iranas

Iranas perdavė Rusijai balistinių raketų. Tai gali paspartinti partnerių sprendimą leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms smogti Rusijos teritorijos gilumai. Tai portalui „rbc.ua“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas. Anot jo, Iranas gali neigti faktą, kad Rusija gavo balistinių raketų. Panašiai buvo ir su „Shahed“ tipo dronų perdavimu bei jų gamyklos statyba.

Naujai išrinktas Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pirmojo savo užsienio vizito išvyko į kaimyninį Iraką, su kuriuo siekia sustiprinti santykius, trečiadienį pranešė oficialioji Irano Islamo Respublikos naujienų agentūra (IRNA). Trijų dienų vizito pradžioje abiejų šalių vyriausybių atstovai pasirašė 14 bendradarbiavimo sutarčių ekonomikos, kultūros ir religijos srityse, pranešė IRNA.

Iranas pažadėjo reaguoti į naujas Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos sankcijas už tai, kad suteikė Rusijai trumpojo nuotolio raketų, skirtų panaudoti Ukrainoje. „Šis trijų Europos šalių veiksmas yra priešiškos Vakarų politikos ir ekonominio terorizmo, nukreipto prieš Irano žmones, tęsinys, užtrauksiantis atitinkamus ir proporcingus Irano Islamo Respublikos veiksmus“, – antradienį pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani.

Iranas pažadėjo reaguoti į naujas sankcijas, kurias Britanija, Vokietija ir Prancūzija jam įvedė dėl to, kad, jų teigimu, Teheranas nusiuntė raketų Rusijai, kad ši jas panaudotų Ukrainoje. „Šie trijų Europos šalių veiksmai yra priešiškos Vakarų politikos ir ekonominio terorizmo prieš Irano žmones tęsinys, dėl kurio Irano Islamo Respublika imsis atitinkamų ir proporcingų veiksmų“, – vėlai antradienį paskelbtame pareiškime teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani.

Jungtinės Valstijos, reaguodamos į, jų teigimu, eskaluojantį Irano sprendimą siųsti balistines raketas į Rusiją, paskelbė naujas sankcijas 10 asmenų ir šešioms įmonėms Rusijoje ir Irane, kurios buvo suderintos su Europos sąjungininkais. JAV valstybės departamentas taip pat skyrė sankcijas Teherano oro vežėjui „Iran Air“ „už tai, kad jis vykdo arba vykdė veiklą Rusijos Federacijos ekonomikos transporto sektoriuje“, sakoma Iždo departamento pranešime.

Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė antradienį pasmerkė, jų teigimu, Irano balistinių raketų tiekimą Rusijai, turint tikslą jas panaudoti kare prieš Ukrainą, ir paskelbė naujas sankcijas oro transportui.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad Iranas nusiuntė Rusijai raketų, skirtų panaudoti jos kare Ukrainoje, ir paskelbė apie gresiančias naujas sankcijas įspėjimų nepaisiusiam Teheranui. „Rusija dabar gavo šių balistinių raketų siuntas ir tikriausiai per kelias savaites panaudos jas Ukrainoje prieš ukrainiečius“, – žurnalistams Londone sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

Kremlius pirmadienį nepaneigė „The Wall Street Journal“ pranešimo, kad Iranas pasiuntė Rusijai trumpojo nuotolio balistines raketas. „Mes matėme šį pranešimą, ne kiekvieną kartą tokia informacija yra tiesa. Iranas yra svarbus mūsų partneris, mes plėtojame prekybos ir ekonominius santykius, plėtojame bendradarbiavimą ir dialogą visose įmanomose srityse, įskaitant jautriausias sritis“, – paklaustas apie pranešimą sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Iranas artimiausiu metu gali perduoti Rusijai balistinių raketų, o tai akivaizdžiai išprovokuos greitą Ukrainos sąjungininkų atsaką. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais. Iranas perdavė Rusijai šimtus bepiločių orlaivių, kai prasidėjo jos plataus masto invazija į Ukrainą, tačiau galimas balistinių raketų perdavimas būtų „nerimą kelianti konflikto raida“, sakė neįvardinti šaltiniai.

Centrinės Irano dalies valdžia pirmadienį viešai pakorė vyrą, nuteistą už advokato nužudymą, pranešė oficiali šalies teismų naujienų agentūra.  Vyras, kurio tapatybė kol kas nenustatyta, buvo nuteistas už tai, kad 2021 metų rugpjūtį Šahrude žmonos ir sūnaus akivaizdoje medžiokliniu šautuvu nušovė advokatą, pranešė teismų naujienų svetainė „Mizan Online“. Osle įsikūrusios žmogaus teisių gynimo organizacijos „Iran Human Rights“ (IHR), stebinčios mirties bausmių vykdymą, duomenimis, tai buvo...

 Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pakartojo, kad Teheranas atkeršys Izraeliui už „Hamas“ politinio lyderio Ismailo Haniyeh nužudymą šalies sostinėje.  Šią pastabą ministras išsakė sekmadienį kalbėdamas telefonu su savo kolega iš Italijos Antonio Tajani. „Irano reakcija į Izraelio teroristinį išpuolį Teherane yra galutinė, ji bus pamatuota ir gerai apskaičiuota, – socialiniame tinkle „X“ nurodė A. Araghchi.

Irano naujoji vyriausybė sieks valdyti įtampą su savo aršiu priešininku Vašingtonu, kad sumažintų spaudimą ir neutralizuotų žlugdančias sankcijas, pareiškė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi. „Turime valdyti įtampą ir priešiškumą“ tarp Teherano ir Vašingtono, vėlai penktadienį sakė jis interviu Irano valstybinei televizijai. Iranas ir Jungtinės Valstijos diplomatinių santykių nepalaiko nuo 1980 metų.

Naujasis Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi po pokalbio telefonu su Europos Sąjungos vyriausiuoju diplomatu Josepu Borrelliu paragino užmegzti dialogą su bloku, kad būtų išspręsti dvišaliai klausimai. „Irano Islamo Respublika palankiai vertina santykių su Europos Sąjunga plėtojimą abipuse pagarba grindžiamoje aplinkoje“, – sakoma vėlai ketvirtadienį paskelbtame A. Araghchi pareiškime. Pastaraisiais metais Briuselio ir Teherano santykiai pablogėjo.

Irano institucijos, pasak žiniasklaidos, priėjo prie išvados, kad prezidentą Ebrahimą Raisi skraidinusio sraigtasparnio katastrofa gegužę įvyko dėl blogo oro ir perkrovos. Naujienų agentūra „Fars“, remdamasi šaltiniu saugumo institucijose, trečiadienį pranešė, jog tyrėjai „yra visiškai tikri, kad tai nelaimingas atsitikimas“. Irano kariuomenė jau gegužę pareiškė, jog nėra duomenų, kad galėjo būti įvykdyta nusikalstama veika.

Centrinėje Irano dalyje į avariją patekus autobusui, kuriuo iš Pakistano į Iraką vyko šiitų piligrimai, žuvo mažiausiai 28 žmonės, trečiadienį pranešė vienas pareigūnas. Kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA, avarija įvyko antradienio vakarą centrinėje Irano Jazdo provincijoje, sakė vietos nepaprastųjų situacijų pareigūnas Mohammadas Ali Malekzadeh (Mohamadas Ali Malekzadė). Jis pridūrė, kad per avariją dar 23 žmonės patyrė sužeidimus, 14 iš jų – sunkius.

Iranas sostinėje Teherane antradienį uždarė vokiečių kalbos institutą, o Berlynas tai pasmerkė, Vokietijos užsienio reikalų ministerijai pareiškus, kad iškvies Irano ambasadorių. Vokiečių kalbos institutas Teherane uždarytas praėjus beveik mėnesiui po to, kai Vokietija uždraudė vieną religinį centrą dėl jo įtariamų ryšių su Iranu.

JAV žvalgybos agentūros pirmadienį pranešė, kad už kompiuterinių įsilaužėlių atakas, kurių taikiniu tapo buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkiminė kampanija, yra atsakingas Iranas.

Pasaulis sulaikęs kvapą stebi – smogs Iranas Izraeliui, ar ne. Įtampai Artimuosiuose Rytuose kylant, Vašingtonas regione stiprina karinius pajėgumus – siunčia lėktuvnešius ir povandeninius laivus. Įtampą švelninti bando Vokietijos, Prancūzijos, Britanijos lyderiai, tačiau jų raginimus susilaikyti nuo smurto Irano prezidentas vadina nelogiškais. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Iranas antradienį atmetė Vakarų raginimus atsisakyti grasinimų atkeršyti Izraeliui už „Hamas“ lyderio Ismailo Haniyeh nužudymą Teherane. „Prancūzijos, Vokietijos, ir Didžiosios Britanijos deklaracijoje, kurioje nepareiškiamas prieštaravimas tarptautiniams sionistų režimo nusikaltimams, Irano įžūliai prašoma nesiimti atgrasomojo pobūdžio veiksmų prieš režimą, kuris pažeidė jo suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – pareiškime nurodė užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kananis.

Irano viceprezidentas Mohammedas Javadas Zarifas atsistatydina ir palieka prezidento Massudo Pezeshkiano Ministrų kabinetą praėjus vos 11 dienų po paskyrimo. „Nesu patenkintas savo darbu ir gailiuosi, kad man nepavyko pateisinti lūkesčių“, – sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „X“ pareiškė nuosaikių pažiūrų politikas. M. J. Zarifas užsiminė, kad tokį sprendimą priėmė dėl ministrų, atrinktų eiti pareigas naujajame M. Pezeshkiano kabinete.

Vladimiras Putinas ir Kinijos diktatorius Xi Jinpingas siekia sukurti savo blogio ašį, o jų grėsmingas ryšys dar labiau sustiprėjo po to, kai liepos pabaigoje jiedu pasiuntė bombonešius netoli JAV. Rusijos ir Kinijos strateginiai bombonešiai buvo pastebėti po to, kai šalys bendrai patruliavo vos už kelių šimtų kilometrų nuo Aliaskos pakrantės, skelbia „The Sun“. Panašu, kad jų ryšys gali tik stiprėti.

Iranas ruošiasi Rusijai perduoti šimtus balistinių raketų, kurios esą gali pasiekti taikinius iki 120 kilometrų, rašo naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais Europos žvalgyboje.

Irane, žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, per vieną dieną mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 29 kaliniams. Norvegijoje įsikūrusi organizacija „Iran Human Rights“ (IHR) pranešė, kad 26 vyrai buvo pakarti Gheselhesaro kalėjime Keradže. Dar trims egzekucija įvykdyta Keradžo miesto kalėjime. Pasak IHR, vyrai buvo nuteisti dėl nužudymų, su narkotikais susijusių nusikaltimų ir išprievartavimų.

Jungtinių Tautų ekspertai pirmadienį paragino patraukti baudžiamojon atsakomybėn Irano pareigūnus, įtariamus įvykdžius nusikaltimus žmoniškumui per 2022 metų protestų malšinimą.  JT žmogaus teisių taryba įgaliojo ekspertus atlikti tyrimą dėl beveik prieš dvejus metus Iraną supurčiusių protestų, kuriuos išprovokavo Mahsos Amini mirtis policijos areštinėje.

 Rusija, anot žiniasklaidos, pradėjo tiekti Iranui modernias radarų sistemas ir oro gynybos įrangą. Teheranas prieš tai, ruošdamasis galimam karui su Izraeliu, paprašė Maskvos šiuolaikinių oro gynybos sistemų, rašo laikraštis „The New York Times“, remdamasis dviem Irano pareigūnais, kurie esą susipažinę su pasirengimo karui planais. Jie patvirtino atitinkamus iraniečių žiniasklaidos pranešimus.

Irano revoliucinės gvardijos vyriausiasis vadas pirmadienį pagrasino Izraeliui po to, kai praėjusią savaitę Teherane buvo nužudytas islamistų grupuotės „Hamas“ politinis lyderis Ismailas Haniyeh.  Viename renginyje generolas Hosseinas Salami  žurnalistams pareiškė, kad Izraelis „kasa sau kapo duobę“. Jis pridūrė, kad įtaria žydų valstybę nužudžius I. Haniyeh.  „Sulaukę smūgio jie pastebės, kad daro klaidų.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sekmadienį kalbėjo su savo kolega iš Izraeliu Yoavu Gallantu ir patikino jį „nepalaužiama JAV parama“ tuo atveju, jeigu Iranas įvykdytų atsakomąjį puolimą, pranešė Pentagonas. Jie taip pat aptarė JAV „pajėgų dislokavimą“, siekiant pagerinti pajėgų apsaugą, sustiprinti Izraelio gynybinius pajėgumus ir atgrasyti įtampą regione, teigiama Pentagono pranešime.

Iranas gali smogti Izraeliui jau rugpjūčio 5 dieną, atsakydamas į „Hamas“ politinio lyderio Ismailo Haniyeh nužudymą. Tai JAV naujienų svetainei „Axios“ pranešė trys šaltiniai tarp JAV ir Izraelio pareigūnų. Kaip šaltiniai teigė žurnalistams, rugpjūčio 3 dieną į Artimuosius Rytus atvyko JAV ginkluotųjų pajėgų Centrinės vadavietės vadas generolas Michaelas Kurilla.

 Izraelis „nesusilaikys“, jei Iranas surengs ataką, keršydamas už „Hamas“ lyderio Ismailo Haniyeh nužudymą Teherane šią savaitę, penktadienį duodamas interviu perspėjo vienas aukščiausių Izraelio saugumo pareigūnų. Šalies patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Tzachi Hanegbi palygino dabartinę įtampą su balandžio mėnesiu, kai Iranas į Izraelį paleido 330 dronų, žemai skrendančių sparnuotųjų raketų ir balistinių raketų.

Prancūzija penktadienį paragino savo piliečius, kurie yra Irane, nedelsiant išvykti iš šios šalies, Teheranui apkaltinus Izraelį savo teritorijoje nužudžius palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ lyderį ir dar labiau išaugus įtampai regione. „Dėl padidėjusios karinės eskalacijos regione rizikos, vis dar Irane besilankantys Prancūzijos piliečiai kviečiami kuo greičiau išvykti“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija.

Irano vadovybė įvykdys „kruviną kerštą“ Izraeliui, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango Irano vadas, sakydamas, kad telieka nuspręsti, kada būtų tinkamas laikas atkeršyti. „Aišku viena – sionistai skaudžiai pasigailės šio poelgio“, – Irano ginkluotųjų pajėgų štabo vado Mohammado Bagheri žodžius citavo naujienų agentūra „Fars News Agency“. Iranas dažnai Izraelį pavadina sionistais arba sionistų režimu.

Irano sostinėje Teherane nužudytas „Hamas“ lyderis Ismailas Haniyeh, pranešė palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“. Izraelis dar nekomentavo jo nužudymo, rašo „The Guardian“. Pareiškime islamistų grupuotė gedi I. Haniyeh, kuris, pasak jos, žuvo per „klastingą sionistų reidą jo rezidencijoje Teherane“. Anksčiau Irano revoliucinė gvardija pranešė, kad į jį buvo pasikėsinta jo rezidencijoje kartu su asmens sargybiniu.

Reformistas Masoudas Pezeshkianas antradienį buvo prisaikdintas devintuoju Irano prezidentu parlamente per ceremoniją, kurioje dalyvavo aukšto rango pareigūnai iš užsienio šalių. „Aš, kaip prezidentas, šventojo Korano ir Irano žmonių akivaizdoje prisiekiu visagaliam Dievui būti oficialios religijos, Islamo Respublikos sistemos ir šalies konstitucijos sergėtoju“, – per ceremoniją, kurią tiesiogiai transliavo valstybinė televizija, sakė M. Pezeshkianas.

Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad šalis atnaujino diplomatinius santykius su Gambija, kuriuos Bandžulas buvo nutraukęs prieš 14 metų. „Po aukšto rango Irano Islamo Respublikos ir Gambijos Respublikos oficialių asmenų susitikimo... abi šalys nusprendė paskelbti nuo 2024 m. liepos 29 d. atnaujinančios diplomatinius santykius, kad apsaugotų abejų šalių interesus“, – teigiama ministerijos pranešime.

Iranas sekmadienį įspėjo Izraelį, kad bet kokie nauji kariniai veiksmai Libane gali turėti nenumatytų pasekmių. „Bet kokie neapgalvoti sionistinio režimo veiksmai gali padidinti nestabilumo, nesaugumo ir karo mastą regione“, – nurodė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani.

Iranas per vieną ar dvi savaites gali pasigaminti daliosios medžiagos branduoliniam ginklui, penktadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Informacija apie Irano pajėgumus paaiškėjo po to, kai neseniai šalies prezidentu buvo išrinktas reformistas Masoudas Pezeshkianas. Jis yra sakęs, kad nori nutraukti Irano izoliaciją, ir pasisako už tai, kad būtų atnaujintas 2015-ųjų Irano ir pasaulio galybių branduolinis susitarimas.

Iranas gali pagaminti skylančių medžiagų, kurios galėtų būti naudojamos branduoliniuose ginkluose, vos per „vieną ar dvi savaites“, penktadienį pasakė JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas.

Irano remiami Jemeno husių sukilėliai penktadienį prisiėmė atsakomybę už drono ataką Tel Avive Izraelyje, per kurią žuvo vienas žmogus. Sukilėlių pareiškime sakoma, kad jų „bepiločių orlaivių pajėgos“ atakavo „vieną iš svarbių taikinių okupuotame Jafos regione, dabar vadinamame Izraelio Tel Avivu“. Husiai yra surengę dešimtis išpuolių prieš laivus Raudonojoje jūroje ir sako, kad taip solidarizuojasi su palestiniečiais per Izraelio ir islamistų organizacijos „Hamas“ karą Gazos Ruože.

Privatus transliuotojas „Radio Zet“ ketvirtadienį pranešė, kad Vidaus saugumo agentūra (ABW) išsiaiškino, jog Lenkijos įmonė „Wytwornia Sprzetu Komunikacyjnego“ (WSK), įsikūrusi Poznanėje, vakarų Lenkijoje, pardavinėjo atsargines dalis Irano įmonei „Iran Motorsazan Company“, gaminančiai žemės ūkio traktorius. Šiuo keliu degalų siurbliai patekdavo į Irano gamyklas, gaminančias kovinius dronus „Shahed 136“, kuriuos vėliau įsigydavo Rusija ir naudodavo smūgiams Ukrainoje vykdyti.

Iranas trečiadienį atmetė, anot jo, „piktavališkus“ JAV žiniasklaidos kaltinimus, kad jis rengė sąmokslą nužudyti buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Iranas „griežtai atmeta bet kokį dalyvavimą pastarajame ginkluotame išpuolyje prieš D. Trumpą“, pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kananis.

Naujasis Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas islamistiniam palestiniečių judėjimui „Hamas“ pažadėjo savo šalies paramą. „Iranas toliau neribotai rems engiamą palestiniečių tautą, kol bus įgyvendinti teisėti jos reikalavimai ir išlaisvintas šventasis Al-Qudsas (Jeruzalė)“, – rašė jis „Hamas“ politiniam lyderiui Ismailui Haniyeh. Al-Qudsas yra arabiškas Jeruzalės pavadinimas.

Irano teismas nuteisė mirti du plėšikus, pripažindamas juos kaltais įvykdžius „priešiškumo Dievui“ nusikaltimą, už kurį skiriama mirties bausmė, trečiadienį pranešė teismų institucija. Dar vienam kaltinamajam už tai, kad dalyvavo šiaurės Teherano greitkelyje įvykdytame apiplėšime, skirta 25 metų kalėjimo bausmė, teigiama teismų institucijos „Mizan“ internetinėje svetainėje paskelbtame pranešime.

Irano reformistų kandidatas Masoudas Pezeshkianas šeštadienį laimėjo antrąjį prezidento rinkimų turą prieš ultrakonservatyvių pažiūrų Saeedą Jalili, pranešė Vidaus reikalų ministerija. M. Pezeshkianas gavo daugiau kaip 16 mln. balsų, o S. Jalili – daugiau kaip 13 mln. iš maždaug 30 mln. atiduotų balsų, teigė Irano rinkimų institucijos atstovas Mohsenas Eslami, pridurdamas, kad rinkėjų aktyvumas siekė 49,8 procento. Pranešama, kad sugadintų biuletenių skaičius viršijo 600 tūkstančių.

Irano prezidento rinkimuose daugiausiai balsų surinkę vienintelis reformistų kandidatas Masoudas Pezeshkianas ir ultrakonservatyvių pažiūrų Saeedas Jalili dalyvaus antrajame ture, pranešė Vidaus reikalų ministerija. M. Pezeshkianas surinko daugiau nei 10,4 mln. balsų, o S. Jalili, buvęs derybininkas dėl branduolinės programos, daugiau nei 9,4 mln. balsų, sakė Irano rinkimų institucijos atstovas Mohsenas Eslami.

Irane vykstant rinkimams, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį paragino Teheraną vengti konflikto Artimuosiuose Rytuose eskalacijos.

Irano gyventojai penktadienį balsuoja pirmalaikiuose rinkimuose, kad pakeistų praėjusį mėnesį per sraigtasparnio katastrofą žuvusį prezidentą Ebrahimą Raisi. Rinkimai Islamo Respublikoje vyksta vyraujant visuomenės apatijai po ilgus metus trukusių ekonominių sunkumų, masinių protestų ir įtampos Viduriniuose Rytuose. Rinkėjai gali rinktis tarp griežtosios linijos kandidatų ir mažai žinomo politiko, priklausančio Irano reformistų judėjimui, siekiančiam pakeisti savo šiitų teokratiją iš vidaus.

Irane penktadienį vyksta prezidento rinkimai. Balsavimo teisę juose turi 61 mln. piliečių. Rinkimų punktai duris atvėrė 8.00 val. (6.30 val. Vidurio Europos vasaros laiku) ir veiks iki 18.00 val. (16.30 val.). Pirmųjų rezultatų tikimasi šeštadienį. Rinkimai Irane tapo būtini po to, kai gegužės 19 d. per sraigtasparnio katastrofą žuvo prezidentas Ebrahimas Raisi. Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Khamenėjus tradiciškai savo balsą atidavė griežto saugumo zonoje sostinės Teherano centre.

Ajatola Ali Khamenei, Irano aukščiausiasis lyderis, antradienį kvietė rinkėjus aktyviai dalyvauti šią savaitę vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir juose „nugalėti priešą“. Dvasinis lyderis nepaminėjo nė vieno kandidato pavardės, bet manoma, jog jis pasisakė prieš 69-erių reformistų kandidatą Masoudą Pezeshkianą. „Tas, kuris bent kiek prieštarauja revoliucijai [...] arba islamo sistemai, jums nėra reikalingas“, – sakė A. Khamenei.

Irano aukščiausiasis teismas panaikino mirties bausmės nuosprendį vyriausybės kritikui ir populiariam hiphopo atlikėjui Toomajui Salehi, šeštadienį pranešė jo advokatas Amiras Raisianas. Reperis išgarsėjo savo dainų tekstais apie 22 metų Irano kurdės Mahsos Amini mirtį areštinėje, kai 2022 metų rugsėjį ji buvo sulaikyta vadinamosios moralės policijos dėl įtariamo šalies moterų aprangos kodo pažeidimo.