infliacija

Didžiausios Europos ekonomikos – Vokietijos, infliacija birželį sulėtėjo, nes, nors nafta ir kainavo brangiau, drabužių ir batų kainos gerokai krito. Federalinė Vysbadeno statistikos agentūra nurodė, kad infliacijos lygis, skaičiuojamas pasitelkiant Europos Sąjungos standartus atitinkantį metodą, susitraukė 0,8 proc. nuo gegužę užfiksuoto 1,2 proc. ir atitiko pradinę birželio 28 d. prognozę. Per mėnesio laikotarpį Vokietijos pirkėjų kainos liko nepakitusios.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad 2010 metų birželį, palyginti su 2010 metų geguže, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuotos infliacijos nebus užfiksuota, t. y. ji sudarys 0,0 procento. Metinė infliacija birželį, tikėtina, sudarys 0,8, o vidutinė metinė – 0,9 procento.

Statistikos departamentas praneša, kad 2010 m. gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje padidėjo 0,2 proc. Kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo 0,6 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 1 proc. – transporto prekės ir paslaugos, 0,8 proc. – drabužiai ir avalynė ir 1,2 proc. atpigusios sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos, 0,8 – ryšių prekės ir paslaugos. Vartojimo prekių kainos per minėtąjį laikotarpį padidėjo 0,2 proc.

Europos ekonomikai įgavus daugiau jėgų, infliacija regione pasiekė aukščiausią lygį per 16 mėn., o eksportas išaugo daugiausiai per ilgiau nei vienerius metus, praneša Bloomberg. Vartotojų kainos 16-oje euro zonos šalių balandžio mėn. lyginant su ankstesniais metais kilo 1,5 proc., pranešė Europos Sąjungos statistikos biuras. Kovo mėn. kilimas siekė 1,4 proc. Eksportas euro zonoje kovo mėn. pakilo 7,5 proc., didžiausias augimas nuo 2008 m. Pastarojo pusmečio 17 proc.

Šių metų balandį vartotojų kainos Didžiojoje Britanijoje padidėjo daugiausia per 17 mėnesių, rodo antradienį paskelbi oficialūs statistiniai duomenys, kuriais remiasi verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Infliaciją atspindintis vartotojų kainų indeksas šių metų balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 3,7 proc., o tai yra didžiausias prieaugis nuo 2008 metų lapkričio, kuomet kainos ūgtelėjo 2 proc., pranešė Nacionalinis statistikos biuras.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija 2010 metų gegužę, palyginti su 2010 metų balandžiu, sudarys 0,1 procento. Metinė infliacija gegužę, tikėtina, sudarys 0,4, o vidutinė metinė – 1,1 procento. Gegužę prognozuojamai infliacijai įtakos turės kylančios kuro kainos transporto prekių grupėje bei socialinės apsaugos kainos įvairių prekių ir paslaugų prekių grupėje.

Statistikos departamento duomenimis, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2010 metų balandžio vidutinė metinė infliacija sudarė 1,5 procento ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnė negu apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Metinė infliacija (2010 metų balandį, palyginti su 2009 metų balandžiu) sudarė 0,2 procento ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnė negu apskaičiuota pagal VKI.

Nemėgstu skaičiuoti svetimus pinigus, bet tenka. Ir visai neseniai teko skaičiuoti svetimus pinigus, ir spėti kas bus ateityje. Aišku tie spėjimai tai tiesiog laiko švaistymas, bet vien dėl gero tikslo užkabinome klausimą susijusi su defliacijos ir infliacijos vertinimo. Taigi šie veiksmai įtakoja – verslą, fizinį asmenį ir valstybės biudžetą. Pradėkime nuo defliacijos. Pirmiausia reikia susitarti, kad defliacija jau yra pasekmė.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija 2010 m. balandžio mėn., palyginti su 2010 m. kovo mėn., sudarys 0,2 procento. Metinė infliacija vasario mėn., tikėtina bus neigiama ir sudarys –0,1, o vidutinė metinė bus 1,5 procento. Balandžio mėn. prognozuojamai infliacijai įtakos turės kylančios transporto bei mažai kintančios maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų prekių grupių kainos.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2010 m. kovo mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 2 procentus ir buvo 0,2 procentinio punkto mažesnė negu apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI), praneša Statistikos departamentas. Metinis (2010 m. kovo mėn., palyginti su 2009 m. kovo mėn.) pagal SVKI apskaičiuotas vartojimo prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas sudarė 0,4 procento, o apskaičiuotas pagal VKI – 0,2 procento. 2010 m. kovo mėn.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija 2010 metų kovą, palyginti su 2010 metų vasariu, sudarys 0,1 procento. Metinė infliacija kovą, tikėtina, bus neigiama ir sudarys –0,5 procento. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija bus 2 procentai. Kovą prognozuojamai infliacijai įtakos turės kylančios kuro kainos transporto prekių grupėje ir būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių grupės kainos.

Daug kas žino ar bent nujaučia faktą, jog bėgant laikui aukštųjų mokyklų studentų akademinių įvertinimų vidurkis auga. Tačiau didžiausią nuostabą sukelia grafiškai pavaizduotas šių pažymių kitimas. Pažymiai yra pagrindinė akademinių įstaigų „valiuta“. Juos naudoja mokytojai ir dėstytojai, siekdami motyvuoti savo mokinius ir studentus, o būsimieji darbdaviai pagal juos atsirenka daugiau žadančius kandidatus į vieną ar kitą darbo vietą.

Vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2010 metų sausį sudarė 3,4 proc., praneša Statistikos departamentas. Sausio vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 procentinio punkto mažesnė negu apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Metinis (2010 metų sausį, palyginti su 2009 metų sausiu) pagal SVKI apskaičiuotas vartojimo prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas sudarė 0,3 proc., o apskaičiuotas pagal VKI – 0,1 proc.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija 2010 m. sausio mėn., palyginti su 2009 m. gruodžio mėn., tikėtina, sudarys 1 procentą. Metinė infliacija sausio mėn., tikėtina, sudarys -0,4, o vidutinė metinė – 3,3 procento. Didžiausią įtaką sausio mėnesio infliacijai turės būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų grupės kainų šuolis, kurį lems padidėjusi elektros kaina.

Vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą 2009 m. sudarė 4,2 procento Statistikos departamentas kas mėnesį skaičiuoja su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI). Šalies atitiktis Mastrichto sutartyje numatytam kainų stabilumo kriterijui vertinama atsižvelgiant į infliacijos lygį, apskaičiuotą pagal šį rodiklį.

XXI amžiaus pradžia JAV ekonomikai tapo prarastuoju dešimtmečiu. Tai esą rodo oficiali JAV valdžios statistika, kurią paskelbė „The Washington Post“. Iš daugelio rodiklių matyti, kad pastarąjį dešimtmetį JAV ekonomika stagnavo. JAV federalinės rezervų sistemos darbo rinkos statistikos ir ekonomikos analizės duomenimis, periodas nuo 2000-ųjų pasižymėjo nuliniu naujų darbo vietų augimu. Tokia situacija JAV ekonomikoje fiksuojama pirmą kartą nuo 1940 metų.

2009 m. gruodžio mėn. užfiksuotas 0,3 proc. vartotojų kainų indekso sumažėjimas nebuvo staigmena, kadangi antrąjį praėjusių metų pusmetį vyravo defliacinės tendencijos. Jos trumpam buvo pertrauktos rugsėjo mėnesį, padidinus PVM mokesčio tarifą nuo 19 iki 21 proc. ir pakėlus cigarečių akcizo mokestį, rašo SEB banko ekspertai makroekonomikos apžvalgoje. Kol kas silpna perkamoji galia turi didesnę reikšmę kainoms nei netiesioginių mokesčių pokyčiai.

Gruodį infliacija Rusijoje nukrito iki daugiau nei dvejų metų žemumos. Metinė infliacija gruodį sumažėjo iki 8,8 proc., nuo 9,1 proc. lapkritį. Analitikai prognozavo, kad vartotojų kainos kils 8,9 proc. Metinis prekių kainų augimas siekė 7,9 proc., paslaugų kainos išaugo 11,6 proc. Maisto prekių kainos, lyginant su praėjusiais metais, pakilo 6,1 proc., o ne maisto prekių 9,7 proc.

Turto valdymo kompanija Fidelity naujausioje apžvalgoje teigia, kad 2010 m. obligacijų investuotojus labiausiai jaudins centrinių bankų palūkanų normų politika bei infliacijos baimė. Nepaisiant to Fidelity analitikai mano, jog obligacijos, ypač bendrovių, suteiks patrauklių investavimo galimybių, nors jų grąža ir nebebus tokia didelė kaip 2009 m. pavasarį.