išsilavinimas

Dėl santuokos ir konflikto su žmona, socialinių tinklų įtakautoja Viktorija Siegel, išgarsėjęs verslininkas L. Suodaitis į darbą valdiškoje įstaigoje buvo priimtas neturėdamas aukštojo mokslo diplomo, nors toks išsilavinimo reikalavimas buvo. Kaip jau skelbta, L. Suodaitis 2015–2019 m. yra dirbęs Šakių rajono savivaldybės tarybos nariu.

Norint dirbti žemės ūkyje nereikia patirties ar specialaus išsilavinimo – tereikia būti baigus aukštąją mokyklą, turėti vairuotojo teises ir nebijoti dirbti. Vis tik ūkininkai pastebi, kad šiais laikais jaunimas tenori lengvo gyvenimo, nenori palikti didmiesčių, o darbą žemės ūkyje klaidingai laiko vergija, pagrindiniu gamtos teršėju.

Greičiausiai visi sutinka, kad išsilavinimas būtinas ir tai – itin svarbu brandžiai asmenybei. Kaip žinia, visais laikais, visose aplinkose buvo ir yra tiek daug  žmonių, kurie nesugeba palaikyti bent kiek platesnio pokalbio. Ar pastebėjote, kad išsilavinimas keičia net veido bruožus, todėl mokytis – verta, net ir dėl grožio. Čia pabandysiu pakalbėti apie tai, kaip ir kur šį išsilavinimą įgyti.

Kognityvaus mąstymo testas yra laikomas trumpiausiu intelekto koeficiento (IQ) testu. Pasirodo, užtenka vos trijų klausimų, kad būtų galima atskirti Einšteinus nuo šio pasaulio homerių simpsonų. Tačiau atsakyti į klausimus geba retas. Testas, sukurtas psichologo Shane‘o Fredericko Prinstono universitete 2005 m., yra skirtas patikrinti, ar žmogus geba ignoruoti instinktyvius, iš karto į galvą šaunančius atsakymus ir pagalvoti lėčiau bei racionaliau.

Pastaruosius kelis metus atlyginimai kilo daugelyje sričių. Didžiausias atlyginimų augimas užfiksuotas technologijų srityje – išaugo daugiau nei 60 proc. Tačiau, nors atlyginimai šioje srityje ir augo sparčiai – didžiausią uždarbį gauna aukščiausio lygio vadovai. Kaip rašoma bendrovės „CV-Online LT“ pranešime, 2015 – 2019 m. laikotarpiu daugiau nei 30 proc.

Daugiau nei 60 kilogramų atsikračiusi Rima Kristina Antonovienė ir toliau stebina internautus ir sekėjus savo pasiekimais bei drąsiomis mintimis.  Pastaruoju metu moteris visiems ją engiantiems sekėjams rėžė apie savo vyrą Vidą Antonovą. Rima gina vyrą nuo jį žeminančių žmonių ir sako, kad vaikai nuostabų charakterį paveldėjo būtent iš vyro.  „Daugelį tautiečių nustebino mano išsakyti žodžiai, kad dėl vaikų pasirinkimo tapti kariais prisidėjo ir Tėčio genai.

Ekonomistai prognozuoja, kad nedarbas ir toliau išliks viena didžiausių Lietuvos ekonomikos problemų, o darbdaviai teigia, kad darbuotojų trūkumas kiša koją įmonių plėtrai. Vis dėlto, darbo nepavyksta susirasti net universitetinį išsilavinimą turintiesiems. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu šalyje yra 152,5 tūkst. bedarbių ir jie sudaro 8,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Dalis jų, save gyvenimo aprašymus yra paskelbę Lietuvos darbo biržos puslapyje.

Beveik 48 proc. įsidarbinusių Lietuvos įmonėse teigė, kad jiems taip ir neprireikė vieno ar kelių gebėjimų, kuriuos darbdavys nurodė savo darbo skelbime. Dar ne taip seniai darbdaviai lyg niekur nieko ieškojo valytojų, mokančių užsienio kalbas ar kelis aukštuosius turinčių prekybos centro kasininkių, tačiau dabar netgi pagrįstus reikalavimus specialistams darbdaviai priversti švelninti. Ne vienas sutinka ir pats apmokyti, ir atsivežti, ir net apgyvendinti pasiryžusius pas jį dirbti.

Pabaigę mokyklą visi jaunuoliai pradeda naujus gyvenimus. Daugelį kankina klausimai: kur stoti? Likti Lietuvoje ar keliauti į užsienį? Vieni pabando studijuoti Lietuvoje, o po kiek laiko viską meta ir išdūmia iš tėvynės, ieškodami kitokių patirčių. Kiti atvirkščiai – negali pakelti tėvynės ir šeimos ilgesio, tad, kiek pastudijavę kitoje šalyje, sugrįžta. Treti blaškosi tarp Lietuvos ir užsienio dėl dar kitokių priežasčių.

Keturi iš dešimties dirbančiųjų įsitikinę, kad užsieninis išsilavinimas – tai daugiau galimybių rasti gerą darbą Lietuvoje. Vakarietiško diplomo privalumų neginčija ir vietos darbdaviai, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Dar 2010 m. Švietimo ir mokslo ministerijos vykdyto tyrimo duomenimis 2009/2010 mokslo metais ES šalyse visų pakopų studijose mokėsi apie 7 tūkst. Lietuvos piliečių, - sako cvmarket.

Vien mokslas gero gyvenimo negarantuos, rodo pasaulio turtingųjų pavyzdžiai. Vieni tik įstoję į aukštuosius mokslus metė ir susitelkė ties verslu, kiti buvo išmest ir pradėjo kopti karjeros laiptais. Lydint sėkmei ir sunkiai dirbant dabar šie žmonės – tarp pasaulio turtingiausiųjų. Vienas tokių žmonių, penktas iš turtingiausiųjų Prancūzijoje, Francois Pinaultas (79 m.) metė mokslus privačioje mokykloje po to, kai klasiokai šaipėsi iš jo skurdaus gyvenimo. Pinaultas dirbo savo tėčio lentpjūvėje.

Minimalaus konkursinio balo kilstelėjimas nuo 1 iki 2 suveikė: tokio ryškaus pirmakursių, įstojusiųjų į mokamas vietas, sumažėjimo nebuvo jau seniai. Palyginti su 2015 m., už studijas pasiruošusių mokėti studentų į universitetus priimta 17 proc. mažiau. Kai kurie universitetai, ypač smarkiai priklausomi nuo už mokslą mokančių ir prastesnius stojamuosius balus turinčių studentų, buvo priversti susitaikyti su beveik dvigubai mažesniu pirmakursių skaičiumi. Universitetai stengiasi tik dėl 50 proc.

Aktyviausi interneto piratai yra jaunesni nei 35 metų amžiaus aukštesnio išsilavinimo vyrai. Dažniausiai tai – didmiesčiuose gyvenantys, aukštesnes pajamas gaunantys specialistai, tarnautojai arba studentai. Apie trečdalį nelegaliai intelektine nuosavybe besinaudojančių gyventojų sutinka, kad tai – vagystė, tačiau taip elgdamiesi blogai nesijaučia.

Darbo užmokesčio dydis ateityje Lietuvoje neturėtų būti siejimas su darbuotojo išsilavinimu, nusprendė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai mano, kad tokia nuostata ateityje, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, galėtų būti taikoma.

Gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą ir išsilavinimą, atskleidė penktadienį Klaipėdoje ir Vilniuje atliktos gatvės apklausos. Daugiau kaip pusė (58 proc.) iš 100 apklaustųjų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, teigė, kad švietimas ir mokslas yra prioritetas. Toliau rikiavosi investicijos į sveikatą, kultūrą, nekilnojamą turtą, kas ketvirtas vilnietis pageidautų patogesnio viešojo transporto, didesnio verslumo skatinimo, efektyvesnio viešo valdymo.

Neseniai viešojoje erdvėje pasirodė fotografija, kurioje užfiksuotas Singapūro ministrų kabineto narių išsilavinimas. Šalia demokratijos tradicijomis negalinčios pasigirti šalies ministrų pavardžių sublizga ne vieno prestižinio universtiteto pavadinimas. Kyla klausimas, kokiu išsilavinimu gali pasigirti Lietuvos ministrai? Singapūro premjeras – matematikas, turintis Kembridžo universiteto kompiuterių mokslo diplomą ir Harvardo universiteto viešojo administravimo laipsnį.

Nidoje užaugusi Justė Zinkevičiūtė (26 m.) aktorystės meno mokosi nuo... Šešerių metukų. Nedidukė mergaitė tuomet pradėjo lankyti dramos būrelį, kuriame aktoriavo iki kol baigė mokyklą. Vėliau sekė kur kas rimtesni mokslai Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje Vilniuje.   Dabar Justė – ne tik išsimokslinusi, bet ir patyrusi aktorė. Jai dažnai siūlo vaidmenis spektaklių, serialų ir kino kūrėjai. Žavaus veido šviesiaplaukė, rodos, tinka bet kokiam vaidmeniui.

Kas darbdaviui svarbiausia, ieškant darbuotojų? Vertinamas turimas išsilavinimas, reikalaujama darbo patirties, o gal ignoruojami visi šie dalykai ir žiūrima kitų kriterijų? CVbankas.lt atlikta darbdavių apklausa atskleidė, kokie kriterijai ieškant darbuotojų yra svarbiausi. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad darbdaviams vertinant kandidatus svarbiausi du dalykai – darbuotojų darbo patirtis arba asmeninės savybės.

 Vilniaus meras Remigijus Šimašius susitiko su švietimo ministru Dainiumi Pavalkiu. Susitikime aptarta jau 10 metų vykdoma ir niekaip neužbaigiama Vilniaus mokyklų tinklo pertvarka. Vilniaus meras sakė, kad reformą būtina užbaigti kuo greičiau, mat tai miesto tarybą įpareigoja Švietimo įstatymas ir Vyriausybės nutarimas. „Reforma per ilgai buvo marinuojama, o moksleivių tėvai – vedžiojami už nosies, dalinant nereikalingus pažadus dėl pertvarkos atidėjimo.

 Lietuvos statistikos departamentas Tarptautinės moters dienos proga pateikia statistinę informaciją apie moteris Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1,6 mln. moterų, tai 229 tūkst. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 53,9 proc. visų gyventojų, 100 vyrų teko 117 moterų. 2013 m. pradžioje Europos Sąjungos valstybėse narėse gyveno 259,5 mln. moterų, arba beveik 12 mln. daugiau negu vyrų.

Nepaisant dažnai pasigirstančių nuogąstavimų, kad aukštojo mokslo diplomas bėgant laikui nuvertėja, naujausia statistika rodo, kad Lietuvoje darbdaviams vis dar svarbu, kokį diplomą turi potencialus darbuotojas. Kaip parodė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta pirminė 2013 metų absolventų įsidarbinimo analizė, magistro diplomas darbo rinkoje vis dar gali garantuoti didesnį atlyginimą.

Ne per seniausiai teko kalbėtis su vyriškiu, kurio vaikai po skyrybų išvyko į Londoną su motina, – jis nerimavo, ar jie pateko į gerą mokyklą. Esu patyrusi londonietė, tad pagal adresą nesunkiai nustačiau, kad mokykla įsikūrusi vadinamame babajyne, ir paraginau tėvą dėl to tik džiaugtis, nes tyrimais nustatyta, kad iš Pakistano ar Indijos atvykusių vaikų mokymosi rezultatai yra geresni, palyginti su vietinių.

Pirmasis darbas, ypač jei jis susijęs su pasirinkta specialybe ar trokštama profesija, yra labai svarbus karjerai. Visų pirma dėl to, kad daugelis darbdavių labiau nei išsilavinimą vertina praktinę darbinę patirtį. Portalo CVbankas.lt 2012 m. atlikta darbdavių apklausa parodė, kad 35 proc. darbdavių didžiausią dėmesį atkreipia į kandidato patirtį, o išsilavinimas ir kandidato prisistatymas pokalbio metu svarbiausi 23 proc. darbdavių.

Lietuviai baiminasi, kad sulaukus 40-ies metų ar peržengus šią amžiaus ribą darbą surasti tampa sudėtinga net ir išsilavinusiems bei patyrusiems specialistams. Tokia tendencija išryškėjo suskaičiavus specialistų paieškos portalo cvmarket.lt vykdytos apklausos duomenis. Respondentų buvo teiraujamasi, ar jie mano, kad 40-mečiam specialistui netekus darbo kitą susirasti būtų sudėtinga. Daugiau nei pusė apklaustųjų (51 proc.

Mūsų pasaulis toks didelis, kad daugumai sunku suvokti, kaip iš tiesų jis atrodo. Visoje planetoje gyvena apie 7 milijardai žmonių, tad peržvelgę bet kokią statistiką, tiesiog pasimetame skaičiuose. Įsivaizduokime, kad pasaulyje gyvena tik 100 žmonių. Kaip tuomet atrodytų mūsų planeta vertinant ją iš įvairiausių pozicijų? Kiekviename žemyne gyventų: 11 žmonių Europoje, 5 – Šiaurės Amerikoje, 9 – Pietų Amerikoje, 15 – Afrikoje, 60 – Azijoje.

Penkerių metų sukaktį Lietuvoje šiemet švęsiantis „Barclays“ technologijų centras (BTCL) vien per 2013 m. sukūrė 486 naujas darbo vietas. Iš viso per pirmuosius 4 veiklos metus BTCL Lietuvoje įdarbino 1265 žmones. Kovo mėn. pradėjo veikti ir naujas BTCL padalinys – žmogiškųjų išteklių centras, kuriame šiuo metu jau dirba 62 darbuotojai.

Oksana Laurutytė Pastaraisiais metais Šiauliuose durų neatvėrė Dubijos pagrindinė, Dainų ir Aukštabalio pradinės mokyklos bei Gytarių mokykla. Buvo prognozuota, kad ištuštėję pastatai taps vaiduokliais ir juos beliks nugriauti. Prognozės nepasitvirtino – buvusiose mokyklose jau verda gyvenimas. Aukštabalio mokykloje įsikūrė teismas, Dainų pradinėje sportuoja sportininkai ir dirba labdariai, Dubijos mokykloje įsitvirtina krepšininkai. Problemų kyla tik dėl Kviečių g. esančios Gytarių mokyklos.

Galimybės įsidarbinti po studijų – vienas rečiausiai internautų įvardijamų kriterijų renkantis aukštąją mokyklą. Svarbiausias faktorius, pagal kurį internautai vertina mūsų šalies aukštąsias universitetines mokyklas, yra studijų kokybė. Tai parodė specialus interneto vartotojų komentarų tyrimas, kurį atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT. „Su studijų kokybe Lietuvos universitetuose susijęs 59 proc.

Nors mokydamiesi ar studijuodami pasirenkami tam tikrą specialybę, įsisukus darbo rinkoje neretai susiklosto taip, kad tenka dirbti įgytos specialybės žinių neatitinkančius darbus. Pagal įgytą išsilavinimą ar specialybę dirba vos kas penktas darbuotojas, atskleidė darbo paieškos portalo CVbankas.lt statistika. Netgi 44 proc. tyrime dalyvavusių darbuotojų dirba visiškai su įgytu išsilavinimu nesusijusį darbą, dar 41 proc. darbas tik iš dalies susijęs su įgytu išsilavinimu.

 Šalyje vis daugiau suaugusiųjų vėl praveria mokyklų duris. Noras siekti geresnio išsilavinimo, geresnio darbo verčia žmones vėl sėsti į mokyklinius suolus. Išsilavinimo kasmet siekia ir apie pusšimtis radviliškiečių. Skatinami mokytis Neįgiję išsilavinimo ar ketinantys pagerinti pasiektus rezultatus suaugusieji, Radviliškio rajone gali mokytis Lizdeikos gimnazijoje, nuo 2008-ųjų padedančioje jiems įsigyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą.

Parinkome įdomių ir susimąstyti verčiančių faktų apie mokyklas ir išsilavinimą - juk labai didelė dalis pasaulio mažųjų į mokyklą šį rugsėjį eiti nepradėjo. Ir neis niekada. O didelė dalis mūsų tikrai nežino, kad pasaulyje egzistuoja mokykla, kurioje mokosi 32000 moksleivių arba kodėl danai mokytojams dovanoja ne gėles, o obuolius. Šiek tiek rimtesni ir pamąstyti verčiantys faktai... Saharos regione, Afrikoje 11 milijonų vaikų yra priversti mesti mokyklą negavę net pradinio išsilavinimo.

Rugsėjo 5-6 d. Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“, į kurią atvyksta beveik 200 dalyvių iš 36 pasaulio šalių. Ši konferencija – vienas iš didžiausių švietimo srities renginių, vyksiančių Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai. Konferenciją atidarys Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir už švietimą atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou.

Atlyginimas yra viena iš aktualiausių ir įdomiausių darbo rinkos temų. Daugeliui visuomet įdomu, kokie vidutiniai atlyginimai šalyje, kaip atrodo jų pačių atlyginimas, įvertinus bendrąjį šalies ar konkretaus miesto kontekstą. Išnagrinėjus CVbankas.lt publikuojamų CV informaciją, paaiškėjo, kad šiuo metu daugiausiai uždirba Vilniuje gyvenantys 30–39 metų vyrai, įgiję bent jau magistro išsilavinimo laipsnį, o moterys uždirba mažiau nei tos pačios amžiaus grupės ar išsilavinimo kategorijos vyrai.

Vivekas Wadhwa buvo įkūręs savo milijoninę kompaniją, tačiau pradėjęs kotitruoti šios akcijas biržoje, buvo nustebintas korporatyvinio valdymo nuobodumo, istoriją aprašo jis pats savo socialinio tinklo „Linkedin“ paskyroje. Būdamas 40 metų, nusprendė pradėti naują savo verslą, tačiau susidūrė su požiūriu, kad tam jis yra per senas. Taip pat susidūrė su įsitikinimu, kad verslumas būna įgimtas ir pastebimas dar mokyklos laikais.

94 proc. Lietuvos gyventojų įvairaus lygio išsimokslinimą yra įgiję gimtojoje šalyje, o likusi dalis išsimokslinimą dalinai arba pilnai įgijo užsienyje. Absoliuti dauguma apklaustųjų tiek bendrai Lietuvos gyventojų išsimokslinimo lygį, tiek savo išsimokslinimą vertina teigiamai. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas. 74 proc. gyventojų, paprašytų bendrai įvertinti Lietuvos gyventojų išsimokslinimo lygį, jį įvertino labai arba gana gerai.

Pasibaigus egzaminų sesijoms universitete ar mokslo metams mokykloje, dauguma moksleivių ar studentų vasarą neplanuoja tinginiauti ar ilsėtis. Didžioji dalis siekia užsidirbti pragyvenimui ar ateinantiems mokslo metams. Darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad per 44 proc. jaunuolių jau turi nuolatinį darbą ir planuoja toliau darbuotis vasarą. Beveik 30 proc. respondentų vasarą planuoja dirbti Lietuvoje, dar apie dešimtadalis darbuosis užsienyje.

Lietuvos išlipimas iš krizės – tikra sėkmės istorija, bet norint, kad ji neišblėstų, Lietuvai reikia įveikti daug iššūkių, teigia Lietuvos ir pasaulio ekspertai pirmadienį susirinkę Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Lietuva sėkmingai įveikė krizę naudodama monetaristinį požiūrį, tačiau dabar jai reikia spręsti kitas problemas, kurios palaikytų stabilų augimą, sakė Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, diskusijos, skirtos Lietuvos iššūkiams aptarti, metu.

Jaunimo nedarbo statistika Europoje atrodo klaikiai. Graikijoje jaunuolių nedarbo lygis siekia 57,9 proc., Ispanijoje – 55,2 procento. Ar situacija iš tiesų tokia bloga kaip atrodo? Ar Europos lyderiai siūlo gerus sprendimus? „Businessweek“ nusprendė išsklaidyti kai kuriuos Europos jaunimo nedarbo mitus. Mitas nr. 1: Beveik vienas iš keturių ES jaunuolių ieško darbo ir negali jo rasti. Realybė: Nedarbo lygis skaičiuojamas tik nuo tos žmonių grupės, kuri yra darbo rinkoje.

Kelių tūkstančių darbdavių apklausa parodė, kad vienas iš keturių vadovų susiduria su darbuotojų paieškos problemomis, nors Europoje ir kitur yra rekordinis nedarbas. CNBC praneša, kad trečios pagal dydį pasaulyje įdarbinimo agentūros „Manpower Group“ atliktos apklausos, kurioje dalyvavo beveik 40 tūkst. darbdavių, rezultatai parodė, jog 35 proc. jų susiduria su tinkamų darbuotojų paieškos sunkumais. Šis rodiklis yra aukščiausias nuo krizės pradžios.

Nors Lietuvoje jau prieš kurį laiką aukščiausi šalies vadovai autoritetingai linktelėjo galvomis, kad krizė šalyje baigėsi, yra abejojančių šiais teiginiais, o ir nemaža dalis gyventojų viešosios nuomonės apklausose nesikuklindami sako, kad gyvenimas gerėja labai lėtai, jei iš viso gerėja. Sutariama tik dėl to, kad visuomenė ekonominio sunkmečio pasekmes tebejaučia.

Kasmetiniame Amerikos Ekonomikos asociacijos susitikime Mičigano universitetas, pristatydamas savo tyrimą, nustebino aptikęs netikėtą koreliaciją: vaikai, augę švariuose namuose, suaugę įgyja aukštesnį išsilavinimą ir turi potencialą uždirbti daugiau už augusius nešvariuose namuose. Namų švara gali liudyti, kad šeima vertina tvarką ir organizacinius įgūdžius visur – ne tik namuose, bet ir mokykloje bei darbe, tikina tyrėjai. 1968 ir 1972 metais 5000 namų buvo nustatytas švaros lygis.

Šiaulių miesto savivaldybė sulaukė 39 pretendentų į bendrovės „Busturas“ generalinio direktoriaus pareigas. Atrankoje dalyvauja ir „Busturo“ technikos direktorius Silvas Gedaminskas. Naują įmonės vadovą ketinama išrinkti šią savaitę. Veržiamasi ir be vadovavimo patirties Pirmadienį baigėsi pretendentų prašymų ir dokumentų priėmimas. Beveik keturios dešimtys asmenų siekia vadovauti vienai didžiausių miesto Savivaldybės įmonių, kuri pastaruoju metu susiduria su finansiniais sunkumais.

Tyrimais nustatyta, kad vis mažiau aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų susituokia ir ryžtasi gimdyti. Daugelis jų sąmoningai apsisprendžia neturėti vaikų, kai kurioms siekiant karjeros tiesiog nepavyksta suderinti darbo reikalų ir tinkamo partnerio paieškų, o šeimyninio gyvenimo jos apskritai neįsivaizduoja. Prestižinių aukštųjų mokyklų absolventės rečiau tampa mamomis, arba gimdo mažiau vaikų, nei žemesnį išsilavinimą įgijusios moterys.

Talibų pašauta pakistanietė mergaitė, kovojanti už mergaičių švietimą, nuo pasikėsinimo į jos gyvybę pirmą kartą pasirodė vaizdo įraše, kuriame ji teigė tęsianti savo kampaniją, išprovokavusią ataką, skelbia AP. Aiškiai kalbėdama 15-metė Malala Jusafzaj (Malala Yousafzai) teigė, jog "kasdien jaučiasi vis geriau" po savaites trukusio gydymo ligoninėje Didžiojoje Britanijoje. "Aš noriu tarnauti. Noriu tarnauti žmonėms. Noriu, kad kiekviena mergaitė, kiekvienas vaikas turėtų galimybę mokytis.

 Trimetis britas, kuris pradėjo kalbėti sulaukęs vos dešimties mėnesių, pateko į protingiausių pasaulio žmonių klubą „Mensa“. Berniukas taip pat moka suskaičiuoti iki 200 ir išvardyti visas pasaulio šalis. Jis tapo vienu jauniausių klubo narių, skelbia Didžiosios Britanijos spauda.

  „Facebook“ investuotojai ir milijardieriai Peteris Thielis ir Seanas Parkeris apie išsilavinimo krizę ir naujus informacijos įsisavinimo kelius prakalbo knygoje „Milijonierius be diplomo“. Jos autorius Michaelis Ellsbergas kritikuoja esamą švietimo sistemą už neteisingai keliamus tikslus, perdėtą akademiškumą ir formalumą ir mano, kad aukštasis išsilavinimas taps „burbulu“, kuris greitu metu sprogs. Savo nuomonę jis pagrindžia dešimtimis interviu su verslininkais.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valstybės kontrolė nustatė, kad penktadalis ikiteisminius tyrimus atliekančių tyrėjų neturi teisinio išsilavinimo, todėl menkai išmanydami teisines žinias tyrėjai gali nepakankamai objektyviai, operatyviai ir kokybiškai ištirti bylą.

Aukšto intelekto vyrai mažiau linkę į santuokinę neištikimybę. Šį netikėtą faktą nustatė grupė mokslininkų iš garsiosios Londono ekonomikos mokyklos, rašo trečiadienio numeryje laikraštis „The Daily Telegraph“. Analizuodami du didelius ir išsamius sociologinius tyrimus, atliktus Jungtinėse Valstijose, specialistai pastebėjo, jog kuo aukštesnis vyro proto koeficientas, tuo griežčiau jis laikosi monogamijos principo.

Dovanų pakuotojas su aukštuoju išsilavinimu, saikingai alkoholį vartojanti valytoja ar vadybininkas, kuris turės dirbti vadovo darbą – su tokiais neįprastais reikalavimais susiduria ieškantieji darbo. Specialistai sako, kad vien darbo skelbimas apie bendrovę suteikia daug naudingos informacijos. Internetiniuose tinklalapiuose esančiuose darbuotojų paieškos skelbimuose neretai pasitaiko atvejų, kai nurodomi kiek aukštesni ir neadekvatūs tam tikrai pozicijai reikalavimai.