investicijos

Tikimasi, kad pasitikėjimo sugrįžimas paspartins Lietuvos ekonomikos augimą ir padės pritraukti daugiau investicijų, skelbiama už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingo Europos Komisijos (EK) Pirmininko pavaduotojo Ollio Rehno penktadienį spaudos konferencijoje Briuselyje pristatytoje Europos Sąjungos (ES) ekonomikos apžvalgoje. EK prognozuoja, kad mūsų šalies ekonomiką į priekį stums pagyvėjusios investicijos ir vidaus paklausa. EK numato, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,1 proc.

Manote, kad vien potencialas nepadės apmokėti sąskaitų? Galvokite iš naujo. Nauja kompanija „Upstart“ suteikia galimybę įsigyti dalį kažkieno ateities pajamų. Kompanija leidžia daryti rizikingesnius karjeros sprendimus ir toliau sėkmingai apmokėti bent jau telefono sąskaitas, rašo CNBC. „Mūsų manymu jauni žmonės susiduria su problema kaip mokytis ir pasiekti ilgalaikės sėkmės, neturint pinigų.

Vieta ilgai planuotoms investicijoms į Hörmann logistikos centrą pasirinkta neatsitiktinai: Maišiagalos transporto mazgas bus labai patogi vieta skirstyti Hörmann produkciją iš daugiau nei dvidešimties koncerno gamyklų ne tik Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, taip pat ir Kaliningrado srityje. Be to, pats statinys yra prie pat greitkelio, tad bus puikiai matomas ir lengvai pasiekiamas. Pasak Tomo Radzevičiaus, vienos šeimos valdomas koncernas Hörmann, investuodamas 12 mln.

 Lietuviško dizaino idėja išplaukė į tarptautinio verslo vandenis – italų kompanija STATUS, sudariusi licencinę sutartį dėl Vilniaus dailės akademijos studentės Živilės Lukšytės sukurto šviestuvo dizaino, pradėjo masinę „Light Stick“ pavadinto šviestuvo gamybą. Šis šviestuvas yra įtrauktas į kompanijos gaminių katalogą ir potencialiems pirkėjams buvo pristatytas neseniai pasibaigusioje Milano baldų parodoje.

Vakar pradėjo dirbti bendrovės „Busturas“ naujasis generalinis direktorius 47 metų klaipėdietis Tomas Bielinskas. Šiaulių miesto savivaldybės bendrovės veikla nuostolinga, tačiau jis sako apie tai sužinojęs prieš dvi savaites. Reikalavimai Miesto meras Justinas Sartauskas vakar rytą T. Bielinską pristatė „Busturo“ padalinių vadovams ir žiniasklaidai. Meras įvardijo užduotis, kurias Savivaldybė kelia naujam vadovui. Pirmiausia, optimizuoti įmonės ir miesto viešojo transporto veiklą.

Vilniaus meras Artūras Zuokas, besilankydamas Johanesburge ir Keiptaune, žada pasirašyti sutartį dėl investicijų į „airLituanica“ bei aplankyti įmones, kurios jau išreiškė susidomėjimą investuoti Vilniuje ir Lietuvoje. „Vizito metu planuojama pasirašyti sutartį dėl investicijų į „airLituanica“, vyks susitikimai su aviacijos verslo atstovais, kurie jau konsultavo „airLituanica“ darbo grupę“, – teigiama savivaldybės pranešime spaudai.

Vilniaus meras Artūras Zuokas pirmadienį išvyko į Pietų Afriką, kur žada aptarti žydų paveldo įamžinimą Lietuvoje ir investicijas į steigiamą oro vežėją „airLituanica“, pranešė sostinės savivaldybė. Pietų Afrikoje meras ketina susitikti su Johanesburgo ir Keiptauno miestų vadovais, Pramonės ir prekybos rūmų atstovais, litvakų bendruomenėmis.

Skandinavijos finansų grupių SEB ir "Swedbank" vadovai palaiko Lietuvos siekį įstoti į euro zoną, sako šalies premjeras Algirdas Butkevičius. "Tiek vieno, tiek kito banko vadovai pritaria tokiam keliui, nes jie mano, kad Lietuva jau kito pasirinkimo praktiškai neturi - dėl keleto priežasčių. Pirmiausia tai, kad litas susietas su euru, tai de facto litas jau kaip euras. Kitas dalykas - paskolų portfelis Lietuvoje 70 proc.

Ketvirtadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius darbo vizitą Stokholme pradėjo susitikimu su turto valdymo investicinės bendrovės „East Capital“ vadovais. Kompanijos, kuri specializuojasi investicijose į besiformuojančias Rytų Europos ir Kinijos rinkas, vadovų teigimu, visoms Baltijos valstybėms rodant puikų augimą, vėl grįžta susidomėjimas Lietuva, Latvija, ir Estija. Šiandien ryte Lietuvos Vyriausybės vadovas dalyvavo verslo pusryčiuose su Švedijos investuotojais ir verslininkais.

Užsienio investuotojai, pasiryžę savo verslo pamatus padėti Lietuvoje, neretai susiduria su netikėta kliūtimi – viešojo intereso eskalavimu vietos bendruomenėse. Gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje viešasis interesas ir jo gynimas tampa įrankiu, galinčiu apriboti užsienio kapitalo atėjimą į Lietuvos ekonomiką. Ši problema tampa vis aktualesniu neigiamu Lietuvos investicinės aplinkos veiksniu.

Baltijos indeksai sekė Vakarų Europoje vyravusias tendencijas ir dieną užbaigė sumažėję (OMXV -0,49 proc., OMXR -0,23 proc., OMXT -1,11 proc.). Pastarąsias tris dienas vyravęs neigiamas sentimentas pagaliau ryškiau atsispindėjo ir mūsų regiono įmonių kainose.

Pastarosiomis dienomis finansų rinkas nemaloniai nustebino aukso viražai – nuo praėjusio penktadienio iki šio trečiadienio ryto aukso kaina drastiškai sumažėjo 11,7 proc. Kartu paskui auksą atpigo ir sidabras – jo kaina smigo 15,3 proc. Pasaulio rinkos jau atsigauna po patirto šoko, tačiau nuosmukio priežastys ima aiškėti tik dabar.

Kurti e. parduotuvę jau reikėjo vakar, šiandien brangiau, bet vėluojantieji vis dar serga „pats žinau geriau“ sindromu. Elektroninės komercijos konsultantas Vytautas Vorobjovas bado į Lietuvos elektroninių parduotuvių klaidas, bet ramina, kad naujiems prekybininkams vietos yra, svarbiausia – ieškoti profesionalų pagalbos, nes mokytis iš klaidų per brangu.

Aukso kaina pirmadienį pasiekė žemiausią tašką per dvejus metus. Nors toks staigus kritimas per tokį trumpą laiką – retas reiškinys, aukso atpigimo laukta jau keli mėnesiai. Aukso kainos staigus kritimas matomas jau nuo praėjusios savaitės. Dabartinių sandorių kainos pirmadienį krito daugiau nei 5 proc. iki 1384 JAV dolerių už unciją. Nuo 2011 m. rugsėjo, kai aukso kaina pasiekė aukščiausią tašką – 1920 JAV dolerių už unciją – iš viso krito 26 procentus.

Sumažėjus euro zonos iširimo pavojui, prognozuojama, kad regiono ekonomika pradės plėstis nuo 2013 m. vidurio. Nepaisant to, BVP augimo rodiklis 2013-aisiais vis dar bus neigiamas – 0,5 proc., o 2014-aisiais didės 1,1 procento. Vienas svarbiausių regiono ūkio plėtrą stabdančių iššūkių ir toliau išliks rekordiškai didelis nedarbo lygis, teigiama „Ernst & Young“ pavasario euro zonos ketvirtinėje ekonomikos prognozėje.

Vokietijos įmonės, veikiančios Baltijos šalyse 2013-aisiais tikisi gerų metų savo verslui. Planuodamos naujų darbo vietų kūrimą ir didindamos investicijas, Vokietijos įmonės patvirtina, kad Baltijos šalyse įsikūrė ilgam. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) vykdytos apklausos respondentai ypač gerai vertina situaciją savo vykdomos veiklos lauke.

Vokietijos įmonių, veikiančių Baltijos šalyse, nuotaikos 2013 m. pradžioje yra optimistiškesnės nei prieš metus. Dėl geros ekonominės situacijos šiame regione ir palankių vystymosi perspektyvų, 2013-aisiais įmonės tikisi gerų metų savo verslui. Planuodamos naujų darbo vietų kūrimą ir didindamos investicijas, Vokietijos įmonės patvirtina, kad Baltijos šalyse įsikūrė ilgam.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Baltarusijoje investuojantis Lietuvos verslas sako, kad aiškiausios ir labiausiai ten skatinamos – „plyno lauko“ investicijos: reikiami dokumentai tvarkomi keliskart greičiau nei Lietuvoje, be to, valstybė nemažai savų pinigų skiria reikiamai infrastruktūrai sutvarkyti.

 Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasirašė dekretą, kuriuo nutraukiama investicinė sutartis su Vladimiro Romanovo kontroliuojama Ūkio banko investicine grupe (ŪBIG) dėl 250 mln. eurų vertės daugiafunkcinio komplekso statybų Minske, praneša belonovosti.by.

 „Swedbank“ sumažino euro zonos ekonomikos augimo prognozę, tačiau Lietuvos prognozės nesikeičia – 2013 ir 2014 metais šalies ekonomika augs po 4 proc., o Lietuva išliks sparčiausiai augančiųjų tarpe. Metinė infliacijos prognozė sumažinta iki 2,5 proc., tačiau kitų metų pradžioje pastaroji paspartės, todėl euro įsivedimo tikimybė, anot „Swedbank“ analitikų, - ne didesnė nei 50 procentų.

Investuotojų forumo vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, investicinis klimatas Lietuvoje yra ir turi būti vienodas tiek užsienio, tiek vietinėms, Lietuvos investicijoms. ,,Vietos investicijos, jeigu joms nebus sąlygų investuoti Lietuvoje, gali išeiti į užsienį. Todėl mes jau seniai nustojome kalbėti apie investicinį klimatą tiesioginėms užsienio investicijoms - mes kalbame apie investicinį klimatą visoms investicijoms.

Nuo supaprastinto pasų išdavimo iki įmonės įregistravimo kavinėje – Gruzijos teisingumo ministro pavaduotojas bei Civilinių registrų agentūros vadovas Giorgis Vašadzė pasakoja, kaip Gruzija reformavo savo biurokratijos sistemą ir tapo viena pasaulio šalių, kur lengviausia pradėti verslą. Nuo ko Gruzija pradėjo reformuoti vyriausybės biurokratinį aparatą? 2003 metais, prasidėjus Rožių revoliucijai, visas registravimo paslaugos teikė daug skirtingų departamentų ir ministerijų.

Gabija Sabaliauskaitė, Ekonomika.lt Ilja Laursas nepailsdamas dalijasi patarimais su jaunaisiais Lietuvos verslininkais ir sako, turintys idėją, bet verslo nepradėję – bijo to, ko nesupranta. Vis dėlto, Lietuvos „startup’ai“ vertinami pasaulinių milžinių, nors iš pradžių galima apsieiti ir be jokio finansavimo.

Lietuva ir Turkija – savo regionų ekonominės lyderės, tačiau nesugeba išnaudoti tarpusavio potencialo, teigė abiejų šalių verslo atstovai Lietuvos-Turkijos verslo forume, kuris įvyko ketvirtadienį Vilniuje. „Mūsų šalys užima gerą strateginę padėtį šiaurinėje ir pietinėje Europos žemyno dalyse.

Pasaulio žiniasklaidos linksniuojamas beprecedentis „Dow Jones“ akcijų indekso augimas – tik naivi iliuzija. Indeksas „Dow Jones industrial average“ (DJIA) kovo pradžioje sukėlė emocijų bangą: žiniasklaida prapliupo informacija apie sumuštą visų laikų rekordą. „Dow Jones“– turbūt garsiausias pasaulio biržų indeksas, turintis ilgiausią istoriją, tad kilęs triukšmas nestebina.

Praėjusiais metais tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą buvo daugiau nei trečdaliu mažesnis negu 2011 m., tačiau Lietuvos investicijų srautas užsienyje išaugo iki 1,1 mlrd. litų, skelbia Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos bankas. Išankstiniais duomenimis, 2012 m. tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 2,2 mlrd. litų (2 proc. BVP) ir, palyginti su 2011 m., sumažėjo 1,3 mlrd. litų, arba 37,6 procento.

 „Mongolija – pati nepriklausomiausia valstybė pasaulyje, nes nuo jos niekas nepriklauso“, - mėgsta pajuokauti istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas. Didžiulė ir retai apgyvendinta stepių valstybė priglaudė klajoklių ir galvijų augintojų tautą, kuri tik šiandien pradeda išgauti gamtos turtus, glūdinčius po kojomis. Kalnakasybos projektai suteikė paspirtį ekonominiam augimui ir šiuo metu Mongolija atsidūrė tarp sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikų.

2012 metais tiesioginės užsienio investicijos Latvijoje augo lėčiau nei ankstesniais metais, teigiama Latvijos centrinio banko 2012 m. ataskaitoje. 2012 metais tiesioginės užsienio investicijos Latvijoje pasiekė 540,1 mln. latų, arba 3,5 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). 2011 metais tiesioginės užsienio investicijos sudarė 5,1 procento BVP. Didelė dalis tiesioginių užsienio investicijų 2012 metais investuota finansų ir draudimo sektoriuose - daugiausia - 150,5 mln. latų iš Švedijos.

Per pirmąjį 2013 m. ketvirtį investuotojai, investicijų grąžą skaičiuojantys eurais, didžiausią investicinę grąžą – apie 11 – 15 proc. uždirbo JAV akcijų rinkose. Dėl paskutiniu metu sustiprėjusio JAV dolerio, investicijos į JAV akcijų rinkas aplenkė net apie 13 proc. per pirmąjį metų ketvirtį kilusias Japonijos akcijas, o taip pat solidžią nuo 5 proc. iki 14 proc. grąžą atnešusias Skandinavijos ir Baltijos šalių akcijas.

 Bene netikėčiausia reakcija į Kipro krizę tapo internetinės valiutos „Bitcoin“ vertės augimas. Paslaptingą valiutą liaupsina internetas, žiniasklaida ir anarchistiškai nusiteikusi visuomenės dalis, rašo „Businessweek“. „Bitcoin“ vertė pakilo iki 90 JAV dolerių už vienetą. Pastarosiomis dienomis šios valiutos vertė auga valandomis. Internete pasirodė gandai apie planus įkurti „Bitcoin“ bankomatus Kipre, o Kanados pilietis pareiškė parduodantis savo būst1 už 395 tūkst.

Sostinėje, ties Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryža, pradėtas vykdyti loftų miesto „Loft Town“ antras plėtros etapas. Jo metu pirmajame Rytų Europoje loftų mieste bus įrengta dar 2000 kv. m. naujų gyvenamųjų butų. Darbus planuojama baigti 2014 m. pradžioje, o investicijos į šį etapą siekia 5 mln. litų. Visas „Loft Town“ vystymas apims tris etapus, o iki šiol į projektą investuota 20 mln. litų. Projektą, kurio metu kuriami 36 - 120 kv.

 Vienos didžiausių Rytų ir Šiaurės Europos regione pradedančių verslų akceleravimo programos „StartupHighway“ dalyviai šiais metais turės galimybę gauti trigubai didesnę, iki 150 tūkst. litų siekiančią, investiciją geresnėmis nei anksčiau sąlygomis dėl užsimezgusios partnerystės su – ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondu „Practica Capital“. „Kaip ir praeitais metais į pradedančius verslus investuosime iki 50 tūkst.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Euro skeptikai sako, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog įvedus eurą Lietuvoje padaugėtų investicijų. Nemato tokių galimybių jie ir remdamiesi kitų šalių, pavyzdžiui, Estijos ar Slovakijos, praktika. Ekonomistas Valdemaras Katkus LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ yra sakęs, jog šiuo metu neįmanoma įrodyti, kad įsivedus eurą padidės investicijos. „Į Suomiją pradėjo plaukti investicijos? Ne“, – laidoje sakė ekonomistas.

Sunkmečiu daugiau nei tris kartus pabrangęs auksas jau nebekelia tokio investuotojų apetito – vasario mėnesį šio tauriojo metalo parduota daugiausia per dešimtmetį. Gerėjant pasaulio ekonomikai investuotojai renkasi akcijas – jų indeksai pastaruoju metu demonstruoja itin gerus rezultatus. Aukso kaina pradėjo kilti dar 2007 metais, prasidėjus krizei JAV, o vėliau, ekonomikos negandoms persimetus į Europą, sėkmingai didėjo toliau – beveik iki pat 2011-ųjų pabaigos.

Krizė, nuo kurios vis dar neatsitokėjo mūsų ekonomika, buvo dramatiška, tačiau tikrai ne išskirtinė. Vienu momentu buvo madinga sudarinėti garsiausių pasaulio krizių dešimtukus. Tie dešimtukai beveik vienodi, o pirmoje jų vietoje visada puikuojasi „tulpių krizė“, kurią olandai vadina „tulpenmanie“. Paprastai apie šią beveik 400 metų senumo krizę parašoma keliais žodžiais, bet tulpių istorija tikrai įdomi, tad ją verta pristatyti šiek tiek plačiau, juolab kad ji susijusi su nerealiais skaičiais.

Penktadienį Vilniaus akcijų biržos indeksas išliko beveik nepakitęs, sudaryta 350 sandorių, kurių bendra vertė siekė 317 tūkst. eurų., rašo „Finasta“. Šįkart investuotojų pinigai plūdo į „Agrowill Group“ akcijas – pasibaigus pardavėjo iš Lenkijos išsipardavimui per Varšuvos biržą, kaina šiandien pašoko 9,91 proc. Varšuvoje teigiamas pokytis sudarė apie 2 proc. Pirmadienį prasidės „Žemaitijos pieno“ savų akcijų supirkimas, jis tęsis 4 dienas, kaina – 2,2 lito.

Dalies Turkijos kompiuterių kompanijos „Indeks“ akcijų pardavimas Lenkijos fondui gali atverti kelią naujoms investicijoms. Tarp numatomų investicijų krypčių — ir Lietuva. Taip naujienų agentūrai „Bloomberg“ teigia kompanijos vadovas ir pagrindinis akcininkas Erolas Bilecikas. Jis sutiko 20 proc. kompanijos akcijų parduoti Varšuvoje kotiruojamai  „MCI Management“. Pagal susitarimą pastaroji mokės 4,35 liras (6,39 lito) už akciją. Pati kompanija vertinama 243,6 mln. lirų (357,75 mln.

Šių metų sausio mėnesį „Ryanair“ Kauno oro uoste atidariusi naują 1,5 mln. eurų vertės orlaivių techninio aptarnavimo ir remonto angarą, kuriame per metus aptarnaus apie 60 orlaivių, stato antrąjį angarą. Naujai statomame aviakompanijos angare planuojama papildomai įdarbinti 40 mechanikų, inžinierių. Kompanijos planuose išauginti turimų darbuotojų skaičių iki 80-ies.

Daugiausia parduotuvių turintis prekybos tinklas „Iki“ atnaujino dar vieną tinklo parduotuvę Vilniuje. Tai jau ketvirta šiemet šalyje atnaujinta „Iki“ parduotuvė. Šiaurės miestelio gyvenvietės kaimynystėje, adresu Lukšio g. 34, įsikūrusi „Iki“ atidaryta anksčiau, nei planuota, nes rekonstrukcijos darbai ėjosi itin sklandžiai.

Zongas Qinghou užkopė į turtingiausių Kinijoje žmonių viršūnę, sukaupęs turto už 12,6 mlrd. JAV dolerių. Jis valdo gaiviųjų gėrimų bendrovę „Hangzhou Wahaha Group“. Milijardierius antradienį patikino, turtą pasiekė ne šalies akcijų biržoje, rašo „The Wall Street Journal“ tinklaraštis „China Realtime Report“. „Kai eiliniai žmonės investuoja į ją, rinka turėtų apdovanoti juos pelnu. Bet taip neatsitinka“, - sakė Z. Quinghou, nuogastaudamas, kad spekuliantai sugadino akcijų rinką kitiems.

Galima atsargiai sakyti, kad finansų krizė baigėsi, o praėjusieji metai buvo itin sėkmingi Baltijos šalių akcijų rinkomis, mano „Swedbank“ analitikai. Tiesa, jie pastebi, kad tendencijos obligacijų rinkoje gali neigiamai paveikti Lietuvos skolinimosi kainą. „Labai atsargiai sakau, kad finansų krizė baigėsi. Įžengėme į kokybišką laikotarpį. Ateinančios geros naujienos išjudins akcijų rinkas. Įmonės ir jų pelnai augs.

Šie metai paskutiniai, kai verslas pagal galiojančią įstatymo nuostatą dar gali pasinaudoti investicijoms taikomomis mokestinėmis lengvatomis, - perpus sumažinti apmokestinamąjį pelną, praneša „Lietuvos žinios“. Skaičiuojama, kad dėl lengvatos valstybės biudžetas kasmet negauna iki 120 mln. litų šio mokesčio. Tačiau pramonininkai tikina, jog taip skatinamos investicijos sparčiai atsipirks ir papildys biudžetą kitų mokesčių įplaukomis. Aišku, jei investuoti bus skatinama ir toliau.

Finansų rinkos įklimpo į savotišką narkomanijos liūną. Centrinių bankų inicijuotos kiekybinio skatinimo programos ir žemos palūkanų normos pripratino finansų pasaulį prie pigių pinigų, todėl dabar investuotojai laukia naujos pinigų injekcijos, o jos negavę ima šiauštis ir gąsdinti finansine apokalipse, rašo „The Guardian“. Praėjusią savaitę JAV federalinių rezervų bankas užsiminė apie ketinimus sulėtinti kiekybinio skatinimo programą.

Pirmadienį Vilniaus akcijų biržoje toliau dominavo prekyba „Invaldos“ vertybiniais popieriais, kaina augo 0,88 proc. iki 2,28 euro. Tebesitęsia įmonės savų akcijų supirkimas po 2,4 euro. Dieną kelioms valandoms buvo sustabdyta prekyba Šiaulių banko akcijomis dėl skelbiamos svarbios informacijos. Vėliau buvo pranešta, jog bankas perima tam tikrą Ūkio banko turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus (bendra vertė 1,9 mlrd. litų) - vertybinių popierių kaina ūgtelėjo 1,87 proc. 10 tūkst.

Ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį šalies teritorijoje į ilgalaikį materialųjį turtą investuota 4,5 mlrd. litų, arba 9 procentais mažiau nei ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį (palyginamosiomis kainomis), praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Daugiau nei pusę visų investuotų lėšų (2546 mln. Lt) sudarė investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą, tačiau palyginti su ketvirtuoju 2011 m. ketvirčiu, jos sumažėjo 16 procentų.

Francois Hollando socialistų vyriausybė vėl įsitraukė į naujus ginčus dėl savo vykdomos ekonominės politikos. Šį kartą kritikos pažėrė JAV padangų gamintojos „Titan International“ vadovas Maurice Tayloras, kuris pasakė, kad dėl trumpos prancūzų darbo dienos būtų kvaila periminėti gamyklą šioje šalyje.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ atnaujino klientų duomenų bazių valdymo įrangą. Pakeitimai leis bendrovei teikti 4G ryšio, grįsto LTE technologija, paslaugas. Be to, „Tele2” ryšio tinklas veiks dar patikimiau, sumažės sutrikimų tikimybė. Investicija į pagrindinės tinklo įrangos atnaujinimą viršijo 5 mln. litų. Tai – dalis praėjusiais metais pradėto „Tele2” tinklo modernizavimo. „Atnaujinimas reiškia aukštesnę ryšio paslaugų kokybę ir naujas galimybes vartotojams.

Kredito unijos nerimauja dėl klaidinančių antraščių „Bankrutuojančios kredito unijos“ ir atsiriboja nuo „Snoro“ likimo, bet savaitraščio „Ekonomika.lt“ šaltiniai praneša apie nepamatuotas unijų investicijas. Kredito unijos prarado 17 mln. litų, iš kurių 11 mln. litų investavo į Graikijos vertybinius popierius, o 6 mln. litų laikė likviduojamame banke „Snoras“, teigia savaitraščio „Ekonomika.lt“ šaltiniai.

Panašu, kad koalicijai gyventi sektųsi visai gerai, jeigu ne tie konservatoriai – tai jie skalūnų neišžvalgė (būtų išžvalgę, būtų galima skėsčioti rankomis ir sakyti Žygintui ir Žygimantui Žygaičiams, atnešusiems stiklinę „degančio vandens iš krano“: „čiku raku“, mes čia niekuo dėti, čia Kubilius“), tai Ūkio banko neuždarė (ir dabar reik rankas purvintis ir burną aušinti besiaiškinant, dar žiūrėk – kam nors reitingai gali mažiau spindėti), tai dar kokį vargą paliko vargti… Visgi, šalia ši...