investicijos

Prieš dvejus metus, kai vyko socialinių tinklų bumas, buvęs „Facebook“ inžinierius Jeffas Hammerbacheris portalui „Businessweek“ sakė, kad protingiausi jo draugai dabar galvoja, kaip padaryti, kad žmonės dažniau spaustų ant reklaminių nuorodų. Vis dėlto pastarąjį ketvirtį interneto kompanijos pritraukė tik maždaug 2 proc. rizikos kapitalo. Per dvejus metus vidutiniškai kiekvieną ketvirtį interneto kompanijos sulaukdavo maždaug 6 proc. daugiau investicijų.

Lietuvoje apsilankiusi per 1400 didžiausių įmonių ir pramonės asociacijų vienijančios Japonijos verslo federacijos „Keidaren“ delegacija susitiko su Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovais. Dvi dešimtys aukšto lygio vadovų iš Japonijos avialinijų, prekybos, chemijos, statybų, inžinerijos ir elektronikos, finansų, draudimo kompanijų ir konglomeratų, taip pat „Keidaren“ federacijos valdybos nariai domėjosi Lietuvos investicine aplinka ir galimybėmis bendradarbiauti.

Seimui pritarus ir prezidentei patvirtinus, nuo ateinančių metų pradžios reikšmingai pasikeis gyventojų taupymo ir investavimo pajamų apmokestinimas. Tai, kad mokesčių įstatymų pakeitimai priimami likus pusei metų iki jų įsigaliojimo, yra iš tiesų sveikintina praktika. Keletą pastarųjų metų ir gyventojai, ir verslas paprastai turėdavo tik kelias savaites naujiems mokesčių įstatymams įvertinti ir prie jų prisitaikyti, kas ne itin prisidėdavo prie pasitikėjimo valstybe stiprinimo.

Kitaip nei pasaulyje, kai šalies darbuotojai į bendrovių veiklą įtraukiami, suteikiant jiems galimybę įgyti akcijų, Lietuvoje tai dar yra reta skatinimo priemonė. Tiesa, tokiu principu kuriami dauguma pradedančiųjų verslų, tačiau iš esmės šalies verslo kultūroje tai yra daugiau išimtis nei taisyklė. Darbuotojų skatinimas akcijomis arba opcionais yra dažna motyvacijos priemonė Vakarų verslo kultūroje. Tokia praktika taikoma ne tik vadovams, bet ir kitiems bendrovių darbuotojams.

Didžiausias pagal pardavimus Rusijos santechnikos detalių gamintojas „Ani Plast“ ateina į Lietuvą. Iki šiol tik atstovybę pardavimams mūsų šalyje turėjusi įmonė, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statys gamyklą. Joje nuo 2015 metų bus gaminamos kiekvieno namuose naudojamos vandens nuotekų sistemos plastikinės detalės.

Antradienį Vilniaus akcijų biržoje prekiauta gana aktyviai, sudaryta 240 sandorių, kurie kilstelėjo biržos indekso vertę 0,15 proc, praneša „Finasta“. Dėmesio centre vėl atsidūrė „Aprangos“ vertybiniai popieriai, jie brango 0,82 proc. Aktyviau prekiauta ir Šiaulių banko (-0,38 proc.), „Panevėžio Statybos Tresto“ (kaina nekito) bei „Linas Agro Group“ (-0,41 proc.) akcijomis. Po prekybos „Teo LT“ paskelbė 2013 m. II ketv. veiklos rezultatus, kurie nebuvo itin stiprūs.

Naujas kreditų tiekėjas „International personal finance“ (IPF) į Lietuvą žengia „Provident finansai“ vardu. Kompanija veiklą šalyje pradeda siūlydama naują finansinį produktą – trumpalaikę paskolą grynaisiais pinigais, kurią suteikia kredito tarpininkas apsilankęs namuose.

Lenkijoje prabilta apie pensijų sistemos reformos poreikį. Čia, kaip ir Lietuvoje, veikia trijų pakopų pensijų sistema, kuri buvo įdiegta 1999 metais. Pirmosios pakopos lėšas esamiems pensininkams perskirsto vietos socialinės apsaugos fondas „ZUS“, o dalis lėšų nukreipiama į II pakopos pensijų fondus. Tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje privačiai kaupti yra privaloma, o įmokos dalis nuo atlyginimo reformos pradžioje buvo nustatyta gerokai didesnė – daugiau kaip 7 proc.

Interneto tinklalapių turinio valdymo sistemos „ImpressPages CMS“ vystytojai iš rizikos kapitalo bendrovės „Practica Capital“ pritraukė 700 tūkst. Lt. investiciją. Ji bus skirta kompanijos plėtrai finansuoti ir esamam produktui tobulinti. „ImpressPages CMS“ kūrėjai tikisi, jog investicija leis sparčiau plėsti klientų, savo svetainių kūrimui naudojančių šį produktą, skaičių. Taip pat planuojama ženkliai praplėsti sistemos funkcionalumą.

Europoje vis dar vyrauja nuomonė, kad kroatai gyvena karo nuotaikomis, tačiau tokia nuomonė yra tikrovės neatitinkantis stereotipas, sako Kroatijos investicijų ir konkurencijos agentūros vadovas, Damiro Noviničius, antradienį viešėjęs Lietuvoje. „Karo išgyvenimus palikome užnugaryje ir judame pirmyn. Esame ekonomiškai ir politiškai stabili valstybė, inovacijomis lenkianti savo kaimynus, kurie anksčiau tapo ES nariais“, – sakė D. Noviničius.

Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų patrauklumą – antra Europoje ir šešiolikta pasaulyje. Taip rodo leidinio „Foreign Policy“ sudarytas indeksas „Baseline Profitability Index“ (BPI, liet. Bazinio pelningumo indeksas), kuriame Lietuva surinko 1,09 taško. Šio indekso tikslas – parodyti, kur užsienio investuotojams geriausiai investuoti pinigus. BPI šalis vertina pagal tris kriterijus: turto vertės augimą, turto apsaugos lygį ir galimybę susigrąžinti gautą pelną.

Užsienio investuotojų sukurtų darbo vietų skaičiumi Lietuva pirmauja tаrp trijų Baltijos valstybių. Užsienio investicijomis regione pernai sukurta 2450 darbo vietų, iš jų - 1717 Lietuvoje, ir lyginant su 2011 m. šis rodiklis mūsų šalyje išaugo 15 proc. Latviją bei Estiją Lietuva lenkia ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų skaičiumi, rodo audito ir konsultacijų bendrovės „EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas.

Europos Komisija patvirtino 248 naujų projektų finansavimą pagal programą LIFE+, t. y. iš Europos Sąjungos aplinkos fondo. Projektai bus vykdomi visose ES valstybėse narėse ir apims veiklą, susijusią su gamtos išsaugojimu, klimato kaita, aplinkos politika ir aplinkos srities informacijos sklaida. Bendra šių projektų vertė — apie 556,4 mln. EUR, iš jų 281,4 mln. EUR skirs ES.

2013 metų pirmąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą buvo 1,8 karto didesnis negu 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį, tačiau Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje mažėjo, skelbia Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos bankas. Išankstiniais duomenimis, 2013 m. pirmąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 929,9 mln. litų (3,5 proc. BVP) ir, palyginti su 2012 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 402,1 mln.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai kartu su Panevėžio miesto savivaldybės specialistais diskutavo apie investicijų pritraukimą ir jų svarbą. Manoma, kad miestas, palyginti su kitomis savivaldybėmis, atrodo neblogai, tačiau pasitempti dar yra kur. Maždaug per vidurį Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovų teigimu, vizito tikslas – pristatyti savivaldybių indeksą. Šis tyrimas atspindi, kaip savivaldybėms sekasi tvarkytis savo ūkyje, pritraukti investicijas.

Šiaulių pramoninio parko pirmo etapo infrastruktūrai įrengti plyname lauke jau „užkasti“ 38 milijonai litų. Iki spalio mėnesio skubama pasirašyti dar vieną – 34 milijonų litų vertės sutartį. Parke investavo kelios įmonės. Tokį rezultatą specialistai vadina apgailėtinu.

AB banko „Finasta“ Kapitalo rinkų departamento analitikai, atlikę AB „Klaipėdos nafta“ akcijų vertinimo atnaujinimą, sumažino tikslinę akcijos kainą nuo 0,537 eurų iki 0,492 eurų, kuri vis vien yra 44 proc. didesnė nei akcijos kaina NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržoje. Per pastaruosius 12-a mėnesių įmonės akcijos kaina krito 14 proc. nepaisant to, kad OMX Vilniaus akcijų indekso reikšmė paaugo 19 proc.

Trečiadienio prekybos branduolį Vilniaus akcijų biržoje sudarė tiesioginiai sandoriai – jų vertė siekė 537 tūkst. eurų; bendra biržos apyvarta sudarė 696 tūkst. eurų, praneša „Finasta“. Sudaryti 186 sandoriai, kurie smukdė biržos indekso kainą 0,1 proc. Aktyviausiai prekiauta „Agrowill Group“ vertybiniais popieriais, jie brango 5,56 proc. Vėl dominavo pirkimas per vieną tarpininką. Nemažai sandorių atlikta ir „City Service“ akcijomis, jų vertė kilo 1,65 proc.

Jimui O’Neillui atsistatydinus iš banko „Goldman Sachs“ fondų valdytojų, pasaulis gali laukti naujo akronimo, kuris pakeistų jau nebepopuliarų jo sukurtą BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrika), rašoma portale „Quartz“. Daugelis bandė populiarinti savo kylančių rinkų susivienijimus. Pridedant ir kaitaliojant kombinacijas su Vietnamu, Indonezija, Turkija ar Argentina atsirado VISTA arba CIVETS.

VšĮ „Versli Lietuva“ pradeda projektą „Startup Lithuania Roadshow“, kuris susideda iš dviejų dalių. Iš pradžių geriausios šalies startuolių komandos, padedamos savo sričių specialistų iš Lietuvos ir užsienio, visą vasarą mokysis tobulinti verslo modelį, viešai kalbėti ir parduoti savo idėjas, kurti įmonės įvaizdį.

Finansų ministras Rimantas Šadžius parlamentui pristatė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma 5 metams pratęsti investicinius projektus vykdantiems ir į esminį technologinį atsinaujinimą investuojantiems vienetams nustatytos pelno lengvatos taikymo terminą. „Taip būtų ir toliau skatinamas verslo konkurencingumas, didėtų vienetų produktyvumas.

 Pasaulinėse rinkose auksas prarado spindesį. Aukso vertė per pastaruosius tris mėnesius nukrito 10 proc. Nepaisant to, Indijos gyventojai vardan brangiojo metalo yra pasiryžę aukoti savo valiutą ir šalies ekonomiką, rašo „GlobalPost“. Indija išleidžia milijardus JAV dolerių pirkdama auksą. Šalies pinigai iškeliauja į užsienį, blogėja einamosios sąskaitos balanso rodikliai, krenta rupijos vertė.

 Penktadienis Vilniaus akcijų biržoje užbaigtas teigiama gaida, indekso vertė kilo 0,17 proc., praneša „Finasta“. Apyvarta siekė 163 tūkst. eurų, o pigusių ir brangusių akcijų skaičius buvo vienodas. Po prekybos nudžiugino „Vilniaus baldai“, pranešę, jog ketina mokėti dividendus. Prekybos metu daugiausiai dėmesio atiteko „City Service“ vertybiniams popieriams – įmonei laimėjus konkursą Lenkijoje, investuotojai skubėjo įsigyti šių akcijų, keldami jų kainą 2,87 proc.

Už 130 mln. litų – kiečiais apaugę laukai: tiek valstybės, savivaldybių ir europinių pinigų išleista įrengiant penkis naujus pramonės parkus, iš kurių kol kas naudos ne daugiau nei iš ožio pieno. Viltys, kad juose įkūrus mokesčių lengvatas suteikiančias laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) investuotojai ims plūsti nenutrūkstamu srautu, kol kas irgi labiau panašios į fantaziją nei realybę. Į LEZ nesiveržia ne tik investuotojai.

Per penkis šių metų mėnesius daugiausiai parduotuvių Lietuvoje valdantis prekybos tinklas „Iki“ atnaujino 17 parduotuvių, kurių rekonstrukcijoms iš viso skyrė 27 mln. litų. Dar 1,1 mln. litų skirta pavasarį duris atvėrusiai naujai „Iki Express“ parduotuvei Kaune. Šiemet visoje Lietuvoje iš viso planuojama atnaujinti 38 prekybos tinklo parduotuves ir atidaryti 6 naujas. „Jau rekonstruota beveik pusė šiemet planuojamų atnaujinti parduotuvių.

Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų žino apie indėlių draudimą, tačiau vis dar trūksta žinių apie draudžiamąjį objektą. Apklausos duomenimis, didžioji dalis visuomenės – 82 proc. – teigė apie indėlių draudimą sužinoję iš žiniasklaidos (64,8 proc.), iš draugų, giminių, pažįstamų (21,3 proc.), iš kredito įstaigos darbuotojų (14,4 proc.

Dešimtmetį egzistuojančio „Metro sąjūdžio“ tikslas turėtų būti pasiektas, mano organizacijos įkūrėjas Juozas Zykus. Pastarojo teigimu, delsiant dėl sprendimo, prarandamos didelės sumos, mat susisiekimo problemos niekur nedingsta, o bevaisės diskusijos niekur nenuveda. „Visame pasaulyje pastebima, kad brangiausia metropoliteno statybų dalis – politinės diskusijos“, - ironizavo J. Zykus.

Lietuvos verslininkai, apsilankę Katare, sako, kad šioje šalyje yra daug neatrastų galimybių Lietuvos verslui, bet sėkmingą veiklą šioje šalyje gali apsunkinti nepalankūs vietos įstatymai ir kultūriniai skirtumai. Kartu su kitų verslininkų grupe šioje nedidelėje, dujomis ir nafta turtingoje, arabų šalyje apsilankė ir informacinių technologijų srityje dirbančios įmonės Baltijos informacinės sistemos (BIS) atstovai.

Dešimtmetį egzistuojančio Metro sąjūdžio tikslas turėtų būti pasiektas, mano organizacijos įkūrėjas Juozas Zykus. Jo teigimu, delsiant dėl sprendimo, prarandamos didelės sumos, mat susisiekimo problemos nedingsta, o bevaisės diskusijos niekur nenuveda. „Visame pasaulyje pastebima, kad brangiausia metropoliteno statybų dalis – politinės diskusijos“, – ironizavo J. Zykus.

Protestai Turkijos miestuose pradeda erzinti vietos verslininkus. Pirmieji neigiamus padarinius pajuto viešbučiai, taksi bendrovės, kelionių agentūros ir maitinimo įstaigos. Ašarinių dujų ir vandens patrankų nuotraukos užsienio turistų nevilioja. Negana to, neramumai prasidėjo per patį turistinio sezono įkarštį. Kol kas protestuotojai sutrikdė tik turizmo sektoriaus veiklą, tačiau užsitęsę neramumai gali sukelti ir sunkesnius padarinius.

Šiemet privati ligoninė ir poliklinika „Kardiolita“ investicijoms planuoja skirti 1,3 mln. Lt. Nuosavos lėšos bus skiriamos medicininei įrangai atnaujinti ir konsultacinių kabinetų skaičiui didinti. Pernai įmonės investicijos sudarė 2 mln. Lt, o 2011 m. - per 1 mln. Lt. Bendrovė nuolat skiria lėšų medicininei įrangai papildyti ir atnaujinti.

 Viktoro Juciko ir Ryčio Vitkausko sukurta mobilioji programėlė „Yplan“, kuri padeda pramogų ieškotojams rasti geriausius renginių pasiūlymus, jau užkariavo 10 proc. Londono „iPhone“ išmaniųjų telefonų.

 Netrukus vaikinai planuoja savo paslaugas teikti ir kitoje Atlanto pusėje.

„General Catalyst“, „Wellington Partners“, „Octopus Investments“, „Path“ vadovai bei buvęs „Facebook“ darbuotojas Kevinas Colleranas tarptautinei „Yplan“ plėtrai suteikė 12 mln.

„GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas tapo Lietuvos verslo angelu ir į dvi pradedančiąsias įmones investavo 6 mln. litų, rašo „Verslo žinios“. Verslininkas teigė, kad vienas iš jo pinigų susilaukusių projektų yra iš telekomunikacijų srities, o kitas – komercijos.

Vilmantė Lokcikaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Indijos bendrojo vidaus produkto augimas (BVP) – silpniausias per 10 metų. Viena to priežasčių – išsekusios užsienio investicijos. Indijos, trečios pagal dydį Azijos ekonomikos, BVP augimas praėjusių finansinių metų ketvirtį smuko iki 4,8 proc. Prieš porą metų jis siekė 9 proc. Sulėtėjo gamybos ir paslaugų sektoriai, išseko užsienio investicijos.

Praėjusiais metais „Maxima LT“ grynasis pelnas buvo beveik trečdaliu mažesnis nei 2011 m., sudarė 2,83 proc. nuo apyvartos su PVM ir siekė 156 mln. litų.  Dėl permainingų žmonių nuotaikų ir vis dar vangaus vartojimo, įmonės pajamos praėjusiais metais augo lėčiau nei 2011-taisiais. 2012 m. fiksuotas 2,7 proc. pajamų augimas, įmonė gavo 126 mln. litų daugiau pardavimo pajamų, tačiau su prekių pardavimu susijusios sąnaudos ir įmonės veiklos sąnaudos išaugo 166 mln. litų.

Sostinės Konstitucijos prospekte prasidėjo 260 mln. litų vertės verslo centro „Quadrum“ statybos. Jo šildymui bus naudojama geoterminė energija. Trečiadienį statybų pradžios renginyje buvo ne tik įkasta simbolinė kapsulė, bet ir pradėtas gręžti pirmasis gręžinys, tapsiantis modernaus verslo centro geoterminio šildymo sistemos dalimi. Po pastatu bus 700 vietų trijų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

Lietuvoje įmonių ir namų ūkių kreditavimo istorija gana neilga, tačiau per pastaruosius porą dešimtmečių matėme nemažai dramų. Pradedant nedrąsiais žingsniais tik vystantis bankų sistemai, ekonomikos bumo laikotarpiu padarytu atradimu „kam taupyti visą gyvenimą, jei gali pasiskolinti šiandien?“ ir galų gale atėjusia ekonomikos krize, parodžiusia, kokia jautri yra finansų struktūra. Šiandien paskolų rinka gerokai atsargesnę, o ir verslas trypčioja nesiryždamas didesnėms investicijoms.

Pirmąjį 2013 m. ketvirtį šalies teritorijoje į ilgalaikį materialųjį turtą investuota 2,6 mlrd. litų, arba 2,5 procento daugiau nei pirmąjį 2012 m. ketvirtį (palyginamosiomis kainomis), praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Pusę visų investuotų lėšų (1,3 mlrd. Lt) sudarė investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą, tačiau palyginti su pirmuoju 2012 m. ketvirčiu, jos sumažėjo 3 procentais.

 Prieš ketverius metus Lenkija didžiavosi tapusi vienintele Europos Sąjungos valstybe, kuri atsilaikė prieš visuotinį nuosmukį ir toliau demonstravo ekonomikos augimą. Šiandien nuotaikos kaimyninėje valstybėje kur kas kuklesnės. Lenkijos išskirtinumas baigėsi, kol kas šalis išvengė recesijos, tačiau pirmas šių metų ketvirtis ekonomikos augimo atžvilgiu buvo kuklus. BVP ūgtelėjo vos 0,4 proc.

 Trečiadienį Panevėžio apygardos teismas nusprendė, kad bankas DNB klientams turės atlyginti 11,5 mln. litų nuostolių.  15 fizinių asmenų ieškinį išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija nustatė, kad 2007–2008 metais ieškovai sudarė su banku obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias už iš banko pasiskolintas lėšas įsigijo obligacijas, susietas su akcijomis, vertybinių popierių rinkų ir prekių indeksais.

„Bank of Tokyo-Mitsubishi UFJ Ltd“ kartu su savo dukterine bendrove „Bank of Tokijo Mitsubishi UFJ“ (Lenkija) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su VšĮ „Investuok Lietuvoje“.  Remiantis šia partnerystės sutartimi, šalys siekia bendradarbiauti, skleidžiant informaciją apie investicinės aplinkos privalumus ir galimybes plėtoti verslą mūsų šalyje, taip pat rengiant bendrus renginius, skirtus dalintis informacija ir pagalba Japonijos bendrovėms, besidominčioms investavimo galimybėmis Liet...

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos verslui atsiveria geresnės galimybės investuoti Lenkijoje. Ši kaimynė per krizę augusi, dabar pati patiria sunkumų, nes per pirmąjį ketvirtį ūkio augimas sulėtėjo iki pusės procento BVP. Todėl lietuvių verslui Lenkijos ekonomika tampa patraukli dėl stiprios vidinės rinkos, be to, ji mažiau priklausoma nuo ekonominės ir finansinės padėties užsienio rinkose.

Kompanija „Apple“ pasiskolino ne investavimui į verslą, bet kad atiduotų pinigus akcininkams. Praėjusį mėnesį „Apple“ į apyvartą išleido akcijų už 17 mlrd. JAV dolerių. Ne dėl to, kad jiems reikėjo pinigų; kompanija savo rezervuose turi 145 mlrd.

Visur gerai, bet namie geriausia: atrodo, kad pasaulio turtingiesiems šis posakis negalioja. Įtampa dėl Kipro ir kartu visos euro zonos krizės atslūgo tada, kai nacionalinė valdžia pagaliau rado ryžto ir apmokestino šalies bankuose laikomus šimtatūkstantinius indėlius. Euro zonos narės, ypač Vokietija, nebūtų pateikusios tokio ultimatumo, jei tai būtų kipriečių pinigai. Tačiau sala „priglaudė“ rusų pinigus, kadangi Nikosijos bankai, švelniai tariant, negarsėjo finansine drausme.

Verslo atstovai dirbę su valstybės agentūromis VšĮ „Versli Lietuva” ir „Investuok Lietuvoje” piktinasi Ūkio ministerijos (ŪM) sprendimu keisti jų vadovybę ir įvardija nerimą keliančius ženklus dėl naujosios vyriausybės formuojamos verslo aplinkos ir verslumo skatinimo politikos. Investicijos – nebėra prioritetas „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė susitikime su žiniasklaida svarstė, jog pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad galbūt keičiasi politika verslo atžvilgiu.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ įtraukta į sėkmingiausių investicijų pritraukimo ekspertų grupę Europos ir Centrinės Azijos regione. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šių metų sausio 1 d. – gegužės 12 d. periodu buvo sugeneruota dvigubai daugiau investicinių projektų nei tuo pačiu laikotarpiu 2012 m. ir trigubai daugiau projektų, palyginti su 2011 m. Taip pat 2013 m. sausio–gegužės mėnesių laikotarpiu jau yra sukurtos 664 darbo vietos, tai yra 361 proc. daugiau nei 2011 m. ir 213 proc.

Rytų Europa, įskaitant Lietuvą, tapo vienu patraukliausių investicijoms regionų, rodo žurnalo „Foreign Policy“ skelbiamas pirmąkart apskaičiuotas Bazinio pelningumo indeksas (Baseline Profitability Index, BPI). Šiame indekse Lietuva – 16 vietoje iš 102 pasaulio valstybių, rašo „Verslo žinios“. Pasak „Foreign Policy“, Rytų Europa, iš pirmo žvilgsnio ne ypač gundanti investuotojus, užima aukštas pozicijas BPI ir lygiuojasi į kylančius Rytų Azijos tigrus.

 Norvegijos bendrovė „Visma“, kuri teikia buhalterijos bei administravimo paslaugas ir vysto verslui skirtą programinę įrangą, ketina plėsti savo veiklą Vilniuje, praneša „news2biz“. 2011 metais įkurtas bendrovės padalinys „Visma Lietuva“ žada artimiausiais metais  išplėsti darbuotojų skaičių iki 500. Šiuo metu „Visma Lietuvoje“ darbuojasi maždaug 30 žmonių kolektyvas. Bendrovės vadovo Øysteino Moano teigimu, Lietuvos darbuotojai pateisino įmonės lūkesčius.

JAV žemės ūkio technikos gamybos bendrovė „Kinze Manufacturing” žengia į Lietuvą. Neoficialiomis BNS žiniomis, „Kinze Manufacturing”, kuri yra viena didžiausių pasaulyje sėjimo ir sodinimo technikos gamintojų, šių metų rudenį Vilniaus rajone planuoja atidaryti gamyklą, kuri bus pirmoji JAV įmonės gamykla užsienyje. „Kinze Manufacturing” vadovai antradienį savo investicijų planus pristatys premjerui Algirdui Butkevičiui, skelbiama premjero darbotvarkėje.