įpročiai

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Laikas verslo pasaulyje yra reikšmingas tiek pat, kiek plaukimo baseine. Kartais gali neužtekti magnato Warreno Buffeto patarimų ar Rūtos Meilutytės greičio norint pasiekti maksimalų rezultatą. Kalbant apie sėkmę, kiekvienas turi savo herojų, į kurį žvelgia su pagarba. Tačiau net tie, kurie veikia itin sėkmingai, paroje turi tiek pat valandų.

78 proc. mobiliųjų telefonų savininkų nepaiso gaisro pavojaus ir visada arba dažnai savo įrenginius krauna naktį, kai patys miega. Tokią tendenciją atskleidė draudimo bendrovės Lietuvoje atlikta internetinė apklausa. „Mūsų kolegos Švedijoje neseniai susidūrė su atveju, kai namai sudegė dėl užsiliepsnojusio kraunamo „iPod“ grotuvo.

Jeigu jūs kasdien kuriate privalomų padaryti darbų sąrašą, turbūt džiaugiatės, puikiais savo rezultatais. Verslo naujienų portalas businessinsider.com pataria taip pat darytis ir dalykų, kurių nereikėtų daryti, sąrašą. 1. Tikrinti mobilųjį telefoną, kai bendraujate su kitu žmogumi Kad ir kaip keista bebūtų, bet tai yra dažna klaida. Jūs nukreipiate savo dėmesį į telefoną, o ne į asmenį, su kuriuo bendraujate tuo metu. Taip parodote nepagarbą kalbančiajam. Būkite mandagus.

Norint tapti sėkmingu žmogumi, būtina išeiti iš savo komforto zonos ir eiti sudėtingesniu keliu – daryti sunkesnius nei daugeliui dalykus, pataria naujienų portalas businessinsider.com. Vadovaudamiesi šia pagrindine taisykle jūs pats(-i)  nustebsite, kiek daug iš tiesų galite pasiekti. Žmogus iš prigimties linkęs elgtis taip, kaip yra paprasčiau, todėl tam, kad eitumėte sunkesniu keliu reikia ne tik valios, bet ir pastangų.

 Kas antra šeima Lietuvoje nuolat atsideda santaupų, ir šalies gyventojai šiuo metu yra sukaupę rekordines lėšų sumas. Tačiau remiantis statistiniais duomenimis, didžioji dalis gyventojų sukauptas lėšas tvarko neracionaliai – 80 proc. taupančiųjų santaupas laiko arba grynaisiais namuose, arba banko einamojoje sąskaitoje ir jų vertės išsaugojimu nesirūpina. „Praėjusiais metais šalies bankai fiksavo rekordiškai aukštas sąskaitose laikomas gyventojų pinigų sumas – maždaug 26 mlrd. litų.

Verslininkas Artūras Karosas, savo idėjas bandęs plėtoti Lietuvoje, o vėliau realizavęs jas užsienyje, ragina jaunus startuolius gerai susipažinti su rinka, kurioje norima verslauti, ir tik tada žengti pirmuosius žingsnius.  Lietuvoje iš 200 startuolių įkūrėjų praėjusių metų gruodžio mėn. pirmą kartą buvo išrinkti ir apdovanoti geriausieji. Knygos suasmeninimo startuolis „Zoombook“ pelnė išradingiausio startuolio nuo 40-ies metų titulą.

Dainius Liulys / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ 2014 metais elektroninės prekybos rinka ir toliau sparčiai augs dėl palengva kintančių Lietuvos pirkėjų įpročių. Jie vis noriau apsiperka interneto parduotuvėse, kur nereikia gaišti laiko eilėse, norimos prekės kainuoja pigiau nei tradicinėse parduotuvėse, o už jas galima atsiskaityti įvairiais būdais, pradedant grynaisiais pinigais, atsiimant prekes ir baigiant išperkamąja nuoma.

Apžvelgdamas 2013-uosius draudimo rinkos metus, „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas neslėpė optimizmo: bendras draudimo rinkos augimas yra apie 10 proc., t. y. daugiau, negu draudikai tikėjosi metų pradžioje. Turtą aktyviau draudė gyventojai negu verslas Įmonių turto draudimas 2013-aisiais nebuvo linkęs augti – šio draudimo rinka greičiau yra persidalijama tarp draudimo bendrovių, o bendro ryškesnio augimo nepastebima.

Žinių ekonomikos įmonių 2013 konkurso finalininkas, „App Camp“ vadovas Tomas Martūnas pripažino, kad darbuotojų naudojimasis mobiliosiomis technologijomis ne tik didina darbo našumą, bet kartais gali ir sunaudoti papildomas laiko sąnaudas. Vis dėlto darbdavys leisdamas darbuotojams naudotis išmaniaisiais įrenginiais dažniau išlošia, nei pralaimi.

Verslininkai įmonių finansinę situaciją vis dar yra linkę susieti su išorės veiksniais, tačiau daugėja tokių, kurie pirmiausia priežasčių ieško įmonės vidaus procesuose bei sprendimuose. Per metus reikšmingai – nuo 9,9 proc. iki 17,9 proc. – daugėjo verslininkų, apyvartos kapitalą siejančių su gebėjimu planuoti ir jį kryptingai valdyti. Nors didžiausią reikšmę teikiančių Lietuvos ekonomikos situacijai išliko daugiausiai, taip manančių mažėjo nuo 52,4 proc. iki 44,8 procento.

Ne kiekvienas gimsta verslininku ar Kalėdų seniu, sako profesionalus Kalėdų senis Tomas Ratautas. Tam reikia turėti tam tikrų gamtos dovanų. „Visi, kai pamato mane, sako – o, čia tai Kalėdų senis! Ir balsas, ir stotas, ir aukštas – kai ateina 1,60 m. – mažiukas, kūdutis – ar tai Kalėdų senis? Pajuoka, galima sakyti”, - juokėsi T. Ratauskas.  Taip pat Kalėdų senis, pasak T. Ratausko, turi mylėti vaikus: „Labai turi mylėti vaikus.

Karolis Birgilas  Dar praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje įvyko reklamos revoliucija. Buvo pradėta rodyti laida su Rolandu Kazlu „Nekenčiu reklamos“. Tai buvo garsiausias patrankos šūvis kovojant su reklama. Ar šiandien galima tikėtis drąsesnių žingsnių?   Žinoma, ši laida nebuvo nukreipta prieš reklamą ir niekas su reklama, bent jau garsiai, nekovoja.

Savaitraštyje "Šiauliai plius" rašoma, kad Besiartinant šv. Kalėdoms, politikai, muzikantai, žvaigždės, komercinės televizijos, klubai ir organizacijos vėl belsis į žmonių širdis galybe akcijų, kviečiančių pinigine auka pagelbėti skurstantiesiems, vienišiems, sergantiesiems. Kas iš tikro slypi po labdaros akcijomis? Kas sulaukia daugiau naudos iš įvairių labdaros akcijų – jų rengėjai ar vargetos? „Skurdas jau seniai tapo preke. Jei akcijos skatintų sistemos pokyčius, tada jos būtų naudingos.

Ne visos rudens dienos vilioja šilta rudens saule ir auksu nugeltusiais lapais išeiti pasivaikščioti į gamtą. kur kas dažniau žvarbus vėjas ar lietus verčia užsidaryti namie ir rudeninį snaudulį ginti šalin ne tik puodeliu kvapnios arbatos, bet ir saldžiu pyragaičiu ar taure vyno.

Reikia pripažinti, kad žinios ir talentai yra nieko verti, jei apie juos niekas nežino. Galima kasdien lavinti savo įgūdžius ir žinias, tačiau kol to niekam nedemonstruojate, niekas ir nepastebės, rašo Business Insider. Didelę dalį sėkmės sudaro mokėjimas save parodyti iš gerosios pusės ir būti pastebėtam bei įvertintam. Šie 11 naujų įgūdžių jums padės pasiekti ne tik sėkmę, bet ir padidinti autoritetą tarp kolegų, nes išmoksite subtiliai ir diskretiškai padidinti savo vertę.

Be visiems žinomų odos priešų, tokių kaip rūkymas, per didelis alkoholio kiekis, sporto ignoravimas ar nesveikas maistas, reikėtų paminėti ir šias nuodėmes mūsų odai: Kaklo ir krūtinės ignoravimas Veido odos priežiūra nesibaigia ties žandikaulio linija. Kaklo ir krūtinės sritis susiduria su aplinka beveik tiek pat kaip ir veidas, tačiau retai gauna vienodą drėkinimą ir apsaugą nuo saulės.

Visuomenė be grynųjų – pasaulis, kur materialūs pinigai beveik neegzistuoja – beveik per penkerius metus išnyko iš utopinių vaizdinių ir pavirto kažkuo neišvengiamu. Švedijoje siekiama per dvidešimt metų pereiti prie sistemos be grynųjų pinigų. Afrikoje prekybininkams tapo įprasta siųsti ir priimti pinigus mobilaus telefono pagalba, rašoma portale „Quartz“. JAV kelias į sistemą be pinigų taip pat išklotas plastikinėmis kortelėmis. 1970-aisiais kiek daugiau nei 20 proc.

Kiekviena dukrą auginanti mama nori, kad jos mergaitė būtų pati gražiausia, o gražūs, sveiki ir prižiūrėti plaukai - vienas iš būtinų atributų. Norėdama išmokyti dukrą gražių plaukų paslapčių, mama visų pirma jas turi žinoti pati ir tinkamus plaukų priežiūros įpročius dukrai pradėti formuoti nuo pat vaikystės, teigia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja dermatologė Irina Pugačiova. „Visos mamos žino, kaip svarbu savo dukras išmokyti plaukų priežiūros paslapčių.

Pastaruoju metu teigiama, kad perkama mažiau, – daiktai tapo neįdomūs. „Alytaus naujienos“ skaitytojų klausė, ar iš tikrųjų noriau mokama už pojūčius, keliones, renginius, gerą savijautą. Kvietė pašnekovus pasidalyti mintimis, kam negaili pinigų, ko lengva širdimi atsisako, kam taupo, su kokio svorio krepšeliu išeina iš maisto prekių parduotuvės ir apskritai padažnėjo ar suretėjo kelionių į prekybos centrus.  Janina Ingelevičienė: „Visą gyvenimą labai atsakingai žiūrėjau į finansų tvarkymą.

Pritaikant kelis paprastus būdus per tą patį laiko tarpą, galima nuveikti žymiai daugiau, rašo „Inc.com“. 1. Pašalinkime savo ego Kai kuriuos darbus darome ne tam, kad pasiektume rezultatų, bet tam, kad patenkintume savo ego. Pavyzdžiui, galbūt esate kokio nors komiteto narys tik dėl to, kad tai gražiai atrodys jūsų CV. Dalykai, kuriuos daugiausia darome dėl savo ego, yra laiko švaistymas.

Gerokai užsitęsusi žiema skatina vis daugiau lietuvių poilsiauti ne tik vasaros, bet ir vėlyvo rudens bei žiemos mėnesiais bei taip pratęsti vasarą. Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį į užsienį keliavo 296,4 tūkst. šalies gyventojų, arba 8,5 procento daugiau nei per tą patį 2011 metų laikotarpį. Kintančius keliautojų įpročius kelionių organizatoriai aiškina ir finansų valdymo namų ūkiuose pokyčiais bei didėjančiais reikalavimais poilsio kokybei.

Kokie paaugusio vaiko įpročiai, kaip piršto čiulpimas ar naktinis šlapinimasis į lovą, gali „varyti į neviltį“ net ir labai stiprių nervų tėvus. O mamai gali imti atrodyti, kad tai sukėlė auklėjimo trūkumai arba per ilgai užsitęsęs kūdikystės periodas.

Kaip manote, kodėl vienos poros ir po dvidešimties bendro gyvenimo metų laikosi už rankučių ir vadina vienas kitą gražiausiais žodžiais, o kitos jau po penkerių metų pykstasi lyg šuo su kate? Sužinokite, ką laimingos poros daro kitaip. Juk kaip sakoma, visi žmonės laimingi vienodai, o nelaimingi skirtingai. Rimtų pažinčių svetainė DarniPora.lt pateikia 5 laimingų porų įpročius. Kasdien dalinasi svajonėmis, nuomonėmis, išgyvenimais.

Rinkodaros specialistai nustatė, ką žmonės veikia internete. Pasirodo, maždaug ketvirtadalį laiko praleidžiame naršydami socialiniuose tinkluose, rašo dailymail.co.uk. Tyrimo metu buvo analizuojami net 25 mln. interneto vartotojų visame pasaulyje. Nustatyta, kad daugiausiai laiko skiriama socialiniams tinklams, pramogoms ir apsipirkinėjimui. Internetinėse parduotuvėse daugiausiai pinigų išleidžia Didžiosios Britanijos, Šiaurės Amerikos ir Australijos pirkėjai.

Pasirodo 2008–ųjų ir 2012–ųjų Lietuvos skirtingos: labiau skubame, išgyvename didesnį stresą, daugiau svaiginamės alkoholiu, mažiau bendraujame nei prieš krizę. Dvi Lietuvas įvardija pakartotinis 2013 m. tyrimas „Lietuvos anatomija“, kurį atliko komunikacijos agentūrų bendruomenė „United Agencies“ kartu su rinkos tyrimų agentūros SIC ekspertais.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvą krėtė beprecedentė krizė – žiaurūs taupymo sprendimai, milžiniška emigracija, išaugęs nedarbas turėjo didelės įtakos žmonių gyvenimo kokybei ir vartojimo įpročiams. ,,Žmonės tapo reiklesni, jie labiau taupo, tačiau skirtingos žmonių grupės į pokyčius reaguoja skirtingai”, - pristatydama antrąjį tyrimą ,,Lietuvos anatomija” sakė sociologė Rūta Gaudiešienė.

Pragyventi 100 metų neseniai atrodė neįmanoma misija, bet šiandien, patobulėjus medicinai, šis amžius nėra toks tolimas, kaip gali pasirodyti. Visame pasaulyje garsus daktaras Ozas siūlo keletą patarimų, kurie padės prailginti gyvenimą ir nugyventi jį sveikai. • Paįvairinkite mitybą raudonos spalvos maistu Raudonos spalvos maisto produktai ne tik pagyvins jūsų patiekalus, bet ir padės prailginti gyvenimą.

Jei esate įpratę valandų valandas, kartais net ilgiau nei trunka jūsų darbo diena, užsisėdėti kontoroje – jums gresia pavojus ne juokais susigadinti sveikatą ir smarkiai pakenkti savo kūnui, rašo businessinsider.com. Be nuolatinio streso, keliamo „deadline'ų“, yra daugybė dalykų, kurie pamažu ėda jūsų sveikatą. Nuo spausdintuvo iki klaviatūros – visa tai ir dar daugiau gali pakenkti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. 1. Sėdėjimas prie darbo stalo visą dieną.

Atsiradus elektroninei komercijai, mažmeninė prekyba kardinaliai pakeitė savo veidą. Tokioje besikeičiančioje aplinkoje nedaugelis prekybininkų lieka prie senų verslo įpročių. Pardavėjai stengiasi prisitaikyti prie skubančių pirkėjų, kiti elektronines parduotuves stengiasi kuo labiau individualizuoti kiekvieno kliento atžvilgiu. Šios kompanijos iš esmės keičia apsipirkinėjimo sampratą nuo to, kas vyksta parduotuvės viduje iki prekių pateikimo internete.

Kol gyveni vienas, viskas yra paprasta. Daiktai turi vietą. Žinai, kur juos padėjai ir kur gali rasti. Ryte tavęs nepasitinka didesnio ar mažesnio dydžio kojinių barikados, neplautų kavos puodelių armija, neužkliūni už neįprastoje vietoje nusispirtų batų, o šampūnas nesibaigia „be jokio įspėjimo“. Tačiau vieną dieną viskas pasikeičia. Iš pradžių smagu – mielai pakeli numestus daiktus, juokaudamas sutvarkai prieškambarį, o vandens balos vonioje primena romantiškus vakarus prie jūros.

Besikeičiančios vartojimo tendencijos nulems tai, kad sėkmingiausiomis bendrovėmis ateityje taps tos, kurios sugebės pagerinti savo gamybos ir teikiamų paslaugų standartus, teigia rinkos tyrimų bendrovės „Euromonitor International“ redakcijos direktorė Gina Westbrook.

Siekiant laimės tereikia išsiugdyti keletą įpročių, rašo „Inc.“. Kiekvieną rytą pradėkite turėdami lūkesčių. Konkrečios svajonės ir tikslai turi įkvėpti jus nuo pat pirmųjų dienos akimirkų. Rytinis kavos puodelis turėtų būti neatsiejamas nuo dienotvarkės sudarymo. Išskirkite prioritetus ir antraeilius darbus. Netrukus pamatysite, kad organizuotas požiūris padeda nuversti kalnus. Dalykitės su kiekvienu sutiktu žmogumi.

Alaus gamintojai tikisi, kad kitais metais alaus rinka susitrauks 4 proc., tačiau viliamasi, kad nuo kitų metų pradžios įsigalioti turintis draudimas aludariams pilstyti alų į didesnės nei 1 litro talpos plastikinę tarą privers vartotojus rinktis geresnės kokybės alų.

30 restoranų Lietuvoje dar šiemet – pranešė Suomijos greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“, tačiau tai ne vienintelė didžiausio restoranų tinkle Baltijos regione naujiena: kiek anksčiau skelbta apie investicijas į Lietuvą – majonezo gamykla Kaune, produkciją tiekianti visam Baltijos šalių rinklui.

Dirbk, pirk, mirk skelbia šmaikšti liaudies išmintis, tačiau bėgant metams ir retėjant plaukų tankiui ant viršugalvio mūsų apsipirkimo įpročiai keičiasi, rašo „Business Insider“. Ekonominių prognozių bendrovė „HS Dent“ palygino įvairių amžiaus grupių išlaidų duomenis ir sudarė įvairų prekių paklausos grafikus pagal pirkėjų amžių. Grafikuose vaizdžiai parodoma kiek vidutiniškai per metus išleidžia vienos ar kitos amžiaus grupės pirkėjai nurodytai prekei.

Aktyviausiai elektroninėje erdvėje bendraujantys arba vadinamieji socialieji interneto vartotojai mūsų šalyje įvairioms medijoms per parą skiria 9 val. 20 min. Šis rodiklis gerokai lenkia atitinkamą visų šalies gyventojų vidurkį, kuris sudaro 8 val. 35 min. Tai parodė rinkos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas 10-ies medijos kanalų vartojimo tyrimas „Media day“ bei interneto naudotojų tyrimas.

Rūkaliai visada ieško pasiteisinimo ir paaiškinimo savo silpnybei. Nors aišku, kad rūkymas žaloja mus, deja visuomenė vis dar palaiko ir skleidžia mitus, kad rūkymas turi ir gerąją pusę. Šiuos mitus Tarptautinės nerūkymo dienos proga pateikia Vilniaus visuomenės sveikatos biuras. Rūkymas padeda susikaupti, nusiraminti ir atsipalaiduoti. Tačiau absurdiška manyti, kad didžioji dauguma populiacijos, kuri pasirinko gyvenimo būdą be rūkymo yra irzli ir išsiblaškiusi.

Ir kas gali suprasti, ko iš tiesų nori moterys... Vyrai nė nenutuokia apie tai, kad kai kurie iš pirmo žvilgsnio nekalti jų poelgiai gali atstumti sutiktą gražuolę. Netikite? Pažinčių svetainė DarniPora.lt pateikia 5 dalykus, kurių jokiu būdu nedarykite, jei norite pakviesti patrauklią moterį į pasimatymą ir nenorite sulaukti neigiamo atsakymo. 1. Ilgas pokalbis su ja. Įsivaizduokite, kad naktiniame klube pamatėte patrauklią moterį. Visą vakarą su ja žvalgėtės ir flirtavote per atstumą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai apibendrino pastarųjų metų duomenis, surinktus tikrinant, kaip šalies mokyklose maitinami moksleiviai. Didžiausias dėmesys buvo skirtas pagrindiniams aspektams – valgyklų patalpų būklei, mokyklų dalyvavimui sveikos mitybos įpročius ugdančiose Europos Sąjungos finansuojamose programose, moksleivių maitinimo kokybei, draudžiamų maisto priedų ar neleistinų maisto produktų tiekimui.

Jau daugiau kaip tūkstantis Lietuvos švietimo įstaigų dalyvauja Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos (GIA) organizuojamame aplinkosaugos projekte „Mes rūšiuojam“, kurio metu už surinktas elektronikos atliekas ar naudotas baterijas vaikai ir jaunimas gaus dovanas - sporto reikmenis, knygas, stalo žaidimus, apsilankymus kino teatruose ar pažintines keliones. Prie projekto „Mes rūšiuojam“ prisijungusiose švietimo ar ugdymo įstaigose mokosi ar ugdoma apie 300 tūkst. vaikų ir jaunuolių.

Daugumą vyrų vienija 5 pasibjaurėtini įpročiai. Ar nutuokiate, kokie? Keisčiausia, kad intymiomis akimirkomis moterys į šiuos įpročius kreipia mažai dėmesio. Žinoma, juk tuo metu mintys sukasi visai kitur... 1. Raugėjimas. Jei jis netyčia atsiraugėjo ją bučiuodamas, tai gali būti juokinga ir greičiausiai ji pyks kur kas mažiau nei tuo atveju, jei jis tai padarys viešoje vietoje ar draugų būryje. Net jei sėdite prie televizoriaus ir raugėjate, jai tai tikrai neatrodys linksma.

Lietuvos gyventojų maitinimosi įpročiai nors ir nestipriai, bet keičiasi maždaug kas pusmetį. Remiantis „Omnicom Media Group“ trejus metus atliekamu vartotojų tyrimu, per pusmetį 1,2 proc. sumažėjo žmonių valgančių iš namų atsineštą maistą. Šių metų vasarą taip teigė 44,1 proc. respondentų, kai praėjusias metais taip atsakė 45,3 proc., o prieš du metus – 52 proc. „Remiantis trejų metų tendencijomis, 2010 m. pavasarį daugiausiai Lietuvos gyventojų (52 proc.

UAB „Fazer Lietuva“ birželio-liepos mėnesiais vykdytų akcijų metu apklausė per 100 ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentų bei panašų skaičių įvairių įmonių darbuotojų ir išsiaiškino respondentų pusryčiavimo įpročius. Daugiau nei pusė apklaustųjų neabejojo, jog pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis.

Čiulpia pirštą. Kramto nagus. Krapšto nosį. Atsikalbinėja. Keikiasi. Maža vaikų, kuriems būtų svetimi bent keletas šių žalingų įpročių. O kiekvienas jų tėvus savaip veda iš proto. Kaip juos įveikti? Kaip įveikti blogus vaiko įpročius? Daugybė netikusių įpročių įgyjami vaikystėje ir lydi žmogų visą jo gyvenimą.

Specialistai pripažįsta, jog kartais įprotis čiulpti nykštį nerodo jokios problemos. Tai nėra nepasitikėjimo požymis, o tiesiog įprotis, panašus į suaugusiųjų rūkymą. Jei vaikas susijaudinęs, tai jį nuramina. Jei jam liūdna, toks įprotis – galimybė kažkuo užsiimti. Būdamas vienuolikos metų, Rytis vis dar tebečiulpė nykštį, bet niekuomet to nedarydavo mokykloje ar draugų namuose.

Kiekvienas žmogus trokšta laimės. Sėkmės šeimoje, darbe, stiprios sveikatos... Visos šios kategorijos vertinant žmogų kaip sėkmės lydymą asmenybę išties labai svarbios. Tačiau pati sėkmingo gyvenimo sąvoka apima ir kiek subtilesnius niuansus. Sėkmingas gyvenimas – toks, kuriame apstu galimybių ir mes nebijome jomis pasinaudoti, tai gyvenimas, kuriame veikiame ką nors prasmingo, galima daug laiko praleisti su brangiais žmonėmis.

Šiemet gerokai padaugėjo internetu besidraudžiančių žmonių, gyvenančių kaime ar mažame miestelyje. Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenys liudija, kad vien per šiuos metus mažose vietovėse gyvenančių žmonių, įsigyjančių draudimą internetu, dalis ūgtelėjo apie 15 proc. „Auganti interneto skverbtis kaimo gyvenvietėse lėmė ir didėjantį elektroninių paslaugų naudojimą.

Kartą sutikau gatvėje vieną iš ankstesnių laikų pažįstamą politiką, pakalbėjom apie ateinančius rinkimus. Jis norėjo sužinoti, už ką balsuosiu. Pasakiau, kad neturiu supratimo. Ir tada išgirdau, kad iš emigrantų reikėtų atimti balsavimo teisę, nes jie savo noru atsisakė Lietuvos, ir šalies gyvenimu nesidomi.

Birželio mėnesį atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, jog kasdien duonos gaminius vartoja 80 % lietuvių: 53 % duoną valgo 1-2 kartus per dieną, 23 % – 3-4 kartus, likę 4% – 5 ir daugiau kartų. Visai duonos nevartojantys teigė 3 % apklaustųjų, 8% duonos gaminiais vaišinasi kas antrą dieną, 5% – kartą per savaitę, 4% – dar rečiau.