infliacija

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, praėjusių metų gruodį metinė infliacija euro zonoje sudarė 2,2 proc., t.y. tiek pat, kiek ir lapkritį. Prieš metus, 2011 m. gruodį, metinė infliacija sudarė 2,7 proc. Gruodį mėnesinė infliacija euro zonoje siekė 0,4 proc. Visoje ES metinė infliacija praėjusių metų gruodį buvo 2,3 proc., lapkritį ji sudarė 2,4 proc. Prieš metus gruodžio metinė infliacija sudarė 3,0 proc. Gruodį mėnesinė infliacija ES siekė 0,3 proc.

Infliacija Didžiojoje Britanijoje praėjusių metų gruodį, palyginti su analogišku ankstesnių metų laikotarpiu, išaugo 2,7 proc., teigiama šalies Nacionalinio statistikos biuro ataskaitoje. Apie tai informuoja naujienų tarnyba rbc. Infliacija Didžiojoje Britanijoje vis dar išlieka ties aukščiausiu lygiu nuo 2012 m. gegužės. Analitikai taip pat prognozavo, kad vartojimo kainos gruodį, palyginti su 2011 m. gruodžiu, išaugs 2,7 proc.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija sausio mėnesį, palyginti su 2012-ųjų gruodžiu, gali sudaryti 0,3 procento, prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas. Metinė infliacija sausio mėn., tikėtina, gali siekti 2,8, o vidutinė metinė - 3,1 proc. (gruodžio mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 2,9, o vidutinė metinė - 3,2 proc.). Tikėtina, kad didžiausią įtaką sausio mėn. infliacijai turės dėl brangstančių degalų didėjančios transporto prekių grupės kainos.

Tiek išsivysčiusios tiek besivystančios ekonomikos šiais metais augs lėčiau ir prie tokios tendencijos reikės priprasti, teigia provokatyviomis pažiūromis pagarsėjęs ekonomistas Andy Xi, rašo „Caixin“. Buvęs „Morgan Stanley“ Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono vyriausiasis ekonomistas aiškina, kad Indija bei Kinija baigia išnaudoti savo potencialą, o skolomis paremtas augimas miršta. Nuo 2009 iki 2011 metais besivystančios ekonomikos, ypač BRIC šalys, ir toliau augo.

2013-ieji, panašu, bus lėtėjančio augimo laikotarpis Rusijos ekonomikai. Pagrindinė to priežastis – neužtikrintumas ir nauja iššūkių banga pasaulio rinkose. Maža vilties, kad Rusijos ekonomikai nors kiek padės augančios kapitalo investicijos. Tačiau stabilios privataus vartojimo apimtys bei žemas nedarbo lygis ir toliau stiprins šią Rytų Europos valstybę. „Danske Bank Markets“ ekonomistai kitais metais nesitiki ryškaus naftos kainų kritimo ir palieka 2013 m. Rusijos BVP prognozę ties 3,5 proc.

2013 m sausį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) gali paskelbti sankcijas Argentinai dėl duomenų apie šalies infliaciją iškreipimo, rašo laikraštis "The Guardian". Oficialiais statistiniais duomenimis, kainos Argentinoje per metus išauga 10 proc., tuo tarpu nepriklausomų ekspertų vertinimu, jos auga po 25 proc. per metus. Iki gruodžio 17 dienos Argentina turi pateikti TVF patikslintus duomenis apie infliaciją.

Indijos vyriausybė pirmadienį sumažino šių finansinių metų augimo prognozę, praneša "Dow Jones". Vyriausybė dabar numato, kad per finansinius metus, pasibaigsiančius kovą, bendrasis vidaus produktas išaugs 5,7-5,9 procento. Finansinių metų pradžioje, kovą, vyriausybė prognozavo 7,6 proc. augimą. Prognozuojama, kad infliacija nuo dabartinio lygio iki kovo vidurio sulėtės iki maždaug 6,8-7,0 proc.

Lietuvos vartotojų kainų indeksas lapkričio mėnesį sumažėjo 0,2 proc., o metinė infliacija – nuo 3,1 iki 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija siekė 3,1 proc., lapkričio mėn. duomenis komentuoja AB banko „Finasta“ vyr. ekonomistė Rūta Medaiskytė. Lapkritį galėjome matyti reiškiantis sezoninius veiksnius – t. y. prasidėjus žiemai, ima brangti daržovės.

Vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 1 686 litus ir per metus padidėjo 2,4 procento. Tačiau realus darbo užmokestis (įvertinus infliaciją) per metus mažėjo 0,8 procento. Valstybės sektoriuje vidutinis darbo užmokestis siekė 1785,3 lito, privačiajame – 1627,7 lito. Per metus didėjo atitinkamai 2,6 ir 2,5 procento. Palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius padidėjo 0,5 procento.

Jeigu mes ariame dieną ir naktį trijuose darbuose, tai bent jau norime būti užtikrinti, kad gautus popierėlius galėsime iškeisti prekybos centre į maisto produktus, rašo mixstuff.ru. Ir vis dėlto, pinigai – labai jau nepatikimas daiktas, priklausantis nuo daugybės socialinių veiksnių, kuriuos kontroliuoti nepajėgia niekas iš mūsų.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ pirminiais duomenimis, trečiąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė 0,1 proc., o visos ES ūgtelėjo 0,1 proc. Antrąjį 2012 m. ketvirtį BVP susitraukė po 0,2 proc. abiejose zonose. Trečiąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu ir atsižvelgus į sezoninius pokyčius, euro zonos ekonomika susitraukė 0,6 proc., o ES – 0,4 proc.

Dauguma ekonomikų, kurias palietė Arabų pavasario sukilimai, kitais metais patirs lėtą atsigavimą, grumsis su didele infliacija ir augančiu nedarbo lygiu, teigiama sekmadienį išplatintoje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitoje. Du kartus per metus pateikiamoje Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos apžvalgoje tarptautinis kreditorius teigia, kad politinio stabilumo sugrįžimas galėtų paskatinti spartesnį ekonomikos augimą Egipte, Jordanijoje, Markoje, Libijoje, Tunise ir Jemene.

Žmonėms labiausiai rūpi kas bus su kainomis, ypač per šildymo sezoną. Tai, kad už dujas ir šildymą teks ir vėl daugiau mokėti, jau pranešė Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Tai ji apskaičiuoja ir patvirtina kainas. Rinkos kainodaros, pagrįstos pasiūla, paklausa, derybomis ir konkurencija, energetikos sektoriuje apskritai nėra, tik buhalterija. Valdžia siekia įtvirtinti valstybinį monopolį energetikos sektoriuje ir jai tai gerai sekasi.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų rugsėjį metinė infliacija euro zonoje sudarė 2,6 proc., kaip ir rugpjūtį. Prieš metus, 2011 m. rugsėjį, metinė infliacija sudarė 3,0 proc. Rugsėjį mėnesinė infliacija euro zonoje siekė 0,7 proc. Visoje ES metinė infliacija šių metų rugsėjį siekė 2,7 proc., kaip ir rugpjūtį. Prieš metus metinė infliacija sudarė 3,3 proc. Rugsėjį mėnesinė infliacija ES siekė 0,6 proc.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija šių metų spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, gali sudaryti 0,2 proc., prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas Metinė infliacija spalį, tikėtina, gali siekti 3,6, o vidutinė metinė - 3,4 proc. (rugsėjo mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 3,3, o vidutinė metinė - 3,4 proc.

Kinijoje toliau lėtėja vartotojų kainų indekso augimo tempai. Rugsėjį infliacija siekė 1,9 proc., rodo šalies Statistikos biuro duomenys. Pastaruosius kelis mėnesius vartotojų kainų indekso augimo tempai lėtėja. Birželį šis rodiklis siekė 2,2 proc., liepą - 1,8 proc., rugpjūtį jis buvo nežymiai didesnis ir siekė 2,0 proc.

Infliacija Bulgarijoje šių metų rugsėjį buvo didžiausia per metus, penktadienį paskelbė šalies vyriausybė. Bulgarai, nerimaujantys dėl brangstančių maisto prekių, skuba prieš žiemą konservuoti vaisius ir daržoves. Šių metų rugsėjį, palyginus su analogišku mėnesiu prieš metus, vartotojų kainos pakilo 4,9 proc., pranešė Bulgarijos nacionalinis statistikos institutas (NSI), o palyginus su rugpjūčiu, kainos šalyje išaugo 1,1 proc.

Rusijoje bedarbių skaičius, 2012 m. spalio 10 d. oficialiais duomenimis, siekė 1 mln. 2 tūkst. žmonių - tai žemiausias rodiklis nuo 2001 metų, pranešė Rusijos federalinės darbo ir užimtumo tarnybos vadovas Jurijus Gercas. Pastarąją savaitę oficialiai užregistruotų bedarbių skaičius sumažėjo 13 tūkst. žmonių. J. Gercas pastebėjo, kad per savaitę nedarbo lygis sumažėjo 72 šalies regionuose, o septyniuose regionuose situacija nepasikeitė.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų rugsėjo mėnesį smuktelėjo 0,3%. Rugpjūtį buvo užfiksuotas 0,1% sumažėjimas.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota rugsėjo mėnesio vidutinė metinė infliacija sudarė 3,4 proc. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija, šiemetinį rugsėjį palyginti su pernykščiu rugsėju, sudarė 3,3 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnė negu apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Pagal SVKI apskaičiuotas mėnesinis (2012 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn.) vartojimo prekių ir paslaugų kainų padidėjimas sudarė 0,7 proc.

2012 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,7 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo drabužių ir avalynės, transporto prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas bei poilsio ir kultūros, sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas.

Po rekordinių augimo tempų 2011 m., remiantis patikslintais duomenimis, Estijos ekonomikos augimas siekė 8,3 proc., tačiau 2012 m. šalies ekonomika žymiai sumažino savo apsukas. 2012 m. antrąjį ketvirtį BVP augimo tempas sulėtėjo iki 2,2 proc. „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad Estijos BVP augimas šiais metais sulėtės iki 2,3 proc.

Politinės valios kriterijus gali palikti Lietuvą už durų siekiant euro, konstatuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, 2014-aisiais gali susiklostyti tokia situacija, kad mūsų kaimynės Latvija ir Estija jau turės eurą, o Lietuva jo įsivedusi nebus ne tik dėl Mastrichto kriterijų neatitikimo, bet ir politinės valios stokos. „Galiu įsivaizduoti, kad biudžeto deficitas šiais metais bus mažesnis nei 3 proc.

Praeitame amžiuje pasitaikė keli hiperinfliacijos atvejai – tiksliau sakant, 55. Tai vyko šalims eksperimentuojant su dekretine valiuta, kurią rėmė ją leidusios vyriausybės. Tuo metu, tikėjimo neužteko ir nestabilių valiutų turėtojai liko tuščiomis rankomis visame pasaulyje. Dažnai tokie įvykiai gali pasikartoti besivystančiose šalyse, kaip Lotynų Amerikoje skolų krizės metu devintajame dešimtmetyje.

Ilgą laiką Australijos ekonomikos istoriją lydėjo išteklių gausos paskatinti klestėjimo ir nuosmukio periodai. Ar šį kartą istorija vėl pasikartos, klausia „Reuters“. XIX a. viduryje šalį sukrėtė aukso karštligė, Pirmojo pasaulinio karo ir Korėjos karo metu šalies ekonomiką skatino išaugusi vilnos paklausa. Visi šie ekonominio pakilimo laikotarpiai baigdavosi recesija.

Rugpjūtį per mėnesį vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos statistikos departa-mentas. Birželio mėnesį Lietuvoje buvo užfiksuota 0,1 proc. defliacija, o liepą infliacija Lietuvoje buvo lygi nuliui.

JAV pareigūnai greitai supylė trilijonus dolerių į krūvą programų, skirtų gelbėti šalį iš finansinės krizės 2008 ir 2009 metais. Jie dažnai pažeidė įprastos politikos ribas. 2010 m. ekonomika vėl augo, rašo „Washington Post“. Europoje priešingai – lyderiai ėmėsi atsargaus požiūrio į savo finansų krizę ir dabar, kai euro zona baiginėja trečius krizės metus, atsigavimo nematyti. Europos ekonomika sustojo ir grasina užkrauti naštą didesnei pasaulio ekonomikos daliai.

Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės, tačiau recesijos turėtume išvengti, prognozuoja „Nordea" banko ekonomistai. Jie sako, kad Lietuvos  bendrasis vidaus produktas (BVP) šįmet augs 2,7 proc., nedarbas sieks 14 proc., o infliacija sudarys 3 proc. Būtent pastarasis rodiklis gali tapti svarbiausia kliūtimi link euro įsivedimo.

Aukso kaina pirmadienį pasiekė aukščiausią lygį nuo balandžio vidurio, nes investuotojai tikisi, kad JAV federalinis atsargų bankas (FED) imsis tolesnių ekonomikos skatinimo priemonių. Banko vadovo Beno Bernanke  teigimu, FED turi erdvės imtis papildomų ekonomikos augimo skatinimo priemonių. Investuotojų susidomėjimas auksu tokiu atveju išaugtų, nes jis vertinamas kaip apsauga nuo infliacijos, kylančios dėl pinigų spausdinimo.

Krizė drebinanti euro zonos silpniausias šalis gali būti apibūdinta paprastai: viskas tapo pernelyg brangu, rašo „Wall Street Journal“. Darbo jėga tapo per brangi, todėl turėjo mažėti atlyginimai. Tačiau pabrango ir maisto produktai, transportas, būstai bei gausybė kitų prekių ir paslaugų. Sparčiai augančios kainos krizės prispaustose šalyse per pirmą prisijungimo prie euro dešimtmetį išsiurbė jų ekonomikų konkurencingumą, kas galų gale lėmė augimo sulėtėjimą bei nedarbo išaugimą.

Šiuo metu auksas kainuoja nuo 1 550 iki 1 620 JAV dolerių už unciją, tačiau rinkos stebėtojai nesutaria, kas vyks toliau. Tiek aukso kainos buliai, tiek meškos turi pakankamai argumentų savo prognozėms pagrįsti, rašo „The Telegraph“. „Bloomberg“ atlikta aukso analitikų apklausa parodė, kad jie optimistiškai vertina ateinančias šešias savaites. 14 iš 26 apklaustų analitikių tikisi, kad aukso kaina pakils šią savaitę, o šeši teigia, kad ji kris.

Pasitvirtinus prognozėms dėl lėtėsiančios šalies užsienio prekybos plėtros, o vartotojams ir gamintojams toliau stokojant optimizmo, Lietuvos bankas iš esmės nekeičia 2012 m. ir 2013 m. numatomo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklio. Banko ekspertai prognozuoja, kad realusis BVP šiemet padidės 3,0 %, kitąmet – 3,4 % (gegužės mėn.

Keliuose Maroko miestuose šeštadienį šimtai žmonių išėjo į gatves, protestuodami prieš korupciją ir didėjančias maisto produktų kainas, praneša agentūra AFP. Kasablankoje, liudininkų duomenimis, į demonstraciją susirinko apie 1 000 žmonių, sostinėje Rabate – 300. Marakeše ir Tangero uostamiestyje protestavo apie 200 gyventojų. Žmonės, be kita ko, reikalavo paleisti politinius aktyvistus, kurie buvo suimti per nesankcionuotus protestus ir nuteisti ilgomis kalinimo bausmėmis.

Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimas, nežadantis nieko gero viso pasaulio ekonomikai, tampa vis ryškiau pastebimas. Statistika rodo, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2012 m. II ketvirtį augo tik 7,6 proc. Tai mažiausias rodiklis nuo 2009 m., kai siautėjo pasaulinės finansų krizės pirmoji banga. Todėl Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino Kinijos BVP augimo prognozę iki 8 proc. Nuo išorės į vidų Ekonomikos ekspertų nuomone, lėtėjimas susijęs su vidaus vartojimu.

Ketvirtadienį Brazilijos centrinio banko darbuotojai pradėjo streiką. Reikalaudami padidinti atlyginimus 23 procentais, banko darbuotojai prisijungė prie analogiškų protesto akcijų, kurias rengia valstybinės struktūros. Apie tai informuoja „The Financial Times“. Kaip pabrėžė Centrinio banko darbuotojų profsąjungos atstovai, jie tik nori, kad būtų indeksuoti jų atlyginimai iki ankstesnio perkamosios galios lygio. Mat infliacija šalyje "prarijo" didelę dalį banko darbuotojų atlygio.

Liepą metinė infliacija siekė 2,8 procento ir padidėjo 0,3 proc. lyginant su praėjusiu mėnesiu, praneša Statistikos departamentas. Metinės infliacijos didėjimas fiksuotas po keturių mėnesių pertraukos. Per mėnesį labiausiai brango būsto, vandens, elektros, dujų prekės ir paslaugos, o prasidėjus sezoninėms nuolaidoms atpigo – drabužiai ir avalynė. Žymiai padidėjo valstybės institucijų reguliuojamos kainos.

Siaučiant euro zonos skolų krizei blokui nepriklausančios Europos Sąjungos šalys euro įsivedimą vertina vis atsargiau, informuoja „EUobserver“. Bulgarijos finansų ministras Simeonas Djankovas „The Financial Times Deutschlan“" sakė, kad, nors jo šalis ir atitinka narystei euro zonoje keliamus reikalavimus, reikia palaukti ir įsitikinti dėl bloko taisyklių veiksmingumo ir ateities. „Mes nusprendėme palaukti“, – sakė S. Djankovas.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV)  vidurio vakaruose  mėnesį besitęsiantys  karščiai į rekordines aukštumas kelia kukurūzų ir sojos pupelių kainas. Kviečių kainos taip pat pasiekė tokias aukštumas, kokiose buvo tik 2008 m. per maisto krizę. Didžiausia sausra nuo 1956 m. niokojanti svarbiausią Amerikos žemės ūkio regioną sužlugdė  dar prieš porą mėnesių rusenusias viltis, kad šiemet bus sulaukta gausaus derliaus.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija liepos mėn., palyginti su birželiu, gali sudaryti –0,2 procento. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija liepos mėn., tikėtina, gali siekti 2,7, o vidutinė metinė – 3,6 proc. (Birželio mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 2,6, o vidutinė metinė – 3,7 proc.). Tikėtina, kad didžiausią įtaką liepos mėn.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas vis dar yra pavojuje, o euro zonos ekonomikos išlieka „rizikingoje“ situacijoje, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Pavėluotas ar nepakankamas Europos lyderių atsakas į krizę dar labiau pakenktų atsigavimui, teigia jis. TVF savo pasaulio ūkio augimo prognozes 2013 metams sumažino nuo 4,1 proc. iki 3,9 proc. Fondo prognozės pasaulio ūkio našumui šiais metais, matuojamą bendruoju vidaus produktu, išlieka beveik nepakitusios – 3,5 proc., praneša BBC.

Vilniaus miesto savivaldybėje penktadienį pristatyti strateginiai tikslai, kaip padidinti gyventojų pajamas, kad vidutinis atlyginimas siektų 6400 litų. Tyrimą atlikusios bendrovės „Ernst & Young“ partneris  Linas Dičpetris teigė, kad tyrime prognozuojamas laikotarpis nuo 2012 metų pradžios iki 2020 pabaigos.

Birželį fiksuota 0,1 proc. defliacija – tiek palyginti su gegužės mėn., sumažėjo vartojimo prekių ir paslaugų kainos. Buvo prognozuota 0.2 proc. defliacija. Gegužč buvo fiksuota 0,6 proc. infliacija. Per mėnesį daugiausia atpigo transporto prekės ir paslaugos - 1,7 proc., pabrango alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai - 1,2 proc.

Krizės metais Lietuvoje darbo našumas augo stipriau nei vadinamaisiais auksiniais metais. Tai yra nemaža dalis paaiškinimo, kodėl Lietuvos įmonėms dar sekasi pakankamai sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose. Tačiau nuo 2008 metų iki 2012 metų minimali mėnesinė alga (MMA) dėl infliacijos nuvertėjo 16 proc. Apie tai žurnalo „Valstybė“ surengtoje metinėje konferencijoje kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Nekonvertuojami popieriniai pinigai yra nuostabus dalykas, vienas nuostabiausių išradimų nuo to laiko, kai žmonija išmoko kalbėti. Pinigai leidžia atlygį už visos dienos darbą sudėti į vieną popierėlį, kuris vėliau gali būti iškeistas į braškinį kokteilį, koncertą ar gausybę kitų dalykų, CNBC rašo Mooradas Choudhry'us iš „Royal Bank of Scotland“. Viskas atrodo taip paprasta.

Indijoje sausai prasidėjęs lietų sezonas iš pradžių sukėlė nerimo – ar užteks drėgmės išauginti pakankamą ryžių, grūdų, medvilnės derlių. Indija – antroji pasaulyje šių žemės ūkio kultūrų augintoja, taip ir viena didžiausių vartotojų, todėl jeigu jai pritrūktų kurio nors produkto, tai pajustų ne tik šios šalies, kurios ekonomika trečia Azijoje, gyventojai.

Geriausi aukso laikai baigėsi, euras turėtų toliau silpnėti prieš dolerį, o naftos kainos šiandien yra ekonomikos plėtrai priimtinesniame lygyje, konstatuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Auksas pradeda savo kelią žemyn. Padėtis ne tokia paprasta – aukso kaina truputį sumažėjo, bet atsiranda trumpalaikių veiksnių, kurie gali kilstelėti jo kainą“, – pristatydamas ekonomikos apžvalgė sakė ekonomistas.

SEB bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika kils iki 3,5 proc., 2013 metų – iki 4 proc.  Infliacija turėtų siekti 2,5 proc., nedarbo lygis – 14 proc. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, pagrindinė ekonomikos stabilumo priežastis bus vadinamasis nematomas darbas įmonių lygiu, kai yra keliamas gamybos efektyvumas ir mažinamos sąnaudos produkcijos vienetui.

Susirūpinimas dėl ES ir jos bendros valiutos jau daugiau nei metus purto finansų rinkas. Valiutų krizės pajėgios tai daryti, ypač turint omeny užsienio valiutų rinkos dydį, greitų ir dramatiškų svyravimų galimybę bei prekybos jėgą ir pagreitį. Pastaruosius tris dešimtmečius, kai dauguma valiutų pradėjo plaukioti paklusdamos rinkos jėgoms, pasaulis sulaukė kelių dramatiškų įvykių, kurie supurtė rinkas kelioms savaitėms, mėnesiams, net metams.

Ketvirtadienį Seimo plenarinėje sesijoje numatytas Darbo kodekso 187 str. pakeitimo priėmimas. Priėmus šią pataisą, jei Trišalė taryba nepateikia siūlymo, tokiu atveju minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) nustatytų Seimo nariai, atsižvelgdami į infliaciją. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) perspėja, kad toks principas užprogramuos reguliarų MMA didėjimą ir  pareikalaus didinti MMA net ekonominio nuosmukio laikotarpiu.