kokios yra butų pirkimo ir nuomos kainos, kiek gali uždirbti vietiniai gyventojai ir kitas įdomybes. - Kiek kainuoja įsigyti arba išsinuomoti butą Kijeve? – Balsas.

Britų politikai susirūpino, kad gausybė paauglių, palikusių globos namų, nesulaukia reikiamo palaikymo, dėl to galiausiai atsiduria skurde ir bedarbystės rate. Anot vaikų reikalų ministro Edwardo Timpsono, tai praktiškai nacionalinis skandalas, todėl jis skatintų miestų tarybas imtis priemonių užtikrinti, kad globos namų auklėtiniai sulauktų reikiamos pagalbos "gyvenimo pradžiai", rašo BBC.

Elektroniniame leidinyje „Darbo užmokesčio struktūra 2010“ pateikiami 2010 m. darbo užmokesčio struktūros statistinio tyrimo rezultatai, informuoja Lietuvos statistikos departamentas.

Skur­das – vie­na opiau­sių pro­ble­mų, su ku­ria su­si­du­ria­ma ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­je. Jau nuo 1987-ųjų, t. y. 25-erius me­tus iš ei­lės, spa­lio 17-ąją mi­ni­ma Tarp­tau­ti­nė ko­vos su skur­du die­na.

Pasaulinės knygos dienos proga paskelbti D. Britanijoje atliktos apklausos rezultatai rodo, kad daugelis žmonių teigdami, kad skaitė vieną ar kitą „protingą“ knygą, tiesiog meluoja. Atsakydami į anoniminės anketos klausimus du trečdaliai iš 1342 respondentų prisipažino, kad jie meluoja kalbėdami apie perskaitytas knygas.

Kova su korupcija Lietuvoje veikiau imituojama, nei vyksta iš tiesų - tokia išvada peršasi susipažinus su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) parengta apibendrinta informacija apie Nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 metų programos vykdymą. 30 puslapių ataskaitoje išsamiai analizuojami pusantrų metų laikotarpio (2011 metų-2012 metų pirmojo pusmečio) atsakingų institucijų veiksmai ir pastangos siekiant pažaboti korupciją. Tačiau rezultatai - abejotini.

Keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų yra nepatenkinti ir valstybės ekonomine padėtimi, ir savo šeimos finansine situacija. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 9-19 dienomis atliktos apklausos duomenimis, tuomet 42 proc. apklaustųjų teigė, kad ekonominė šalies padėtis per pastaruosius du mėnesius pablogėjo. Tik dešimtadalis – 10 proc. – respondentų ją vertino kaip pagerėjusią, o 44 proc. atsakė, kad ji nepasikeitė.

Grįž­ti į mo­kyk­li­nį suo­lą jau suau­gus – tai ga­li­my­bė iš­tai­sy­ti jau­nų die­nų klai­das, atei­ty­je tu­rė­ti no­ri­mą dar­bą, at­skleis­ti sa­vo ge­bė­ji­mus. Tuo įsi­ti­ki­no ne vie­nas pa­kruo­jie­tis. Ge­riau vė­liau nei nie­ka­da Pak­ruo­jie­čiui Da­riui Ši­mo­liū­nui – tris­de­šimt ket­ve­ri. Ki­tą sa­vai­tę jis pra­vers Pak­ruo­jo suau­gu­sių­jų ir jau­ni­mo švie­ti­mo cent­ro Suau­gu­sių­jų mo­ky­mo kla­sių du­ris. Šiais moks­lo me­tais jis mo­ky­sis aš­tun­to­je kla­sė­je.

Pasaulio turtingiausia moteris Gina Rinehart sulaukė kritikos bangos po to, kai pasakė, kad pavydžioji vidurinioji klasė geria, rūko ir socializuojasi užuot dirbusi ir susikrovusi turtus. Bet galbūt jos žodžiuose yra tiesos. Pasak Steve‘o Sieboldo, knygos „Kaip mąsto turtuoliai“ autorius praleido trisdešimt metų imdamas interviu iš pasaulio turtingiausiųjų, kad suprastų, kuo jie skiriasi nuo kitų žmonių.

Šis tekstas skirtas visiems, kas domisi švietimu ir esminiais mokymo principais. Apie autorių: John Taylor Gatto gimė 1935-iais Pensilvanijoje, daugiau nei 30 metų skyrė aktyviam mokytojo darbui, daugybės edukacinių knygų autorius, 3 kartus apdovanotas Niujorko miesto Mokytojo vardu ir kartą Niujorko valstijos Mokytojo vardu. 1991-iais baigė savo karjerą atviru laišku pareikšdamas, kad nebenori daugiau žaloti vaikų.

Apie Lietuvos aukštojo mokslo kokybę ir konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų kalbama daug, bet iki šiol šios diskusijos dažnai būdavo paremtos subjektyviais pastebėjimais ar gana šališku situacijos vertinimu. Liepos 4 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyti pirmą kartą Lietuvoje atlikto aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rezultatai.

Lietuvoje darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu 2010 m. vidutiniškai per mėnesį uždirbo 2820 litų, rodo 2010 m. darbo užmokesčio struktūros statistinio tyrimas, atliktas Statistikos departamento. Tai yra 41,9 proc.

Per praėjusius penkerius metus valytojais, padieniais darbininkais, šiukšlių išvežėjais ar lentynų pildytojais prekybos centruose priverstų dirbti universitetų absolventų skaičius Didžiojoje Britanijoje padvigubėjo, rodo naujausi statistiniai duomenys. Kaip skelbia britų dienraštis „The Daily Mail“, 2010-2011 metais daugiau nei 10 tūkst. universitetą pabaigusių žmonių buvo priversti imtis darbo, kuriam universitetinio išsilavinimo nereikia.

Pirmadienį Mykolo Romerio universitete (MRU) prasidės antrosios laidos jungtinės tarptautinės magistrantūros studijų programos „Lyginamoji socialinė politika ir gerovė“ studentų baigiamųjų darbų gynimas. Šią studijų programą sėkmingai baigusiems studentams bus suteikiamas tarptautinis net trijų valstybių – Lietuvos, Suomijos ir Austrijos – universitetų diplomas.

Truputį pagražinti savo gyvenimo aprašymą gali atrodyti nieko tokio, kai bandoma gauti neaukštą poziciją. Tačiau niekada negali žinoti, kur nuves karjeros laiptai. Ir šie nekalti melai gali tapti grėsme karjerai.

Nors italų, ispanų ar prancūzų kultūros Lietuvoje visuomet sulaukdavo didesnio susidomėjimo, pastaruoju metu jų populiarumas ėmė dar labiau augti: atidaromos ne tik naujos parduotuvės, kepyklėlės, restoranai, gausiai lankomi ir Italijos, Ispanijos, Prancūzijos ambasadų, kultūros institutų ir kitų organizacijų rengiami įvairūs kultūriniai renginiai: kino vakarai, koncertai, parodos.

Beveik 50 proc. Baltijos šalyse dirbančių Vokietijos įmonių pripažįsta specialistų trūkumą, informuoja „telegraf.lv“. Daugiausia specialistų trūksta Estijoje dirbančiose Vokietijos kompanijose - 57 proc. Latvijoje specialistų stoka skundžiasi 42 proc. kompanijų iš Vokietijos, o Lietuvoje - 40 proc.

Nauji metai, nauji vėjai. Mintys apie eksperimentus su kitokio kalibro tekstais tapo kūnu. Filosofijos studento iš šalies (ne „Studentų eros“ kolektyvo) Silvestro alternatyvus universiteto vertinimas jūsų teismui. Galbūt kiek snobiška, pilka ar sudėtinga kalba gali išgąsdinti, tačiau kuomet kalbame apie dalykus, kylančius ir liekančius kalboje kito kelio nėra. Tikimės diskusijų, naujų vėjų, triuškinančios kritikos, linksinčių galvų.

Šventėms sugrįžę į Lietuvą bei mūsų šalyje dirbantys užsieniečiai rinkosi į organizacijos „GLL | Globalios Lietuvos lyderiai“ šventinį vakarą ir diskusiją „Globali talentų migracija. Ką tai reiškia Lietuvai?“ (angl. „Global migration of talent. What does it mean to Lithuania?“). Vakaro metu buvo aptartos  globalios migracijos tendencijos ir jų poveikis Lietuvai.

Nuo šių metų vidurinį išsilavinimą įgijusieji užsienyje dėl valstybės finansavimo studijoms konkuruos kartu su mokyklas baigusiais Lietuvoje. Siekiant paskatinti užsienyje gimusius ar su tėvais išvykusius lietuvaičius išlaikyti ryšius su Lietuva, jiems bus pridedama papildomų balų pretenduojant į studijų krepšelius universitetuose ir kolegijose.

Lietuvoje studentai mokosi per ilgai – siekia bakalauro ir magistro laipsnių, o baigę mokslus imasi darbų, kuriems dirbti užtektų profesinio išsilavinimo, tvirtina banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistas piktinasi, kad Lietuvoje amato mokymasis vis dar uždeda nevykėlio emblemą, o universitetuose studentai išmoksta sukčiauti ir nusirašinėti.

Esu kadaise rašęs, apie vieną procesų su grįžtamuoju ryšiu rūšį – tąsyk nagrinėjau, kas yra mirties spiralė. Toji yra labai pavojinga, nes gali pasibaigti krachu. Užburtas ratas yra visiškai kitoks: jis stabilizuojasi tam tikroje būsenoje ir paskui nepajudinamai sukasi, darydamas visai ne tai, ką reikia. Taip, užburtas ratas – tai dar viena iš vadybos sąvokų.

Lietuvos ekonomiką pasistiebti galėtų paskatinti išplėtotas paslaugų eksportas, mano specialistai. Dirva paslaugų eksportui jau paruošta – kvalifikuotos ir pigios darbo jėgos turime pakankamai, telieka pritraukti investuotojus. O tam gali pasitarnauti emigrantai. „Nordea“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, yra du pagrindiniai keliai Lietuvos ekonomikai sustiprinti. Pirmajame svarbiausias vaidmuo tektų didelių pramonės bendrovių, tokių kaip „Akmenės cementas“ ar „Achema“, kūrimui.

Seime pristatoma vizija „Lietuva 2030“ yra tarsi pasityčiojimas iš Lietuvos žmonių. Kol valdantieji seka pasakas apie tai, kad Lietuva bus „sėkmės šalis, kurioje gera gyventi ir dirbti“, šalyje ir toliau auga nedarbas, o žmonės neišbrenda iš skurdo. Tik pagrūmojus Europos Komisijai, kad Lietuvoje nedirba kas trečias jaunas žmogus, paskubomis buvo sudaryta darbo grupė šiaip problemai spręsti. Tarsi prieš tai buvusius tris metus to nereikėjo daryti.

Dauguma darbo ieškančiųjų yra įgiję tam tikrą išsilavinimą, tačiau darbą surasti ne visada pavyksta. Kandidatai piktinasi, kad darbdaviai labiau nei išsilavinimo reikalauja darbo patirties, o jos turi mažiau kandidatų. Kokią įtaką įsidarbinimui daro išsilavinimas, galbūt jis – jau antraeilis ir nieko nebelemiantis dalykas? Darbo paieškos portalo CVbankas.

Tre­jus me­tus šli­fuo­ja­ma ir per­ku­ria­ma aukš­to­jo moks­lo re­for­ma. Stu­den­tai ir šią sa­vai­tę kal­bė­jo su švie­ti­mo ge­ne­ro­lais apie stu­di­jų ko­ky­bės spra­gas, ta­čiau po­ky­čiai la­bai lė­ti. To­dėl ste­bi­na, kad jau­ni­mas ko­ky­bės ne­pa­rei­ka­lau­ja tie­siai iš sa­vo mo­ky­mo įstai­gos, ku­riai su­mo­ka už stu­di­jas. Juk nė vie­nas uni­ver­si­te­tas, kvies­da­mas stu­di­juo­ti, ne­si­skel­bia, kad stu­di­jos ja­me bus per­pus ko­ky­biš­kos.

Prieš keletą dienų žiniasklaidoje buvo paviešintos dviejų merginų istorijos, kuriose jos guodžiasi nerandančios darbo nepaisant to, kad turi po du aukštojo mokslo diplomus. Viena merginų save įvardija specialiste, o kita nesismulkindama kelią hipotezę, kad greičiausiai yra per protinga savo miestui. Abi merginas sieja ir jų įsitikinimas, kad vos baigusios aukštąsias mokyklas darbdaviams jos tampa „svajonių darbuotojomis“ ir stebisi, kodėl niekas jų nelaukia išskėstomis rankomis.

Vyriausybės atstove Panevėžio apskrityje paskirta Rasa Šošič. Vyriausybė ją paskyrė nuo 2012 m. vasario 13 dienos. R. Šošič pastaruosius trejus metus dirbo Seimo nario padėjėja, iki tol ji ėjo Panevėžio dienraščio „Sekundė“ redaktorės pareigas. R. Šošic yra įgijusi aukštąjį teisinį išsilavinimą. 43 metų R. Šošic konkursą į Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje pareigas laimėjo 2012 m. sausio 20 dieną.

Keturi iš dešimties darbo ieškančiųjų teigia, kad šiuo metu darbą surasti sunku – darbdaviai nekviečia į pokalbius. Jei galėtų laiką atsukti atgal, kai kurie darbo ieškantys asmenys rinktųsi kitą išsilavinimo sritį, kad turėtų daugiau galimybių įsidarbinti. Iš darbuotojų pasvarstymų matyti, kad yra kelios pagrindinės išsilavinimo sritys, kuriomis darbo ieškantieji labiausiai domėtųsi dabar, jei planuotų iš naujo studijuoti. Tik nedidelė dalis darbo paieškos portalo CVbankas.

Keturi iš dešimties darbo ieškančiųjų teigia, kad šiuo metu darbą surasti sunku – darbdaviai nekviečia į pokalbius. Galėdami laiką atsukti atgal, kai kurie darbo ieškantys asmenys rinktųsi kitą išsilavinimo sritį, kad turėtų daugiau galimybių įsidarbinti. Iš darbuotojų pasvarstymų matyti, kad yra kelios pagrindinės išsilavinimo sritys, kuriomis darbo ieškantieji labiausiai domėtųsi dabar, jei planuotų iš naujo studijuoti. Tik nedidelė dalis darbo paieškos portalo CVbankas.

Jei šiemet per Kalėdas sutiksite Kalėdų senelį, būtinai pasiteiraukite, ar jis turi specialų išsilavinimą. O jį įgyti galima tik Kalėdų senelių akademijoje.

Jungtinėse Amerikos Valstijose repetitorių veikla tapo tikru verslu. Remiantis internetiniame portale „SmartMoney“ neseniai pasirodžiusiu straipsniu, tai yra 5 mlrd. JAV dolerių pramonė, kuri vos per dešimtmetį sugebėjo išaugti dešimteriopai. „The Wall Street Journal“ tinklaraštininkė Liza Moyer mano, kad pusė šių pinigų greičiausiai išleidžia vien Niujorko mieste gyvenantys tėveliai. Pasak jos, šiame mieste švietimas ir vaikų laimėjimus skatinančios programos jau seniai tapo savotišku sportu.

Mokslas ir moterys prieš du šimtus metų Lietuvoje buvo sunkiai suderinamos priešingybės tiek plačiojoje visuomenėje, tiek akademinėje erdvėje. Tuo metu, kai Vakarų Europoje jau pasitaikydavo aukštojo mokslo siekiančių merginų, Vilniaus universiteto akademinė bendruomenė iš garbės nare norinčios tapti moters vis dar reikalavo kūniškų, o ne proto savybių. „Pavyzdžiui, 1805 metais buvo tokia grafienė Ana Olimpija Mostovska. Ji tuo metu jau buvo gana žymi rašytoja.

Seime socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pristatė įstatymų pataisas, kuriomis siekiama sudaryti galimybę studijuojantiems našlaičiams ilgiau gauti išmokas.

Pašalpų prašytojai, kurie nemoka kalbėti ir rašyti angliškai, bus įpareigoti lankyti kalbos kursus arba neteks teisės į išmokas trejiems metams, skelbia „Mail Online“. Šis ultimatumas, apie kurį pranešė ministras pirmininkas Davidas Cameronas ir Darbo ir pensijų sekretorius Iainas Duncanas Smithas, turėtų būti pritaikytas 67 tūkstančiams bedarbio pašalpos gavėjų.

Valstybinis studijų fondas (toliau – VSF) iki šių metų rugsėjo 15 d. vykdo valstybės paramos skyrimo išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose konkursą. VSF teikia paramą lietuvių kilmės užsieniečių ir išeivijos (tiems, kurie užsienio šalyje gyveno ne mažiau kaip tris metus ir atvyko į Lietuvą ne anksčiau kaip į aštuntą klasę) vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Ar įsivaizduojate penkiasdešimtmetį, parimusį prie aštuntokams skirto matematikos uždavinyno? O mamą su dukra, sėdinčias vienoje klasėje? Posakis, kad „mokytis niekada nevėlu“, šiems žmonėms pažįstamas pačia tikriausia jo prasme, nes peržengę suaugusiųjų mokyklos slenkstį, visi tampa mokiniais – aštuoniolikmečiai jaunuoliai ir jau savus vaikus užauginę vyresnio amžiaus žmonės.

Vienas būtiniausių ir daugiausia naudos duosiančių pokyčių Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje yra senųjų įvairių studijų disciplinų kreditų pakeitimas naująja jau daugelyje Europos Sąjungos šalių veikiančia ECTS kreditų sistema. Todėl šiuo metu vykstantis nacionalinis projektas, braižantis šias kaitos gaires, labai sveikintinas ir naudingas Lietuvai lygiuojantis į Vakarų Europą. Visom naujovėm imliausias jaunimas supranta, kad ECTS ir kitos reformos pačios savaime nėra gėris.

Lietuvos statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 15,6 procento ir buvo 1,6 procentinio punkto mažesnis nei pirmąjį ketvirtį. Per metus nedarbo lygis sumažėjo 2,7 procentinio punkto. Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vyrų nedarbo lygis sumažėjo 1,9 procentinio punkto ir sudarė 18,5 procento, moterų - sumažėjo 1,2 procentinio punkto ir sudarė 12,7 procento.

Pastarosiomis dienomis netyla kalbos apie savaitraščio „Veidas“ paskelbtą Lietuvos gimnazijų reitingą. Akivaizdu, kad kalbos nėra iš piršto laužtos. Plika akimi panagrinėjus, kokiais kriterijais remiantis buvo sudaromas šis reitingas, kyla abejonių dėl jo objektyvumo.

Antro vaiko besilaukianti aktorė Jessica Alba aktorės karjerą pradėjo būdama trylikos metų. Tačiau savo atžaloms moteris to nelinkėtų patirti. Patrauklioji Holivudo aktorė įsitikinusi: pirmiausia vaikas turi baigti koledžą, tik po to galvoti apie karjerą kino srityje. Būtent taip ji auklėja savo trijų metų dukrą Honor Marie. J. Albos vyras Cash Warren dirba prodiuseriu pramogų šou versle. Tad, abu puikiai žino tokio gyvenimo būdo privalumus ir trūkumus.

Šiais metais du Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (LTI-K) atliekantys laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos nuteistieji baigė Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės pedagogikos studijų programą ir įgijo bakalauro laipsnį. Liepos 29 d. jiems buvo įteikti aukštojo mokslo diplomai.