iranas

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas antradienį sakė perduodantis Jungtinėms Valstijoms žvalgybinės informacijos, įrodančios, kad Iranas tiekia Rusijai dronus, jos naudojamus Ukrainoje, ir paragino imtis griežto atsako. JAV ir Europos Sąjunga jau yra priėjusios prie panašios išvados, bet Izraelis siekia griežtų veiksmų Irano, kurį laiko didžiausia grėsme sau, atžvilgiu.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi antradienį apkaltino Jungtines Valstijas delsiant priimti sprendimą dėl 2015 metų daugiašalio susitarimo su Teheranu atgaivinimo. Pagal šį susitarimą su pasaulio galiomis, oficialiai vadinamą Bendruoju visapusišku veiksmų planu (JCPOA), buvo sušvelnintos sankcijos Iranui, mainais į jo branduolinės programos apribojimą.

Dėl įtariamo iranietiškų dronų naudojimo Rusijos kare prieš Ukrainą Iranas turėtų būti pašalintas iš šių metų pasaulio futbolo čempionato, o vietoj jo turėtų dalyvauti Ukraina, teigia garsaus šios šalies klubo atstovas. „Kol Irano vadovybė linksminsis stebėdama savo rinktinės žaidimą Pasaulio futbolo čempionate, ukrainiečius žudys iranietiški dronai ir iranietiškos raketos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Donecko futbolo klubo „Šachtar“ generalinis direktorius Serhijus Palkinas.

Dėl Teherane vykusių protestų, kuriuos sukėlė Mahsos Amini mirtis, kaltinimai pareikšti daugiau kaip 300 žmonių, įskaitant keturis asmenis, kuriems gresia mirties bausmė, pirmadienį pranešė Irano teisminė valdžia. Islamo Respublikoje kilo protestų banga dėl 22 metų M. Amini mirties rugsėjo 16 d., praėjus trims dienoms po to, kai ją Teherane suėmė moralės policija už tai, kad ji, kaip įtariama, pažeidė griežtą šiitiškos šalies moterų aprangos kodą.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį kritikavo Izraelio neutralumą Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu ir sakė, kad izraeliečių lyderių sprendimas neparemti Kyjivo paskatino rusų kariuomenės partnerystę su Iranu. „Šito jų aljanso paprasčiausiai nebūtų buvę, jei jūsų politikai tuo metu būtų padarę vienintelį sprendimą.

Iranas sekmadienį paskelbė sudaręs sutartį su Rusija dėl 40 turbinų tiekimo Maskvai, kad padėtų jos dujų pramonei Vakarų sankcijų fone, pranešė vietos žiniasklaida. Irano „pramoninė sėkmė neapsiriboja raketų ir bepiločių orlaivių sektoriais“, – pareiškė „Iranian Gas Engineering and Development Company“ vadovas Reza Noushadi, kurį pacitavo oficialioji naftos ministerijos naujienų agentūra „Shana“.  „Šiuo metu 85 proc.

Praėjusią savaitę Izraelio karinės oro pajėgos smogė Dimaso oro uoste įsikūrusiai Irano dronų gamyklai, o „New York Times“ atskleidė, kad žydai teikia Ukrainai reikalingus žvalgybos duomenis, padedančius sunaikinti Rusijos naudojamus iraniečių bepiločius.

Praėjusią savaitę per Ukrainos smūgius žuvo 10 iraniečių, kurie Ukrainoje mokė Rusijos karius. Apie tai penktadienį naujienų agentūrai KAN pranešė Ukrainos pareigūnas, rašo jpost.com. Vakarai kaltina Iraną tiekiant Rusijai bepiločius orlaivius, kuriuos rusai naudoja atakuoti Ukrainą.

Iranas paragino Ukrainoje esančius savo piliečius palikti šalį ir vengti kelionių į ją dėl „intensyvėjančių karinių susirėmimų ir didėjančių neramumų“, rašo CNN. „Dėl intensyvėjančių karinių susirėmimų ir padidėjusių neramumų Ukrainoje Irano piliečiams primygtinai rekomenduojama nevykti į šią šalį. Tuo pat metu visiems Ukrainoje gyvenantiems iraniečiams patariama išvykti iš šalies, kad būtų apsaugota jų gyvybė ir saugumas“, – cituojamas Irano užsienio reikalų ministerijos pranešimas.

Turkija penktadienį pareiškė, kad Vakarų sankcijų, taikomų tokioms šalims kaip Iranas ir Venesuela, panaikinimas sušvelnintų pasaulinę energetikos krizę, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą.  Venesuelos naftos sektoriui atžvilgiu JAV sankcijos taikomos nuo 2019 metų, o Iranui sankcijos pritaikytos sustojus Teherano ir Vašingtono deryboms dėl 2015 metų branduolinio susitarimo atgaivinimo.

Sankcijos Iranui už ginklų tiekimą Rusijai – žinutė, jog Europos Sąjunga (ES) reaguos į bandymus padėti agresorei kare prieš Ukrainą, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Visų pirma, tai stipri politinė žinutė Iranui ir kitiems galimiems Rusijos agresijos Ukrainoje palaikytojams: tiems, kurie galbūt manė, jog ES ir kiti sąjungininkai nereaguos į jų ginklų tiekimą Rusijai“, – CNN televizijai ketvirtadienį sakė ministras.

Izraelio premjeras Yairas Lapidas ketvirtadienį kalbėdamasis su ukrainiečių užsienio reikalų ministru išreiškė didelį susirūpinimą dėl Rusijos ir Irano karinių ryšių, Maskvai naudojant iranietiškus dronus taikiniams Ukrainoje atakuoti. Per pokalbį telefonu Dmytro Kuleba pateikė naujausią informaciją apie karą Ukrainoje, o  Y. Lapidas „pabrėžė, kad Izraelis palaiko Ukrainos žmones“, sakoma premjero biuro pranešime.

Baltieji rūmai patvirtino, kad Rusija, smogdama Ukrainai, naudoja Irano bepiločius orlaivius, o laikinai okupuoto Krymo teritorijoje buvo įkurdinti specialistai iš Irano, kurie padėjo Rusijos kariuomenei. Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby patvirtino, kad Rusija naudoja Irano bepiločius orlaivius visoje Ukrainoje, o Irano kariai buvo Kryme ir padėjo Rusijos kariams juos dislokuoti.

Rusija kare Ukrainoje pasirinko naują taktiką – atakuoja civilius strateginės reikšmės objektus iraniečių gamybos dronais. Nepaisant to, kad Iranas atvirai neigia tiekiantis bepiločius Rusijai, Vakarų šalys jau kuria planus dėl papildomų sankcijų šiai valstybei. Portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk aptarė paskutinių savaičių Irano netiesioginį įsitraukimą į konfliktą Ukrainoje.

Irano diplomatijos vadovas ketvirtadienį paneigė, kad Teheranas planuoja siųsti raketas Rusijai, kad jos būtų panaudotos kare Ukrainoje – toks kaltinimas nuskambėjo keliuose žiniasklaidos pranešimuose. Toks iraniečių užsienio reikalų ministro Hosseino Amiro-Abdollahiano pareiškimas nuskambėjo tą pačią dieną, kai Europos Sąjunga paskelbė sankcijas trims asmenims ir vienam subjektui, atsakingiems už iranietiškų dronų, kurie naudojami kare Ukrainoje, tiekimą Rusijai.

Vienas Rusijos politikos ekspertas televizijos eteryje netyčia išdavė šalies valdžios melą dėl Irano bepiločių naudojimo. Likus įjungtiems mikrofonams jis laidų vedėjų paprašė „neliesti tos temos, nes visi viską ir taip supranta, bet kalbėti negalim“. Vėliau jis teisinosi neprisimenantis tokio savo pasisakymo ir skundėsi „persirgto kovido pasekmėmis“. Rusija ir Iranas neigia, kad pastaroji valstybė teikia civilinius taikinius atakuojančius bepiločius.

Rusija trečiadienį įspėjo Jungtines Tautas netirti įtariamų iranietiškų dronų smūgių Ukrainoje ir prisijungė prie Irano, neigdamos ginklų kilmę, Europos Sąjungai rengiant naujas sankcijas. Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė sušaukė uždarą Saugumo Tarybos posėdį dėl įtariamo dronų pardavimo Rusijai, kurį jos pavadino JT ginklų apribojimų Iranui pažeidimu.

Vakarai skelbia, kad Iranas Rusijai ne tik tiekia dronus kamikadzes, bet net ir atsiuntė į Krymą savo karių, kurie apmoko okupantus jais naudotis. Savo ruožtu Kyjivas skelbia kamikadzių numušęs jau daugiau nei 200. Tuo metu V. Putino laikinai okupuotoje Chersono srityje prasidėjo rusų vykdomos civilių evakuacijos spektaklis. Iš miesto traukiasi ir kolaborantų valdžia. O karinėms operacijoms Ukrainoje vadovaujantis rusų generolas aiškina, kad padėtis fronte – įtempta.

16-metė iranietė Asra Panahi mirė po to, kai ketvirtadienį Šahedo mergaičių vidurinėje mokykloje, kurioje ji mokėsi, buvo surengtas reidas ir karinės pajėgos pareikalavo, kad moksleivės sugiedotų Irano himną aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Chamenėjaus garbei. Drąsi mergaitė buvo viena iš tų, kurios atsisakė giedoti himną.

Europos Sąjunga, surinkusi „pakankamai įrodymų“, kad Iranas tiekia Rusijai bepiločius lėktuvus, kuriuos ši naudoja karui Ukrainoje, rengia naujas sankcijas Teheranui, trečiadienį pranešė bloko atstovė spaudai. „Dabar, kai surinkome pakankamai įrodymų, Europos Vadovų Taryboje vyksta darbas siekiant aiškaus, greito ir ryžtingo ES atsako“, – sakė ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovė spaudai Nabila Massrali.

Ukraina trečiadienį po šią savaitę įvykdytų rusų atakų, per kurias buvo naudojami vadinamieji dronai kamikadzės, pranešė, kad jos kariuomenė per kiek daugiau nei mėnesį numušė daugiau nei 220 Irane pagamintų dronų. „Nuo rugsėjo 13 dienos, kai Ukrainos teritorijoje pirmą kartą buvo numuštas Irano gamybos dronas kamikadzė „Shahed-136“,.. oro pajėgos ir kiti Ukrainos gynybos pajėgų komponentai sunaikino 223 tokio tipo bepiločius orlaivius“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

Iranietė alpinistė, sukėlusi sensaciją, kai užsienyje vykusiame renginyje varžėsi be hidžabo, trečiadienį sugrįžusi į Teheraną buvo sutikta kaip didvyrė – susirinkusieji oro uoste audringai plojo jos poelgiui. Irane vis dar tebevykstant moterų vadovaujamiems protestams dėl Mahsos Amini mirties, įvykusios prieš mėnesį, Elnaza Rekabi po varžybų Pietų Korėjoje parskrido į Teherano oro uostą.

Tai, kad Rusija prašo Irano pagalbos, yra Kremliaus pripažinimas, jog Rusija atsidūrė kariniame ir politiniame akligatvyje, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo savo vakariniame kreipimesi į ukrainiečius, rašo UNIAN. „Pats faktas, kad Rusija kreipiasi tokios pagalbos į Iraną, yra Kremliaus pripažinimas, kad ji yra kariškai ir politiškai bankrutavusi.

Iranas Rusijai pažadėjo tiekti raketas ir daugiau bepiločių orlaivių, rašo „Reuters“. Anot naujienų agentūros, tai patvirtino du aukšto rango Irano pareigūnai ir du diplomatai. Kaip rašoma straipsnyje, Irano ir Rusijos susitarimas buvo sudarytas spalio 6 d., kai Irano viceprezidentas Mohammadas Mokhberas ir keli kiti pareigūnai apsilankė Maskvoje.

Jungtinės Valstijos pirmadienį perspėjo, kad imsis veiksmų prieš įmones ir valstybes, bendradarbiaujančias su Irano dronų programa, po to, kai Rusija juos panaudojo kruviniems smūgiams Kyjive.

Prieš absurdiškus Irano įstatymus stojo dar viena drąsi sportininkė. Šįkart tai – sportinio laipiojimo atstovė Elnaz Rekabi. Azijos žaidynėse ji rungėsi nepridengusi savo plaukų hidžabu, o tai, pagal Irano įstatymus, moterims yra draudžiama būnant bet kurioje pasaulio šalyje.   33-ejų sportininkė pernai pasaulio čempionate iškovojo bronzos medalį. Prieš kelis metus pirmąja Irano sportininke išdrįsusia pasipriešinti sistemai tapo Sadaf Khadem.

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė sankcijas vadinamajai Irano „moralės policijai“, informacijos ministrui ir Revoliucinės gvardijos kibernetiniam padaliniui dėl Mahsos Amini mirties areštinėje ir vėlesnių protestų malšinimo. Į sąrašą, paskelbtą oficialiajame bloko leidinyje, taip pat įtrauktos su Revoliucinės gvardijos korpusu susijusios sukarintos pajėgos „Basij“, vadinamoji „moralės policija“, jos ir Irano teisėsaugos pajėgų  keliuose regionuose vadovai.

Iranas planuoja Rusijos Federacijai perduoti balistines raketas „žemė-žemė“ kovoje prieš Ukrainą. Šią išvadą padarė vienos iš JAV sąjungininkių žvalgybos atstovai, rašo UNIAN, remdamasi „The Washington Post“ gauta informacija. Publikacijoje teigiama, kad žvalgybos pareigūnai apie galimą Irano tolimesnį žingsnį jau informavo Jungtines Valstijas ir Ukrainą.

Irano sostinėje stūksančiame liūdnai pagarsėjusiame kalėjime, kuriame laikomi politiniai kaliniai ir antivyriausybiniai aktyvistai, naktį kilo didžiulis gaisras, per kurį žuvo keturi kaliniai, o dar 61 buvo sužeistas, sekmadienį pranešė teisminės valdžios tinklalapis „Mizan Online“. „Keturi kaliniai mirė įkvėpę gaisro sukeltų dūmų, o 61 buvo sužeistas“, – pranešė „Mizan Online“ ir pridūrė, kad keturi sužeistieji yra „sunkios būklės“. Keturi per gaisrą žuvę kaliniai „buvo nuteisti už apiplėšimą...

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi ketvirtadienį apkaltino Jungtines Valstijas, esą šios taiko „destabilizavimo politiką“ prieš jo šalį, kurioje jau kone mėnesį tęsiasi protestai dėl Mahsos Amini mirties. 22 metų Irano kurdė M. Amini mirė rugsėjo 16-ąją, kelios dienos po sulaikymo dėl esą pažeistų moterų aprangos kodo taisyklių. Pasipiktinimas jos mirtimi išprovokavo Irane didžiausią per beveik trejus metus protestų bangą ir solidarumo mitingus visame pasaulyje.

JAV Karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad rusai į okupuotas Ukrainos teritorijas dislokavo Irano karius, susijusius su Islamo revoliucinės gvardijos korpusu, kad išmokytų Rusijos kariuomenę, kaip naudotis iš Irano pirktais bepiločiais orlaiviais Shahed-136. ISW, remdamasis Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centru, pranešė, kad Rusijos kariai atvežė nenustatytą skaičių Irano instruktorių į Džankojų Kryme, Zaliznyj uostą ir Hladivcus Chersono regione, kad apmokytų Rusijos karius naudoti a...

Iranas pareiškė kaltinimus daugiau nei 100 žmonių dviejose provincijose dėl protestų bangos, išprovokuotos praėjusį mėnesį „moralės policijos“ suimtos Mahsos Amini mirties, trečiadienį pranešė teisminė valdžia. Iraną protestų banga krečia nuo rugsėjo vidurio. Juos išprovokavo 22-ejų kurdės M. Amini mirtis rugsėjo 16-ąją, praėjus trims dienoms po to, kai ją Teherane suėmė moralės policija už tai, kad ji, kaip įtariama, pažeidė griežtą šiitiškos respublikos moterų aprangos kodą.

Irane trečiadienį „stipriai sutriko“ interneto ryšys – trikdžiai kilo gyventojams mėginant atnaujinti protestų bangą dėl didelio atgarsio sulaukusios 22 metų moters mirties, įvykusios po to, kai už griežto Islamo Respublikos aprangos kodo pažeidimą ją sulaikė „moralės policija“, pranešė teisių gynėjų grupė. Demonstracijos dėl Mahsos Amini mirties Irano teokratijai tapo vienu didžiausių iššūkių nuo pat 2009 metų, kuomet vyko Žaliojo judėjimo protestai.

Po kelis mėnesius trukusios politinės aklavietės Irako parlamentas ketvirtadienį susirinks „išrinkti Respublikos prezidento“, sakoma antradienį paskelbtame pirmininko Mohammedo al Halbussi biuro pranešime spaudai.

Iranas pirmadienį pasmerkė Jungtinės Karalystės sprendimą įvesti sankcijas jo moralės policijai; šis sprendimas buvo priimtas šiitišką respubliką krečiant masiniams protestams dėl kurdės Mahsos Amini mirties. Taikūs protestai, kuriuos valdžia ėmėsi negailestingai malšinti, įsiplieskė rugsėjo 16 dieną, kai buvo pranešta apie 22-ejų M. Amini mirtį. Keliomis dienomis anksčiau moralės policija sulaikė merginą, kuri esą pažeidė Irano griežtą moterų aprangos kodą.

Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė įvedusi sankcijas Irano vadinamajai moralės policijai po to, kai mirė moteris, suimta dėl neva netinkamo hidžabo dėvėjimo. Dėl 22 metų Mahsos Amini mirties Islamo Respublikoje kilo protestų, kuriuos valdžia ėmėsi negailestingai malšinti. Irano reakcija į demonstracijas sukėlė pasipiktinimą Vakaruose ir tarp teisių gynėjų bei opozicijos grupių.

Nuo rugsėjo 30 dienos, kai Irano pietrytinėje Sistano ir Beludžistano provincijoje esančiame Zahedano mieste prasidėjo protestai, Irano saugumo pajėgoms juos malšinant žuvo mažiausiai 82 žmones, ketvirtadienį pranešė organizacija „Amnesty International“. Rugsėjo 30 dieną po penktadienio maldų per smurtinį susidorojimą žuvo mažiausiai 66 žmonės, įskaitant vaikus, teigė „Amnesty International“. Nuo to laiko per tebesitęsiantį protestų malšinimą žuvo 16 žmonių, priduriama pranešime.

 Iranas ketvirtadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas dvejų Prancūzijos piliečių suėmimas už šnipinėjimą. Cecile Kohler ir Jacques'as Paris, profesinių sąjungų nariai, yra susiję su Prancūzijos nacionaline švietimo, kultūros ir profesinio mokymo federacija.

Iranas pranešė, kad trečiadienį iškvietė Jungtinės Karalystės ambasadorių Simoną Shercliffą išreikšti protesto dėl jo neva „įkyrių pareiškimų“ apie neramumus, išprovokuotus kurdės Mahsos Amini mirties. Protestų banga šalyje kilo po to, kai rugsėjo 16-ąją mirė 22 metų Irano kurdė M. Amini. Prieš mirtį ji buvo sulaikyta Teherano moralės policijos už tariamą Islamo respublikos griežto aprangos kodo nesilaikymą.

Šiaurės vakarų Irane ankstų trečiadienį įvykusio 5,4 balo žemės drebėjimo metu buvo sužeista daugiau kaip 500 žmonių, dauguma jų – nesunkiai, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Per žemės drebėjimą Vakarų Azerbaidžano provincijoje, įvykusį 10 km gylyje, buvo sužeisti 528 žmonės, 135 iš jų paguldyti į ligoninę“, – valstybinei televizijai sakė regiono gubernatorius Mohammadas Sadeghas Motamedianas.

Netoli Kyjivo per Irano gamybos dronų ataką buvo sužeistas žmogus, trečiadienį pranešė srities administracijos vadovas Oleksijus Kuleba. Dronų ataka įvykdyta prieš Bila Cerkvos miestą, esantį į pietvakarius nuo sostinės. „Naktį priešas smogė Bila Cerkvai „Shahed-136“ tipo dronais kamikazėmis“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė O. Kuleba. Per ataką buvo sužeistas žmogus, apgadinta infrastruktūra, sakė jis.

Irano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad nepripažįsta Rusijos surengtų pseudoreferendumų Ukrainoje. Rusija dar praėjusią savaitę paskelbė aneksuojanti Ukrainos Zaporižios, Chersono, Donecko ir Luhansko regiogus.

Europos Sąjunga svarsto sankcijas, kurios būtų paskelbtos Iranui dėl Mahsos Amini „nužudymo“ ir visoje šalyje kilusių protestų malšinimo, antradienį pareiškė bloko diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. „Ir toliau svarstysime visas turimas galimybes, įskaitant ribojamąsias priemones, kuriomis galėtume atsakyti į Mahsos Amini nužudymą ir į tai, kaip Irano saugumo pajėgos reaguoja į demonstracijas“, – pareiškė jis Europos Parlamentui.

Teheranas ir Vašingtonas pasiekė susitarimą dėl apsikeitimo kaliniais, apimantį Irano lėšų užsienyje atblokavimą, pirmadienį pranešė iraniečių žiniasklaida. Pagal susitarimą bus paleisti keturi Irane laikomi žmonės – mainais į keturis JAV laikomus asmenis, pranešė naujienų agentūra „Nournews“. Vašingtonas šių pranešimų kol kas nepatvirtino.

Viename Irano universitete buvo sustabdytos kontaktinės paskaitos po to, kai naktį sostinėje įsikūrusio universiteto miestelyje kilo studentų ir saugumo pajėgų susirėmimai, pranešė vietos žiniasklaida. „Šarifo technologijų universitetas paskelbė, kad dėl pastarojo meto įvykių ir poreikio apsaugoti studentus.

Norvegijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Irano žmogaus teisės“ (IHR) sekmadienį pranešė, kad per dvi savaites trunkančius protestus, kurie kilo po moralės policijos suimtos Mahsos Amini mirties, visame Irane žuvo mažiausiai 92 žmonės. „Tarptautinė bendruomenė privalo ištirti šį nusikaltimą ir užkirsti kelią tolesniems Islamo Respublikos nusikaltimams“, – sakė IHR direktorius Mahmoodas Amiry-Moghaddamas.

Osle per ketvirtadienį prie Irano ambasados surengtą demonstraciją kilus susirėmimams, nesunkiai nukentėjo du žmonės, o dar 90 buvo sulaikyti, pranešė Norvegijos policija. Išreikšti protestą dėl Irano kurdės Mahsos Amini mirties po liūdnai pagarsėjusios moralės policijos sulaikymo, taip pat prieš Irano smūgius Irako Kurdistanui, prie ambasados susirinko kelios dešimtys protestuotojų. Kai kurie iš jų buvo apsigaubę pečius kurdų vėliava.

Seimas ketvirtadienį pasmerkė Irano valdžios veiksmus bandant numalšinti protestus, kilusius po moralės policijos sulaikytos 22 metų Mahsos Amini mirties.

Irano kurdė Mahsa Amini, kurią Teherane sulaikė liūdnai pagarsėjusi moralės policija, mirė po „stipraus smūgio į galvą“, sakė Irake gyvenantis jos pusbrolis. „Jhinos mirtis atvėrė varus visuotiniam pykčiui“, – sakė 34 metų Erfanas Salihas Mortezaee, pavartodamas kurdišką M. Amini vardą ir turėdamas galvoje jos žūties sukeltą besitęsiančią protestų bangą. Pasak E. S. Mortezaee, po pranešimų apie 22 metų M. Amini mirtį jos motina jam telefonu papasakojo, kas nutiko.