iranas

Izraelis smogė Iranui ir teigė, jog visa tai tęsis – tiek kiek reikės. Iranas pasmerkė šias atakas ir perspėja – Izraeliui teks atsakyti už savo veiksmus didele kaina. Visuomenė, įskaitant Izraelio lietuvių bendruomenę, susiduria su branduolinės grėsmės šešėliu, pavojaus sirenomis ir uždaryta oro erdve. Apie Izraelio ir Irano konfliktą, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja žurnalistas, esantis Izraelyje Liudas Dapkus ir litvakas, gyvenantis Tel Avive Tuvia Lazauskas.

Izraelis apkaltino Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) dėl spengiančios „selektyvios tylos“ po to, kai ketvirtadienį per Irano raketų smūgį buvo apgadinta ligoninė Pietų Izraelyje.  Izraelio ambasadorius prie Jungtinių Tautų (JT) Danielis Meronas Ženevoje sakė, kad Sorokos ligoninė Beer Ševoje buvo civilinis objektas. Prie PSO būstinės nufilmuotame vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas socialiniame tinkle „X“, jis pareikalavo, kad JT sveikatos agentūra pasmerktų šią ataką.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt sako, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sprendimą dėl Irano priims per artimiausias dvi savaites. Apie tai ji kalbėjo spaudos konferencijoje, surengtoje ketvirtadienį, rašo „Sky news“. „Žinau, kad buvo daug spekuliacijų... dėl prezidento sprendimo ir dėl to, ar JAV įsitrauks į konfliktą“, – sako ji. Tada K. Leavitt perskaitė D. Trumpo citatą.

Iraniečių valstybinė žiniasklaida ketvirtadienį pranešė, kad oro gynybos sistemos virš Teherano perėmė „priešiškus taikinius“. Irano ir Izraelio konfliktas tęsiasi jau savaitę. „Irano oro gynyba perėmė priešiškus taikinius Teherano šiaurėje“, – nedetalizuodama pranešė oficialioji Irano naujienų agentūra IRNA. Kita naujienų agentūrą „Mehr“ pateikė tokį patį pranešimą.

Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrai penktadienį Šveicarijos Ženevos mieste ketina susitikti su kolega iš Teherano ir derėtis su juo dėl Irano branduolinės programos. Galimo JAV įsitraukimo į Izraelio karą su Iranu kontekste Europos ministrų tikslas yra paraginti Teheraną nusileisti dėl savo branduolinių ambicijų ir taip prisidėti prie deeskalacijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atkirto „Wall Street Journal“ ir paneigė leidinio pranešimus, rašo „Sky news“. WSJ skelbė, kad D. Trumpas patvirtino puolimo prieš Iraną planus, bet kol kas nesuteikia galutinio įsakymo. Leidinys pranešė, kad D. Trumpas savo vyresniesiems patarėjams sakė, jog laukia, ar Teheranas pirmas atsisakys savo branduolinės programos. Tačiau prezidentas savo socialinio tinklo „Truth Social“ paskyroje paskelbė trumpą paneigimą.

Trečiasis pasaulinis karas? Netanyahu veiksmai ir JAV tylus pritarimas kursto pavojingą ugnį, kurios pasekmės gali peržengti regiono ribas. Ar gali kilti Trečiasis pasaulinis karas? Apie Izraelio ir Irano konfliktą, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto prof. Egdūnas Račius.

Rusija ketvirtadienį perspėjo Jungtines Valstijas nesiimti karinių veiksmų prieš Iraną, kilus spėlionėms, ar Vašingtonas įsitrauks į karą kartu su Izraeliu. Praėjusią savaitę Izraelis pradėjo beprecedentę smūgių Iranui bangą, į kurią Teheranas atsakė raketų ir dronų atakomis. Maskva yra viena svarbiausių Irano sąjungininkių; Rusija su Iranu gilina karinį bendradarbiavimą ir vos prieš kelis mėnesius pasirašė susitarimą dėl strateginės partnerystės.

Izraelio ir Irano karas gali pastatyti Rusiją į sudėtingą padėtį, tačiau Kremlius į situaciją žiūri ir kaip į galimybę pasipelnyti, sako Jungtinės Karalystės žvalgyba, rašo „Ukrainska Pravda“. Rusija neturi oficialių įsipareigojimų teikti Iranui karinę pagalbą. 2025 m. sausio mėnesį pasirašytas visapusiškos strateginės partnerystės susitarimas tarp Rusijos ir Irano apima bendradarbiavimą įvairiose srityse, įskaitant gynybą ir saugumą, tačiau jame nėra nuostatų dėl savitarpio gynybos.

Artimuosiuose Rytuose prasidėjęs Izraelio ir Irano konfliktas kelia nerimą visam pasauliui. Svarstoma, ar į karinę eskalaciją įsitrauks ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Nors Izraelis tikėjosi sąjungininkų paramos, Vašingtonas kol kas laikosi atsargios pozicijos. Šis konfliktas kelia skandalus ir Lietuvoje – nuo stringančios lietuvių evakuacijos, iki netikėtai iš lėktuvo išlaipinamo politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus.

Karo su Izraeliu įkarštyje Irano saugumo institucijos pradėjo sulaikymų bangą. Šalies žiniasklaida pranešė , kad praėjusiomis dienomis sulaikyta dešimtys asmenų. Anot institucijų, tai spėjami Izraelio šnipai ir kolaborantai. Šiaurės rytuose esančiame Mešhede sulaikyta mažiausiai 18 „nelegalių“ užsieniečių, kurie, kaip įtariama, gamino ir valdė dronus, pranešė su Revoliucine gvardija susijusi naujienų agentūra „Tasnim“. Įtariamieji esą gali būti afganistaniečiai. Jie deportuoti.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, kurio šalis jau beveik savaitę keičiasi raketų smūgiais su Iranu, pareiškė, kad „karas pasižymi asmeniniais nuostoliais“ ir pasiskundė, kad jo sūnus buvo priverstas dėl to atšaukti vestuves. „Karas pasižymi asmeniniais nuostoliais, žmonės nukenčia. Tai neaplenkė ir mano šeimos – sūnus taip pat turėjo atšaukti vestuves“, – „Ynet“ cituojamas Benjaminas Netanyahu.

Įsiplieskęs Izraelio ir Irano konfliktas padidino naftos ir gamtinių dujų kainas. Ekonomistas sako, kad jei išsipildys vienas blogiausių scenarijų, Europai grėstų ne tik energetinė, bet ir ekonominė krizė. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle rašė, kad stebėtis dėl padidėjusių naftos ir gamtinių dujų kainų nereikia.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį vėlai vakare savo vyresniesiems patarėjams pranešė, kad jis pritaria puolimo planams prieš Iraną, tačiau laukia, ar Teheranas atsisakys savo branduolinės programos, rašo „The Wall Street Journal“, remdamiesi su situacija susipažinusiais šaltiniais. Gerai apsaugota Irano Fordo sodrinimo gamykla yra galimas JAV taikinys; ji yra paslėpta po kalnu ir karo ekspertų laikoma nepasiekiama net galingiausioms bomboms.

Eina šešta diena, kaip Izraelis ir Iranas apšaudo vienas kitą. JAV netyla kalbos apie tai, ar Donaldas Trumpas nuspręs prisidėti karine pagalba ar kariniais veiksmais prie Izraelio ir visa jėga atakuoti Iraną. Minios Iraną palaikančių protestuotojų žygiuoja Niujorko gatvėmis. Vaizdo įraše matyti, kaip minia skanduoja „Šalin rankas nuo Irano!“ „Times Square“ aikštėje, šaukia ant pro-Izraelio demonstrantų ir žygiuoja Manhatano gatvėmis.

Irano žiniasklaida trečiadienį paskelbė, kad Izraelis buvo trumpam įsilaužęs į valstybinės televizijos transliaciją ir parodė moterų protestus bei paragino žmones išeiti į gatves.

Trys diplomatai agentūrai „Reuters“ pranešė, kad JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir Irano užsienio reikalų ministras Abbas Araqchi keletą kartų kalbėjosi telefonu.

Trečiadienį JT Žmogaus teisių tarybai pristatytoje ataskaitoje teigiama, kad 2024 m. Irane mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 975 asmenims. Pristatydama Ženevoje įsikūrusiai tarybai ataskaitą apie padėtį Irane vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pavaduotoja Nada al-Nashif sakė, kad tai didžiausias egzekucijų skaičius nuo 2015 m. Ataskaitos duomenimis, kiek daugiau nei pusė mirties bausmių buvo įvykdyta už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, 43 proc. – už žmogžudystes, 3 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas buvo už kelių savaičių nuo branduolinio ginklo sukūrimo, rašo „Sky news“. Jis taip pat trečiadienį pareiškė svarstąs, ar prisijungti Jungtinėms Valstijoms prie Izraelio smūgių Iranui, pridurdamas, kad Teheranas kreipėsi į jį siekdamas derybų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino Izraelį nutraukti smūgius prieš taikinius Irane, nesusijusius su branduoline veikla ar balistinėmis raketomis, pranešė jo biuras.

Per Irano raketų ataką Izraelyje žuvo septynerių metukų Nastia iš Ukrainos ir jos šeimos nariai. Leukemija sirgusi mergaitė, anot žinių portalo „ynet“, prieš pustrečių metų iš savo gimtosios Odesos atvyko gydytis į Izraelį. Per raketos smūgį sekmadienį Bat Jamo mieste į pietus nuo Tel Avivo taip pat žuvo mergaitės senelė Lena bei du jos maži pusbroliai. Po griuvėsiais toliau ieškoma Nastios motinos, rašo „ynet“. Ji ir laikoma žuvusia. Nastios tėvas liko Ukrainoje kovoti su rusų okupantais.

Iranas trečiadienį į Izraelį paleido naują hipergarsinių raketų bangą, pranešė valstybinė televizija, jau šeštą dieną tęsiantis abipusiams dviejų aršių priešų smūgiams.  Hipergarsinės raketos „Fattah“ „sėkmingai prasiskverbė pro Izraelio režimo gynybines sistemas“, pranešė valstybinė televizija.

 Irane trečiadienį beveik visiškai nutrūko interneto ryšys, dar labiau sustiprėjus įtampai tarp Teherano ir Izraelio, pranešė Londone įsikūrusi pasaulinė tinklo stebėsenos organizacija „Netblocks“.  „Iš tiesioginių tinklo duomenų matyti, kad Irane beveik visiškai nutrūko nacionalinis interneto ryšys; šis incidentas įvyko po kelių ankstesnių dalinių sutrikimų ir didėjant karinei įtampai su Izraeliu po kelias dienas trukusių raketų smūgių“, – socialiniame tinkle „X“ rašė „Netblocks“.&nb...

Kinų užsienio reikalų ministras Wang Yi trečiadienį pareiškė, kad Kinija yra „labai susirūpinusi“, kad Izraelio ir Irano konfliktas „gali tapti nekontroliuojamas“. „Dėl Izraelio veiksmų, kuriais nepaisoma tarptautinės teisės ir tarptautinių taisyklių, padėtis Artimuosiuose Rytuose staiga tapo įtempta, o Kinija taip pat yra labai susirūpinusi, kad padėtis gali tapti nekontroliuojama“, – savo Egipto kolegai telefonu sakė Wang Yi. Apie tai pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija.

Irano Raudonojo Pusmėnulio draugija trečiadienį pranešė, kad šeštą karo tarp aršių priešų dieną, Izraelis smogė netoli jos pastato Teherane. Anot Irano Raudonojo Pusmėnulio draugijos, ataka buvo nukreipta į pagalbos grupę. Irano Raudonojo Pusmėnulio draugija socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame pareiškime pranešė apie „sionistų režimo ataką prie Raudonojo Pusmėnulio Taikos pastato.

Dviejų Irano vyriausybinių orlaivių skrydis į Omaną karo įkarštyje sukėlė spėlionių. Remiantis skrydžių stebėjimo portalu „Flightradar“, trečiadienio vakarą (vietos laiku) Omano sostinės Maskato oro uoste nusileido du „Meraj Airlines“ oro bendrovės lėktuvai. Socialinėje žiniasklaidoje tai sukėlė diskusijas apie galimą Irano vyriausybės narių kelionę į šią Persijos įlankos šalį. Omanas pastaruoju metu prieš prasidedant karui tarpininkavo branduoliniame ginče tarp JAV ir Irano.

Izraeliečių gynybos ministras Israelis Katzas trečiadienį pranešė, kad Izraelio oro pajėgų lėktuvai sunaikino Irano „vidaus saugumo būstinę“, kariuomenei paskelbus, kad buvo smogta kariniams taikiniams Teherane. „Oro pajėgų lėktuvai ką tik sunaikino Irano režimo vidaus saugumo būstinę – pagrindinę Irano diktatoriaus instituciją, naudojamą represijoms“, – pareiškime sakė I. Katzas.

Izraelio gynybos ministras teigia, kad buvo sunaikinta Irano vidaus saugumo būstinė, rašo „Sky news“. Pasak šalies gynybos ministro, Izraelio oro pajėgos sunaikino Irano vidaus saugumo būstinę. „Tornadas toliau siaubia Teheraną“, – sako ministras Izraelis Katzas. „Oro pajėgų naikintuvai sunaikino Irano režimo vidaus saugumo būstinę – pagrindinę Irano diktatoriaus represinę struktūrą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad Iranas turi teisėtą teisę gintis, Izraeliui jau šeštą dieną tęsiant bombardavimo kampaniją. „Iranas turi labai natūralią, teisėtą ir juridinę teisę gintis nuo Izraelio banditizmo ir valstybinio terorizmo“, – sakė turkų lyderis. Antradienį jis izraeliečių ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu pavadino didžiausia grėsme regiono saugumui.

Rusija perspėjo Jungtines Valstijas neįsitraukti į konfliktą su Iranu Izraelio pusėje. „Tai būtų žingsnis, kuris radikaliai destabilizuotų visą situaciją“, – Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Netgi svarstymai apie JAV dalyvavimą yra pavojingi, sakė diplomatas.

 Iranas trečiadienį pareiškė sulaikęs penkis įtariamus Izraelio žvalgybos agentūros „Mossad“ agentus, kaltinamus šalies įvaizdžio juodinimu internete, pranešė iraniečių naujienų agentūros. „Šie samdiniai savo apskaičiuota veikla internete siekė pasėti baimę visuomenėje ir suteršti šventosios Irano Islamo Respublikos sistemos įvaizdį“, – pareiškime, kurį cituoja naujienų agentūros „Tasnim“ ir ISNA, sakė Irano Revoliucinė gvardija.

Reakcija į operaciją „Rising Lion“ parodė Irano raketų programos ribotumą, bet taip pat įrodė, kad ji gali padaryti rimtą žalą savo priešui. Didžiulis, nors ir ribotas, Irano pajėgumas smogti Izraeliui netrukus tapo akivaizdus. Ankstesni išpuoliai prieš seną priešą buvo tik „nedidelės demonstracijos“, kol Teherano karo mašina įsibėgėjo visu pajėgumu, rašo „The Times“. Šia mintimi bandė įtikinti Irano raketų programos strategas Hosseinas Salami prieš pastarųjų penkių dienų įvykius.

Izraelio pajėgos per šimtus atakų, vykdytų nuo ankstyvo penktadienio, smogė daugiau kaip 1 100 taikinių Irane, trečiadienį pranešė kariuomenės atstovas, o iraniečių teisių gynimo organizacija pranešė, kad žuvo beveik 600 žmonių. „Mes sudavėme reikšmingų smūgių Irano režimui, todėl jo atstovai buvo nustumti tolyn į centrinį Iraną.

Netoli Irano sostinės esančiame Karadže buvo sunaikintos dvi Irano branduolinės programos centrifugų komponentų gamybos vietos, trečiadienį pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA). JT agentūra apie tai pranešė praėjus kelioms valandoms po to, kai Izraelio kariuomenė pareiškė surengusi keletą oro smūgių Teherane ir jo apylinkėse.

Didžiausia Irano kriptovaliutų birža „Nobitex“ birželio 18 d. patyrė rimtą saugumo pažeidimą – nuostoliai siekia apie 45 mln. eurų. Įtariami Izraelio programišiai grasina paviešinti programos kodą ir vartotojų duomenis. Anksčiau ta pati grupuotė įtariama įsilaužusi į Irano banko „Bank Sepah“ sistemas ir jas sunaikinusi.

Izraelio kariuomenė trečiadienį pranešė, kad vienas iš jos dronų buvo numuštas skrydžio virš Irano metu. Tai pirmas toks praradimas, kurį pripažino Izraelis, nuo karo veiksmų pradžios praėjusią savaitę. Kariuomenės pareiškime teigiama, kad dronas nukrito Irane, kai į jį pataikė raketa „žemė–oras“. „Pranešimų apie sužeistuosius negauta ir nėra jokios informacijos nutekėjimo rizikos“, – priduriama jame.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms svarstant tolesnius veiksmus Izraelio konflikte su Iranu, Islamo valstybės Aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei trečiadienį kreipėsi į šalies gyventojus per nacionalinę televiziją. Khamenei pareiškė, kad Iranas „niekada nepasiduos“ ir įspėjo JAV apie „neatitaisomą žalą“, jei šalis įsikištų į konfliktą.

Iranas paruošė raketas ir kitą karinę įrangą galimiems atsakomiesiems smūgiams prieš JAV bazes Artimuosiuose Rytuose, jeigu amerikiečiai prisijungs prie Izraelio karo prieš Iraną. Tai leidiniui „The New York Times“ (NYT) nurodė su žvalgybiniais duomenimis susipažinę JAV pareigūnai. JAV valdžios atstovai įvedė aukštą parengties būseną JAV karinėse bazėse visame regione, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus, Jordaniją ir Saudo Arabiją.

Tęsiantis konfliktui tarp Izraelio ir Irano Graikija iš Izraelio repatrijavo 105 savo piliečius ir užsieniečius, įskaitant lietuvius, trečiadienį pranešė šalies Užsienio reikalų ministerija. „Repatrijuoti žmonės į Atėnus iš Šarm aš Šeicho Egipte buvo atskraidinti Graikijos oro pajėgų lėktuvais C-130 ir C-27“, – sakoma pranešime.

Kipro gynybos ministras Vasilisas Palmasas patvirtino, kad, saloje tvyrant įtampai dėl vienas kitą bombarduojančių Irano ir Izraelio, į oro pajėgų bazę pietvakariniame Pafoso mieste atvyko JAV karinių orlaivių flotilė. Trečiadienį duodamas interviu valstybiniam transliuotojui jis sakė, kad atvykę JAV orlaiviai yra ne koviniai naikintuvai, o transporto lėktuvai, naudojami kariniam personalui ir, prireikus, civiliams gyventojams pervežti.

Galinga į bunkerius prasiskverbianti amerikiečių bomba, galinti sunaikinti giliai po žeme paslėptus Irano branduolinius objektus, yra vienintelis ginklas, kurį prezidentas Donaldas Trumpas tikriausiai pasirinktų, jei nuspręstų karinėmis priemonėmis paremti Izraelį.

Artimiausios 24–48 valandos gali būti lemiamos JAV sprendžiant dėl tolesnių veiksmų dėl Irano. Apie tai praneša „ABC News“, remdamasi šaltiniais Baltuosiuose rūmuose. Pasak jų, pasibaigus nurodytam terminui paaiškės, ar situacijai galima rasti diplomatinį sprendimą, ar JAV teks imtis karinių veiksmų.  Pažymima, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš tai sugriežtino retoriką prieš Irano režimą, pareikšdamas, kad JAV tiksliai žino ajatolos Ali Khamenei buvimo vietą.

Konfliktui tarp Izraelio ir Irano įgaunant pagreitį, Rusijai nėra ko jaudintis, nes, nepriklausomai nuo „nugalėtojo“, Kremliui konfliktas Artimuosiuose Rytuose yra palankus, rašo CNN. Kremliaus sudėtingų santykių su Artimaisiais Rytais centre jau seniai tvyrojo keista įtampa. Viena vertus, Rusijos ekonominė įtaka ten visada buvo stipri.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pakomentavo, ar JAV ruošiasi smogti Iranui, rašo „Sky news“....

JAV karinės pajėgos perkelia dar daugiau naikintuvų į Artimuosius Rytus, „Reuters“ pranešė JAV pareigūnai. JAV taip pat pratęsia kitų karinių lėktuvų dislokavimą. Taip stiprinamos JAV karinės pajėgos regione. Apie tai naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė trys JAV pareigūnai. Vienas iš pareigūnų sako, kad dislokuojami naikintuvai F-16, F-22 ir F-35. Du pareigūnai pabrėžia naikintuvų dislokavimo gynybinį pobūdį, kadangi jie naudojami dronams ir amunicijai numušti.

Irano ginkluotųjų pajėgų vadas Majidas Mousavi antradienį gyventojus paragino nedelsiant evakuotis iš Haifos ir Tel Avivo, rengdamasis suduoti atsakomuosius smūgius šiems Izraelio miestams.  „Netrukus bus vykdomos baudžiamosios operacijos“, – vaizdo pranešime, kurį perdavė Irano valstybinė televizija, sakė M. Mousavi, Izraeliui ir Iranui jau penktą dieną keičiantis ugnimi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas rimtai svarsto įsitraukti į karą tarp Izraelio ir Irano, rašo „Axios“. Anot leidinio šaltinių, D. Trumpas rimtai svarsto prisijungti prie karo ir pradėti JAV smūgį prieš Irano branduolinius įrenginius, prieš požeminę urano sodrinimo gamyklą Fordow. Anot leidinio, dar antradienį D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose susitiks su savo komanda ir priims tam tikrus sprendimus dėl JAV politikos Izraelio ir Irano karo atžvilgiu.

Iranas surengė naują atakų bangą prieš Izraelį, pranešė valstybinė televizija, jau penktą dieną tęsiantis abipusiams dviejų aršių priešų smūgiams.  „Prasidėjo dešimtoji operacijos „Tikrasis pažadas 3“ banga prieš (Izraelio) okupuotas teritorijas“, – pranešė valstybinė televizija.

Irano žiniasklaida antradienį pranešė apie plataus masto paslaugų teikimo sutrikimus, jau penktą dieną tęsiantis abipusiams Izraelio ir Irano smūgiams.  „Interneto naudotojai keliose provincijose praneša apie plataus masto paslaugų teikimo sutrikimus“, pranešė laikraštis „Ham Mihan“. Kitos žiniasklaidos priemonės išplatino panašius pranešimus.  Iš karto nebuvo aišku, kas sukėlė sutrikimus.