įpročiai

Prancūzija ir meilės sostine vadinamas Paryžius gali suvilioti daugelį. Nuostabi gamta, kultūros ir istorijos lobynai sukviečia milijonus turistų. Todėl Balsas.lt pakalbino Prancūzijoje apsigyvenusią lietuvę Eriką. Jos paprašyta žodžiais nutapyti realų Prancūzijos vaizdą, kuris, kaip žinia, dažnai skiriasi nuo to, kurį mato atvykstantys turistai. Interviu su Erika domimės praktine gyvenimo Prancūzijoje puse. Aiškinamės, kokie atlyginimai yra „populiariausi“ ir ką už tai būtų galima nusipirkti.

Paauglės Didžiojoje Britanijoje girtuokliauja labiau nei bet kurioje kitose Europos šalyje, rodo statistika. Daugiau nei pusė 15-16 metų amžiaus merginų Jungtinėje Karalystėje bent kartą per mėnesį išgeria didelį kiekį alkoholio, skelbia šalies spauda. Šokiruojanti statistika taip pat rodo, jog Britanija yra viena iš kelių Europos šalių, kur paauglės merginos geria daugiau nei vaikinai.

Pasaulio vartotojai keičiasi, o verslas privalo suprasti veiksnius, kurie per ateinantį dešimtmetį pakeis industriją, rašo „Coca Cola“ vadovas Muhtaras Kentas BBC. Pasak M. Kento, kai jis prisijungė prie „Coca Colos“ įmonės vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje, JAV buvo panašioje situacijoje kaip ir dabar. Užsitęsusi recesija smukdė JAV pasitikėjimą, naftos kainos kilo, Amerikos darbuotojai nerimavo dėl savo ateities.

Dauguma kultūrų turi ne vieną posakį, aukštinantį darbštumą ir sunkų darbą. Žmonės nuolat giriasi, kiek daug dirba, ir net jeigu jų išvaizda signalizuoja, kad vertėtų pristabdyti arklius, atkaklūs darbštuoliai vis tiek toliau pluša. Atrodo, kad daug dirbti yra iš tiesų pagirtina, kad tai veda prie tikslų įgyvendinimo, tačiau produktyvumo dėsniai tvirtina priešingai. Mokslininkai teigia, kad svarbu ne kiek, o kaip ir kodėl mes dirbame.

„Lietuvos šeimose daugiausia ginčų kyla dėl nesutarimų su vaikais bei kitais šeimos nariais" – parodė tyrimų agentūros SIC atliktas tyrimas „3 alternatyva“. 25 proc. apklaustųjų ginčyjasi dėl santykių su šeimos nariais, 15 proc. dėl buitinių dalykų, 14 proc. dėl finansinių klausimų.

„Ką šiandien daro vartotojas internete? Jis naršo. Keliauja puslapiais žemyn iki pat pabaigos, tada išsirenka kitą puslapį ir daro tą patį. Jam dar lengviau tą daryti, kai yra nuotraukos. Pačios naujienos buvimas yra gerokai svarbesnis už jos turinį. Ką daro vartotojas, kai puslapis baigiasi? Jis spaudžia „refresh“ mygtuką“, – progreso konferencijoje LOGIN pasakojo interneto reklamos tinklo „Adnet media“ direktorius Linas Šiautkulis.

Vidutiniškai 1000 eurų siekiantis atlyginimas atskaičius mokesčius, tokioje realybėje gyvenantys italai vis tiek nepatenkinti. Šį kartą siūlome susipažinti su praktine gyvenimo Italijoje puse. Per interviu su Milane gyvenančia Gintare Kaukyte paaiškėja, kad vidutinės lietuviškos algos greičiausia nepakaktų net išsinuomoti vieno kambario butą. Apie maisto produktų ir įvairių paslaugų bei pramogų kainas pasakoja G. Kaukytė. – Kiek Milane kainuoja išsinuomoti butą? – Balsas.

Prieš penkerius metus taurę vyno dažnai derinę su kepta duona ir sumuštiniais, šiandien lietuviai kur kas mieliau renkasi įvairius sūrius ir kitus gurmaniškus užkandžius. Tokius esminius pokyčius mūsų šalies vyno ir sūrio derinimo kultūroje atskleidžia vienos didžiausių sūrių gamintojų AB „Vilkyškių pieninė“ atlikta internetinė apklausa. Paklausti, kokius užkandžius derina prie vyno taurės, du trečdaliai (74 proc.

Mūsų organizmo gebėjimas pasisavinti skirtingas maistingąsias medžiagas priklauso nuo paros meto. Kaip tik remdamiesi minėtu faktu specialistai ir sukūrė vadinamąją chronodietą. Ji, skirtingai nuo kitų dietų, neturi nieko bendra su maisto ribojimu ir tuo labiau – badavimu. Tačiau reikalauja negailestingos disciplinos: laikantiesiems chronodietos privaloma maitintis griežtai nurodytomis valandomis ir valgyti konkrečiam paros laikui skirtus produktus.

Kritika – tikrai rizikingas užsiėmimas, dažniausiai nieko nepakeičiantis teigiama linkme ir netgi atgręžiantis į kritikuotoją visus asmeninės gynybos pabūklus. Ir vis dėlto kartkartėmis, atrodo, net liežuvis niežti, kaip norisi pasakyti pastabų pamačius kituose tai, ko matyti nesinorėtų... Psichologai kritikams negailestingi.

Aštuonmetis berniukas iš Indonezijos, kuris nuo ketverių metų kasdien surūkydavo daugiau nei pakelį cigarečių, galiausiai atsikratė žalingo įpročio, praneša agentūra AFP. Praėjus kelioms savaitėms nuo gydymo pradžios Ilhamas metė rūkyti, sakė Arist Merdeka Sirait iš Indonezijos vaikų apsaugos komisijos. Per mėnesį berniukas, kuris prieš tai per dieną surūkydavo po 25 cigaretes, priaugo du kilogramus.

Norint pasiekti karjeros aukštumas neužtenka sėkmės, reikia būti pastebėtam. Tad kaip išsiskirti ir gauti darbą? Kaip išsiskirti, kad gautum paaukštinimą? Kaip išsiskirti prieš žmones, kuriems vadovauji? Tai paprasta: daryk tai, ko kiti nenori daryti, rašo CNN. Ar tu bebūtum lyderis, komandos narys ar kandidatas, sėkmė ateina iš disciplinuotumo daryti dalykus, kuriuos turėtum daryti, net jeigu tau nesinori jų daryti.

Dama paprastai yra labai kultūringa, grakšti, mandagi, prieš valgydama visada nusiplauna rankas, valgo lėtai, pasidėjusi ant kelių servetėlę. Galbūt daugelis moterų tai daro svečiuose, tačiau namuose, ypač jei gyvena vienos, kartais elgiasi tikrai kvailai ir net bjauriai. Na, galbūt jos dėl to šiek tiek gėdijasi, tačiau vis tiek tai daro... Juk niekas nemato.

Bendžaminas Franklinas yra sakęs, kad mažos skylutės ir didelį laivą paskandinti gali. Tačiau net jei ta valtis - finansinė gerovė, dažnas smulkių išlaidų deramai neįvertina ar tiesiog neužtenka valios tas skyles surasti ir užkimšti. „Swedbank" Asmeninių finansų instituto ekspertai vardina populiarius žalingus finansinius įpročius, kurie nepastebimai, bet užtikrintai gramzdina ir tuština asmeninį biudžetą. Cigaretės. Rūkymas yra ne tik žalingas ir brangus įprotis.

Paimkime technologijas – automobilius, skalbimo mašinas, liftus. Padidinkime kalorijų suvartojimą, leiskime suklestėti gerovei. Pridėkime televiziją, internetą ir video žaidimus. Įmaišykime intensyvų saldumynų bei greito maisto marketingą. Ir gausime epidemijos padarinius. FAKTAI: Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai, medikai ir maitinimosi specialistai stveriasi už galvų: žmonija vieningai tunka.

Australų mokslininkai išsiaiškino, kad atviri biurai, vadinamosios „Open Space“ erdvės, tampa daugybės stresų ir konfliktų priežastimi. Tokiame biure dirbantys žmonės jaučia nepasitikėjimą savimi, jiems sunkiau sukoncentruoti dėmesį nei kolegoms, dirbantiems uždaruose kabinetuose. Pažįstama situacija? Turi skubaus darbo, bet niekaip negali susikaupti.

...

Manote, kad niekada nevėluoti paprasčiausiai neįmanoma? Tik ne tiems, kurie punktualumą pavertė įpročiu ir gyvenimo būdu! Iš tiesų, kodėl vieni žmonės geba viską padaryti laiku ir net pasilieka vieną kitą atsarginę valandėlę, o kitiems tenka nuolat skubėti, verstis per galvą ir vis tiek nuolat atsiprašinėti, kad neatėjo į susitikimą, nepadarė darbo, laiku neišsiuntė laiško? Pamėginkime paanalizuoti punktualių žmonių įpročius.

Vyrai dažnai kaltinami tuo, kad yra priklausomi nuo sekso. Tačiau priklausomybė nuo sekso yra toks pat psichinis sutrikimas kaip ir narkomanija ar alkoholizmas. Taigi, tuščiai nesišvaistydami kaltinimais išsiaiškinkime, kas iš tiesų yra priklausomybė nuo sekso. Psichologijos daktaras Michael Herkov seksualinę priklausomybę, visų pirma, apibūdina kaip progresinį intymumo sutrikimą, charakterizuojamą nevaldomomis seksualinėmis mintimis ar veiksmais.

Paskutiniu metu vis daugiau žmonių renkasi maitinimąsi viešose įstaigose. Tai, be abejo, tik paskatina restoranų kultūros kūrimąsi ir klestėjimą. Tačiau vis daugėja žmonių, nežinančių, kaip derėtų elgtis pietų ar vakarienės metu ar tiesiog šį žinojimą (jei turi) ignoruojančių. Anot maisto ir kultūros specialistės Jeniffer Berg, atsiranda štai toks paradoksas. Restoranų vadybininkai džiaugiasi sulaukdami klientų.

Prieš keletą minučių šalies ugdymo įstaigose pasibaigė masinės mankštos, skirtos jaunų žmonių fiziniam aktyvumui skatinti, akcija. Naujausiais duomenimis, masinėje mankštoje „Augsiu aktyvus 2011“, įvykusioje   šiandien 11 val., dalyvavo beveik 112 tūkst. auklėtinių ir pedagogų iš 711 Lietuvos darželių, mokyklų ir gimnazijų. Pasak „Iniciatyvos fondo“ programų koordinatorės Ingos Smirnovienės, toks gausus dalyvių skaičius pranoko visus organizatorių lūkesčius.

Skolų slegiama Portugalija turi išmokti nebesikliauti valstybės parama ir keisti verslo įpročius, pareiškė šalies ekonomikos ministras Alvaro Santos Pereira, kuriuo remiasi „Associated Press“. Tik tada, anot A. S. Pereiros, bus galima kalbėti apie ekonomikos augimą. Portugalija atsidūrė dviguboje recesijoje. Vyriausybė prognozuoja, kad kitąmet ji dar pagilės ir tai bus didžiausias nuosmukis per 30 metų. Dėl to Portugalijai bus tik sunkiau sumažinti savo skolas.

Vaiko teisių sargai primena, kad ugdymo įstaigose draudimas berniukams šlapintis stovint yra jų teisių pažeidimas. Į redakciją kreipėsi viena biržietė keturmečio berniuko mama. Moteris dėl suprantamų priežasčių nenorėjo, kad būtų skelbiama jos pavardė. Biržietė pasakojo, kad jos sūnus lanko vieną iš mieste esančių ikimokyklinių vaikų ugdymo įstaigų. Dėl berniuko auklėjimo problemų niekada nėra buvę.

Prognozuojama, kad netrukus prasidėsiantis šildymo sezonas ir vėl stipriai paplonins gyventojų kišenes. Domoplius.lt spalio mėnesio pradžioje atlikta apklausa parodė, kad daugeliui lietuvių teks apriboti asmeninius ar šeimos poreikius – 42 proc. žada taupyti maisto ir kitų būtiniausių prekių sąskaita. Dalis apklausos dalyvių žada taupyti kitais būdais – 22 proc. planuoja rečiau pramogauti, lankytis kavinėse ar baruose.

Norėdamos būti gražios kartais griebiatės pačių įvairiausių priemonių. Tačiau kad ir kaip keistai ar neįprastai kai kurios iš jų skambėtų - jos veikia, tik greičiausiai ne apie visas drįstumėt prisipažint garsiai. Pristatome 8 sąlyginai gėdingus moterų grožio įpročius. 1. Skutimosi peiliukų naudojimas viskam.

Alison Sinstadt augina bandą avių Shropshire'o regione. Viena avis nuo mažens augo su šunimi todėl dabar, kai suaugo, ji mano, kad yra šuo. Avies įsivaizdavimas, kad ji yra šuo, pasireiškia įvairiausiais dalykais: ji leidžiasi vedžiojama už pavadėlio, noriai bendrauja su šunimis, o kartais net bando loti.

Tingūs bendradarbiai – ne retenybė. Ir su jais turėti reikalų beveik visuomet yra iššūkis. Tačiau variantų yra. Jums pasisekė dirbti su žmogumi, kuris valgo dvi valandas, skambina dešimtis kartų ne darbo reikalais, snaudžia savo kėdėje, kol jūs darote visą darbą? O gal kažkas iš jūsų kolegų visą dieną naršo internete? Ką daryti, kad negandintumėte sau nervų ir neeikvotumėte jėgų dirbdami dviejų žmonių darbą, pataria forbes.ru.

Kelionių ir nuotykių mėgėjams po Makaliaus slapyvardžiu besislepiančio Rimvydo Širvinsko pristatinėti nereikia, daugelis žino, kad šiam pigių aviabilietų ir gerų kelionių pasiūlymų medžiotojui be jokios sąžinės graužaties galima paskambinti net naktį, jei susapnavote, kad savaitgalį norite pakeliauti. R. Širvinskas televizijos žiūrovams pažįstamas iš laidos „Makaliaus kelionės“ bei kaip to paties pavadinimo žurnalo, skirto keliautojams, autorius. Naujienų portalas „Balsas.

„Mums duoda įpročius dangus, jie pavaduoja laimę mūs“ – A. S. Puškinas Deja! Mūsų laikais viskas priklauso nuo komercinių interesų. Net įpročius, papročius visuomenei dažniausiai primeta intensyvi reklama. Gaila, bet daugelio mokslininkų išvados neretai išplaukia iš jau egzistuojančių normų, ypač jei reikalas susijęs su gastronominiu skoniu.

„Goodyear Dunlop“ atlikta apklausa atskleidė, kaip skiriasi Europos vairuotojų įpročiai kelyje. Skirtingų šalių vairuotojai nevienodai suvokia kelionės saugumą ir, nors numano apie saugumą lemiančius veiksnius, ne visi vairuotojai vienodai jų paiso. Dauguma europiečių pripažino alkoholį stipriausiu rizikos veiksniu kelyje, tačiau tai ne visus sustabdo. Pavyzdžiui, net pusė apklausoje dalyvavusių Belgijos vairuotojų prisipažino linkę vairuoti automobilį po kelių taurių alkoholio.

Nūdien už apsipirkinėjimo įpročių slypi ištisas mokslas. Pasak bankrate.com, jūsų mėgstamiausi prekybos centrai dažniausiai samdo mažmeninės prekybos tyrėjus, tokius kaip Paco Underhill, knygos „Kodėl mes perkame: apsipirkinėjimo mokslas“ (Why We Buy: A Science of Shopping) autorius. P. Underhill stebėjo šimtų tūkstančių pirkėjų elgesį parduotuvėse ir padarė tam tikras išvadas.

Neseniai atliktos apklausos duomenimis, vis daugiau žmonių seksualinių santykių aistras kursto pasitelkdami... elektroninius prietaisus! 27 proc. vyrų ir 23 proc. moterų filmavosi ar fotografavosi nuogi, tuo tarpu 15 proc. vyrų ir 9 proc. dailiosios lyties atstovių prisipažino, jog yra įsiamžinę „namuose filmuotame sekso filme“. 16 procentų suaugusiųjų respondentų teigė savo nuogas nuotraukas siuntę tiesiog mobiliuoju telefonu. Trečdalis stipriosios lyties atstovų bei 23 proc.

Kavos parduotuvių prieangiuose apstu jaunimo su kavos puodeliais rankose, energetinių gėrimų skardinėmis, kišenėse pūpsančiais išmaniaisiais telefonais, o rankinėse - kompiuteriais. Kas diktuoja tokią madą? Rinkodaros triukai Viešųjų ryšių agentūros projektų vadovė Eglė Šliževičiūtė teigė, kad šiandien kavos išsinešimui tinklai yra ta erdvė, kurioje gimsta pokalbis ir užsimezga diskusija.

Nors rūkymo žala sveikatai ir grožiui – akivaizdi, vis dėlto atsisakyti šio žalingo įpročio nėra taip paprasta. Ne tik todėl, kad organizmas kasdien reikalauja įprastos nikotino dozės – tai dar galima būtų ištverti. Kur kas sunkiau įveikti tvirtai įsigalėjusius stereotipus ir mitus, kurie, kad ir kaip būtų paradoksalu, skatina ne atsisakyti šio įpročio, o... griebtis dar vienos cigaretės. Rūkymas – veiklių žmonių įprotis.

Vyrai ir moterys vieni kitus erzina įvairiais įpročiais, kurie būdingi kiekvienai iš lyčių jau amžių amžius. Tačiau laikas daro savo ir erzinantys įpročiai keičiasi.

Nuo Naujųjų galėsime pasirinkti, kokio dokumento mums labiau reikia – paso ar asmens tapatybės kortelės. Rinksimės veikiausiai ir pagal kainą, mat kortelę ketinama atpiginti, o pasą – branginti. Specialistai nemano, kad tokie pokyčiai sumažins turimų dokumentų kiekį. Šiuo metu dauguma gyventojų renkasi abu asmens dokumentus – pasą ir asmens tapatybės kortelę. Ir tokį pasirinkimą beveik neabejotinai diktuoja praktiškumas – juk gali prireikti ir vieno, ir kito dokumento.

Atliktos apklausos duomenys parodė, kad kas ketvirtas vairuotojas žiemą kely yra linkęs rizikuoti – 8 proc. vairuotojų nelėtina tempo ir važiuoja taip, kaip vasarą, o beveik kas penktas, 17 proc. – „driftina“. Tai yra žiemą gatvėse tyčia paslidinėja, užtraukdamas rankinį stabdį. Vyrai rankinį stabdį važiuodami užtraukia dvigubai dažniau nei moterys. Mėgstančiųjų paslidinėti amžius – dažniausia 18–34 metai. Apklausa taip pat parodė, kad tik 16 proc. vairuotojų visiškai pasiruošė žiemai.

Kol gyveni vienas viskas yra paprasta. Daiktai turi vietą. Žinai, kur juos padėjai ir kur gali rasti. Ryte tavęs nepasitinka didesnio ar mažesnio dydžio kojinių barikados, neplautų kavos puodelių armija, neužkliūni už neįprastoje vietoje nusispirtų batų, o šampūnas nesibaigia „be jokio įspėjimo“. Tačiau vieną dieną viskas pasikeičia. Iš pradžių smagu – mielai pakeli numestus daiktus, juokaudamas sutvarkai prieškambarį, o vandens balos vonioje primena romantiškus vakarus prie jūros.

Nenumaldomai artėja vasaros sezonas, o svoris po žiemos miego „žiauriai“ erzina. Ką daryti? Kaip protingai ir nežalojant savo organizmo numesti svorio? Tereikia atsikratyti 13 įpročių pateiktų apačioje ir svajonių svoris jau Tavo. 1. TV žiūrėjimas Per didelis TV žiūrėjimas skatina nutukimą. Neseniai atlikti mokslininkų tyrimai nustatė, jog tie žmonės, kurie kiekvieną dieną po porą valandų praleidžia prie TV yra linkę turėti antsvorio.

Kiekvienas pavyzdingas mašinos savininkas žino, kad reguliari automobilio apžiūra – būtina. Kas 3000 mylių vyrai apsilanko autoservise, kur savo „mažytei“ pakeičia tepalus. Deja, kai kurie tuos pačius metodus laiko ir seksualiniame gyvenime. Nors elgiesi su savo automobiliu beveik taip pat rūpestingai, kaip su mergina, moteris – tai ne automobilis, ir reguliariai suplanuota priežiūra nėra pakankama, kad ji nesiliautų burgzti.