iranas

Mažiausiai 11 amerikiečių karių buvo sužeisti per Irano praėjusios savaitės ataką prieš bazę Irake, kurioje yra dislokuota JAV karių, ketvirtadienį paskelbė JAV centrinė vadavietė. Anksčiau Amerikos kariškiai tvirtino, kad aukų ir nukentėjusiųjų nėra.

Kanados užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pažadėjo spausti Iraną pateikti atsakymus apie anksčiau šį mėnesį numuštą keleivinį lėktuvą. „Šeimos nori atsakymų, tarptautinė bendruomenė nori atsakymų, pasaulis laukia atsakymų, ir mes nenurimsime, kol jų negausime“, – susitikime Londone pareiškė kanadiečių diplomatijos vadovas Francois-Philippe'as Champagne'as.

Trys didžiosios Europos Sąjungos šalys antradienį paskelbė, kad inicijuoja 2015 metų sutartimi dėl Irano branduolinės programos numatytą mechanizmą, pagal kurį šiitiškai respublikai gali būti sugrąžintos Jungtinių Tautų sankcijos dėl šios sutarties pažeidimų, bet tvirtino, kad lieka įsipareigojusios susitarimui. „Mums neliko kito pasirinkimo, turint omenyje Irano veiksmus“, – sakoma Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos pareiškime.

Irano teismų sistema antradienį paskelbė, kad dėl praėjusios savaitės incidento, kai Teherane buvo numuštas ukrainiečių keleivinis lėktuvas, areštuota kažkiek asmenų. „Buvo vykdomi platūs tyrimai, areštuoti kai kurie žmonės“, – televizijos transliuotoje spaudos konferencijoje sakė teismų sistemos atstovas Gholamhosseinas Esmaili.

Iranas pirmadienį užsiminė galintis išvaryti Jungtinės Karalystės ambasadorių, jei bus kokio nors tolesnio „kišimosi“ į šalies reikalus po ginčo, kilusio britų pasiuntiniui nuvykus į ukrainiečių lėktuvo katastrofos aukų paminėjimą. Iranas „ragina tuojau pat sustabdyti bet kokį britų ambasados kišimąsi ir provokavimą“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Irane tęsiasi protestai, kurių metu keikiama Ukrainos avialinijų lėktuvą numušusi ir kelias dienas dėl to neprisipažinusi režimo valdžia. Tuo pat metu iš Irako ir vėl pranešama apie karinės bazės ataką, kurios metu buvo sužeista karių. Irane protestai jau vyksta ne vieną mėnesį, ir ten pareigūnai ja pražudė šimtus žmonių. Ant grindinio – jauna sužeista moteris. Prie jos kojų – kraujo dėmės. O vos už kelių metrų praeiviai nuo žemės kelia kitą moterį, jai iš šono ant grindinio srūva kraujas.

Irano Revoliucinė gvardija sekmadienį pareiškė, kad nesiekė nukauti Jungtinių Valstijų karių, kai šią savaitę paleido raketų bangą į amerikiečių karių bazes Irake. „Mūsų tikslas iš tikrųjų nebuvo nukauti priešų karių. Tai nebuvo svarbu“, – šalies parlamentui sakė gvardijos vadas Hosseinas Salami, turėdamas omenyje trečiadienio naktį surengtą operaciją, įvykdytą keršijant už aukšto Irano generolo nužudymą.

Irano pareigūnai Teherane šeštadienį per protestus prieš režimą dėl ukrainiečių keleivinio lėktuvo numušimo buvo trumpam sulaikę Jungtinės Karalystės ambasadorių, paskelbė britų užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas. „Mūsų ambasadoriaus areštas Teherane be jokio pagrindo ar paaiškinimų yra skandalingas tarptautinės teisės pažeidimas“, – pareiškė D. Raabas po ambasadoriaus Robo Macaire'o arešto.

Iranas jau oficialiai pripažino, kad netyčia numušė keleivinį lainerį „Boeing 737“ virš Teherano. Šalia lėktuvo sprogo oro gynybos raketa, kurią, tariamai „neturėdamas ryšio su vadovybe“, paleido kariuomenės operatorius. Ukrainos ekspertas, dirbantis bendroje tyrimų komandoje, atskleidė daugiau šio įvykio detalių. Vienas iš Ukrainos katastrofos aplinkybių tyrimų komisijos narių „Censor.net“ papasakojo, kad raketa pataikė į apatinę lėktuvo įgulos kabinos dalį.

Dviejų Teherano universitetų studentai išėjo į gatves protestuodami dėl numušto civilių lėktuvo ir reikalaudami bausmės kaltiesiems. Anksčiau tą pačią dieną karinė šalies vadovybė prisipažino „per klaidą“ numušę „Boeing 737“ lėktuvą, skridusį iš Teherano į Kijevą. Žuvo 176 žmonės.

Kanados premjeras Justinas Trudeau šeštadienį pareiškė, kad jo šalis tikisi atjautos ir atskaitingumo, Iranui pripažinus, jog jo pajėgos netyčia numušė Ukrainos oro bendrovės lėktuvą, kuriuo skridę visi 176 žmonės žuvo. Jis taip pat pareikalavo „skaidrumo ir teisingumo šeimoms bei aukų mylimiems žmonėms“, kurių daugelis buvo Kanados ir Irano pilietybę turintys asmenys. „Tai yra nacionalinė tragedija, ir visi kanadiečiai gedi kartu“,  – sakoma J. Trudeau biuro pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Iranui prisipažinus, jog sausio 8 dieną numušė Ukrainos oro bendrovės lėktuvą, iraniečiai privalo visiškai pripažinti savo kaltę ir baigti tyrimą. „Šis rytas nebuvo geras, bet atnešė tiesą. Dar prieš pasibaigiant tarptautinės komisijos darbui, Iranas pripažino savo kaltę dėl Ukrainos lėktuvo numušimo. Tačiau mes reikalaujame visiško kaltės pripažinimo“, – parašė jis savo „Facebook“ paskyroje šeštadienio rytą.

Europos Sąjunga gali ir turi vaidinti svarbų vaidmenį deeskaluojant įtampą Irake, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak ministro, įtampa šiame regione jau pakenkė Irako ir regiono saugumui bei stabilumui, taip pat turi padarinių ir už šio regiono ribų. „Europos Sąjunga gali ir turi vaidinti svarbų ir aktyvų vaidmenį deeskaluojant.

Vis daugėja įrodymų, kad „Boeing-737“ buvo atsitiktinai numuštas Irano oro gynybos sistemos raketomis. Lėktuvu skridę žmonės neturėjo jokių galimybių išsigelbėti. Iš 176 aukų, net 26 buvo vaikai. Buvo pražudytos jaunos šeimos, iraniečių kilmės mokslininkai ir studentų grupė iš Kanados.  Katastrofa nusinešė ir vos pusantrų sulaukusios mergaitės gyvybę, rašoma „Daily Mail“. Žuvo net kelių šeimų visi nariai.

Naujosios JAV sankcijos Iranui padarys didelį neigiamą poveikį Irano ekonomikai, penktadienį pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Išleidau dekretą, pagal kurį suteikiama teisė taikyti sankcijas bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris turi turto, dirba, prekiauja ir dalyvauja Irano ekonomikos statybos, gamybos, tekstilės pramonės ir kasybos veikloje, taip pat bet kokiam asmeniui, teikiančiam pagalbą dalyvaujantiesiems veikloje, kuri patenka į šių sankcijų taikymo sritį.

Ukrainos avialinijų lėktuvą su 176-iais žmonėmis virš Teherano išties numušė patys iraniečiai – tokią informaciją jau skelbia Amerikos, Kanados ir britų žvalgyba. Irano režimas bet kokį raketos smūgį ir toliau neigia, nors viešoje erdvėja jau pasirodė ir vaizdo įrašai su akimirka, kai raketa pataiko į lėktuvą, ir raketos liekanų nuotraukos. Ir visa ši tragedija – su nemaloniu Rusijos prieskoniu. Švystelėjimas aukštai naktiniame danguje ir tik praėjus 12 sek. pasigirstantis sprogimas.

Irano bandymas smogti JAV pajėgoms Irake buvo specialiai surengtas taip, kad būtų kuo mažiau nuostolių, rašoma „The Washington Post“. Irano raketų paleidimo tikslas – „išsaugoti veidą“, tuo pačiu nesukeliant didelių pasekmių. Tą iš esmės vėliau patvirtino ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pažymėjęs, kad ši ataka rodo Irano norą deeskaluoti konfliktą.

Europos Sąjunga penktadienį pareikalavo „nepriklausomo ir patikimo“ tyrimo dėl 176 žmonių gyvybių nusinešusios Ukrainos oro bendrovės lainerio katastrofos Irane. Jungtinė Karalystė ir Kanada, per šią katastrofą netekusi 63 savo piliečių, sakė, jog esama duomenų, iš kurių galima spręsti, jog Ukrainos tarptautinių avialinijų (MAU) lėktuvą „Boeing 737“ galėjo numušti Irano oro erdvės gynybos raketa. Teheranas šią prielaidą atmeta.

Ukrainos tyrimų grupės atstovė Irane žiniasklaidai atskleidė, kad apžiūrint lėktuvo fragmentus nematyti jokių gaisro žymių. Sausio 8-ąją netoli Teherano sudužus keleiviniam lėktuvui Irano valdžia paskelbė, kad „pagrindinė tiriama versija – variklio gedimas ir gaisras“. „Šiuo metu mūsų grupė atvyko į vietą, kur suveža lėktuvo nuolaužas. Tai atvira aikštelė, kur suveža viską, ką suranda apylinkėse. Kaip tik šiuo metu aš apžiūrinėju abu lėktuvo variklius – ir nematau ant jų gaisro žymių.

176 žmonių gyvybes nusinešusi tragedija virš Teherano įvyko dėl Irano paleistos į lėktuvą. Irano valdžia nuo pat naujienos apie katastrofą paskelbimo neigia tokią informaciją, tačiau be JAV žiniasklaidos šaltinių atsirado ir tai patvirtinantis vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matosi, kaip į lėktuvą pataiko sprogstamasis užtaisas. Maža to, specialiai surengtoje konferencijoje šią žinią patvirtino ir Kanados premjeras Justinas Trudeau: „Vakar įvyko tragedija.

Palydovinės nuotraukos parodė, kokių išties nuostolių patyrė Jungtinių Valstijų karinės bazės Irake po vakar naktį joms smogusių Irano režimo raketų. Subombarduoti pastatai ir angarai. Lietuva šiandien skelbia vis dėlto patraukianti dalį karių iš Irako. Beje, Irako sostinėje ir šią naktį buvo neramu – netoli Amerikos ambasados nukrito kelios rusų gamybos raketos. Naujausiose palydovinėse nuotraukose – vakar naktį Irano režimo atakuota Al-Asado bazė.

JAV pareigūnai mano, kad Iranas galėjo atsitiktinai numušti Ukrainos keleivinį lainerį per incidentą, nusinešusį visų 176 jame buvusių žmonių gyvybes, ketvirtadienį pranešė amerikiečių žiniasklaida. Savaitraštis „Newsweek“ ir televizijos CBS bei CNN citavo neįvardytus pareigūnus, sakiusius, jog ji vis labiau įsitikinę, kad lainerį atsitiktinai numušė Irano oro erdvės gynybos sistema. Šaltiniai sakė, kad šią prielaidą pagrindžia palydovų, radarų ir elektroninio stebėjimo duomenys.

Irako pajėgų misijoje dalyvavę šeši Estijos kariai ketvirtadienio popietę atvyko į Kuveitą, nusprendus juos perkelti po Irano raketų smūgių irakiečių bazėms, kuriose yra laikoma amerikiečių karių, pranešė kariškiai.

Atsirado daugiau šokiruojančios vaizdo medžiagos iš Ukrainos lėktuvo katastrofos Irane. Kijevas į Teheraną tirti katastrofos siunčia dešimtis specialistų, kurie esą ieškos ir galimai rusų gamybos raketos nuolaužų avarijos vietoje. Istorija aviacijos ekspertams kelia vis daugiau klausimų… Saugumo kameros vaizdo įraše laikmatis rodo 6 val. 19 min. ryto. Naujas vaizdo įrašas, kaip teigiama, rodo, kaip netoli Teherano, vos pakilęs iš oro uosto, sudūžta Ukrainos avialinijų lėktuvas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį telefonu aptarė su Švedijos ministru pirmininku Stefanu Lofvenu (Stefanu Liovenu) ankstesnę dieną Teherane įvykusį ukrainiečių oro bendrovės keleivinio lėktuvo katastrofą, per kurią žuvo dešimtys abiejų valstybių piliečių. Pasak prezidentūros Kijeve, V. Zelenskis pareiškė užuojautą ir palaikymą dešimties žuvusių švedų artimiesiems. „Ukrainą pribloškė ši tragedija.

Ukrainiečių lėktuvas, išvakarėse nukritęs netrukus po pakilimo Teherano oro uoste, susidūręs su problema bandė grįžti, sako iraniečių tyrėjai. Per trečiadienio rytą įvykusią nelaimę žuvo 176 žmonės. „Lėktuvas, iš pradžių skridęs vakarų link, kad paliktų oro uosto zoną, susidūręs su problema pasuko dešinėn ir skrido atgal į oro uostą, bet įvyko katastrofa“, – vėlų trečiadienį paskelbta Irano civilinės aviacijos organizacijos tinklalapyje.

Tragiškos ir grėsmingos žinios iš Artimųjų Rytų. Irano režimas naktį raketomis apšaudė karines amerikiečių bazes Irake. Ten nuo sprogimų slėpėsi ir Lietuvos kariai, o netrukus mįslingomis aplinkybėmis Teherano pašonėje vos pakilęs ore sprogo Ukrainos lėktuvas su beveik 200 keleivių. Panašu, kad ilgus mėnesius tarp Vašingtono ir Teherano augusi įtampa pasIekia virImo temperatūrą.

Ukrainietis teisininkas Andrejus Buzarovas liko gyvas pasirinkęs kitos dienos skrydį, vietoje kelionės šiandien sudužusiu Ukrainos tarptautinių oro linijų „Boeing-737“ lėktuvu. Pasak paties A. Buzarovo, tarptautinės konferencijos rengėjai reikalavo, kad jis išskristų būtent sausio 8-ąją, nes iki tos dienos buvo užsakytas viešbučio kambarys. Tačiau oro linijų vadybininkai jam rekomendavo pasirinkti sausio 9-osios skrydį, kuris buvo gerokai pigesnis.

Irano režimas naktį raketomis apšaudė karines amerikiečių bazes Irake. Ten nuo sprogimų naktį slėpėsi ir Lietuvos kariai. O netrukus mįslingomis aplinkybėmis Teherano pašonėje vos pakilęs ore sprogo Ukrainos lėktuvas su beveik 200 keleivių. Panašu, kad ilgus mėnesius tarp Vašingtono ir Teherano augusi įtampa pasiekia virimo temperatūrą. Raketų salvė tęsėsi apie pusvalandį, paleistos 22 raketos ir 17 į Al Asado bazę ir 5 į Erbilio. Maždaug pusė antros nakties Irane.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, trečiadienį pirmąkart oficialiai komentuodamas Irano surengtus raketų smūgius prieš karines bazes Irake, kuriose yra laikoma amerikiečių karių, pareiškė, kad šiitiška respublika „atrodo atsitraukianti“ nuo savo užmojų eskaluoti įtampą regione, bet pridūrė, kad Vašingtonas toliau svarstys visas galimybes ir „nedelsdamas įves papildomas baudžiamąsias ekonomines sankcijas“ Teheranui.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (UNSG) sekretorius Oleksijus Danilovas trečiadienį pranešė, kad du žmonės neįlipo į Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) lėktuvą „Boeing 737“, sudužusį trečiadienį Teherane. „Atkreipiu jūsų dėmesį, kad reisu išskrido 167 piliečiai. Du piliečiai neišskrido reisu iš Teherano. UNSG žino išskridusiųjų vardus“, – per spaudos konferenciją Kijeve kalbėjo jis. O. Danilovas patikslino, kad šie du asmenys nėra Ukrainos piliečiai.

Nepriklausomas Rusijos aviacijos ekspertas Vadimas Lukaševičius pareiškė, kad Ukrainos lėktuvo „Boeing-737“ katastrofa netoli Teherano oro uosto įvyko „karščiausiame pasaulio taške“. Todėl prioritetine vadinti versiją dėl gaisro viename iš variklių yra netikslu. Maža to, skelbiama, kad pilotas neperdavė jokio pavojaus signalo.

Teherane trečiadienį iškart po pakilimo sudužus Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvui žuvo daugiau kaip 170 žmonių. Socialiniame tinkle „Twitter“ ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip atrodo nelaimės vieta iškart po katastrofos – liepsnos rijo viską. Lėktuvu skrido 11 ukrainiečių (tarp jų ir įgulos nariai), 82 Irano, 63 Kanados, 10 Švedijos, 4 Afganistano, trys Vokietijos ir Didžiosios Britanijos piliečiai. Visi skirdę lėktuvu asmenys žuvo, rašo BBC.

Kilus įtampai Artimuosiuose Rytuose, Užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį paragino Lietuvos piliečius nevykti į Iraną. Anksčiau URM piliečiams rekomendavo nevykti tik į kai kurias Irano dalis. Rekomendacija pakeista, kai Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę nukovė aukšto rango Irano generolą Qasemą Soleimani (Kasema Soleimanį), o Teheranas trečiadienio naktį apšaudė dvi amerikiečių ir sąjungininkų karines bazes Irake.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Jonas Vytautas Žukas sako, kad dėl karių atšaukimo iš Irako spręs visi sąjungininkai, Lietuva vienašališkų veiksmų nesiims. „Svarstome (dėl karių atšaukimo – BNS), bet mes esame tarptautinės misijos dalis. Tai kaip nuspręs mūsų sąjungininkai. Mes patys negalime paimti ir nuspręsti išeiti, kada kitos valstybės tęsia savo misiją“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

  Iranas antradienį paleido keliolika balistinių raketų į dvi bazes Irake, kur dislokuotos JAV ir koalicijos pajėgos. Tuo metu naujienų dienraštis „The sun“ internetinėje erdvėje pasidalijo neoficialus vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos skriejančios raketos.

Teherane trečiadienį iškart po pakilimo sudužus Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvui žuvo daugiau kaip 170 žmonės. Lėktuvu skrido 11 ukrainiečių (tarp jų ir įgulos nariai), 82 Irano, 63 Kanados, 10 Švedijos, 4 Afganistano, trys Vokietijos ir Didžiosios Britanijos piliečiai. Visi skirdę lėktuvu asmenys žuvo, rašo BBC.  (papildyta 10:09) Apie žuvusiųjų skaičių ir tautybę pateikiama prieštaringa informacija.

Liudininkai užfiksavo paskutines Tarptautinių Ukrainos oro linijų lėktuvo „Boeing 737“ katastrofos akimirkas. Vaizdo įraše, kurį išplatino Irano žiniasklaida, matyti, kaip lėktuvas iškart po pakilimo užsidega nukrenta, po to įvyksta sprogimas.  Orlaivis „Boeing 737-800“ iš Teherano tarptautinio oro uosto skrido į Kijevą, nurodė pusiau oficiali agentūra ISNA. Į nelaimės vietą išsiųsta 10 greitosios pagalbos automobilių.

Iranas antradienį paleido keliolika balistinių raketų į dvi bazes Irake, kur dislokuotos JAV ir koalicijos pajėgos, informavo Pentagonas. Po atakos į Irano gyventojus trečiadienio ryte kreipėsi aukščiausiasis šalies lyderis ajatola Ali Khamenei. Jis sakė, kad JAV turi atitraukti visas pajėgas iš regiono, o Teherano raketų išpuolį prieš JAV karių bazes pavadino „antausiu“ Amerikai, skelbia aljazeera.com. „Tokie kariniai veiksmai nėra pakankami.

Trečiadienį anksti ryte lėktuvas „Boeing 737“, kuris gali skraidinti 180 keleivių ir įgulos narių, sudužo netrukus po pakilimo, rašo CNN. Pranešama, kad žuvo visi žmonės. Valstybinė Irano žiniasklaida informuoja, kad per tragiškai pasibaigusią nelaimę žuvo visi jame buvę 176 žmonės. Valstybinė naujienų agentūra IRNA nurodė, kad lėktuve buvo 167 keleiviai ir devyni įgulos nariai.

Meksikietis Antonio Vazquezas Alba, žinomas kaip „Didysis Meksikos burtininkas“, yra puikiai pažįstamas dėl savo pranašysčių. Sausio 3 dieną šis paskelbė, kad Vidurio Rytuose po Jungtinių Valstijų aviacijos antskrydžio Bagdade, kurio metu žuvo įtakingas Irano kariuomenės vadas Qasem Soleimani, kils karas. Antonio Vazquezas pasakoja, kad Iranas keršydamas JAV bandys įsiveržti į Iraką ir Siriją.

Irane laidojant amerikiečių nukautą įtakingą kariuomenės vadą žuvo kelios dešimtys žmonių ir šimtai sužeisti. Nelaimė įvyko ne dėl kokio karinio amerikiečių smūgio, o per spūstį laidotuvių metu. Tuo metu kai kurie NATO kariai jau traukiasi iš kaistančio regiono. Amerikiečių nukauto Irano generolo Kasemo Suleimanio karstą atgabenus į jo gimtąjį miestą Kermaną, laidotuvių procesijos metu gatves užplūdo tokia didelė minia žmonių, kad po šių laidotuvių teks rengti dar kelias dešimtis.

Teheranui nereikia branduolinių ginklų, todėl jis neplanuoja jų pasigaminti, pareiškė Irano nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų Majidas Takhtas Ravanchi.

Daugiau kaip 50 žmonių žuvo antradienį susidarius spūsčiai per praėjusią savaitę Bagdade nužudyto iraniečių generolo laidotuves Irano pietryčiuose, pranešė šalies žiniasklaida. Žiniasklaida, remdamasi medikų informacija, nurodė, kad incidentas įvyko per Revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) specialiųjų pajėgų vado Qasemo Soleimani laidotuvių procesiją jo gimtajame Kermano mieste pietryčių Irane.

Aršūs pasisakymai apie žiaurų kerštą ir dar aršesnį atsaką, didėjanti baimė dėl ne tik Artimuosius Rytus, bet ir visą pasaulį galintį paveikti karinį konfliktą. Naujienų portalo tv3.lt kalbintų ekspertų vertinimu, JAV sprendimas nukauti vieną svarbiausių Irano karo vadų turės pasekmių, tačiau drono ataka neturėtų tapti tokia pragaištinga, kokia tapo Gavrilo Principo iššauta kulka 1914 m. birželį Sarajeve.

Pentagonas pirmadienį atsiribojo nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų smogti Irano kultūros objektams, nors tą draudžia tarptautinė teisė. Amerikiečių gynybos sekretorius Markas Esperis pareiškė, kad JAV „laikysis ginkluotų konfliktų teisės aktų“. Paklaustas, ar tai reiškia, kad kultūriniai objektai nebūtų puolami, jis pabrėžė: „Tokie ginkluotų konfliktų teisės aktai.

Irano Revoliucinės gvardijos vadas Hosseinas Salami antradienį pagrasino „padegti“ JAV, kurių pajėgos nukovė įtakingą iraniečių generolą, palaikomas vietoves, jo kalbos besiklausiusiai miniai skanduojant „mirtis Izraeliui!“ Tokį pareiškimą H. Salami padarė Kermano mieste, stovėdamas priešais karstą su Gvardijos generolo Qassemo Soleimani palaikais. Velionis bus palaidotas vėliau antradienį savo gimtajame mieste pietryčių Irane.

Oficialus laiškas, kuriuo Irakas informuojamas apie amerikiečių karių pasitraukimą, tebuvo „juodraštis“ ir jo kol kas neketinta išsiųsti, pirmadienį pareiškė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley. Toks laiškas buvo išsiųstas po to, kai praėjusį penktadienį Irake per JAV bepiločio orlaivio antskrydį buvo nukautas įtakingas Irano generolas Qasemas Soleimani, kurio pagerbti pirmadienį Teherane buvo susirinkusios minios iraniečių.

Pirmadienį skubiai sukviestame neeiliniame NATO Tarybos posėdyje išreikštas solidarumas JAV dėl operacijos Bagdade, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Išsakytas vieningas palaikymas JAV kaip sąjungininkui. Aišku, pabrėžta svarba tęsti kovą su terorizmu, kadangi jis regione iš tikrųjų neslopsta“, – po posėdžio BNS sakė Linas Linkevičius.