inovacijos

Dar prieš kurį laiką buvo sunku patikėti, kad savo išmaniuosius įrenginius valdysime balsu ar turėsime galimybę naudojantis tik telefonu duoti nurodymus šaldytuvui, televizoriui ir dulkių siurbliui.

Šiuolaikiniame, sparčiai kintančiame pasaulyje, inovacijos tapo ne tik mada, bet ir būtinybe. Tai reiškia, kad organizacijos turi rasti naujų būdų išlikti konkurencingos, nors inovacijų ir naujų technologijų pritaikymas iš pradžių gali gąsdinti savo sudėtingumu. Ypač, kai kalbame apie smulkiąsias ir vidutinio dydžio įmones.

Kalbėdamas apie ant ketvirtosios pramonės revoliucijos slenksčio esančią visuomenę, finansų analitikas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda sako, jog ateityje labiausiai atsipirks investicijos į savo kūrybiškumą ir noras žinias taikyti lanksčiai. „Šiandien gali daug pasiekti turėdamas puikią idėją, bet nebūtinai turėdamas daug pinigų.

Nuo pavasario pradėti žingsniai reglamentuoti savaeigius automobilius Lietuvoje tęsiami toliau – Seime nugulė pataisos, įtvirtinančios, kaip šie automobiliai turėtų būti valdomi ir kas būtų atsakingas avarijos atveju. Tačiau automobilių žinovai įstatymo pataisose akcentuoja logines klaidas.

Dar prieš kelis metus mintis apie tai, jog kokia nors smulki inovacijų kompanija galėtų priversti „Apple“ ar „Intel“ sunerimti, greičiausiai būtų buvusi juokinga. Tačiau nuo to laiko pasaulį užkariauti jau spėjo ne vienas startuolis ir žaidimo taisyklės pasikeitė.

Lietuvoje yra apstu galimybių užsidirbti papildomų pajamų ir užsiimi įdomia veikla. Tuo įsitikinę žmonės, kurie dar prieš metus aktyviai ieškojo papildomo darbo, o radę savęs vertą pasiūlymą nedvejojo ir pradėjo naują veiklą. Nesvarbu, kur gyvenate: Vilniuje, Kaune, Alytuje, Marijampolėje, Šiauliuose ar Klaipėdoje – savo pajamas kas mėnesį galite papildyti net 800 eurų.

 Europos Komisijos paskelbtoje Europos inovacijų švieslentėje Lietuva šiemet pakilo per 8 pozicijas į 16 vietą. Tai sparčiausias augimas tarp 28 Europos Sąjungos šalių, tačiau Estijos pralenkti nepavyko. Be to, Lietuva vis dar priskiriama nuosaikioms inovatorėms. Ūkio ministerija pranešė, Lietuva pakilo iš 24-tos į 16-tą vietą ir aplenkė Lenkiją, Latviją, Ispaniją, Maltą, Italiją, Slovakiją, Graikiją, Vengriją ir Kiprą.

Savitarnos kasos jau nebenustebins nė vieno Lietuvos gyventojo, tačiau kaip reaguotumėte, jei produktų kainos būtų pateikiamos elektroninėje etiketėje, o pasinaudoję savo mobiliuoju įrankiu galėtumėte ją ir įvertinti? Visa tai Europoje jau vyksta. Konferencijoje apie inovacijas maisto produktų prekyboje kalbėta apie užsienyje jau pritaikytas technologijas, kurių Lietuvoje dar teks palaukti.

Nors visų Baltijos šalių įmonių plėtros lūkesčiai yra atsargūs, Lietuvoje mažos ir vidutinės įmonės daugiausia dėmesio skiria savo konkurenciniams pranašumams — išlaiko investicijų stabilumą, planuoja atnaujinti savo verslo modelį ir tobulinti prekes bei paslaugas, rodo SEB banko atlikta Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausa.

Technologijų gamintojai, gerindami žmonių kasdienybę, šiandien verčia pasaulį suktis vis greičiau. Naujausi jų išradimai vis dažniau kuriami ne vien pramogoms – inovacijų pagalba siekiama sutaupyti žmonių laiko, pinigų ar netgi padėti jiems rūpintis savo sveikata. Siekdamos praturtinti vartotojų gyvenimus, bendrovės investuoja į startuolius ir skatina realizuoti iš pirmo žvilgsnio beprotiškiausias idėjas.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas modernizuos gausiausiai klientų lankomus paštus. Šiemet planuojama įrengti 7 modernius šiuolaikiška įranga aprūpintus padalinius, kuriuose bus teikiamos visos pašto ir finansinio tarpininkavimo paslaugos, o klientai mėgausis aukščiausia aptarnavimo kokybe, paslaugų teikimo sparta ir komfortu.

Naujausios technologijos keliasi ir į Lietuvos nekilnojamojo turto rinką. Nuo šiol būstą bus galima rinktis ne tik iš brėžinių, bet ir virtualiai po jį pasivaikščioti, iš anksto nuspręsti kaip būtų galima įsirengti. Pranešime spaudai rašoma, kad nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eika“ viena pirmųjų įmonių Lietuvoje virtualios realybės (VR) technologiją pritaiko kasdieniame gyvenime ir taip siūlo išsirinkti būsimus namus.

Lietuvai vis didesniais žingsniais einant į tarptautinę rinką, o Pasaulio ekonomikos forumui nuolat kalbant apie 4–ąją pramonės revoliuciją Lietuvos verslams ir darbuotojams tenka permąstyti ateities strategiją. Su didžiausiais iššūkiais susidurs švietimo institucijos formuojančios naująsias kartas.

Skaldyto akmens paviršių primenantis lubų šviestuvas „Luitas“ arba „HELLO! MOON“ kepurė su šviesą atspindinčiu bumbulu – tik pora pavyzdžių, kaip dizainas gali pakeisti įprastų daiktų veidą. Ką iš to laimi įmonės? Įdomūs dizaino sprendimai ne tik patraukia akį, bet ir generuoja didesnį pelną. „Vis daugiau verslininkų, pradėję kurti inovatyvius produktus ir plėsti eksportą, atranda dizaino svarbą.

Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame konkurencingumo reitinge Lietuva pakilo iki rekordiškai aukštos – 35-os – vietos ir sparčiais tempais artėja prie 30-oje pozicijoje jau kelerius metus įsitaisiusios Estijos. Lietuvoje vykstantys darbo rinkos reguliavimo pokyčiai leidžia prognozuoti dar geresnį konkurencingumo įvertinimą ateinančiais metais. Tačiau yra rizikos, kad rezultatą žemyn nutemps inovacijų kriterijus.

Ar įmanoma žmogaus balsą nufotografuoti? O nanopalydovą pakelti viena ranka? Kaip atsispausdinti 3D rašiklį? Apie šias ir daugybę kitų inovacijų galima sužinoti tiesiai iš jų kūrėjų lūpų ir jas išbandyti dviejose „Inovacijų svaitės“ parodose.

Oficialiai duris atvėrusiame sumaniajame mieste „Vilnius Smart Park“ turėtų įsikurti pažangiausios Lietuvos bei užsienio kapitalo įmonės. Prognozuojama, kad ten bus sukuriamos ne tik naujos darbo vietos, bet ir mokami didesni nei įprasta atlyginimai. Projektas laikomas valstybinės reikšmės. Į jį jau investuota daugiau nei 4 mln. eurų, iš viso planuojama investuoti apie 10 mln. eurų.

Paskutinįjį rugsėjo savaitgalį Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančio Vilniaus sporto festivalio organizatoriai be gausybės interaktyvių renginių pristatys ir sporto prekių bei įrangos parodą, kurios lankytojai šiemet turės progų susipažinti su unikaliomis sporto prekėmis bei įrenginiais – nuo plaukimo treniruoklio iki sportinio paspirtuko. Sporto prekių ir įrangos mugė – neatsiejama penktąsyk rengiamo Vilniaus sporto festivalio dalis.

Pasirinkus studijas išties svarbu ir įdomu, kaipgi gyvena absolventai, kokia jų profesinė patirtis bei karjeros planai. Ne išimtis ir Projektų vadybos studijų programa. Kauno technologijos universiteto atstovai teigia, kad šias studijas baigę studentai įgyja visapusiškas tiek teorines, tiek praktines vadybos žinias, reikalingas diegiant inovacijas bei įgyvendinant pokyčius.

Lietuva pagal inovacijų rodiklius Europos Sąjungoje yra penktoje vietoje nuo pabaigos, o nuo Bendrijos vidurkio atsilieka dukart. Tačiau Europos Komisija nurodo, kad Lietuva yra viena sparčiausiai augančių novatorių.   Pagal EK skaičiuojamamą suvestinį inovacijų rodiklį Lietuva yra penktoje, Latvija - 4 vietoje nuo pabaigos, o Estija beveik siekia ES vidurkį ir yra 14 vietoje. Pati inovatyviausia valstybė, pasak EK, yra Švedija.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime verslininkai rinkosi diskusijai kur link žengia verslas ir kaip paskatinti jaunuolius grįžti ir kurti vertę Lietuvoje. Tiek jaunieji, tiek ilgą patirtį sukaupę verslininkai pabrėžė, kad būtent patys darbuotojai renkasi įmones, o atlyginimas nėra pirmumo klausimas. „Lietuvos energijos” generalinis direktorius Dalius Misiūnas išskyrė, kad žmonių talentas yra likvidi prekė ir viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio platumo.

Diskusijose apie atlyginimus Lietuvoje nuolat girdime, koks svarbus minimalaus atlyginimo dydis, darbo santykių reguliavimas, mokesčiai ir dar daugybė kitų aspektų. Tačiau pagrindinis ir svarbiausias ingredientas yra beveik visada užmirštamas. Tolimesnis Lietuvos ekonominis progresas ir tvarus gyventojų pajamų augimas įmanomas tik pasitelkus inovacijas ir kuriant aukštesnės pridėtinės vertės prekes bei paslaugas.

Reikėtų pasidžiaugti, kad Pasaulio Ekonomikos forumo skelbiamuose rodikliuose, ne visur atsiduriame gale. Pasirodo verslą pas mus įkurti itin lengva ir patenkame į 140 šalių dešimtuką. Visgi, pašnekovai atskleidžia, kad tokią aukštą poziciją užimame tik dėl teorinių, bet ne praktinių galimybių.

Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą spręsti darbo rinkos problemas, konkrečiai mažėjančią darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus problemą, taip pat gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti technologijų kūrimą bei jų įsisavinimą.

Penktadienį vykusioje tarptautinėje bitkoinų konferencijoje rinkosi verslininkai, politikai, bankininkai, investuotojai ir startuoliai besidomintys ne tik tendencijomis pasaulyje, bet ir Lietuvos galimybėmis tapti kripto–finansų centru. Anot ekspertų, šiuo metu tapti lydere, Lietuvai yra vienas palankiausių metų. Tai ne tik keltų Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) bet ir pragyvenimo lygį.

Apie bankus, kaip inovacijų lyderius, viešoje erdvėje kalbama nedažnai. Vyrauja nuomonė, kad bankai devynis kartus pamatuoja ir tik dešimtą kartą imasi veiksmų. Tačiau pažvelgus tik į faktus matyti, kad bankai yra tarp lyderių, kurie Lietuvos žmonėms nuolat pasiūlo jų gyvenimą lengvinančių naujovių. Ir šiemet šioje srityje taip pat bus svarbių žinių. Bankas, kuris, atrodytų, neseniai iš padalinio persikėlė į kompiuterį, dabar kraustosi į išmanųjį telefoną.

Vokietijos kapitalo bendrovė „Rhenus Svoris“ kartu su pagrindine investuotoja Norvegijos kompanija „Baltic Sea Property AS“ Vilniuje pradeda statyti modernų 10 mln. eurų vertės logistikos kompleksą. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, dalyvaudamas logistikos centro statybų pradžios ceremonijoje, pažymėjo, kad Lietuva sulaukia vis daugiau užsienio investicijų, o tai rodo pasitikėjimą šalies ekonomika, kuriamos naujos darbo vietos.

Net kas antras lietuvis sutiktų įsidarbinti lietuviškame startuolyje nepaisant to, kad tik viena iš šimto drąsias ir inovatyvias idėjas vystančių kompanijų sulaukia sėkmės. Tokias įžvalgas pateikia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Dirbti startuolyje (angl.

„Lietuva yra inovatyvių ir unikalių produktų gamintoja. Sujungę pajėgas kartu galime sukurti daug įdomių dalykų“, - įsitikinęs Izraelio maisto pramonės įmonės „Green Field Foods“ verslo plėtros vadovas Chen Blizowsky. Prieš pusantrų metų jis pradėjo domėtis Lietuvos rinka, atrado kelias įmones, su kuriomis bendradarbiauja iki šiol.

Šiandien Europos investicijų fondas (EIF) ir Suomijos „Pahjola“ bankas (OP finansų grupės dalis) pasirašė garantijos suteikimo susitarimą dėl 150 mln. eurų, kuriuos skirs inovatyvaus smulkaus ir vidutinio verslo paskoloms Suomijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje. Šis susitarimas finansuojamas Europos strateginių investicijų fondo (EFSI), kuris įsteigtas įgyvendinant Europos Komisijos „Investicinį planą“ Europai.

Ekonomistai vis dažniau svarsto, kas stabdo dalijimosi ekonomikos įmonių, tokių, kaip Uber, SAVY, Airbnb plėtrą. Pasak Vytauto Žukausko, LLRI viceprezidento, vyrauja tendencija, kad dalijimosi ekonomiką norima sureguliuoti taikant tokį patį kurpalių, kaip ir iki šiol vyravusiems paslaugų teikimo modeliams. Tai yra ydinga. Pasak jo, dalijimosi ekonomikos reguliavimas turi būti protingas, skatinantis pažangą ir nestabdantis geresnių paslaugų vartotojams.

Lietuviai sukuria daug inovatyvių, patrauklių, tačiau nišinių produktų, kurie dažnai „numiršta“, nes Lietuvos rinka yra tiesiog per maža. Eksportas, pardavimai užsienyje – tai raktas, kuris išgelbėjo ne vieną verslininką.

Šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė „Žinių ekonomikos įmonės 2015“ apdovanojimus įmonėms „No Magic Europe“, „ESEMDA“ ir „ACHEMA“. Sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės apdovanojimas įteiktas įmonei „Deeper“. Inovacijų švyturiu tapo Lietuvos aerokosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus. „Šiais apdovanojimais mes siekiame parodyti visuomenei šalies potencialą kurti pažangias technologijas.

Smulkiųjų verslininkų ryžtas investuoti į plėtrą tendencingai auga – net 88 proc. verslo atstovų pasinaudotų išoriniu finansavimu tam, kad plėstų savo veiklą. Tai atskleidė bendrovės „Spinter“ atlikto tyrimo, kurio metu apklausta 300 įmonių vadovų, rezultatai. Šis skaičius praėjusių metų sausį siekė 83 proc., o 2013 m. sudarė 71 proc. Pasak „Invegos“ vadovo Audriaus Zabotkos, artimiausiais metais daugiau lėšų verslininkai turėtų skirti inovacijoms, technologiniam pranašumui užsitikrinti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę išvyksta į Pasaulio ekonomikos forumą Davose, kur numatoma akcentuoti inovacijas ir moderniąsias technologijas. Šalies vadovė prieš atvykdama į Davosą taip pat apsilankys ir mokslinių tyrimų centre CERN.

Norint sėkmingai konkuruoti Europoje, verslui reikia tvirto ekonominio, finansinio ir teisinio pagrindo. Tai turėtų garantuoti Europos Sąjunga, tačiau verslo bendruomenė pagrįstai nerimauja – euro zona vis mikčioja, kol ateina vis kita Graikijos krizė, ekonomikos augimas mažėja, o nedarbas yra pavojingai žemame lygyje. Mus smaugia politikų neapsisprendimas ir jų biurokratiškas mąstymas.

Kūrybiškumas ir verslo inovacijos – sėkmingai Vilniaus kolegijoje startavusi vienintelė Europoje jungtinė verslo profesinio bakalauro studijų programa  anglų kalba, mokanti kūrybiškumo. Per trejus metus – studijos Lietuvoje, Portugalijoje ir Estijoje! Pasak Vilniaus kolegijos Studentų priėmimo skyriaus vedėjos Dovilės Liubinienės, programa ne tik ugdo studentų kūrybiškumą, bet ir skatina tuo uždegti kitus komandos narius.

Šalys, kuriose aukšti mokinių pasiekimai, užima geresnes pozicijas Inovacijų švieslentėje ir yra kūrybiškesnės. Tai pabrėžė švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė šiandien surengtoje konferencijoje „Šiuolaikinės edukacijos iššūkiai: kaip keistis mokyklai, mokytojui, mokiniui“. Konferencijoje aptariama švietimo lyderystė ateities mokyklose, mokymosi paradigmos kaita, modernios mokymosi technologijos. Anot dr.

Kai Mike‘as pirmą kartą pasipiršo Maggie – tai buvo tik pokštas. Tačiau, praėjus penkeriems metams šiuo klausimu jis jau nedrįso juokauti. Sumanęs ir vėl priklaupti ant kelio priešais mylimąją, Mike‘as nusprendė šią misiją įgyvendinti kuo originaliau. Pasinaudojęs „Google Cardboard“ virtualios realybės akiniais, jis sudėliojo nuotraukų galeriją, kurioje užfiksuoti jos draugai ir šeima.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos fakultete atidarytas naujas Techninės kūrybos ir inovacijų centras, kuriame studentai galės įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių. Centras bus atviras visiems universiteto studentams ir darbuotojams, turintiems inžinerijos projektų vystymo, prototipų kūrimo ir gamybos, techninių sporto šakų įrangos ir inventoriaus gamybos idėjų, pranešė VGTU atstovai.

Lietuvai pagal mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų rezultatus smukus žemiau nei Rumunija, desperatiškai ieškoma, kaip keisti padėtį - siūloma netgi steigti Mokslo, technologijų ir inovacijų ministeriją, rašo „Verslo žinios“. Lietuva pagal inovacijų efektyvumo indeksą yra 105 vietoje iš 125 pasaulio valstybių, o inovacijų poveikis mūsų šalies ekonomikai toks menkas, kad jis net neįtrauktas į 2013 metų Europos Sąjungos (ES) inovacijų būklės grafiką - didžioji mokslinių tyrimų...

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra pranešė pristačiusi naują laidų ciklą „Nepaprasti daiktai”, kuris skirtas smalsiam žiūrovui. Lietuviškų išradimų ir inovacijų laida supažindins visuomenę su inovacijas kuriančių Lietuvos įmonių veikla. Žiūrovams bus pristatomi įmonių kuriami produktai, paremti naujausiomis technologijos, žiniomis ir aktyviu bendradarbiavimu su šalies mokslininkais.

Vienos geriausių verslo mokyklų pasaulyje ESSEC profesoriaus Xaviero Pavie teigimu, norint tapti sėkmingu verslininku, reikia mąstyti globaliai, elgtis atsakingai, būti atviram naujovėms, suvokti švietimo svarbą ir suprasti, kad žmogus yra visada pirmoje, o verslas – antroje vietoje.

Bendrovė „Samsung Electronics” pranešė pristačiusi naujus buitinės technikos virtuvei, skalbimui ir grindų priežiūrai gaminius. Tarp naujų technologijų yra „POWERbot VR9000” dulkių siurblys, kuris yra 60 kartų stipresnis negu tradiciniai dulkių siurbliai – robotai, skalbyklė su „activewash” technologija ir įmontuota kriaukle, orkaitė su „Dual Door” funkcija ir kita buitinė technika, pranešė bendrovės atstovai.

Lietuviškos pramonės stuburas – tradicinių technologijų gamybos šakos, gaminančios gerokai kokybiškesnius produktus nei kinų, kuriuos mielai perka vidutinis europietis. Tačiau KTU ekonomistų atliktas tyrimas rodo, kad situacija šalyje ateityje gali stipriai pasikeisti, sakoma universiteto pranešime.

Kompanijos „Samsung“ inicijuota ir tyrimų organizacijos „One Poll“ atlikta vartotojų apklausa atskleidė keletą įdomių faktų apie žmonių, mėgstančių žiūrėti televizorių, įpročius. Taigi, kokias iš tikrųjų emocijas apklaustiesiems kelia televizija ir kodėl ji jiems tokia patraukli? Gelbsti nuo kasdienybės Net 50 procentų apklaustų televizijos gerbėjų iš penkių Europos valstybių teigė, kad serialai ar filmai jiems – tai puiki atsipalaidavimo ir pabėgimo nuo kasdienės rutinos priemonė.

Gera naujiena skrydžio mėgėjams – jau po 10-ies metų pakilę lėktuvu galėsime pasijusti tarsi debesų pataluose, o peštis, kuris iš šeimos narių sėdės prie lango, taip pat nereikės. Apie tai rašoma boredpanda.com.  Didžiosios Britanijos inovacinių procesų valdymo centras išduoda savo planus aviacinio transporto srityje. Planuojama atsikratyti visų lėktuvų langų, o vietoj jų per visą lėktuvo ilgį įmontuoti liečiamus OLED ekranus.

Inovacijos neginčijamai laikomos esmine socialinio progreso ir ekonomikos augimo sąlyga. Jos skatina spartesnį produktyvumo ir atlyginimų augimą, naujų darbo vietų kūrimą, šalies ūkio tarptautinio konkurencingumo stiprėjimą. Tai suvokdamos šalys skiria didžiules pastangas ir milžiniškas lėšas siekdamos paskatinti naujų idėjų kūrimą.

Lietuva, kaip ir bet kuri kita pasaulio valstybė, gali atverti naujas milijardų vertės globalios rinkos nišas. Raktas į jas – radikalios inovacijos. KTU profesoriaus Armino Ragausko teigimu, būtent inovacijos padėjo JAV po Didžiosios depresijos vėl atsistoti ant kojų ir tapti supervalstybe.