inreal

Liepą Vilniuje parduoti 64 būstai (89 nauji susitarimai, 25 atšaukimai) – tris kartus prastesnis rezultatas nei prieš mėnesį (185 pardavimai, 214 susitarimų, 29 atšaukimai), daugiau nei aštuonis kartus prastesnis nei prieš metus (550, 565, 15) ir prasčiausias rezultatas per dešimtmetį, rašoma nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ pranešime spaufai. Pagrindinės priežastys, įmonės teigimu, yra smarkiai pakilusios būsto kainos ir pastatyto būsto trūkumas.

Lietuvą pasiekė skaudi žinia – mirė nekilnojamojo turto vystymo įmonės „Inreal“ vadovas Gediminas Pruskus. Vyrui buvo 44 metai. Šia žinia dalijasi pati „Inreal“ grupė. „Su liūdesiu pranešame, kad 2022 m. gegužės 27 d. Vilniuje mirė „Inreal“ grupės vadovas Gediminas Pruskus. Grupės įmonėse Gediminas Pruskus pradėjo dirbti 2002 metais, dar būdamas studentu, o 2010 metais tapo „Inreal“ ir „Inreal valdymas“ direktoriumi bei įmonių grupės vadovu.

Besitęsianti koronaviruso pandemija ir antrasis karantinas pajūrio būsto rinkos aktyvumo nepristabdė, teigia nekilnojamojo turto rinkos ekspertai. Anot jų, pandemijos laikotarpiu pajūrio būsto rinka išgyvena aukso amžių ir gali būti vadinama nekilnojamojo turto (NT) rinkos nugalėtoja, tačiau pasikeitusi paklausos-pasiūlos situacija paskatino kainų augimą.

Jei prieš metus nekilnojamo turto (NT) pardavėjus pandemija vertė sunerimti ir ruoštis pirkimo lėtėjimui, tai antra metų pusė brokerius pradžiugino. Jų teigimu, nuo rudens prasidėję rekordiniai pardavimai tęsiasi dar iki dabar, o vien Vilniuje šį kovą butų rezervuota 3,5 karto daugiau nei pernai. Specialistai prideda, kad nors rinkos aktyvumas džiugina, visgi atsiranda baimė po kurio laiko įsisukti į burbulą.

Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje dėl išaugusio darbo iš namų kitąmet stiprės biurų ploto atsisakymo tendencijos, tačiau Vilniaus biurų paklausos aktyvumą generuos iš Baltarusijos persikeliančios įmonės, prognozuoja rinkos ekspertai. Anot jų, labiausiai dėl pandemijos nukentėję viešbučio, prekybos ir maitinimo patalpų segmentai turės dėlioti kitas turto strategijas, o išsiplėtusi elektroninė prekyba spartins logistiktos ir gamybos segmentų plėtrą.

Per pandemiją ir karantiną Baltijos pajūrio būsto rinka aktyvumu pralenkė šalies didmiesčius, tačiau nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai nesitiki, kad dėl to smarkiai išaugs investicijos šiame regione. Anot NT paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, per karantiną Vilniaus būsto rinka grįžo į prieš dešimtmetį buvusią situaciją, o Palangos ir Neringos aktyvumas buvo net geresnis nei anksčiau.

Koronavirusas visus užklupo staiga, todėl nukentėjo daugybė įvairių sričių. Nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo atveju ne išimtis. Ir nors viskas po truputį stoja į savas vėžes, ekspertai pastebi, kad prognozuoti, kokia bus ateitis, vis dar sudėtinga.

Mažėjantis vidutinis butų plotas ir didėjančios gyventojų finansinės galimybės skatina būsto pirkėjus vis dažniau žvalgytis pirkti namą. Tuo metu plėtotojai dėl didelės konkurencijos rinkoje pradeda investuoti į būsto nuomos projektus. Didžiausias smūgis rinkai būtų, jei suprastėtų skolinimo būstui sąlygos, sako rinkos ekspertai, kalbėdami apie svarbiausias būsto rinkos tendencijas 2020 metais.

Valstybės valdoma įmonė Lietuvos paštas rengiasi Vilniaus centrinio pašto pardavimui. Bendrovės atstovų teigimu, pastatas rinkai gali būti pasiūlytas jau artimiausiais mėnesiais. Gautas lėšas numatoma investuoti į logistikos centro statybas. Lietuvos paštą šiais klausimais konsultuos nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Newsec advisers LT“. Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė BNS teigė, kad paslaugų kaina su sėkmės mokesčiu gali siekti 41,1 tūkst. eurų.

Rinkos dalyviai kritikuoja pasirinkimą turto vertinimo konkursų laimėtoją rinktis pagal mažiausios kainos kriterijų. Jie įžvelgia riziką, kad valstybės turtas kartais gali būti parduotas per pigiai arba iš viso neparduotas. Valstybinio sektoriaus atstovai pripažįsta, jog konkursų sąlygas reikėtų keisti. Tačiau kol kas konkrečių veiksmų imtis planuoja tik daugiau tokių pirkimų skelbiantis Turto bankas.

Vilniaus savivaldybės sprendimas apmokestinti negyvenamas patalpas, kurias gyventojai įsigyja kaip butus, neturės didelės įtakos Vilniaus būsto rinkai, tvirtina ekspertai. Pasak jų, tokių būstų per mažai, o pirkėjai juos įsigijo greičiausiai žinodami apie gresiantį apmokestinimą.

Po ilgos pertraukos Panevėžyje gausėja naujų daugiabučių projektų. Analitikai mano, kad plėtrą skatina pasiūlos trūkumas ir augančios kainos, tačiau statytojai įsitikinę, jog parduoti visus suplanuotus butus lengva nebus. Per pusantrų metų Panevėžyje baigta, plėtojama arba dar planuojama apie dešimt nedidelių daugiabučių projektų, kurie rinkai pasiūlys daugiau nei 100 butų, skaičiuoja nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ Turto valdymo Panevėžio skyriaus vadovė Rasa Šatinskienė.

Nekilnojamo turto kainoms toliau šuoliuojant į viršų Lietuvos statistikos departamentas pateikė kitokią statistiką, kurioje teigiama, kad būsto kainos praėjusių metų paskutinį ketvirtį sumažėjo daugiau nei dviem procentais.

 Gyventojai pastebi, kad įvedus eurą būsto nuoma per metus gerokai išaugo. Vis dėlto šie metai nuomininkams turėtų būti lengvesni - analitikai prognozuoja, kad kainos gali smuktelėti. „Kadangi nuomojamo būsto pasiūla, palyginti su vasaros piko metu, yra apytiksliai 20-25 proc.

Pesimistinės prognozės dėl neigiamos euro įtakos nekilnojamojo turto (NT) rinkai nepasitvirtino: gyventojai 2015-aisiais pirko butus kaip pirkę, todėl sąstingis rinkos neištiko ir butų kainos nenukrito, rašo „Lietuvos žinios“. Bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigė, kad reikšmingos įtakos NT rinkai euras nepadarė: vidutinės bei prestižinės klasės būstų kainos per 2015 metus Vilniaus pirminėje rinkoje išliko ganėtinai stabilios – augo vos iki 1...

Kaip atrodo parduodamas kone milijono eurų vertės būstas ir kas tokį įperka? Pasirodo, prabangūs būstai nėra tik turtingų užsieniečių privilegija ar užgaida, mat tokia rinka egzistuoja ir Lietuvoje. Prestižiniai butai atveria įspūdingus vaizdus į Vilniaus senamiestį – bažnyčias, Trijų kryžių kalną ar Gedimino pilį. Tokiame būste neapsieinama ir be SPA zonos, sūkurinių vonių bei kiaurą parą budinčių apsaugos darbuotojų.

Nors tam tikro būsto paklausa šiuo metu lenkia pasiūlą, nekilnojamojo turto brokeriai vis vien neriasi iš kailio, kad objektus parduotų kuo greičiau ir brangiau. Jei jums pastaruoju metu teko ieškoti parduodamo būsto, galbūt ir patiems teko susidurti su nuviliančiomis, o kartais net ir komiškomis situacijomis. Nuotraukose pilis, realybėje – pašiūrė Dažno jau nebestebina, kad butas ar namas nuotraukose atrodo erdvesnis, šviesesnis nei yra iš tiesų.

Inreal grupės, drauge su partneriu, advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“, parengtoje Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos tendencijų apžvalgoje teigiama, jog šiuo metu investiciniai pelningumai Lietuvos miestuose bei NT segmentuose yra skirtingi. Mažiausia investicinė grąža iš nuomos yra Vilniuje (4-8 proc.), o didžiausia – Šiauliuose bei Panevėžyje (5-11 proc.

Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prognozuojama, kad, toliau augant nekilnojamojo turto rinkai, augs ir bankų paskolų portfelis. Tačiau didėjanti konkurencija tarp bankų nieko gera nežada laukiantiems pigesnių paskolų. Mažinti maržos bankai esą nesiryš dar bent kelerius metus. Būsto kaina, jo pasiūla ir ekonominiai lūkesčiai toliau augina paskolų rinką – vien pernai ši kilo kone trečdaliu.

Lietuvoje pernai viešėjęs Nobelio premijos laureatas, Jeilio universiteto profesorius Robertas J. Shilleris gruodį vykusioje konferencijoje sakė, kad ekonominiai burbulai formuojasi kaip socialinė epidemija, todėl turėtų būti vertinami ne tik finansiniu, bet ir psichologiniu, sociologiniu, antropologiniu ir kitais požiūriais.

Kol dauguma ieško optimalaus dydžio būsto su ekonomišku išlaikymu, dalis pirmenybę teikia erdvumui, išskirtinei vietai bei autentiškam interjerui. Kad ir koks sunkmetis ateitų, Lietuvoje prabangus būstas turi savo pirkėją. „Brangaus ir prabangaus būsto rinkoje neįmanoma įžvelgti praktiškai jokių tendencijų – viskas remiasi unikaliais pirkėjo pageidavimais. Vienintelis dalykas, kuris vienija tokių namų ar butų savininkus – tai saugumo ir privatumo poreikis.

Naujausio nekilnojamojo turto rinkos tyrimo duomenimis, vidutinė lietuvio paskola yra apie 155 tūkst. litų, už kurią perkamas arba vidutinio dydžio butas arba jau pastatytas namas iki 170 kv. metrų. Nors didžioji dalis, apie 67 proc. lietuvių renkasi butus, apklausos rodo, kad dauguma vis dėlto svajoja apie nuosavą namą ar kotedžą netoli miesto.

Artėjant mokslo metams į sostinė plūstels studentų minios. Kaip ir kasmet, butų medžioklės karštinė prasidėjo vos pasibaigus stojamiesiems egzaminams. Nekilnojamojo turto agentūrų atstovai tikina, kad šiemet ypatingai juntamas pasiūlos sumažėjimas, o dėl to studentams rasti būstą dar sunkiau. NT brokeriai pastebi, kad nors ir nežymiai, tačiau šiemet išaugo butų nuomos kainos. Nepaisant to, ne visi studentai griebia pigiausius butus senos statybos namuose.

Jau beveik prieš krizę buvusį lygį pasiekusios investicijos į komercinį nekilnojamąjį turtą (NT) gali būti ženklas, kad šiemet komercinio NT sektorius gali visiškai išlipti iš duobės, skelbia užsienio analitikai. Lietuvoje komercinio NT apimtys taip pat auga, tik optimizmo – gerokai mažiau. Paskutinį 2012 metų ketvirtį investicijos į komercinį NT Europoje pasiekė 43,7 mlrd. dolerių (111 mlrd.

Mažos indėlių palūkanos bankuose gyventojus ir investuotojus verčia ieškoti alternatyvų, todėl vis daugiau žmonių susirengia investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT), tarp jų ir emigrantai, ketvirtadienį Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) surengtoje konferencijoje sakė „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. „Aktyvumas pernai, lyginant su ankstesniais metais, buvo pastebimas visuose NT sektoriuose.

Vakarų Lietuvos ir pajūrio nekilnojamo turto (toliau – NT) rinka rodo atsigavimo ženklus. „Inreal“ analitikų duomenimis, per 2012 metų trečiąjį ketvirtį Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybėse parduota 120 naujos statybos butų, o tai yra 2,3 karto daugiau nei per tą patį 2011 metų laikotarpį. Klaipėdos mieste naujos statybos butų parduota net keturis kartus daugiau nei trečiąjį 2011 metų ketvirtį.

Pastaruosius keletą mėnesių butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo beveik stabilios, o sandorių gausa išsiskyrė Klaipėda ir Vilnius. Ekspertai pastebi, kad didelis sostinėje vystomų nekilnojamojo turto (NT) objektų skaičius byloja apie pernelyg didelį optimizmą – visų dabar vystomų butų gali nepavykti parduoti.

Per pirmą šių metų ketvirtį didžiuosiuose Lietuvos miestuose biurų nuomos kainos mažėjo 25–30 proc., prekybos ir komercinių patalpų nuomos krito apie 15–20 proc., naujai sudarytų pramonės ir sandėliavimo patalpų nuomos sandorių kainos taip pat mažesnės apie 10 proc., palyginti su praėjusių metų pabaiga. Pigo trečdaliu Per pirmą šių metų ketvirtį biurų nuomos kainos Vilniuje vidutiniškai sumažėjo apie 25–30 proc., palyginti su 2008 m. pabaiga.

Nepaliaujamai didėjant šildymo kainoms, o sunkmečiui karpant žmonių pajamas, būsto nuomos kaina sparčiai mažėja. Ekspertai sako, kad ekonominiam nuosmukiui užsitęsus, mažuose miesteliuose prastesni butai gali būti pradėti nuomoti „nemokamai“ - tik už komunalinius mokėjimus, tačiau didmiesčiuose tokių nuomos sąlygų nėra ko tikėtis.

Per 2008 metus naujos statybos butų kainos Vilniuje nukrito iki 20 proc., Kaune – 8 – 9 proc., Klaipėdoje – 17, o Šiauliuose – apie 10 procentų, rodo nekilnojamojo turto bendrovės „InReal“ parengta 2008 metų būsto rinkos apžvalga. Būsto kainos, pradėjusios kristi praėjusių metų pradžioje, nenustojo mažėjusios iki pat metų galo. Panašios tendencijos atsispindėjo ir senos statybos butų kainose.

Lietuviai dar perka antrąjį būstą ir tėvynėje, ir užsienyje. Turto nuosavybė – jausmas, kuris suteikia ne tik finansinį stabilumą. Godžiai širdžiai jis kužda apie pažįstamų pagarbą, sumišusia su dalele pavydo, apie išskirtinumą ir prabangą. Mūsų žmonės siekia ne tik savų nuolatinių namų, bet ir nuosavo būsto atostogoms. Nekilnojamojo turto agentai gundo nenustoti pirkti, nes antrųjų namų kainos šiuo metu krenta beveik visame pasaulyje.

Dailės istorikai įvertino Lietuvos šiuolaikinės architektūros santykį su paveldu: 2008 metų gruodžio mėnesį Lietuvos dailės istorikų draugija surengė savo narių apklausą „Geriausi ir blogiausi Nepriklausomybės laikotarpio pastatai istorinėje aplinkoje“. Nepriklausomybės laikotarpio architektūra  pastebimai pakeitė Lietuvos miestų „veidą“: išaugo nauji kvartalai, pakito atskiri istoriniai pastatai ir urbanistinės erdvės.

Finansinė grupė „Invalda“ ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Ukrainos rinkos. Ukrainoje veikė keletas „Invaldos“ valdomų nekilnojamojo turto bei finansų įmonių: LLC „Finasta“, LLC „Inreal“, LLC „Incredo“ ir LLC „Inreal-Ocinka“. AB „Invalda“ prezidento Dariaus Šulnio teigimu, įmonėse iš viso dirbo kelios dešimtys darbuotojų, o sprendimus dėl to, kokiu būdu – parduodant ar uždarant – bus atsisakyta šių įmonių, priims už tai atsakingi asmenys, bus ieškoma optimaliausių sprendimų.

Pasaulyje siaučianti ekonominė krizė neaplenkia ir biurų nuomos rinkos. Verslo žinovai pastebi, kad dėl taupymo politikos daugelis Lietuvos įmonių iš erdvesnių biurų pradėjo keltis į mažesnes, gerokai pigesnes patalpas. Įmonės taupo kiekvieną litą Finansinius nepriteklius pajutusios įmonės dažnai keliasi į mažesnio ploto patalpas. Verslininkai, neseniai dirbę 500 kv. m ploto biure, dabar aktyviai ieško 350 kv. m. patalpų. 100 kv.

Nors studentai sujudino nuomos rinką, bet kainos nešoktelėjo tiek, kiek įprastai, nes rinkoje atsirado daugiau, pigesnių ir prastesnės kokybės butų. Nepardavę butų praeitais metais savininkai vėl grįžo į nuomos rinką ir taip padidino pasiūlą. Geros ar vidutinės kokybės butų vis dar trūksta. Agentūros sulaukia daugiau klientų Nekilnojamojo turto sektoriuje, pagal patentą dirbanti Ilona Malinauskaitė teigė, kad šiuo metu į nekilnojamojo turto agentūras (NTA) kreipiasi nemažai žmonių.

Sumažėjęs butų pirkimo - pardavimo sandorių skaičius, tvyrančios laukimo nuotaikos būsto pirkimo rinkoje tiesiogiai įtakoja nuomos sandorių skaičių, pasiūlą bei paklausą – rodo „InReal“ atliktos I pusmečio rinkos apžvalgos rezultatai. Per pirmąjį metų pusmetį paklausiausių ekonominės klasės butų nuomos kainos Lietuvos didžiuosiuose miestuose pakilo vidutiniškai 10 proc. „Natūralu, kad mažėjant būsto pirkimo sandorių skaičiui, daugėja nuomos sandorių ir dėl to nuomos kainos šiek tiek kyla.

Pirmąjį metų pusmetį būsto pardavimo rinkoje tęsėsi kainų korekcija. Paklausiausi ekonominės ir vidutinės klasės būstai didžiuosiuose Lietuvos miestuose vidutiniškai pigo 10 proc., rodo nekilnojamojo turto bendrovės „InReal“ pateikti I pusmečio rinkos apžvalgos duomenys. Būsto pirkimo-pardavimo sandorių sudaryta beveik trečdaliu mažiau nei per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį. „Ypač aktyvi pastaraisiais metais buvusi nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pamažu nusistovi.

Paaštrėjus konkurencijai tarp nekilnojamojo turto bendrovių, kai kurios jų įtaria konkurentus naudojant chuliganiškus kovos metodus. Kiti rinkos žaidėjai padėties nedramatizuoja ir tikisi, kad sąžininga konkurencija išliks ir atvėsusioje nekilnojamojo turto rinkoje. Vakar nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „ŽIA valda real estate“ išplatintame pranešime skundėsi, kad praėjusią savaitę buvo sudarkyti jos reklaminiai stendai. Bendrovės nuomone, tai galėjo būti konkurentų darbas.

Nekilnojamojo turto plėtotojai reklamai pirmąjį šių metų ketvirtį skyrė 4,148 mln. litų - 57 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu, kai tam buvo išleista 2,639 mln. litų. Nors skaičiai akivaizdūs, bendrovės tvirtina, kad reklamos apimtys pučiasi dėl naujų produktų, o ne mažėjančio pirkėjų susidomėjimo, rašo dienraštis „Verslo žinios“. Nekilnojamojo turto portalo „Reals“ vadovė Ina Gocentienė pažymi, kad daugiausia reklamuojasi nekilnojamojo turto plėtotojai ir bankai.

Avižienių aferos įtariamuosius (UAB „Interpro investicija“,  Algį Dobrovolską ir Liną Ryklį) nuo šiol lydi skolų „zuikis“. Apie bendrovės „Interpo Investicija“ ir Algio Dobrovolsko nemokumą informuojantis „zuikis“ juos lydėti pradėjo nuo vakar, o pasitraukti ketina tik minėtiems asmenims apmokėjus įsiskolinimus UAB „Avižienių projektai“. Videoreportažas apie „zuikio“ apsilankymą prie UAB „Interpro investicija“biuro ir Obelynės statybų kvartale pridedamas straipsnio pabaigoje.

Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad žemės sklypų kainos neturėtų kristi. Nors rinkos aktyvumas kai kuriuose sektoriuose yra sumažėjęs, bet statistinis kainų kritimas nėra fiksuojamas. „Žemės sklypų kaina galėtų sumažėti tik tuo atveju, jei rinkoje padidėtų žemės sklypų pasiūla. Šiuo metu to tikrai nenusimato, nes žemės ištekliai yra riboti“, - Verslosavaite.lt teigė „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų grupės“ rinkodaros direktorius Darius Dulskis.

Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos (toliau – LNTAA) nariais nuo šių metų balandžio gali tapti ne tik juridiniai asmenys – nekilnojamojo turto agentūros, bet ir fiziniai asmenys. „Šiuos pakeitimus įtakojo pradėti darbai dėl nekilnojamojo turto (toliau – NT) brokerių licencijavimo ir atestavimo.

Pardavusi du viešbučius valdančią įmonę „Valmeda“, investicijų bendrovės „Invalda“ grupė patikslino 2008 metų veiklos prognozės. Prognozuojamas 2008 metų grynasis konsoliduotas grupės pelnas dabar yra 127 mln. litų, o vien „Invaldos“ akcininkams teksianti jo dalis - 121,8 mln. litų. Ankstesnės prognozės buvo atitinkamai 98,5 mln. litų ir 93,3 mln. litų, arba 28 proc. daugiau nei pernai.

Juodieji nekilnojamojo turto brokeriai bus sutramdyti. Parduodantys ar perkantys būstą gyventojai nebesirinks „variantų“ pagal žavingą šypseną, užburiančią greitakalbę ar skambų užsienietišką agentūros pavadinimą. Šią savaitę bus išdalinti pirmieji patikimumą ir kompetenciją atspindintys nekilnojamojo turto (NT) brokerių pažymėjimai. Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA) atestuos ir licencijuos NT brokerius.

Turėdami galimybę pagerinti savo gyvenimo sąlygas beveik pusė (45 proc.) Lietuvos didžiųjų miestų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių gyventojų norėtų įsigyti namą, 16 proc. apskritai norėtų nuosavo būsto, o dabartiniu būstu patenkinti jaučiasi apie 23 proc. apklaustųjų, – tokie duomenys gauti iš nekilnojamojo turto bendrovės „InReal“ gyventojų apklausos, kurią atliko bendrovė „Spinter“. Nuosavo namo dažniau norėtų vyrai (48 proc.) nei moterys (42 proc.

46 proc. Lietuvos gyventojų, turėdami laisvų nenaudojamų lėšų, jas investuotų į nekilnojamąjį turtą. Tokių žmonių šalyje šiemet, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 23 procentiniais punktais, rodo nekilnojamojo turto bendrovės „InReal“ užsakymu įmonės „Spinter“ atliktos viešosios nuomonės apklausos rezultatai.

Lietuvoje populiarėja namų nuomos verslas, rašo „Vilniaus diena“. Nuomotis keliems namą pigiau nei butą vienam. Užsienyje tokia praktika jau senokai paplitusi. Namus keliese nuomojasi studentai arba neseniai dirbti pradėję jaunuoliai, būsto nuomos naštą jie pasidalija. Lietuvoje taip pat daugėja žmonių, norinčių išsinuomoti erdvų namą keliese. Vengia nuomoti studentams Išsinuomoti namą norėjo ir penki neseniai dirbti pradėję vilniečiai.

Viltys, kad šventėms iš užsienio grįžę tautiečiai išjudins sustabarėjusią nekilnojamojo turto (NT) rinką, bliūkšta, rašo „Klaipėda“. Rekordiškai augusios būsto kainos jau kurį laiką stoviniuoja vietoje. Rinkoje vyrauja pesimistinės nuotaikos, o didėjanti infliacija, griežtinamos paskolų sąlygos ir kylančios prekių kainos verčia nerimauti NT bendroves. Lūkesčiai, kad rinką išjudins prieš šventes grįžę emigrantai, kol kas nepasiteisina.

Vienas brangiausių butų Lietuvos didmiesčiuose kainuoja 10 mln. Lt, o už pigiausius būstus prašoma iki 50 tūkst. Lt, rodo nekilnojamo turto bendrovės „InReal“ lapkričio mėnesio rinkos pasiūlos analizė Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.Kaip rašo Lrt.lt, brangiausių sostinėje esančių apartamentų kaina siekia 10 mln. Lt, o didžiausia vieno kvadratinio metro kaina Vilniuje viršija 25 tūkst. Lt. Brangesnių butų kainos sostinėje svyruoja apie 3 mln. Lt.