inovacijos

Valstybei šią savaitę pradėjus mokėti subsidijas smulkioms, iki devynių darbuotojų turinčioms įmonėms, joms jau išmokėta apie 9 mln. eurų, pranešė laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujantis Žygimantas Vaičiūnas. Pasak jo, pirmieji pinigai šioms įmonėms išmokėti ketvirtadienį, mokėjimai tęsiami penktadienį. „Vakar buvo atliktos pirmosios išmokos, šiai dienai eina antrasis išmokų srautas. Iš esmės turėsime dabar išmokėtą maždaug 9 mln. eurų sumą mikro įmonėms, maždaug 6 tūkst.

Lietuvai išeinant iš koronaviruso sukeltos ekonominės krizės, ekspertai ir valdžios atstovai teigia šaliai matantys galimybių. Anot finansų viceministrės, bus siekiama investuoti į penkias pagrindines kryptis: skaitmenizavimą, inovacijas, energetiką, darbuotojų kompetenciją ir infrastruktūrą. Loreta Maskaliovienė teigė, kad po krizės Lietuvai reikia visai kitaip žiūrėti į ateities kompetencijas.

Maisto švaistymas – viena aktualiausių šiuolaikinio pasaulio problemų. Skaičiuojama, kad kasmet pasaulyje išmetama net trečdalis – 1,6 milijardo tonų – pagaminamo maisto. Reikšminga dalis šio kiekio prarandama prekybos tinkluose, nes pardavėjams sudėtinga prognozuoti pardavimų apimtis.

Socialiniai portalai, kaip Facebook, Twitter, Youtube.. jau yra daugumos mūsų gyvenimo dalis. Vieni iš mūsų juos naudoja kaip patogią susisiekimo galimybę, kaip tarkime ‘messengerį’, dalis mūsų tiesiog prastumia laisvą laiką linksmų filmukų peržiūrai, savo nuomonės išsakymų ar tiesiog skaitydami draugų pasidalintais įrašais.  Nors socialiniai tinklai tarpusavyje turi nemažai panašumų, visgi kiekvienas iš jų turi savo išskirtinę paskirtį.

Tinkama automobilio eksploatacija yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris nulemia ar ilgalaikėje perspektyvoje būsite dažnas svečias dirbtuvėse, kuriose šalinami įvairūs automobilių gedimai.  Tad kokių veiksmų turėtumėte laikytis, kurie užtikrintų, jog automobilio būklė išliktų gera ar netgi nepriekaištinga? Pirmasis veiksmas – gamintojo rekomendacijų laikymasis, o antrasis – pasinaudoti priemonėmis, kurios leistų išnaudoti kasdienybėje naudojamus prietaisus ir įrankius.

Europos gyventojai sensta. Per ateinantį dešimtmetį ketvirtadalio žemyno gyventojų amžius viršys 65 m. Tokios neurodegeneracinės ligos kaip Alzhaimeris ir Parkinsonas yra vienos labiausiai paplitusių su amžiumi susijusių ligų, todėl jos taps didžiausia našta Europos visuomenei. Reikės radikalių pokyčių ir prisitaikymo prie senėjimo keliamų iššūkių, kad būtų galima užtikrinti prevenciją, anksti diagnozuoti ligą ir tinkamai valdyti senyviems žmonėms skirtas paslaugas.

Ar pamenate, kada paskutinį kartą esate čiuožę nuo čiuožynės? Daugelio atsakymas  skambėtų panašiai  –  vaikystėje. Tačiau moderni korporatyvinė čiuožynė, sostinės centre, skirta visiems, net ir verslininkams. Verslo ir mokslo bendradarbiavimas skatina socialines ir kultūrines inovacijas. Kūrybinių industrijų sektorius sparčiai auga Lietuvoje, o sukurti sprendimai naudingi visuomenei.

Dirbtinio intelekto veikiamas autonominis autobusas nebe tolima ateitis, o realybė, kuri yra arčiau mūsų nei mes galvojame. Energiją tausojančios  ir gyvybę saugančios transporto priemonės sparčiai skinasi kelią į mūsų gyvenimą. Pasaulinės tendencijos neaplenkia ir Lietuvos.   Lietuvių išradimas – autonominis  autobusas jau netrukus gali važinėti šalies keliuose.

Europai siekiant tapti atsinaujinančių energijos šaltinių lydere, Lietuva sparčiai kuria  inovacijas, padedančias užtikrinti vartotojui švarią, patikimą ir sumaniai naudojamą energiją.   Lietuvos verslininkai bendradarbiaudami su mokslu  ėmėsi ambicingo iššūkio - užauginti milijoną  medžių, tai yra energetinę plantaciją, panaudojant visas miesto atliekas.

Mokslo ir verslo tandemas sukūrė aukso vertės unikaliais trąšas ir surado formulę, gebančią  kibirą uogų paversti maža it LEGO kaladėle.   Į kokią dirvą nukeliaus sėklytė ir kokį pirmą kąsnį ragausime tai agroinovacijų ir maisto technologijų uždavinys. Lietuvių mokslininkų sukurtos, natūralios organinės trąšos, pagamintos iš galvijų komposto, garantuoja sveiko ir ekologiško maisto kelią į jūsų lėkštę.

Jungtiniai Arabų Emyratai – traukia ne tik turistus, bet ir Amerikos, Prancūzijos, Anglijos verslininkus, siekiančius, kad jų pasiūlytos idėjos Artimuosiuose rytuose virstų aukso kasyklomis. Tačiau pasiseka tik vienetams. Kodėl?  LR Žemės ūkio ministras Andrius Palionis renginio pradžioje pabrėžė, kad lietuviškos kilmės produktų galima rasti net 143 pasaulio šalyse, o eksporto apimtys stabiliai auga. Tikėtina, kad šiais metais bendras sektoriaus eksportas pasieks 5 mlrd. eurų.

Rusijos technologijų gamintojai eilinį sykį nustebino savo kosminiais projektais, kurių metu milžiniški valstybės pinigai panaudojami „inovatyviems“ dalykams, kurie yra prieinami rinkoje už daug mažesnę kainą. Visą savaitę Rusijos žiniasklaidoje buvo aptarinėjama situacija, kaip „kvantinio šifravimo“ telefonas „už 700 mln.“ galėjo atsirasti „Amazon“ už keliolika tūkstančių. Inovacijos ir Rusija dažnai yra sunkiai suderinami dalykai.

Vilniuje įsikūrusi UAB „Hnit-Baltic“ įmonė, geografinių informacinių sistemų lyderė Baltijos šalyse, pasinaudojo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojama ES priemone „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“, turėdama ambicingų tikslų. „Pastaruoju metu stebime pasaulinę tendenciją, kai žemės ūkyje vis dažniau ir įvairiau yra taikomos GIS (geografinių informacinių sistemos) technologijos.

Turbūt dažnas iš tėvų pasakytų: „O prieš vesdamas aš turėjau bent keturias teorijas, kaip auginti vaikus, o dabar turiu keturis vaikus ir jokių teorijų!” Ar pažįstama situacija? Jeigu taip, šis straipsnis kaip tik Jums! Auginant vaiką dažnas siekia įminti kasdienės mažylio priežiūros mįslę bei kuo labiau supaprastinti rutina tampančius ritualus, tam kad daugiau laiko ir energijos skirti savo mažyliui! Kasmet inovacijos dideliais žingsniais eina pirmyn, todėl daugybę apdovanojimų pelnęs ang...

Vežėjams ir profsąjungoms nesutariant dėl vilkikų vairuotojų atlyginimų, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius sako, kad vežėjai turi derėtis su profsąjungomis. „Aš sakiau vežėjams ne kartą, kad jie privalo sėstis ir pradėti konstruktyvias derybas su profsąjungomis.

Šeštadienį „INOekspertai“ laidoje susipažinsime su lietuvių įmone, kuri veržiasi į priekį kurdama lazerių inovacijas. Ji sukūrė itin trumpų šviesos impulsų generatorių. Kviečiame sudalyvauti viktorinoje. Atsakykite į klausimą ir laimėkite MITA įsteigtą prizą. Laimėtojai burtų keliu bus ištraukti lapkričio 27d. Atsakymas slypi praėjusioje laidoje. „INOekspertai“ laidos kartojimą galite žiūrėti tvplay.

Ne vienas specialistas pasakytų, kad vienas iš startuolio sėkmės garantų, pačių geriausių specialistų pritraukimas į savo komandą. Jau pačioje veiklos pradžioje, startuolio siekiamybe turėtų tapti, suburti kompetentingą komandą, kad kuriamas produktas būtų inovatyvuss ir konkurencingas rinkoje.

Vienas iš pirmųjų lazerio pritaikymų kasdieniniame naudojime yra brūkšninio kodo skaitytuvas, kuris pirmą kartą pristatytas 1974 metais, o vėliau pasirodžius kompaktinių diskų grotuvams bei lazeriniams spausdintuvams, lazerių naudojimas įvairiose srityse ėmė smarkiai didėti. Pasaulinės lazerių rinkos tyrimai rodo, kad artimiausiu metu jos laukia rimtas augimo bumas.

„Blockchain“ technologija paremtos programinės įrangos, daiktų internetas ir kiti technologiniai sprendimai jau ir jūsų automobiliuose. Lietuvių bendrovė sukūrė globalų decentralizuotą automobilių istorijų registrą. Šis inovatyvus sprendimas, padeda išspręsti daugumos žmonių problemą – naudotų automobilių istorijos klastojimą! Praėjusioje „INOekspertų“ laidoje susipažinome su lietuvių sukurta pirmąja pasaulyje automobilių patikra, veikiančia „blockchain“ technologijos pagrindu.

Šiais metais automobiliui sukanka 132 metai, tačiau šiuolaikinis automobilis toli gražu neprimena pirmojo. Automobiliuose diegiamų technologijų evoliucija kasmet spartėja, tad tai, kas atrodė visiškai neįtikinamai prieš dešimt metų, šiandien jau stovi parodose. Elementariausias ir geriausiai žinomas pavyzdys – bepiločiai arba savavaldžiai automobiliai. Specialistai teigia, kad ateities automobilis – tai nuolatinį interneto ryšį turintis automobilis.

Automobiliuose ir jų infrastruktūroje diegiamų technologinių sprendimų įvairovė didėja, kiekvieną dieną pasiūlydama dar neregėtas galimybes ir bandydama prisitaikyti prie šiuolaikinio vairuotojo poreikių. Šiandien visuomenė nepaprastai vertina inovacijas ir tai nenuostabu: gyvename XXI amžiuje, todėl siekiama, kad automobilis nebūtų vien tik keturi ratai, vairas ir rankinis stabdis.

Dabar Europos piliečiai gali tikėtis gyventi iki 30 metų ilgiau nei prieš šimtmetį. Prie kur kas geresnės pacientų gyvenimo kokybės, gerokai prisidėjusi yra farmacijos pramonės. Ne paslaptis, kad dėl mokslo ir technologijų pažangos, mokslinių tyrimų pagrindu veikianti farmacijos pramonė žengia į naują medicinos vystymosi erą.

Inovacijų, mokslinių tyrimų vystymui ir žinomumo didinimui tarptautinėje rinkoje, dažnai reikalingas papildomas finansinis užnugaris ir partneriai. Neretai atsiranda vis daugiau galimybių – priemonių ir programų, padedančių mažoms ir vidutinėms inovatyvioms įmonėms patekti į tarptautinius vandenis.

Daugelis iš mūsų net nesusimąsto, bet nemaža dalis produktų, kurie mus supa kasdieniame gyvenime, yra gaunami dėka biotechnologijų ir mokslininkų kuriamų inovatyvių sprendimų (buitinė chemija su fermentais, bioplastikas, maisto produktai kaip duona ir sūris, trąšos, ir t.t.). Inovacijų taikymas tradicinėje pramonėje taip pat leidžia gaminti labiau ekologiškus produktus, taikyti mažiau taršos generuojančias technologijas.

Biotechnologijų pramonė šiandien yra viena iš svarbiausių ir pažangiausių biologijos mokslo sričių pasaulyje. Mokslininkų kuriami inovatyvūs produktai padeda pagerinti sveikatą, apsisaugoti bei pasveikti nuo įvairiausių ligų. Per pastaruosius kelis dešimtmečius, mokslininkai žmonijai sukūrė šimtus biotechnologijomis paremtų vaistų ir vakcinų.

Dar prieš kelis dešimtmečius, elektromobiliai buvo laikomi ateities automobiliais, kurie galbūt vieną dieną taps kasdiene transporto priemone. Šiandien elektra varomų automobilių naudojimas plečiasi, inovatyviais technologiniais sprendimais stengiamasi šią transporto priemonę integruoti ir pritaikyti mūsų kasdienėje aplinkoje. Kad elektromobilių prieinamumas didės, neabejojama – labiausiai jų skaičių augins besiplečianti naudotų elektromobilių rinka ir patogesnė infrastruktūra.

Rinkoje ne visuomet galima surasti reikalingus produktus, ypač tokių visuomenei aktualių sričių kaip sveikatos apsauga, energetika, saugus eismas ar krašto apsauga. Tai sektoriai, kuriems dažnai reikalingi nišiniai produktai. Perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą yra įpareigotos prekes ir paslaugas įsigyti viešųjų pirkimų būdu, tačiau tokiu būdu galima įsigyti tik jau sukurtus ir rinkoje esančius produktus.

Prognozuojama, kad vieną dieną elektra varomi automobiliai išstums iš rinkos dujinius ar dyzelinius variklius. Tačiau kiek laiko dar prireiks? Elektromobiliai pasirodė jau XIX a. pab.

Šiandien įvairios transporto priemonės skirtos palengvinti mūsų kasdienybei: dėka jų taupome savo laiką bei įveikiame didžiulius atstumus. Kiekvienas išsirenka sau priimtiniausią variantą: patogiausią, saugiausią ar taupiausią priemonę.

„Daiktų internetas“ – tai technologinių inovacijų kryptis, kuri pasaulyje gyvuoja jau daugiau nei dešimtmetį bei laikoma viena greičiausiai besivystančių sričių. Kiekvienais metais prie interneto prijungtų prietaisų kiekis didėja ir prognozuojama, kad 2022 metais internetu bus valdomi net 50 mlrd. įrenginių. Pasaulyje vis daugėja įrenginių, valdomų interneto ryšiu ar išmaniuoju telefonu, spėjama, kad greitu metu interneto ryšiu galėsime valdyti savo šaldytuvus, skalbimo mašinas ar kavinukus.

Vis dažniau galime surasti atvejų, kai mokslo įstaigos ir verslas suvienija jėgas, kad sukurtų inovatyvius technologinius sprendimus. Tiesa, abiejų sričių veiklos ir interesų specifikos ganėtinai skiriasi, tačiau savo skirtumais papildžiusios viena kitą, abi pusės sudaro puikią ir daug žadančią komandą. Bendradarbiavimas neišvengiamas, kai įmonei turinčiai idėją ir norinčiai sukurti inovatyvų produktą, prireikia mokslinių tyrimų ar kitų mokslu pagrįstų žinių.

Ar žinojote, kad lietuvių kūrėjų darbai verti aukso medalių? 1965 metais Sukurtas daugiaelementis fotodetektorius. Jo įvairios versijos įdiegtos informacijos įvedimo į kompiuterį įrenginiuose, kosminiuose projektuose. Parodos Maskvoje aukso medalis. Inovaciją realizavo VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedra, prof. habil. dr. J. V. Vaitkus.

Inovatyvūs verslai kviečiami ieškoti naujų partnerysčių ir investicijų galimybių viename didžiausių Skandinavijos regiono verslumo festivalių „Slush 2018“, kuris gruodžio 4-5 d. vyksta Helsinkyje, Suomijoje. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) jau 3 kartą kviečia verslą dalyvauti šiame festivalyje bei kompensuoja dalį patirtų kelionės išlaidų. „Šis festivalis atveria galimybes jaunam verslui stiprinti bendradarbiavimą su partneriais iš užsienio valstybių.

Kiekvieną dieną mus pasiekia žinia apie naują išradimą, naują programėlę, dar kokią nors inovatyvią idėją. Tikriausiai, ne kartą teko išgirsti apie kriptovaliutas ar blockchain technologiją, tiesa? Ko gero, tikslinga būtų teigti, jog blockchain technologija yra bene didžiausia šimtmečio naujovė IT sektoriuje, o kriptovaliutos naujos kartos finansų sektoriaus inovacija.

Be mokslo kuriamų inovacijų pasaulis negalėtų tobulėti ir judėti į priekį, tačiau be verslo sugebėjimų tos inovacijos turbūt taip ir nepasiektų dienos šviesos ir savo galutinių vartotojų. Akivaizdu, jog šioms dviem bendruomenėms reikia vieniems kitų.

Šiandien kūrybiški ir turintys unikalių idėjų darbuotojai bene labiausiai vertinami rinkoje. Jie gali parengti inovatyvius projektus bei subūrę reikiamą komandą – sėkmingai įgyvendinti. Tačiau kartais naujoms idėjoms įgyvendinti neužtenka vien vidinių įmonės resursų, todėl būtina pasitelkti ir užsienio partnerius bei gauti papildomų lėšų inovacijoms vystyti.

Moderniosios šio amžiaus technologijos, panašu, daro tikrą revoliuciją. Jau šiandien, norimus vaizdus iš virtualios aplinkos, galime perkelti į realybę – populiarėjantys trijų dimensijų atvaizdai, kuriami pasitelkiant lazerių technologiją. Prieš kelis dešimtmečius, 3D holografiniai vaizdai dažniausiai buvo matomi mokslinės fantastikos filmuose, tokiuose kaip „Žvaigždžių karai“, tačiau dabar tai tampa realybe.

3D hologramos – modernusis šio amžiaus išradimas, kuris lazerių technologijos pagalba sukuria iliuziją ar kitaip tariant, perkelia vaizdus į kitą lygmenį. Rodos visai neseniai hologramas, kurias galima apžiūrėti iš visų pusių, buvo galima matyti tik mokslinės fantastikos filmuose, tačiau dabar mokslininkų pagalba ši inovacija tapo realybe.

Praėjusioje „INOekspertų“ laidoje susipažinote su lietuvių sukurta robotizuota buhalterijos platforma, sužinojote, kokie inovatyvūs informacinių technologijų sprendimai tampa nepamainomais įrankiais socialiniuose tinkluose, internete ir mobiliosiose programėlėse. Daugelis iš tiesų negrįžtamai keičia kasdienę darbo specifiką. Neturėjote galimybės pažiūrėti „INOekspertų“ laidos? Pilną video įrašą galite peržiūrėti per tvplay.lt.

  Ar žinojote, kad 1924 metais, buvo sukurta pirmoji lietuviška žieminių kviečių veislė „Akuotieji“. Nuostabu, kad Lietuva gali pasigirti inovacijomis ir žemės ūkio srityje!  ...

Pasaulis keičiasi greičiau, nei dalis mūsų spėja prisitaikyti. Vos studentai baigia vieną specialybę ar spėja įsitvirtinti darbo rinkoje, pasirodo, kad ši nebe patraukli. Galų gale, daugelis darbuotojų jau ir dabar (o ateityje dar labiau) susiduria su poreikiu nuolat tobulėti ir keistis, plėsti savo įgūdžius, prisitaikyti prie naujausių technologijų.

Norint pradėti bet kokį verslą, sukurti produktą ar jį patobulinti, reikalingos papildomos investicijos, kurias turi ne kiekvienas jaunas kūrėjas. Dažnai gimusi idėja, kad ir kokia ji puiki būtų, gali ir netapti „kūnu“, jeigu neturės tam tikro finansinio kapitalo. Šiandien verslo pradžiai skirtos finansinės priemonės neabejotinai palengvina verslo steigimąsi ir padeda startuoliams saugiai įsibėgėti. Finansinis užnugaris verslo pradžiai yra labai svarbus.

Tarptautiniai stambūs verslo ir informacijos centrai, pasaulio bankai ir užsienio investicijos, nauji dygstantys stikliniai dangoraižiai – visa tai vilniečiams ir sostinės svečiams jau tapo įprastu reginiu bei neatsiejama miesto dalimi. Tačiau prieš 20 metų Vilnius tokio dėmesio neturėjo ir viltingai siekė užsitarnauti užsieniečiams patrauklaus bei investuotojų akį traukiančio miesto vardą.

Vis daugiau girdima apie blokų grandinės technologiją („blockchain“), diskutuojama apie kriptovaliutų naudą. Visa tai dar tik vystosi, tačiau šių sričių ekspertai neabejoja, kad jau kelių metų bėgyje žmonių kasdienis gyvenimas keisis. „Blockchain“ technologija apibūdinama, kaip decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema. Tai reiškia, kad nereikia jo tarpininko, viskas gali vykti daug greičiau ir pigiau.

Medžiagų mokslas yra seniausia mokslo ir technologijų sritis. Medžiagų poveikis civilizacijos eigai atsispindi erų pavadinimuose: akmens amžius, bronzos amžius, geležies amžius. Dabar mes gyvename pažangiųjų medžiagų amžiuje. Kokios medžiagos bus naudojamos netolimoje ateityje ir kaip jos keis mūsų kasdienį gyvenimą? Pasaulyje medžiagų mokslas daro sparčią pažangą.

Seimas šeštadienį pritarė Technologijų ir inovacijų įstatymui, leisiančiam vykdyti inovacijų reformą. Ūkio ministerijos teigimu, reformos dėka turėtų sparčiau augti atlyginimai, atsiras inovacijų fondas ir bus pasitelkiami technologijų agentai. „Inovacijų reforma, kurios ašis yra šiandien Seime priimtas Technologijų ir inovacijų įstatymas, leis panaudoti turimą verslo ir mokslo potencialą ir tai pajus kiekvienas šalies gyventojas“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Bankai išgyvena tikrą iššūkių metą. Vis labiau plečiasi finansinių technologijų (FinTech) sektorius, kuris gali kartais tas pačias paslaugas suteikti daug pigiau, paprasčiau ir greičiau. Inovacijų konferencijoje „Login 2018“ tradicinių bankų atstovai diskutavo, kokia ateitis laukia didžiųjų bankų. Nors išdiskutuota, kad tiksliai atspėti, kas bus ateityje sunku, sutarta, kad bankai tikrai priversti keistis, atsinaujinti.

Technologijoms keičiant ne tik pirkėjus, bet ir visą prekybos sektorių, „dinozaurai“ turi susimąstyti, kaip išlikti. Taip teigia, „Maximos grupės“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas. Verslo žinių organizuotoje konferencijoje „Retail 2018“ D. Misiūnas kalbėjo apie prekybos sektorių šiandien ir rytoj.

Ilgą laiką paslaptyje laikytas mokesčių, pensijų bei kitų sričių reformų paketas pagaliau ištrauktas į dienos šviesą. Ministrai su Sauliumi Skverneliu priešakyje viešai pasakė, kas keisis. Vyriausybė numatė šešias struktūrines reformas švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse. Visos reformos atsieis apie 600 mln. eurų. Skaičiuojama, kad pinigai bus paimti tiek iš ekonomikos augimo, tiek iš mažėjančio šešėlio, tiek iš Europos Sąjungos lėšų.