iranas

JAV įstatymų leidėjai artimiausiomis dienomis balsuos dėl karo įgaliojimų rezoliucijos, kuria siekiama kontroliuoti prezidento Donaldo Trumpo karinius veiksmus po jo įsakymo nužudyti svarbų Irano generolą, paskelbė įtakinga demokratė. Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi vėlai sekmadienį kolegoms išsiuntinėtame laiške informavo apie planą pateikti rezoliuciją „prezidento kariniams veiksmams Irano atžvilgiu apriboti“ ir balsuoti dėl jos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pakartojo, kad Iranui niekada nebus leista pasigaminti branduolinių ginklų. Savo „Twitter“ žinutėje didžiosiomis raidėmis JAV lyderis rašė: „Iranas niekada neturės branduolinio ginklo!“ Žinutė buvo paskelbta kitą dieną po Teherano pareiškimo, kad jis toliau mažina įsipareigojimus pagal 2015 metų daugiašalį susitarimą, kuriuo siekta užtikrinti, jog šiitiška respublika slapta nesusikurtų branduolinių ginklų, prisidengdama civiline branduoline programa.

Bagdadas įvedė apribojimus JAV vadovaujamos karinės koalicijos judėjimui Irake sausumos ir oro transportu, pirmadienį žurnalistams pareiškė irakiečių kariuomenės atstovas, padidėjus įtampai tarp Irako ir Vašingtono, amerikiečiams praeitą savaitę surengus aviacijos smūgį Bagdade, per kurį žuvo įtakingas Irano sukarintų pajėgų vadas.

Kilus įtampai Artimuosiuose Rytuose, kai Bagdade nukautas Irano generolas, Užsienio reikalų ministerija (URM) pirmadienį paragino Lietuvos piliečius nevykti į Iraką.

Armėnijoje sulaikytas vyras, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbęs „melagingą informaciją“, esą šalies ministras pirmininkas pasveikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą nukovus įtakingą Irano generolą Qasemą Soleimani, pirmadienį pranešė saugumo tarnyba.

Kilus įtampai dėl Irano generolo nukovimo Irake, šioje šalyje tarnaujančių Lietuvos karių saugumas yra sustiprintas, teigia Krašto apsaugos ministerija. Šiuo metu NATO mokymo misijoje ir kovos su „Islamo valstybės“ grupuote koalicijoje Irake tarnauja 15 Lietuvos karių. Krašto apsaugos ministerijos atstovai BNS nurodė, kad Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas palaiko nuolatinį ryšį su šalies kariais ir su tarptautinių misijų vadovybėmis.

Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai sekmadienį paragino Iraną atsisakyti priemonių, prieštaraujančių 2015 metų branduoliniam susitarimui, Teheranui paskelbus, kad jis daugiau nebesilaikys apribojimų dėl urano sodrinimo. „Raginame Iraną atšaukti visas priemones, neatitinkančias branduolinio susitarimo“, – bendrame pareiškime sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JK premjeras Borisas Džonsonas.

Teherano gatves pirmadienį užplūdo tūkstančiai žmonių, dalyvaujančių ceremonijose per JAV antskrydį Bagdade žuvusiam įtakingam Irano kariuomenės vadui Qasemui Soleimani atminti. Laikydamos savo herojaus portretus minios susirinko prie Teherano universiteto, kur šalies aukščiausiasis lyderis ruošėsi vadovauti maldoms už nukautą generolą, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pažadėjo „didelį kerštą“, jei Teheranas imtųsi atakų keršydamas už iraniečių aukšto rango generolo Qasemo Soleimani nužudymą, ir taip dar labiau pakurstė būgštavimus dėl konflikto. Savo lėktuve prezidentas taip pat sakė, kad paskelbs „labai dideles sankcijas“ Irakui, jei jis įgyvendintų parlamento raginimą išprašyti JAV karius iš šalies.

 Iranas sekmadienį pranešė, kad šalis nebesilaikys jokių 2015 metų branduolinio susitarimo ribojimų. 2015-ųjų susitarimas turėjo apriboti Irano branduolinę programą mainais į sankcijų Teheranui atšaukimą. Tokį žingsnį Iranas žengė Jungtinėms Valstijoms penktadienį nukovus aukšto rango šalies generolą Qasemą Soleimani.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas twitteryje įspėjo Iraną, kad Amerika yra nusitaikiusi net į 52 šalies objektus, jei ši bandytų smogti. Iranas savo ruožtu negaili aršių frazių atgal. Tuo metu kol tarp Irano ir Amerikos įtampa auga toliau, Somalio džihadistų grupuotė užpuolė Kenijos ir Jungtinių Valstijų karinę bazę. Irano sukarintų Kudso pajėgų vado generolo majoro Qasemą Soleimanį kūnas atgabentas į Iraną.

„Hezbollah“ vadovas Hassanas Nasrallah sekmadienį pareiškė, kad JAV kariuomenė „sumokės“ už Irano generolo Qasemo Soleimani ir dar vieno aukšto rango Irako karininko nužudymą per penktadieninį antskrydį. „Amerikiečių kariuomenė juos nužudė ir sumokės už tai“, – sakydamas per televiziją transliuotą kalbą pareiškė Irano remiamos Libano šiitų grupuotės vadovas, turėdamas omeny penktadieninį amerikiečių antskrydį Irako sostinėje.

Bet kokie Jungtinių Valstijų veiksmai prieš Iraną atitiks tarptautinę teisę, sekmadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo po to, kai šalies prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino pulti šalies kultūros objektus. „Mes elgsimės teisėtai. Veiksime sistemos viduje, – ABC televizijos kanalo laidai „This Week“ pareiškė M. Pompeo. – Visuomet taip elgėmės ir taip elgsimės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos yra nusitaikiusios į 52 objektus Irane, ir pagrasino „labai greitai ir labai smarkiai“ jiems smogti, jei šiitiška respublika pultų amerikiečių karius ar pozicijas. Griežto tono žinutėje D. Trumpas gynė penktadienį Bagdade surengtą JAV antskrydį, per kurį žuvo Irano sukarintų Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas generolas majoras Qasemas Soleimani.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos smogs Iranui smarkiau nei bet kada anksčiau, jei Teheranas nuspręs atkeršyti už įtakingo generolo nužudymą. „Jei jie vėl smogs, ko rimtai patarčiau nedaryti, smogsime jiems smarkiau nei kada nors anksčiau!“ – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“. Netrukus jis parašė dar vieną žinutę, kurioje perspėjo, kad jei Iranas atkeršys, JAV „nedvejodamos“ panaudos savo „naują gražią“ karinę įrangą.

„Pabudome pavojingesniame pasaulyje” – taip Prancūzijos aukšti pareigūnai apibendrino incidentą, įkaitinusį ir taip karštus JAV ir Irano santykius. Įtampa tarp valstybių į aukščiausią tašką šovė, kai penktadienį paryčiais, Trumpo įsakymu, buvo nukautas įtakingiausias Irano generolas. Trumpo bendražygiai jį vadina teroristu ir kaltina dėl tūkstančių amerikiečių karių žūties. Teheranas už generolo mirtį Amerikai grasina žiauriu kerštu.

Vašingtonas penktadienį paskelbė, kad siunčia į Artimuosius Rytus dar beveik 3 000 karių, regione paaštrėjus įtampai po to, kai Jungtinės Valstijos prezidento Donaldo Trumpo įsakymu nukovė Irake elitinių Irano pajėgų vadą. Gynybos departamento pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga aptardami Pentagono dar nepaskelbtą sprendimą, nurodė, kad šie kariškiai yra iš 82-osios desantinės divizijos, besibazuojančios Šiaurės Karolinoje.

Sausio 3-ąją Irake JAV pajėgų nukautas generolas Qassemas Soleimani buvo vienas iš įtakingiausių Irano politinių veikėjų, 2015-aisiais suvaidinęs svarbų vaidmenį Rusijos karinės operacijos Sirijoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį perspėjo nebeeskaluoti situacijos Irake, kur JAV pajėgos nužudė įtakingą Irano generolą. „Šis smurto, provokacijų ir keršto ratas, kurį pastarąsias kelias savaites matėme Irake, turi liautis“, – sakė Ch. Michelis, buvęs Belgijos premjeras.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra „įsipareigojusios deeskalacijai“ po įtakingo Irano generolo Qasemo Soleimani ir vieno iš sukarintų pajėgų tinklo vadų žūties per penktadienį paryčiais JAV surengtą ataką. M. Pompeo socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad kalbėjosi apie incidentą su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi Dominicu Raabu ir aukščiausiu Kinijos užsienio politikos pareigūnu Yang Jiechi.

Dėl įtakingo Irano generolo Qasemo Soleimani ir vieno iš sukarintų pajėgų tinklo vadų žūties per penktadienį paryčiais JAV surengtą ataką Irakas gali nugarmėti į regioninio konflikto prarają, įspėja analitikai.    Irano revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Q. Soleimani ir sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas žuvo penktadienį per JAV raketų smūgį Bagdado tarptautiniame oro uoste.

 Po Irano generolo nužudymo per JAV ataką Bagdade NATO penktadienį atidžiai stebi padėtį Irake, ypač kreipdama dėmesį į ten esančios savo misijos saugumą. NATO Irake turi ribotą kontingentą, kuris instruktuoja vyriausybines saugumo pajėgas. Aljansas nedalyvavo vykdant ataką prieš svarbų Irano sukarintų pajėgų vadą Qasemą Soleimani Bagdado tarptautiniame oro uoste. „NATO labai atidžiai stebi padėtį regione.

Šių metų pradžioje investuotojai sutiko gan ramiai ir su perspektyva, kad 2020-ieji gali būti ramūs metai be didesnių netikėtumų. Tačiau jau sausio 3 d. pasaulį apskriejo žinia, kad JAV pajėgos, atsakydamos į išpuolius prieš ambasadą Bagdade, nukovė Irano sukarintų pajėgų vadą Qasemą Soleimanį. JAV – Irano santykius nagrinėjantys politologai šį įvykį įvertino svarbiausiu įvykiu po Osama bin Ladeno nukovimo 2011 m. Ambasados užpuolimas ir atsakas raketomis turės ir ekonominių padarinių.

Iraną penktadienį supurtė žemės drebėjimas, kurio židinys buvo arčiau nei už 50 km nuo šalies vienintelės atominės elektrinės, pranešė stebėtojai. Kol kas negauta jokių pranešimų apie nukentėjusiuosius ar žalą. Pasak JAV Geologijos tarnybos, 5,1 balo stiprumo drebėjimas smogė 44 km atstumu nuo pietvakarinio Borazdžano miesto; jo židinys buvo 38 km gylyje.

Iranui pirmadienį minint 40-ąsias JAV ambasados Teherane užėmimo ir kilusios įkaitų krizės metines, šalyje vėl skambėjo šūkiai „Mirtis Amerikai“, tebetvyrant didelei įtampai dėl žlungančio daugiašalio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos. Prie buvusios JAV ambasados Teherano centre susirinko demonstrantai, o valstybinė televizija parodė reportažų iš mitingų kituose šalies dalyse.

Sibiro ornitologai, stebintys erelių migraciją GPS daviklio siunčiamus signalus, susidūrė su netikėta problema: vienas iš projekte dalyvaujančių paukščių nuskrido į Iraną, iš kurio SMS žinutės kainuoja labai brangiai ir  išnaudojo visą tam skirtą metų biudžetą.

Ispanijos rinktinė (3/0) Pasaulio taurės 2019 rungtynėse po atkaklios kovos 73:65 (18:21, 15:10, 19:22, 21:12) įveikė Irano krepšininkus (0/3) ir finišavo pirmoje C grupės vietoje. Iranai rungtynes pradėjo spurtu 10:0 ir susikrovė dviženklį pranašumą.

Iranas trečiadienį pareiškė, kad vėl visiškai laikytųsi 2015 metų daugiašalio susitarimo dėl jo branduolinės programos, jei galėtų parduoti savo naftos arba gautų 15 mlrd. dolerių (13,7 mlrd. eurų) kredito liniją, už kurią laiduotų būsimu naftos pardavimu.

Jau rugpjūčio 31 dieną Kinijoje prasidės vienas svarbiausių metų sporto įvykių – pasaulio krepšinio čempionatas. Turnyro atidarymo rungtynėse lenkai susigrums su Venesuela, o tuomet į pirmenybių sūkurį „įsisuks“ ir visos rinktinės-dalyvės. Daugiau kaip dvi savaites truksiančioje krepšinio fiestoje varžysis rekordinis dalyvių skaičius – pirmąkart istorijoje dėl taurės kovos 32 rinktinės.

Graikijos vyrų krepšinio rinktinė tęsia pasiruošimo pasaulio čempionatui ciklą. Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) žvaigždės Giannio Antetokounmpo vedami graikai sekmadienio vakarą iškovojo nesunkią pergalę prieš Irano krepšininkus. G. Antetokounmpo užfiksavo dvigubą dublį. Geriausias NBA reguliariojo sezono žaidėjas pelnė 19 taškų, atkovojo 13 kamuolių, atliko keturis rezultatyvius perdavimus ir blokavo du metimus.

Irano revoliucinė gvardija penktadienį pranešė užėmusi Hormūzo sąsiauryje Jungtinės Karalystės tanklaivį už tai, kad šis esą pažeidė „tarptautines jūrų laivybos taisykles“. Šis incidentas įvyko tvyrant padidėjusiai įtampai strategiškai svarbiuose Persijos įlankos vartuose. Didžioji Britanija savo ruožtu paskelbė, kad Iranas užėmė du jos laivus Persijos įlankoje.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį paragino Europos valstybes įvesti sankcijas Iranui, paskelbusiam, kad jis viršijo limitą, daugiašale sutartimi nustatytą šiitiškos respublikos prisodrinto urano atsargų kiekiui. „Įsipareigojote imtis veiksmų, vos tik Iranas pažeis branduolinį susitarimą, - sakoma B. Netanyahu biuro paskelbtame pranešime. – Taigi, sakau jums: padarykite tai. Tiesiog tai padarykite.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį išreiškė viltį, kad Amerikai neteks kariauti su Iranu, bet pabrėžė, kad amerikiečiai panaudotų triuškinamą karinę jėgą, jeigu toks konfliktas kiltų. Duodamas interviu televizijai „Fox Business News“ D. Trumpas buvo paklaustas, ar Amerika ruošiasi kariauti su Iranu. „Na, tikiuosi, kad ne, bet mūsų padėtis labai stipri, jeigu kažkas atsitiktų. Mūsų padėtis labai stipri. Galiu jums pasakyti, kad tai netruktų labai ilgai.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį paragino pradėti dialogą dėl augančios priešpriešos tarp JAV ir Irano ir akcentavo, jog reiktų imtis priemonių įtampai Persijos įlankos regione išsklaidyti, tačiau Iranas atmetė derybų su JAV galimybę, prezidentui Donaldui Trumpui įvedus naujas sankcijas.

Rusija pirmadienį pasmerkė „neteisėtas“ naujas JAV ekonomines sankcijas Iranui. „Laikome šias sankcijas neteisėtomis“, – per spaudos konferenciją sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Įtampa tarp Vašingtono ir Teherano pastaruoju metu aštrėjo dėl virtinės incidentų, įskaitant atakas prieš tanklaivius Omano įlankoje ir ketvirtadienį įvykusį JAV bepiločio lėktuvo numušimą šalia strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio.

JAV pasiuntė papildomų karo laivų į Vidurio Rytų regioną, tvyrant padidėjusiai įtampai tarp Vašingtono ir Irano, pirmadienį pranešė amerikiečių karinės jūrų pajėgos. Karinio laivyno pranešime sakoma, kad amfibinių atakos operacijų laivas „USS Boxer“, plaukiojanti amfibinių laivų bazė „USS John P. Murtha“ ir jūrų desanto laivas „USS Harpers Ferry“ atvyko į 5-ojo laivyno atsakomybės zoną. Laivynas nepateikė tikslesnės operacijos, kur plaukioja šie laivai.

Irano valstybinė televizija penktadienį savo tinklalapyje paskelbė nuotraukų, kuriose esą matyti ankstesnę dieną numušto JAV kariuomenės bepiločio žvalgybos lėktuvo nuolaužos. Nuotraukose iš pažiūros matyti JAV karinių jūrų pajėgų drono „RQ-4A Global Hawk“ korpuso apvalkalo dalys. Iraniečių televizija nenurodė, kur šios nuolaužos buvo nufilmuotos. Nuotraukose nematyti jokios elektroninės įrangos ar laidų.

  Oro linijų bendrovės, tokios kaip „British Airways“, „Qantas“ ir KLM, penktadienį paskelbė, kad atsižvelgdamos į JAV institucijų draudimą stabdo skrydžius virš Homūzo sąsiaurio, Iranui numušus virš šio strategiškai svarbaus vandens kelio amerikiečių bepilotį lėktuvą.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas  paragino susilaikyti nuo žingsnių, galinčių padidinti įtampą Artimuosiuose Rytuose, Iranui numušus JAV bepilotę skraidyklę, ketvirtadienį pranešė amerikiečių televizija CNN. „Generalinis sekretorius yra labai susirūpinęs dėl vėliausių įvykių Persijos įlankos regione, taip pat dėl pranešimų apie Irano numuštą amerikietišką bepilotę skraidyklę“, – pareiškė JT vadovo atstovas Stephane'as Dujarricas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Teheranas padarė „labai didelę“ klaidą, po to, kai Irano pajėgos netoli strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio numušė amerikiečių jūrų laivyno žvalgybinę bepilotę skraidyklę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį perspėjo, kad JAV sprendimas panaudoti jėgą prieš Iraną nuvestų iki katastrofos, toliau augant įtampai tarp Vašingtono ir Teherano. „JAV sako, kad jos neatmeta galimybės panaudoti jėgą. Regionui tai būtų katastrofa“, – kalbėjo V. Putinas kasmetinėje konferencijoje, per kurią iš anksto suderintus klausimus prezidentui telefonu arba vaizdo ryšiu užduoda žiūrovai Rusijoje.

Kinijos bendrovės ir toliau perka suskystintas naftos dujas iš Irano, nepaisydamas to, kad gegužės mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė draudimą importuoti Irano naftos produktus, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Kaip matyti iš energetikos sektoriaus tyrimų bendrovės „Kpler“ surinktų ir išanalizuotų laivų judėjimo duomenų, gegužės ir birželio mėnesiais iš Irano į Kiniją buvo išsiųsti bent penki supertanklaiviai su suskystintomis dujomis.

Iranas antradienį paskelbė išardęs naują šnipų tinklą, susijusį su JAV Centrinės žvalgybos valdyba (CŽV), ir suėmęs tam tikrą skaičių šnipų. „(Surinkę) įrodymų Amerikos žvalgybos tarnybose, neseniai aptikome naujų užverbuotųjų, kuriuos pasamdė amerikiečiai, ir išardėme naują tinklą“, – valstybinė naujienų agentūra IRNA cituoja vieną Žvalgybos ministerijos pareigūną.

Kinija antradienį perspėjo Vidurio Rytuose neatidaryti „Pandoros skrynios“, Jungtinėms Valstijoms dėl augančios įtampos su Iranu paskelbus apie 1 000 papildomų karių dislokavimą regione. Kinų užsienio reikalų ministras Wang Yi taip pat paragino Teheraną „taip lengvai“ nesitraukti iš tarptautinio branduolinio susitarimo, Iranui paskelbus planus viršyti savo urano atsargų limitą, jei pasaulio galybės per 10 dienų nepradės vykdyti įsipareigojimų, prisiimtų pagal šią sutartį.

Jungtinės Valstijos pirmadienį didino spaudimą Iranui, paskelbusios, kad dislokuos Vidurio Rytuose dar tūkstantį karių, taip pat paviešino naujų nuotraukų, esą rodančių, kad Iranas atakavo Omano įlankoje mažiausiai vieną tanklaivį. Iranas savo ruožtu perspėjo galingąsias šalis, kad jos privalo per 10 dienų pradėti vykdyti įsipareigojimus pagal 2015 metų branduolinę sutartį, iš kurios pasitraukė Jungtinės Valstijos.

Omano įlankoje tarp Jungtinių Arabų Emyratų ir Irano buvo užpultas Norvegijos tanklaivis „Front Altair“, ten nugriaudėjo trys sprogimai, ketvirtadienį informavo norvegų laivybos administracija. Apie nukentėjusiuosius nepranešama. Pasak Norvegijos laivybos administracijos, toje pačioje teritorijoje nukentėjo dar vienas laivas, „Kokuka Courageous“. Šiuo metu 111 tūkst.

 Tūkstančiai iraniečių penktadienį demonstracijomis paminėjo Kudso (Jeruzalės) dieną, kuri panašiai bus minima visuose Artimuosiuose Rytuose, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai bandant pasiūlyti Izraelio ir palestiniečių taikos planą. Šie Irano inicijuoti kasmetiniai protestai, kurie taip pat rengiami Irake, Libane ir kitur, vyksta paskutinį musulmonų šventojo Ramadano mėnesio penktadienį.

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas šeštadienį pareiškė, kad JAV sprendimas dislokuoti 1,5 tūkst. papildomų karių Artimuosiuose Rytuose kelia „grėsmę tarptautinei taikai“, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Didėjantis JAV pajėgų skaičius mūsų regione yra labai pavojingas ir kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, todėl su tuo negalima taikstytis“, – prieš išvykdamas į savo šalį po vizito Pakistane iraniečių valstybinei naujienų agentūrai IRNA pareiškė M. J. Zarifas.

Pentagono vadovas Patrickas Shanahanas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „sustabdė“ Irano grėsmę jų interesams, kai dėl išaugusios įtampos Vašingtonas pasiuntė į regioną lėktuvnešio grupę bei bombonešių B-52. „Manau, kad mūsų žingsniai buvo protingi ir mes sustabdėme atakų prieš amerikiečius galimybę“, – sakė laikinasis gynybos sekretorius, ruošdamasis informuoti įstatymų leidėjus apie įtampą Persijos įlankos regione.