iranas

Irano gyventojai, nepaisydami teismų įspėjimo, sekmadienį dešimtą vakarą iš eilės išėjo į gatves protestuoti prieš jaunos kurdės Mahsos Amini mirtį moralės policijos areštinėje.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sekmadienį pareiškė, kad Irane vykdomas antivyriausybinių protestų malšinimas yra „nepateisinamas“ ir „nepriimtinas“, Teheranui pažadėjus be „jokio atlaidumo“ slopinti dėl jaunos kurdės mirties šalyje kilusius neramumus. Bendrijos vardu paskelbtame pareiškime J. Borrellis pabrėžė: „Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms plačiai paplitęs ir neproporcingas jėgos naudojimas prieš nesmurtinių protestų dalyvius yra nepateisinamas ir nepriimtinas.

Irano teismų sistemos vadovas sekmadienį perspėjo, kad gyventojai, dalyvaujantys protestuose, kurie apėmė šalį po moralės policijos arešto mirus jaunai kurdei Mahsai Amini, nesulauks „jokio atlaidumo“. Tokį pareiškimą Gholamas Hosseinas Mohseni Ejei padarė po devynias naktis trukusių demonstracijų ir susirėmimų gatvėse. Pareigūnas antrino ultrakonservatoriui prezidentui Ebrahimui Raisi, išvakarėse paraginusiam imtis „ryžtingų veiksmų“ neramumams numalšinti.

Į Irano ambasadą Graikijos sostinėje sekmadienį buvo sviestas Molotovo kokteilis, pranešė Atėnų naujienų agentūra (ANA). Graikų policijos duomenimis, apie 1 val. vietos (ir Lietuvos) laiku du veidus užsidengę asmenys, važiuodami motociklu, į ambasados sieną sviedė butelį su padegamuoju skysčiu, kuris sprogo. Pranešimų apie materialinę žalą nebuvo gauta.

Irano policija per daugiau nei savaitę trunkančius protestus, kilusius po dorovės policijos sulaikytos jaunos moters mirties, tik vienoje provincijoje sulaikė daugiau kaip 700 žmonių, šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Tasnim“. Gilano provincijos policijos viršininkas generolas Azizollah Maleki paskelbė, kad buvo „suimti 739 riaušininkai, įskaitant 60 moterų“, nurodė agentūra. Valstybinė žiniasklaida kiek anksčiau pranešė, kad per šiuos protestus jau žuvo mažiausiai 35 žmonės.

Irane per daugiau nei savaitę trunkančius protestus, kilusius po dorovės policijos sulaikytos jaunos moters mirties, žuvo mažiausiai 35 žmonės, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Per pastarojo meto neramumus šalyje žuvo 35 žmonės“, – vėlai penktadienį pranešė su Sporto ministerija susijusi naujienų agentūra „Borna“, remdamasi valstybine televizija. Anksčiau skelbta apie 17 žuvusiųjų, įskaitant penkis saugumo darbuotojus.

Irano naujienų agentūros ketvirtadienį pranešė, kad per augančius protestus dėl moralės policijos sulaikytos jaunos moters mirties žuvo 11 žmonių, keturi iš jų – saugumo darbuotojai. Mašhade šiaurės rytuose, centrinėje šalies dalyje įsikūrusiame Kazvine ir Tebrize šiaurės vakaruose trys karininkai buvo subadyti peiliu arba nušauti po to, kai buvo „mobilizuoti, kad numalšintų riaušininkus“, teigiama pranešimuose.

Irano miestų gatvėse moterys masiškai degina hidžabus. Protestai, prasidėję dėl 22-ejų metų kurdės mirties, kurią nužudė policijos pareigūnai, virto kova prieš moterų priespaudą. Protestuotojai veržiasi į vyriausybinius pastatus, plėšia šalies lyderių portretus. Trys protestuotojai mirė per žiaurius susidūrimus su policininkais. Irane mergina šoka prie laužo ir meta į jį savo hidžabą. Jos pavyzdžiu seka ir kitos – demonstratyviai parodo įniršį dėl policijos pareigūnų nužudytos 22-iejų kurdės.

Irano sostinės gatvėse nesiliauja protestai po to, kai šalies moralės policija nužudė 22 metų Mahsa Amini. Ji mirė po smegenų traumos, kurią, kaip manoma, sukėlė policijos pareigūnai. Mergina buvo suimta dėl neva netinkamo hidžabo dėvėjimo, vėliau ją ištiko koma. Reagauodamos į tai, moterys internete paskelbtė „flash mob“, kurio metu ne tik degina hidžabus, bet ir nusikerpa plaukus.

Kruvinas susidorojimas su protestais Irane, kilusiais dėl jaunos iranietės Mahsos Amini mirties po to, kai ją suėmė liūdnai pagarsėjusi Teherano moralės policija, tarptautinėje erdvėje sukėlė nerimą. 22 metų M. Amini mirė penktadienį, praėjus trims dienoms nuo jos paguldymo į ligoninę po to, kai ją suėmė policija, atsakinga už griežtų Irano moterų aprangos taisyklių laikymąsi.

Daugiau nei 10 tūkstančių žmonių jau trečią dieną protestuoja Irano sostinės gatvėse. Žmonės degina daiktus ir demonstruoja įniršį dėl vos 22-ejų metų merginos mirties. Ji mirė po smegenų traumos, kurią, kaip manoma, sukėlė policijos pareigūnai. Mergina buvo suimta dėl neva netinkamo hidžabo dėvėjimo, vėliau ją ištiko koma. Irano sostinėje Teherane jau trečią dieną verda tikras pragaras. Bent 10 tūkstančių žmonių išėjo į gatves norėdami savo itin konservatyvią valdžią pasiųsti velniop.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį susitiks su Irano vadovu, Paryžiui įspėjant teokratinę valstybę, kad ji nesulauks geresnio pasiūlymo dėl branduolinio susitarimo atnaujinimo. Eliziejaus rūmai pranešė, kad E. Macronas antradienį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke susitiks su iraniečių prezidentu Ebrahimu Raisi, o kitą dieną – su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį pirmą kartą akis į akį susitiks su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi, pranešė valstybinė žiniasklaida. Susitikimas rengiamas kelios dienos po Europos Sąjungos perspėjimo, kad derybos dėl Irano ir JAV sugrąžinimo į susitarimą dėl iraniečių branduolinės programos apribojimo atsidūrė aklavietėje.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi ketvirtadienį Rusijos vadovui Vladimirui Putinui pareiškė, kad šalių, kurioms Jungtinės Valstijos taiko sankcijas, bendradarbiavimas padarys jas „stipresnes“. „Santykiai tarp šalių, kurioms JAV taiko sankcijas, pavyzdžiui, Irano, Rusijos ar kitų šalių, gali padėti įveikti daugybę problemų ir klausimų ir jas sustiprinti“, – sakė E. Raisi per susitikimą su V. Putinu Uzbekistane.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį pareiškė, kad derybos dėl Irano ir JAV grįžimo į istorinį susitarimą, ribojantį Teherano atominę programą mainais į švelnesnes sankcijas, atsidūrė aklavietėje. „Bijau, kad dėl politinės situacijos JAV ir netikrumo daugeliu krypčių, dabar liksime tam tikroje aklavietėje“, – naujienų agentūrai AFP sakė J. Borrellis.

Iranas pirmadienį dar kartą patvirtino esąs pasirengęs bendradarbiauti su Jungtinių Tautų branduolinės veiklos priežiūros institucija, šiai agentūrai savo ataskaitoje nurodžius, kad ji „negali užtikrinti“, jog Teherano branduolinė programa yra taikaus pobūdžio.

JAV penktadienį paskelbė sankcijų Irano žvalgybos ir saugumo ministerijai ir jos vadovui Esmailui Khatibui dėl kibernetinės atakos prieš NATO narę Albaniją, dėl kurios kaltinamas Teheranas. „Irano kibernetinė ataka prieš Albaniją neatitinka atsakingo taikaus valstybės elgesio kibernetinėje erdvėje normų, įskaitant normą susilaikyti nuo žalos visuomenei paslaugas teikiančiai ypatingos svarbos infrastruktūrai“, – sakė iždo sekretoriaus pavaduotojas Brianas Nelsonas.

Naujausias Irano atsakymas dėl branduolinio susitarimo yra žingsnis „atgal“, penktadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, pabrėždamas, kad Vašingtonas neskubės sugrįžti prie susitarimo bet kokia kaina. Praėjusį mėnesį atrodė, kad tarpininkai iš Europos Sąjungos padarė pažangą siekiant atgaivinti 2015 metų susitarimą, nes Iranas iš esmės sutiko su siūlomu galutiniu tekstu. Tačiau optimizmas išblėso, kai Jungtinės Valstijos atsiuntė atsakymą, į kurį savo ruožtu atsakė Iranas.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė sankcijas Irano bendrovei, padėjusiai nusiųsti į Rusiją dronų jos karui prieš Ukrainą, ir perspėjo kitų šalių firmas neįsitraukti į tokią prekybą. JAV Iždo departamentas į „juodąjį“ sąrašą įtraukė Teherane įsikūrusią „Safiran Airport Services“, Baltiesiems rūmams prieš du mėnesius atskleidus žvalgybinės informacijos, rodančios, kad Rusija siekė iranietiškų dronų savo karui Ukrainoje.

Albanija trečiadienį nutraukė diplomatinius ryšius su Teheranu, pareiškė ministras pirmininkas Edi Rama, apkaltinęs Iraną šią vasarą surengus didžiulę kibernetinę ataką prieš šalį. „Ministrų taryba nusprendė nedelsdama nutraukti diplomatinius santykius su Irano Islamo Respublika“, – sakė E. Rama.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, kuris vadovauja pastangoms išsaugoti ant plauko pakibusį Irano branduolinį susitarimą, pirmadienį pareiškė, kad pastaruoju metu įvykę pasikeitimai nuomonėmis jam kelia mažesnį užtikrintumą dėl pakto ateities.

Irano pietvakariniame Abadano mieste esančioje svarbioje naftos perdirbimo gamykloje naktį nugriaudėjo sprogimas, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, nurodžiusi, kad niekas nenukentėjo. Valstybinės naujienų agentūros IRNA duomenimis, incidentas įvyko „sprogus vienai iš krosnių Abadano naftos perdirbimo gamyklos sieros gamybos padalinyje“. Sprogimas „nepareikalavo jokių aukų“, o gamyba įmonėje tęsiasi įprastu režimu, sakoma pranešime.

Iranas uždarė savo sausumos sienas su Iraku, o Jungtinių Arabų Emyratų oro bendrovė antradienį sustabdė skrydžius į šią šalį, kai po įtakingo Irako šiitų dvasininko pranešimo apie pasitraukimą iš politikos Bagdade kilo smurto protrūkis. Medikų teigimu, per jį buvo nušauti 23 Moqtados Sadro šalininkai ir sužeista dar 380 protestuotojų – kai kurie jų patyrė šautinių žaizdų, kiti įkvėpė ašarinių dujų.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi pirmadienį perspėjo, kad prieš paruošiant bet kokį planą atkurti Teherano su pasaulio galybėmis sudarytą branduolinį susitarimą, tarptautiniai inspektoriai turi nutraukti tyrimą dėl urano pėdsakų, rastų nedeklaruotose šalies objektuose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad dabar nuo Irano priklauso, ar bus atgaivinta 2015 metais sudaryta daugiašalė sutartis dėl Teherano branduolinės programos.

Jungtinės Valstijos trečiadienį patvirtino pateikusios atsakymą į Irano pasiūlymą dėl galimybės atgaivinti daugiašalį susitarimą dėl Teherano branduolinės programos, perdavusios jį per derybų procesui tarpininkaujančią Europos Sąjungą. „Kaip žinote, per ES sulaukėme Irano komentarų dėl ES pasiūlyto galutinio teksto. Šių komentarų peržiūrą jau baigėme. Šiandien atsakėme ES“, – sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį įsakė Sirijos rytuose surengti antskrydžių prieš objektus, naudojamus Irano remiamų kovotojų, pranešė kariuomenė. Smūgiai naftos turtingoje Deir az Zoro provincijoje „buvo suduoti infrastruktūros objektams, kuriuos naudoja su Irano Islamo revoliucijos gvardija siejamos grupuotės“, sakoma JAV Centrinio štabo (CENTCOM) atstovo pulkininko Joe Buccino (Džo Bučino) pareiškime.

Iranas pirmadienį pažėrė kritikos Jungtinėms Valstijoms dėl esą lėto jų reagavimo į pasiūlymus, kuriais siekiama atgaivinti 2015 metais šiitiškos respublikos ir galingųjų valstybių pasirašytą susitarimą dėl Teherano branduolinės programos.  Pastarąją savaitę Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga nagrinėjo Irano pateiktą atsaką į „galutinį“ susitarimo dėl branduolinės sutarties atgaivinimo projektą.

Prieš vadovybę sukilęs Talibano vadas, priklausęs šiitų hazarų mažumai, žuvo bandydamas pabėgti iš Afganistano į Iraną, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija Kabule, paneigusi vietos žiniasklaidos pranešimus, kad jis buvo nužudytas nelaisvėje. Birželį įvykęs Mahdi Mujahido (Mahdžio Mudžahido) atskilimas nuo Talibano lyderių tapo didžiausiais į viešumą iškilusiais vidaus nesutarimais šioje griežtosios linijos islamistų grupuotėje nuo jos grįžimo į valdžią prieš metus.

Iranas pirmadienį „kategoriškai“ paneigė bet kokias sąsajas su užpuoliku, peiliu sužeidusiu britų rašytoją Salmaną Rushdie (Salmaną Rašdį), dėl savo kūrybos sulaukusį Teherano grasinimų jį nužudyti. „Kategoriškai neigiame“ bet kokius ryšius su išpuoliu ir „niekas neturi teisės kaltinti Irano Islamo Respublikos“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani (Naseras Kananis), pirmą kartą Teherano vardu oficialiai reaguodamas į penktadienį įvykdytą ataką peiliu.

Britų rašytojas Salmanas Rushdie, dėl savo kūrybos sulaukęs Irano grasinimų jį nužudyti ir priverstas slapstytis, po užpuolimo per renginį Niujorko valstijos vakarinėje dalyje yra prijungtas prie dirbtinio plaučių vėdinimo aparato ir gali netekti vienos akies. Rašytojas penktadienį apie 11 val. buvo subadytas per literatūrinį renginį Šotakvos apygardoje. Iškart po užpuolimo jis buvo nuskraidintas į ligoninę, kur jam atlikta skubi operacija.

Iranas ketvirtadienį atmetė „pramanytus“ JAV kaltinimus, kad šiitiška respublika organizavo sąmokslą nužudyti buvusį Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėją Johną Boltoną, norėdama atkeršyti už vieno svarbiausių savo pajėgų vadų nužudymą. Apie oficialius JAV kaltinimus buvo paskelbta jautriu momentu, kai Iranas svarsto per derybas Vienoje pateiktą „galutinį“ pasiūlymą atgaivinti 2015 metų sutartį, turinčią neleisti Teheranui susikurti branduolinio arsenalo.

JAV Teisingumo departamentas trečiadienį pranešė atskleidęs Irano sąmokslą nužudyti buvusį Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėją Johną Boltoną ir pareiškęs kaltinimus vienam Islamo revoliucinės gvardijos nariui. Teisingumo departamentas nurodė, kad 45 metų Shahramas Poursafi (Šahramas Pursafis), dar žinomas kaip Mehdi Rezayi, pasiūlė vienam asmeniui Jungtinėse Valstijose 300 tūkst. dolerių (daugiau kaip 293 tūkst.

Irano karinių jūrų pajėgų flotilė atrėmė naktį Raudonojoje jūroje surengtą išpuolį prieš iraniečių laivą, trečiadienį pareiškė aukšto rango kariškis. „Irano ginkluotųjų pajėgų karinio jūrų laivyno palydos flotilė su eskadriniu minininku „Jamaran“ priešakyje... praėjusią naktį gavusi prašymą padėti iš Irano laivo Raudonojoje jūroje, nedelsdama išvyko į įvykio vietą ir atsakė puolančioms valtims“, – nurodė laivyno operacijų vadovo pavaduotojas kontradmirolas Mustafa Tajeddini.

Europos Sąjunga pateikė „galutinį tekstą“ per derybas, kuriomis siekiama išgelbėti 2015 metų sutartį, turinčią apriboti Teherano branduolines ambicijas, pirmadienį sakė vienas Europos pareigūnas, o šiitiška respublika nurodė nagrinėjanti šį dokumentą. „Dirbome keturias dienas, ir šiandien šis tekstas padėtas ant stalo“, – žurnalistams sakė pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo. „Derybos baigtos – šis tekstas galutinis... dėl jo nebebus toliau deramasi“, – pridūrė jis.

Iranui lieka vis mažiau laiko sutikti vėl laikytis tarptautinio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos, ketvirtadienį pareiškė Baltieji rūmai.

Austrijos sostinėje ketvirtadienį turi prasidėti naujas derybų dėl Irano branduolinės programos raundas, per kurį toliau bus ieškoma būdų išgelbėti sutartį, skirtą pažaboti Teherano branduolines ambicijas. Pasaulio galybių ir Irano pareigūnai Vienoje susitiks pirmą kartą nuo kovo, kai įstrigo pernai prasidėjusios derybos, inicijuotos siekiant sugrąžinti į sutartį iš jos pasitraukusias Jungtines Valstijas.

Įtakingas Irako dvasininkas Moqtada al Sadras, kurio vadovaujamas blokas laimėjo daugiausia vietų parlamente per pernai vykusius rinkimus, trečiadienį paragino paleisti parlamentą ir surengti naują balsavimą. Per televiziją transliuotoje kalboje jis paragino surengti „demokratinį, revoliucinį ir taikų procesą, o po parlamento paleidimo – pirmalaikius demokratinius rinkimus“, taip pat pažymėjo, kad „nėra suinteresuotas“ derėtis su savo varžovais.

Irano parlamentas trečiadienį ratifikavo sutartį dėl apsikeitimo kaliniais su Belgija, kurioje šis dokumentas kritikuojamas dėl to, kad gali sudaryti sąlygas sugrįžti namo iraniečių diplomatui, nuteistam kalėti už terorizmą. Per balsavimą už sutarties ratifikavimą pasisakė 195 įstatymų leidėjai, du deputatai balsavo prieš, informavo šiitiškos respublikos naujienų agentūra ICANA.

Iranas, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga trečiadienį pranešė, kad siunčia savo atstovus į Vieną atnaujinti derybų, kuriomis siekiama atgaivinti 2015 metų susitarimą dėl jo branduolinės programos. Kol kas neaišku, ar netikėtame aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaus kitos svarbaus susitarimo šalys, taip pat nežinoma, ar padaryta kokia nors pažanga po kelis mėnesius užsitęsusios aklavietės ir bevaisių netiesioginių Irano ir JAV derybų Dohoje.

Europos Sąjungą pagaliau susitarė dėl dalinio naftos ir naftos produktų embargo iš Rusijos. Europoje jie ketina nedelsiant atsisakyti 75 proc. importo ir iki 2023 m. pradžios šį skaičių padidinti iki 90 proc. Tai ne pirmas kartas šiuolaikinėje istorijoje, kai įvedamas naftos embargas, tačiau jo taikymo patirtis išlieka, švelniai tariant, prieštaringa, rašo The Insider.

Iranas šeštadienį pranešė suėmęs Švedijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu, bet nepateikė išsamesnės informacijos apie įtariamojo tapatybę arba sulaikymo datą. Pranešimas buvo paskelbtas tvyrant diplomatinei įtampai tarp Teherano ir Stokholmo, Švedijos teismui skyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę vienam buvusiam Irano kalėjimų sistemos pareigūnui už karo nusikaltimus, susijusius su 1988 metais šiitiškoje respublikoje vykdytomis masinėmis egzekucijomis.

Iranas šią savaitę per vieną dieną įvykdė egzekucijas trims moterims, nuteistoms už savo vyrų nužudymą, penktadienį paskelbė viena nevyriausybinė organizacija. Vis labiau didėja susirūpinimas, augant Irane pakariamų moterų skaičiui ir bendrai daugėjant egzekucijų. Daug Irane myriop nuteistų moterų nužudė smurtavusius vyrus, nemažai jų buvo ištekintos vaikystėje, net už giminaičių, sako aktyvistai.

Iranas suėmė penkis asmenis, kaltinamus ryšiais su Izraelio žvalgybos agentūra „Mossad“, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Praėjusią savaitę taip pat buvo pranešta apie kelių su „Mossad“ susijusių šnipų sulaikymą.  „Išaiškinti ir sulaikyti šnipų tinklo, kurį sudarė penki su sionistiniu režimu susiję asmenys, nariai“, – sakoma policijos žvalgybos tarnybos pranešime, kurį citavo oficialioji naujienų agentūra IRNA.

Iranas pradėjo tyrimą dėl pranešimo, kad jo oro erdvėje dėl skrydžių kontrolierių klaidos vos nesusidūrė du dideliame aukštyje skridę Pakistano keleiviniai lėktuvai, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida. Antradienį valstybinė oro bendrovė „Pakistan International Airlines“ (PIA) nurodė, kad lėktuvai pavojingai priartėjo vienas prie kito sekmadienį, kai iraniečių skrydžių kontrolė (ATC) leido į Pešavarą reisu PK-268 skridusiam PIA lėktuvui nusileisti iš 11 tūkst. metrų aukščio į 6 tūkst.

Irako šiauriniame Mosulo mieste įvykdyta raketų raketa, per kurią buvo padaryta žalos šalia Turkijos konsulato, bet žmonės nenukentėjo, trečiadienį pranešė irakiečių ir turkų šaltiniai. Ataka buvo surengta praeitą naktį. Tikėtina, kad ji susijusi su praeitą savaitę įvykusiu incidentu, kai Irako teritorija buvo apšaudyta, kaip manoma, Turkijos pajėgų. Šis bombardavimas, pareikalavęs devynių civilių gyvybės, išprovokavo prieš Turkiją nukreiptų protestų visame Irake.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis antradienį pranešė pateikęs susitarimo dėl Irano branduolinės programos projektą ir paragino sutarties dalyves jam pritarti, nes priešingu atveju gali susidurti su „pavojingos branduolinės krizės“ grėsme. J. Borrellis tai pranešė Iranui pirmadienį perspėjus, kad jis neskubės sudaryti „greito“ susitarimo, kuris atgaivintų 2015 metais Teherano su pasaulio galybėmis pasirašytą branduolinę sutartį.

Irano oro erdvėje dėl skrydžių kontrolierių klaidos vos nesusidūrė du dideliame aukštyje buvę Pakistano keleiviniai lėktuvai, antradienį pranešė oro linijų pareigūnas. Valstybinė oro bendrovė „Pakistan International Airlines“ (PIA) nurodė, kad lėktuvai pavojingai priartėjo vienas prie kito sekmadienį, kai iraniečių skrydžių kontrolė (ATC) leido į Pešavarą reisu PK-268 skridusiam PIA lėktuvui nusileisti iš 11 tūkst. m aukščio į 6 tūkst. m aukštį. Tačiau apačioje, 10,7 tūkst.

Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas pareiškė, kad šalis yra pasiruošusi „prevenciniam smūgiui Iranui“ dėl šios šalies vystomos branduolinės programos. Jis taip pat pažymėjo, kad tai nėra tik Izraelio, o viso pasaulio problema. Kalbėdamas vietos televizijai „Channel 13“ jis pažymėjo, kad dabartinis siūlomas susitarimas dėl Irano netenkina Izraelio, nes suteikia Iranui galimybę sugrįžti į pasaulines rinkas su galimybe po poros metų atnaujinti savo branduolinę programą.