irena segalovičienė

Dabartinė Vyriausybė nesukūrė žadėtų naujų ir tvarių pajamų šaltinių, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Ši Vyriausybė buvo būtent ta, kuri kalbėjo ir žadėjo ir visaip kitaip sudarė įspūdį, kad jų valdymo laikotarpiu bus sugeneruotos tvarios, naujos biudžeto pajamos ateičiai. Deja, taip neatsitiko ir nuveikta tikrai per mažai“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Dabartinė Seimo valdančioji dauguma dar turi teorinę galimybę įvykdyti mokesčių reformą, o ar ji šią galimybę išnaudos, priklausys nuo jos profesionalumo, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Tikrai prezidentas sakė, kad langas reformai užsidarinėja ir įspėjo ne kartą. Aišku, politinės valios klausimas. Rinkimai, be abejonės, komplikuoja šitą klausimą, bet teorinių galimybių yra“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad kitąmet numatytas mokytojų atlyginimų didinimas dviem etapais kelia abejonių, ar bus pasiekti pedagogams pažadėti įsipareigojimai dėl 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. „Matome dabar, kad Švietimo ir mokslo ministerija siūlo 10 procentų didinti nuo sausio ir 10 procentų nuo rugsėjo. Toks finansavimas kelia labai rimtų ir pagrįstų abejonių, ar bus pasiektas kitais metais pažadėtas 130 proc.

Kitų metų valstybės biudžetą planuojanti Vyriausybė galėtų įvertinti tai, kad jos numatytas deficitas gali būti mažesnis, o tai suteiktų papildomas išlaidų galimybes, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Jos teigimu, 2024 metų biudžete numatytas 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas gali būti mažesnis.

Seimui atmetus prezidento Gitano Nausėdos siūlymą leisti žmonėms vieną kartą iš pensijų fondų išsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, tačiau priėmus svarstyti liberalo Jono Varkalio pataisas leisti pasiimti iki 10,8 tūkst. eurų, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Seimui „užteko proto“ neatmesti idėjos sistemą tobulinti.  Pasak jos, prezidentas įvertins situaciją ir yra pasiruošęs teikti patobulinimus, kaip keisti sistemą.

Vyriausybės siūlomo nekilnojamojo turto mokesčio konceptas nėra aiškiai suformuluotas, todėl gali būti nepriimtas Seime, sako prezidento patarėja. Irenos Segalovičienės teigimu, mokestį pasiūliusi valdančioji dauguma nepateikė tokio jo varianto, dėl kurio Seimas galėtų susitelkti.   „Kur yra tas konceptas atidirbtas ir už kurį galima kovoti ir sakyti, kur mes tas lėšas panaudosime, žmonės, konsoliduokimės.

Ieškant ilgalaikių finansavimo šaltinių šalies gynybai reikia diskutuoti apie įvairias galimybes, įskaitant ir pelno mokesčio didinimą, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Anot jos, šiuo metu galima svarstyti visus pasiūlymus didinti finansavimą krašto apsaugai, tačiau jie turi būti aiškiai pagrįsti.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad Gitanas Nausėda siūlys biudžete numatyti galimybę skolintis papildomų lėšų gynybai. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galimybių skolintis nėra ir kritikavo prezidento patarėjos retoriką. I. Šimonytė teigė, kad galimybių skolintis nėra, nes biudžeto deficitas yra numatomas 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai yra ant Mastrichto kriterijų ribos. Premjerės teigimu, kitų metų biudžete krašto apsaugai yra numatyta pakankamai lėšų.

Grupuotės „Hamas“ ataka prieš Izraelį gali turėti poveikį ir Lietuvos ekonomikai, o Vyriausybė turi būti pasiruošusi į tai reaguoti, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Dabar „Hamas“ ataka prieš Izraelį tikrai gali turėti įtakos ir globalūs procesai veikia Europos Sąjungą, Lietuva yra atvira ekonomika, todėl poveikis, tikėtina, gali jaustis“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Vyriausybei ruošiantis teikti 2024-ųjų biudžeto projektą Seimui, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, jog ragindamas ieškoti galimybių didinti finansavimą keliams šalies vadovas siūlo tam skirti papildomai bent 35 mln. eurų, o šių išlaidų šaltinis būtų nuo kitų metų padidintas kelių naudotojo mokestis. Pasak patarėjos, tai leistų išlaikyti planuojamą 2,9 proc. biudžeto deficitą.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ir toliau didinant bazines palūkanų normas politikai turėtų ieškoti galimybių padėti papildomų išlaidų dėl to patiriantiems gyventojams, teigia prezidento patarėja Irena Segalovičienė.  „Jeigu palūkanų kilimas užsitęs, (...) akivaizdu, kad politikams reikės ieškoti papildomų sprendimų, kaip jų atsakomybių rėmuose padėti žmonėms šitoje situacijoje“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad Prezidentūros siūlomos šeimos mokesčio lengvatos tikisi dauguma Lietuvos žmonių – tai, anot jos, parodė Daukanto aikštės inicijuota reprezentatyvi apklausa. „Tokio mokesčių sistemos teisingumo elemento tikisi žmonės, nes Prezidentūros užsakymu darytoje reprezentatyvioje „Baltijos tyrimų“ apklausoje, daugiau nei 80 proc.

Lietuvoje mažinant pajamų nelygybę jomis su valstybe galėtų labiau dalintis daugiausiai uždirbantys gyventojai, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė „Su ja (pajamų nelygybe – BNS) reikia kovoti ir ta kova, be jokios abejonės, yra didinant mažiausias ir vidutines žmonių pajamas dirbančiųjų ir, be jokios abejonės, sudarant sąlygas tiems, kas uždirba labai daug, turi daugiau pajamų, tiems žmonės sudarant mokestines sąlygas dalintis su visuomene solidariai (...) ...

Gyvenimo įgūdžių programa galėtų būti stabdoma, kol jai bus tinkamai pasirengta, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Jeigu nėra pasiruošimo, jeigu negalime dabar greitai imtis priemonių ir užtikrinti aukštą kokybės standartą, tada stabdymas galėtų būti išeitis“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

Įgyvendinant sveikatos reformą trūksta greitų veiksmų, sprendžiančių šiuo metu aktualias problemas, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Tie ilgieji sisteminiai reformos darbai, na, be jų reikia imtis būtinų greitų veiksmų. Bet kokią reformą galima sukompromituoti jeigu, žinot, mes kalbam: reforma, reforma, reforma, o reformos įgyvendinimo metu situacija žmonėms blogėja, o ne gėrėja“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

Tarptautinės institucijos į Lietuvą „žiūrės kreivai“, jeigu mokesčių reforma bus stabdoma, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.   Pasak jos, stringančios diskusijos dėl suplanuotos pertvarkos rodo tam tikrą politinės atsakomybės, atsakingų sprendimų stoką.   „Akivaizdu, kad į mus kreivai žiūrės ir tarptautinės institucijos, nes mes turime įsipareigojimų.

Atvejai, kai tėvai bandė neteisėtai išgabenti savo vaikus iš Lietuvos, rodo prevencinių socialinių paslaugų trūkumą, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.   „Šiandien socialinėje apsaugos sistemoje labai trūksta vieno svarbaus elemento. Apie ji nėra populiaru kalbėti, bet aš kalbu apie prevencines paslaugas.

Siekiant mažinti pajamų nelygybę prezidentas Gitanas Nausėda teiks įstatymo pataisas ir siūlys įvesti šeimos mokesčio lengvatą, sako jo patarėja Irena Segalovičienė.  „Prezidentas siūlo įvesti šeimos mokesčių lengvatą arba kitaip dar papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (NPD), toks dabar galioja šeimoms su negalia, kurie dirba.

Kompensacijos už elektrą gyventojams nuo liepos nebus reikalingos, tačiau reikia būti pasiruošus greitai reaguoti į galimą kainų šuolį ir esant būtinybei kompensuoti, sako šalies vadovo patarėja ekonomikos klausimais Irena Segalovičienė.

Vėluodama su mokesčių reforma Vyriausybė nevykdo pažado savo rinkėjams bei įsipareigojimų tarptautinėms institucijoms, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Iš tiesų mokesčių reformos klausimas užmigęs dabar yra, nes jau kaip ir buvo pažadas prieš tris savaites Vyriausybėje tvirtinti ir nešti į Seimą ir vėl mes vėluojame“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Valdantieji planuoja imtis plataus pobūdžio mokesčių pakeitimų, o vienas iš pasiūlymų yra apdrausti individualiai dirbančius asmenis nedarbo draudimu. Tai reikštų, jog individualia veikla užsiimantys žmonės mokėtų 1,31 proc. dydžio nedarbo draudimo įmokas „Sodrai“ nuo pajamų, o netekę pajamų – gautų nedarbo išmoką. Bet velnias slypi detalėse.

Finansų ministerija pranešė, kad mokesčių reforma siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos. Tačiau taip gyventojams planuojama taikyti didesnį individualios veiklos apmokestinimą, papildomą gyventojų pajamų mokestį (GPM). Apie tai, kam mokesčiai mažės, o kam augs, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pirmadienį pasirašius Laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymą, iš jo gautas lėšas į karinę ir civilinę infrastruktūrą galima investuoti jau nedelsiant ir taip skatinti smunkančią  Lietuvos ekonomiką, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.

Vyriausybės įsipareigojimas suvienodinti minimalią mėnesio algą (MMA) ir neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) turėtų būti įtvirtintas teisės aktuose, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Šitas įsipareigojimas negali būti orinis, nes dabar jis orinis. Teisės aktuose nematome šito įsipareigojimo įtvirtinimo. Tikimės, jis bus suguldytas į teisinį įsipareigojimą visuomenei“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento patarėja.

Europos Komisijai (EK) pagerinus šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 0,5 proc., prezidento patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad Lietuvos ekonomika turi potencialo šiemet išlikti augime, tačiau daug įtakos tam turės Europos Sąjungos investicijos ir gebėjimas tinkamai administruoti šias lėšas. „Pozityvus ženklas ir turbūt potencialas Lietuvos ekonomikai šiemet išlikti pozityvioje trajektorijoje tikrai yra“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką vadina „paskutinės minutės reforma“, tačiau sako besitikinti, kad Seime atsiras valios ją priimti.  „Norisi tikėti, kad politinės valios pastangomis, konstruktyviomis diskusijomis Seime atsiras valia, galia ir gebėjimai šitą reformą priimti, nors ji ir pavėluota, paskutinės minutės reforma, bet norisi tikėti, kad tokių galimybių yra“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Finansų ministerija pranešė, kad planuojamas didesnis individualios veiklos apmokestinimas, papildomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, kt. Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, šia pertvarka siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos.

Siūlomas laikinas bankų solidarumo įnašas  neturėtų sutrukdyti į Lietuvą ateiti naujiems bankams, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.  „Iš tiesų investicinės aplinkos gerinimui yra kitų būdų ir šitas sprendimas neturėtų neigiamai įtakoti investicinės aplinkos. Ir tikrai matydama Vyriausybė galbūt kažkokius pokyčius šitoje vietoje galės imtis neatidėliotinų veiksmų“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais.

Vyriausybės siūlomas naujas individualios veiklos apmokestinimas siekiant jį priartinti prie darbo santykių nėra protingas, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Jos teigimu, tai neatitinka prezidento gerovės valstybės vizijos, nes valstybės tikslas turi būti stiprinti viduriniąją klasę.

Siūlymas laikinai papildomai apmokestinti dėl augančių palūkanų komercinių bankų uždirbamą itin didelį pelną yra sveikintinas, sako prezidento patarėja.  „Skatinimas socialiai atsakingo finansų sektoriaus, viso sektoriaus dalyvių elgesio, orientuoto į didesnį balansą, yra tikrai sveikintinas“, – antradienį Žinių radijui teigė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Augant būsto paskolų palūkanoms Lietuvoje būtų galima įstatymu įteisinti galimybę gyventojams atidėti įmokas, sako šalies prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų stebėti, ar krentant elektros kainoms rinkoje nepriklausomi tiekėjai į tai reaguoja ir keičia savo kainodarą, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais. „Mes tikimės, kad VERT stebi rinką ir vertina, kad krentant kainoms rinkos dalyviai atitinkamai reaguoja su kainodara.

Skundams dėl eilių ir apsunkinto patekimo pas gydytojus, atrodytų, galo nematyti. Ypač akis bado tai, kad atvėrus piniginę tokios neprieinamos sveikatos paslaugos tampa ranka pasiekiamos. Atsakingos institucijos savo ruožtu aiškina, kad vieno kaltininko čia nerasi, tačiau neslepia – situacija netoleruotina.  Įstatymai numato, kad skubiu atveju patekti į sveikatos priežiūros įstaigą pacientas turi nedelsiant. Jei pagalba nėra skubi, pas šeimos gydytoją – per savaitę.

Bendrai infliacijai slopstant, problema išlieka maisto prekių kainų augimas, kuriam pažaboti Vyriausybė turėtų imtis tikslinių priemonių, sako prezidento patarėja.  „Infliacija po truputėlį bendroji, labai mikro dydžiu tas tempas mažėja, tačiau mes nekalbame, kad kainos sumažėjo, ir problema žmonėms iš tikrųjų lieka.

Vyriausybė galėtų išbandyti naujų sprendimų, kurie padėtų Lietuvoje sumažinti sparčiai augančias maisto kainas, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Dujos Europos rinkoje dabar kainuoja dvigubai brangiau nei pirmąjį pusmetį, tad ir gyventojai turi pasiruošti, kad ir jiems greitai teks už dujas mokėti brangiau. Nors Vyriausybė žada ir toliau dalį brangimo kompensuoti, prezidentūra Seimą perspėja, kad jau dabar rekordiškai brangios dujos pagal preliminarų Vyriausybės planą kitąmet gali dar brangti – du kartus po 40 proc.

Lietuvoje dujų ir elektros kainos – didžiausios Europoje, tačiau energetikos ministras Kreivys tvirtina, kad jos gyventojams įkandamos. Dėl chaoso energetikoje opozicija reikalauja ministro galvos ir jau renka parašus interpeliacijai. O štai lietuviai priversti griebtis vis radikalesnių taupymo priemonių. Marijampoliečiai senjorai ruošiasi artėjančiai rekordiškai brangiai žiemai.

Anksčiau tvirtinęs, kad visiems gyventojams reikia fiksuoti elektros kainą ties 24 centų riba, dabar prezidentas Gitanas Nausėda persigalvojo ir kainą fiksuoti jau siūlo tik daliai išnaudotos elektros.  Kodėl šalies vadovas persigalvojo ir iš kokių aruodų žada ieškoti papildomų milijardų siūlomoms subsidijoms, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Lietuvą purtant energetinei krizei, Nausėda reikalauja gyventojams elektros kainas įšaldyti dabartiniame lygyje – ties 24 centais už kilovatvalandę. Antraip esą kitąmet elektra brangtų kone dvigubai. Tiesa, prezidentas valdžios reikalauja kompensuoti ir dalį elektros išlaidų verslui. Tačiau premjerė tenkinti tokių reikalavimų neskuba ir ragina laukti, kol po mėnesio parengs kitų metų biudžetą.

Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) kitąmet turėtų augti ne mažiau kaip 100 eurų – iki  640 eurų, teigia prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Vyriausybė elektros kainas buitiniams vartotojams iki kitų metų liepos turėtų įšaldyti ties 24 centų riba, kitaip ji nuo sausio jiems pabrangs 40 proc., o per visus metus – 80 proc., sako prezidento atstovė. „Jeigu mes neužšaldome kainų šiame lygyje (24 centų už kilovatvalandę – BNS), tai reiškia, kad elektrą nuo sausio branginame 40 proc. ir dar 40 proc. – nuo liepos.

Seimui sėkmingai pateikus opozicijos siūlomą antiinfliacinį planą būtų pradėtos diskusijos ir ruduo būtų pasitiktas su „pabrandintais sprendimais“, sako prezidento vyriausioji patarėja. Irena Segalovičienė pabrėžia, kad kai kurios lengvatos turėtų būti skirtos tik pažeidžiamiausiai visuomenės grupei.

Ieškant būdų kovoti su aukšta infliacija, Lietuvoje galėtų būti įvesta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maistui, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.  Pasak Gitano Nausėdos patarėjos, įvedant tokią lengvatą reikėtų ieškoti modelio, kad jos naudą pajustų galutinis vartotojas.

Vyriausybės penktadienį pateiktas antiinfliacinis planas atspindi prezidento lūkesčius, sako jo vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė. „Ilgai laukti veiksmai pagaliau pradėti daryti – tai sveikintina. Vyriausybės pristatyto antiinfliacinio paketo labai reikėjo Lietuvos žmonėms ir verslui“, – BNS penktadienį atsiųstame komentare sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėja.

Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovės „Achema“ darbuotojams pradėjus neterminuotą streiką, reikalaujant vadovybės pasirašyti kolektyvinę sutartį, prezidento patarėja sako, kad būtina skatinti kolektyvinius susitarimus ir didinti jų aprėptį.

Kol tautiečiai šturmuoja Lenkijos parduotuves ir degalines, Lietuvoje girdėti, kaip ekspertai kritikuoja kaimynų sprendimus mažinti PVM maistui ir akcizą kurui. Štai ekonomistas Raimondas Kuodis įspėja, kad Lenkija „tokiais triukais“ tik skurdina Lietuvą. Jis ragina prezidentą Gitaną Nausėdą kreiptis į Europos Sąjungos (ES) institucijas dėl tokios Lenkijos ekonominės politikos. Tačiau tokiam siūlymui nepritaria nei Prezidentūra, nei Finansų ministerija.

Antradienį Prezidentūrai išsakius abejones dėl galimybių paso ateities, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog pasikeitimams dabar ne laikas. Pasak jos, nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje šiuo metu siaučia omikron banga. Apie tai Seimo pirmininkė kalbėjo spaudos konferencijoje prieš rytinį Seimo posėdį. V. Čmilytė-Nielsen mano, kad visos priemonės, skatinančios žmones atsakingais, yra svarbios. Tarp jų ir galimybių pasas.

Svarbu yra sukurti COVID-19 savityros sistemą, kuri galėtų veikti su greitaisiais antigeno testais, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Ko gero, vienas iš tokių darbų, kuris nėra atliktas Lietuvoje, ir, ko gero, omikronui jo nepavyks atlikti, bet į ateitį tikrai vertėtų šitą darbą užsirašyti, tai yra sukurti COVID-19 savityros sistemą“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.

Galimybių pasas išsisėmė ir reikia ieškoti naujų pandemijos valdymo būdų, sako vyriausioji prezidento patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.  „Galimybių pasas, ko gero, išsisėmė. Reikia ieškoti naujų būdų, jis turi būti peržiūrimas iš esmės, atsakant į klausimus – kaip mes toliau valdysime pandemiją.