infliacija

Naftos kainų augimui viršijus prognozes didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas padidino šių metų infliacijos prognozę. Banko analitikai šiemet tikisi 0,8 proc. kainų augimo, palyginti su 0,3 proc. metine infliacija, prognozuota šių metų balandžio pabaigoje. „Naftos kainos, skirtingai nei buvo galima įsivaizduoti, šių metų antrą pusmetį laikysis aukščiau 50 JAV dolerių už barelį. Mes manėme, kad kaina laikysis apie 40-50 JAV dolerių už barelį.

Maisto kainomis piktinasi dažnas, tai atskleidė ir vykęs parduotuvių boikotas, ir eilės prie „Lidl“. Visgi ekonomistai apžvelgdami situacija tikina, kainų augimas yra mažas, o nuo kitų šalių niekuo nesiskiriame. Lietuvos banko konferencijoje kalbėta, kad bendras kainų lygis praėjusiais metais krito 0,7 proc., o šiais metais per pirmuosius penkis mėnesius kainos vidutiniškai padidėjo 0,6 proc. Prognozuojama, kad kainos toliau tik augs. Šiemet kainų lygis kils 0,9 proc.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus pabrango tik Lietuvoje. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai geguže, pakilo 0,5 proc., Latvijos ir Estijos - nukrito atitinkamai 0,8 proc. ir 0,9 procento. Mėnesio infliacija gegužę Lietuvoje buvo nulinė, Latvijoje ir Estijoje - atitinkamai 0,6 proc. ir 0,1 procento.

Šiandien paskelbta, kad gegužę vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje nepakito, metinė infliacija siekė 0,5 proc., o vidutinis metinis kainų pokytis – jau nėra neigiamas. Didžiausią įtaką mėnesio infliacijai turėjo brangę degalai, apranga ir avalynė. Maisto produktų krepšelio kaina gegužę pakito nedaug, bet, nors pavasaris ir vėlavo, daržovių kaina sumažėjo. Tiesa, daržovės vis dar buvo 4,4 proc. brangesnės negu atitinkamą mėnesį prieš metus.

Ar euro zonos krizė atkalbėjo kitas šalis priimti vieną valiutą? Nei kiek, rašo The Economist. Nuo 2009 metų, kai euro zonos BVP susitraukė 5 proc., 4 šalys – Slovakija, Estija, Latvija ir Lietuva, prisijungė prie euro zonos narių. Pasak The Economist, būtent šių šalių patirtis rodo, kad euras vis dar atneša tam tikros naudos, bet taip pat kelia pavojų.

Šiandien paskelbti Eurostato duomenys parodo, kad suderinta metinė infliacija balandį Lietuvoje buvo viena didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos valstybių. Mus pralenkė tik Švedija ir Belgija. Tačiau pasak ekonomisto, padidėjus infliacija nebūtinai reiškia blogesnę situaciją. Eurostato duomenimis, balandį Lietuvoje buvo 0,8 proc. infliacija. Labiau kainos augo tik Švedijoje (1 proc.) ir Belgijoje (1,5 proc.

Finansų rinkų dalyviai šią savaitę nagrinės infliacijos duomenis, kurie bus paskelbti ir JAV, ir euro zonoje. Naujausia informacija apie infliacijos pokyčius gali turėti reikšmingos įtakos tolesniems centrinių bankų žingsniams. Infliacijos rodiklio įtaka FED planams Antradienį JAV bus skelbiamas balandžio mėn. vartotojų kainų indeksas. Bazinės infliacijos pokytis kovą, palyginti su vasariu, buvo 0,1 proc. Tai buvo prastesnis rezultatas nei tikėtasi.

Europos Komisija (EK) šiandien paskelbė 2016 m. pavasario Europos Sąjungos (ES) šalių narių makroekonominius vertinimus, kuriuose Lietuvai prognozuojamas geresnis valdžios sektoriaus deficitas, didesnis investicijų augimas, mažesnis nedarbo lygis.

SEB analitikai prognozuoja, kad nedarbo lygis mažės, o vidutinis atlyginimas augs, tačiau ne tokios džiugios žinios eksporto srityje. Užsidarius buvusios pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės Rusijos rinkai, eksportas į naujas rinkas nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi, sako SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda.  Pagal prognozes, nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 8 proc., kitąmet - 7,7 proc., o vidutinio atlyginimo augimas turėtų siekti atitinkamai 7 ir 6 procentus.

„Danske Bank“ pateikia praėjusios savaitės bei ateinančių įvykių pasaulio finansų rinkų apžvalgą.  Svarbiausi pasaulio rinkų veiksniai  Svarbiausias šią savaitę JAV pasirodysiantis rodiklis yra preliminarus balandžio mėnesio pramonės Markit PMI indeksas. Kitas pramonės sektoriaus būklę atspindintis rodiklis – ISM – kovo mėnesį parodė itin gerą rezultatą, kurį labiausiai nulėmė silpnesnis doleris ir stabilizacijos ženklai Kinijos ekonomikoje.

Šią savaitę investuotojai atidžiai nagrinės JAV skelbiamus naujausius makroekonominius rodiklius – mažmeninės prekybos statistiką ir vartotojų kainų indeksą. Tačiau jų akiratyje taip pat išliks naujienos ir iš euro zonos, kurios turėtų atkartoti Vokietijoje užfiksuotas tendencijas, ir iš Didžiosios Britanijos, kur vyks centrinio banko susirinkimas. JAV tikimasi mažmeninės prekybos augimo Trečiadienį JAV skelbs kovo mėn. mažmeninės prekybos statistiką.

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė kovo mėn. infliacijos rodiklius – pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuotus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Jie rodo, kad pavasaris Lietuvoje prasidėjo taip pat, kaip ir pastaruosius dešimt metų – kainų ūgtelėjimu. Kovą vartotojų kainos buvo gerokai – 1,0 proc. – didesnės nei vasarį.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas prognozuoja, jog infliacija Lietuvoje turėtų augti ir toliau. Nerijaus Mačiulio manymu, kainas augins brangstančios paslaugos, o tai lemia didėjantys atlyginimai. „Nėra netikėta, kad 1 proc. padidėjo kainos kovą, lyginant su vasario mėnesiu, nes to buvo galima tikėtis, žiūrint į naftos ir paslaugų kainas.

Šią savaitę investuotojai tiek JAV, tiek euro zonoje labiausiai laukia naujausių gamybos sektoriaus pasitikėjimo indekso (PMI) duomenų. Prognozuojama, kad JAV šis rodiklis paaugs iki 51,9 ir taip parodys gerėjančią šalies ekonomikos būklę. Tačiau optimistiškų euro zonos PMI pokyčių nelaukiama – neigiamą įtaką jam daro ir sustiprėjęs euras, ir „Brexit“ baimė. JAV skelbs du svarbius rodiklius JAV bus skelbiami du reikšmingi makroekonominiai rodikliai: antradienį paaiškės kovo mėn.

Nustojus kristi pasaulinėms naftos kainoms, infliacija Lietuvoje turėtų paspartėti, mano Finansų ministerija.  „Nuo 2017 metų, išnykus neigiamam išorės veiksnių poveikiui - nustojus mažėti pasaulinėms naftos kainoms, numatomas infliacijos paspartėjimas, kuris tęsis visą vidutinį laikotarpį“, - rašoma pranešime spaudai. Šiais metais ministerija tikisi 0,7 proc. infliacijos, 2017 metais - 2,2 proc., o 2018-2019 metais – po 2,5 procento.

Mažėjantis nedarbas ir darbuotojų trūkumas kai kuriuose sektoriuose kartu su padidinta minimalia alga lemia vidutinio darbo užmokesčio augimą, teigia Lietuvos bankas (LB). O sparčiau nei tikėtasi mažėjančios energijos išteklių kainos paskatino LB beveik tris kartus sumažinti šių metų infliacijos prognozę. Naujausiomis LB prognozėmis, vidutinis darbo užmokestis šalyje šiemet ir kitais metais turėtų augti po 5,3 procento.

Praėjęs ketvirtadienis įeis euro istorijon kaip diena, kai pinigai tapo nemokami. Europos centrinis bankas nustatė nulinę bazinę palūkanų normą, taigi nuo šiol centrinis bankas skolins komerciniams bankams visiškai nemokamai. Nuo 1999 metų sausio 1 dienos, kai buvo įvestas euras, bazinės palūkanų normos buvo 3 procentai, tai pačiais metai buvo kiek sumažintos, kitais metais truputį pakeltos.

Krizė Rusijoje, kurios pagrindinės priežastys – rekordinis naftos kainų kritimas ir Vakarų ekonominės sankcijos, gali tęstis dar bent trejus metus, rašo Rusijos leidinys „Vedomosti“, remdamasis Ekonomikos ministerijos spėjimais. „Vedomosti“ tvirtina, jog tokią išvadą ministerija padarė įvertinusi prielaidas šalies ekonominės ir socialinės raidos prognozėms, kurios ministrų kabinetui turi būti pateiktos iki balandžio.

Pirmadienį finansų rinkų dalyvių žvilgsniai krypo į euro zoną, kur buvo paskelbti naujausi infliacijos duomenys. Šio rodiklio pokyčiams didelės įtakos turėjo žemos naftos kainos, tradiciškai nulemiančios apie 50 proc. mėnesinių infliacijos svyravimų. Vėliau šią savaitę laukiama duomenų apie pokyčius JAV darbo rinkoje ir gamybininkų nuotaikas Kinijoje. Euro zonoje užfiksuota neigiama infliacija Pirmadienį buvo paskelbti naujausi infliacijos duomenys euro zonoje.

Statistikai prognozuoja, kad vasario mėnesį, palyginti su sausiu, Lietuvoje bus užfiksuota 0,3 proc. suderinta mėnesio defliacija. Vasarį suderinta metinė infliacija turėtų būti 0,5 proc., vidutinė metinė defliacija - 0,3 proc., pranešė Statistikos departamentas. Anot statistikų, tikėtina, kad vasario mėnesį didžiausią įtaką defliacijai turės mažėsiančios drabužių ir avalynės, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, transporto grupių prekių ir paslaugų kainos.

 Susitraukusios eksporto rinkos ir Rusijos ekonominio sąstingio pernai pristabdytas Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas šiemet bus dvigubai didesnis ir kils nuo 1,6 iki 3,2 proc.

Rusijos finansinių tyrimų agentūra praneša, kad per pastaruosius porą mėnesių beveik 90 proc. Rusijos gyventojų pastebėjo ženklų maisto kainų augimą, dar 37 proc. turės riboti savo poreikius perkant maistą. Kas laukia Rusijos? Kaip išaugs kainos kitais metais? Didžioji dalis rusų pastebėjo pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų brangimą. Šalies finansinių tyrimų agentūra atliko tyrimą, kurio metu išaiškėjo, kad šių metų lapkričio mėnesį labiausiai brango vaisiai ir daržovės.

 Veikiausiai kitais metais defliacijos Lietuvoje nebebus, „Žinių radijui“ sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Mes startuosime ir lyginsime pokytį jau šių metų atžvilgiu. Sudėtinga būtų tikėtis, kad pasaulinės naftos kainos kiekvienais metais tiktai kris. Veikiausiai jos, pasiekusios dugną, atsispirs nuo to dugno ir pradės pamažu kilti. Bent jau daugelis institucijų <...> prognozuoja laipsnišką naftos kainų kilimą.

Infliacijos rodiklis svarbus ne tik gyventojams, bet ir vyriausybei – jis turi tiesioginės įtakos prognozuojamoms biudžeto pajamoms, o taip pat ir planuojamoms išlaidoms. Ekonomistų infliacijos rodiklių prognozės paprastai nelabai skiriasi, tačiau šiuo metu 2016 metų prognozių spektras yra labai platus – nuo 0,3 iki 2,5 procento.

Kol visa Europa laužo galvą ką daryti su pabėgėliais, JAV bankininkai priėmė tokį sprendimą, kuris turės įtakos ne tik Amerikos ekonomikai ir paprastiems amerikiečiams, bet ir mums visiems Lietuvos gyventojams. Jei reikėtų išrinkti svarbiausią rugsėjo naujieną, tai investuotojai ir finansininkai neabejotinai išrinktų JAV centrinio banko komentarus apie ekonomiką ir sprendimą dėl JAV bazinių palūkanų normų.

 Šią savaitę bus paskelbta euro zonos kovo mėnesio infliacija. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad defliacijos tempai kovą šiek tiek sumažėjo – nuo -0,3 proc. vasarį iki -0,1 proc. kovą. Prognozuojama, kad bazinė infliacija kovą pakilo nuo 0,7 proc. iki 0,8 proc. Be to, kovą, palyginti su vasariu, nežymiai augo ir degalų kainos. Vienoje pagrindinių Europos ekonomikų Vokietijoje, manoma, kainos kovą nepakito. Nedarbas – ties 11,2 proc.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors pirmadienį Europos centrinio banko (ECB) pradėtą ekonomikos skatinimo programą kritikai vertina neigiamai, nes ji gali sukelti ekonomikos krizę, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad ji atneš teigiamų rezultatų, nes tokia programa jau ne kartą pritaikytą Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Šiandieną nedarbas JAV siekia 5,5 proc. Reikia prisiminti, kad Europoje – apie 10 proc.

Naujausi šių metų sausio mėnesio infliacijos duomenys rodo, kad euro įvedimas didelių pokyčių kainų srityje nesukėlė ir daugiau įtakos galėjo turėti tik kai kurių paslaugų kainų kilimui. Paslaugų kainos greičiausiai didės ir ateityje, tačiau palankios žaliavų kainų tendencijos, ypač pirmoje šių metų pusėje, lems žemą bendrą infliacijos lygį. „Dėl augančių paslaugų kainų atsiras prielaidų didinti ir atlyginimus. Tai bus svarbus veiksnys, dėl kurio darbo užmokesčio augimas šiemet nesulėtės.

 Du iš trijų dirbančių Lietuvos įmonėse mano, kad šiais metais atlyginimai kils. Tačiau tik 8 proc. įsitikinę, jog šis padidinimas palies daugumą, jo „nesuvalgys“ infliacija. Tokias įžvalgas, apklausęs Lietuvos darbuotojus, skelbia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Įsivedus eurą viešojoje erdvėje kaip niekad pagausėjo kalbančių, kad atlyginimai šiemet augs. Tai pranašauja ne tik įvairūs ekonomistai, bet žada ir politikai, – sako portalo cvmarket.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt Trečiadienį Europos Sąjungos statistikos tarnyba skelbs naujausius duomenis apie infliacijos lygį euro zonoje. Ekonomistai spėja, kad bus fiksuojama defliacija, tai yra bendro kainų lygio mažėjimas. Jei spėjimai pasitvirtintų, euro kursas dolerio atžvilgiu gali dar labiau kristi. Gruodį Vokietijoje užfiksuotas lėčiausias kainų augimas per penkerius metus. Jos nedidėja arba krinta ir kitose Bendrijos šalyse.

Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Euro zonoje ši savaitė bus kupina makroekonominių duomenų, kurie turėtų kiek prasklaidyti prieššventinį snaudulį. Laukiama gruodžio PMI, ZEW ir IFO indeksų, kurie visi, tikimasi, turėtų parodyti nuotaikų atsigavimą. Tikimasi gerų žinių iš Vokietijos Gamybos sektoriaus PMI indeksas, rodantis sektoriaus plėtrą, paaiškės antradienį.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Euro įvedimas buvo neabejotinai naudingas Latvijai ir jos ekonomikai, portalui LRT.lt sako buvęs Latvijos premjeras, būsimos Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis. Politikas mano, kad lygiai tokį patį poveikį euras turės ir Lietuvai.

 Liepą infliacija eurozonoje buvo 0,4 proc. , kai siekiamybė – 2 proc., o prognozės vis prastėja, todėl ieškoma būdų infliacijai išjudinti. Nors analitikai to neprognozavo, ketvirtadienį Frankfurte Europos Centrinio Banko vadovas Marijo Dragis (Mario Draghi) paskelbė, kad nuo rugsėjo 10 dienos bazinė palūkanų norma Europos Sąjungoje bus rekordiškai žema – 0,5 proc. Nuo spalio ketinama pradėti įgyvendinti ir turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apžvalgininkai nerimauja, kad Rusijos ir Europos Sąjungos konfrontacija bei abipusės sankcijos dar labiau susilpnins bendrijos kėlimąsi iš skolų krizės, kurį Europos centrinis bankas ir taip vadina silpnu bei trapiu. Pagal „Eurostat“ agentūros atnaujintus duomenis, antrą šių metų ketvirtį euro zonos ūkio augimas visai sustojo, bendras šalių BVP rodiklis palyginti su pirmuoju ketvirčiu lygus nuliui.

Nors oficialus kainų stebėjimas prieš įvedant eurą dar neprasidėjo, vis dažniau akis užkliūva už etiketėse nurodytų dvejopų kainų – litais ir eurais. Ar dabar litais skelbiamos kainos skiriasi nuo tų, kurios buvo, tarkim, prieš mėnesį, gali pasakyti tik akylus stebėtojas, tačiau kalbų, kad tas ar anas šiek tiek pabrango, girdėti vis dažniau.

Šiandien Europos Komisija pateikė vertinimą, jog Lietuva turėtų tapti 19-ąja euro zonos nare ir prisijungti prie euro zonos 2015 m. sausio 1 d. Tai dar nėra galutinė išvada ir rekomendacija Lietuvai prisijungti prie euro zonos. Galutinio pritarimo galima tikėtis liepos viduryje, kuomet vyks galutinis balsavimas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje.

Ekonominio atsigavimo laukiama, tačiau 2014-ieji ne visoms šalims bus geresni Šiais metais iš didžiųjų pasaulio ekonomikų tikimasi spartesnio augimo, tačiau šia savybe pasižymės ne visos. Euro zona pagaliau brenda iš du metus trukusios recesijos, ir šiais metais jos BVP gali augti 1,2 proc. Panašiu tempu augs ir Rusijos ekonomika, tačiau turint omenyje, kad tai kylanti rinka, augimas yra mažiau nei pakankamas. Kinijos ūkio augimas gali siekti 7,5 proc. – lėčiausias per daugiau nei dešimtmetį.

Šiuo metu ekonomistų akys nukreiptos į euro zonos infliacijos rodiklius – jei jie ir toliau mažės, Europos Centrinis Bankas (ECB) imsis naujų priemonių infliacijos skatinimui. Tokie ketinimai gali skambėti makabriškai, nes būtų siekiama didesnio kainų augimo, kuris mažintų gyventojų perkamąją galią. Tuo tarpu dėl defliacijos – kainų mažėjimo – net nedidėjant pajamoms gyventojai galėtų įsigyti daugiau prekių ir paslaugų.

Šią savaitę investuotojų akys kryps į skelbiamus euro zonos kovo mėnesio infliacijos duomenis, o didžiausioje pasaulio ekonomikoje JAV rinkos dalyviai stebės, kiek atsigauna vartojimas. Europoje šį pirmadienį paaiškėjo vasario mėnesio pramonės produkcijos duomenys. Euro zonos gamyba per vasarį paaugo 0,2 proc. Trečiadienį bus paskelbti galutiniai kovo mėnesio infliacijos rodikliai. Skirtingai negu JAV, Europoje laukiama apie 1 proc. mėnesinio augimo.

Baltijos valstybių ekonomika ir toliau augs sparčiau už kitų Europos Sąjungos šalių ekonomiką, prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą jis sakė, kad nors ,,Swedbank“ mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, tačiau nemano, jog Rusijos ekonomikos stangacija yra pagrindinis Lietuvos įmonių iššūkis. Šių ir 2015 metų BVP augimo prognozė mažinama tik keliomis dešimtosiomis procentinio punkto iki 3,3 ir 4,0 proc.

Artėjant euro įvedimui vieni labiau linkę pabrėžti jo privalumus ir ramina, kad duona ir pienas liks įperkami, kiti įspėja: turtinė nelygybė dar labiau padidės.

Euro zonoje investuotojų akys kryps į ketvirtadienį vyksiantį Europos centrinio banko (ECB) susirinkimą. Nors dauguma analitikų nesitiki bazinės palūkanų normos pokyčių, ECB yra kaip reikiant įspaustas į kampą dėl itin sumažėjusios infliacijos. JAV laukiama ISM gamintojų pasitikėjimo indekso naujausių duomenų. Šį pirmadienį paskelbtas preliminarus kovo mėnesio euro zonos metinis infliacijos rodiklis siekė 0,5 proc. (vasario mėnesį jis buvo 0,7 proc.

Lietuvos valdžia tvirtina, kad, litą keičiant euru, kainos kils minimaliai, tačiau „nesisteminiai “ ekonomistai tuo abejoja. Anot jų, per ilgesnį laiką kai kurios kainos gali pakilti keliais procentais.

Nuo kovo pradžios iki balandžio pabaigos visi Lietuvos moksleiviai bei mokytojai yra kviečiami prisijungti prie monetarinės politikos žaidimo „Economia“. Šis žaidimas – bendra Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto ir Europos centrinio banko iniciatyva, skirta ugdyti tiek augančios kartos, tiek švietimo specialistų finansinį raštingumą: supažindinti su ekonominiais terminais, palūkanų normos poveikiu šalies ekonomikai bei ekonominio prognozavimo pagrindais.

Vasarį palyginti su sausiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčio beveik nebuvo (–0,04 proc.), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Situacija išliko tokia pati kaip ir praėjusį mėnesį, t. y. kai kurių vartojimo prekių ir paslaugų brangimą atsvėrė kitų vartojimo prekių ir paslaugų pigimas.

Stasys Planutis, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos Makroekonominių tyrimų skyriaus direktorius Sergejus Aleksašenko ir kiti ekspertai jau ragina traukti karo metų finansinių priemonių planą.

Giedrė Sankauskaitė Prekybos tinklų vadovai, ūkio ministras, Lietuvos banko vadovas, vartotojų teisių atstovas bei Latvijos verslininkai antradienį tarėsi, kaip skaidriai ir efektyviai bendradarbiauti bei užtikrinti, kad dėl valiutos keitimo kainos pirkėjams nesikeis. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, vienas didžiausių iššūkių – užtikrinti, kad verslas laiku apsirūpintų naująja valiuta. „Mažmeninės prekybos įmonės – vienos iš svarbiausių šio proceso grandžių.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2014 m. sausio mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 1 procentą, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Išlieka vidutinės metinės infliacijos lygio mažėjimo tendencija. Pagal SVKI apskaičiuota 2014 m. sausio mėn. metinė (2014 m. sausio mėn., palyginti su 2013 m. sausio mėn.

Įsibėgėja antras mėnuo, kai kaimyninėje Latvijoje cirkuliuoja euras. Techniniu požiūriu valiutos pakeitimas praėjo be trikdžių, tačiau gerokai įdomiau, kaip „braliukams“ sekėsi susidoroti su kainų perskaičiavimu įvedus eurą. Juk kainų didėjimas – bene pagrindinė lietuvių baimė, o gal jau ir įsigalėjęs įsitikinimas, belaukiant euro. Šiandien paskelbtais Latvijos statistikos biuro duomenimis, 2014 m. sausį, palyginti su 2013 m. gruodžiu, kainų lygis padidėjo 0,6 proc.