imunitetas

Paaiškėjo, kaip Lietuvoje vyks masinė gyventojų vakcinacija. Sveiktos apsaugos ministerija kiekvienos gegužės mėnesio savaitės pradžioje leis savivaldybėms skiepyti vis jaunesnius gyventojus. Taip gegužės 31-oji taps pirmąja masinio gyventojų vakcinavimo diena šalyje. Tiesa, dalyje regionų masinė vakcinacija prasideda anksčiau. Savivaldybių merai nori greičiau panaudoti mažiau populiarias „AstraZeneca“ vakcinas. Vakcinas nuo Covid-19 greitai galės gauti visi Lietuvos gyventojai.

Infekcinių ligų prevencija yra geriau nei gydymas ir tai ypač tinka kalbant apie koronavirusą. Kaip ir su kitais virusais, kovai su COVID-19 šiuo metu trūksta perspektyvaus gydymo – turimos vakcinos veiksmingai stabdo užsikrėtimus, tačiau rimtos infekcijos vis dar žudo žmones daugelyje pasaulio kampelių. Dažniausias gydymo būdas yra paciento aprūpinimas deguonimi ir jo palaikymas stabilioje būsenoje, kol jo imuninė sistema kovoja su viruso dalelėmis.

Vyriausybė pritarė galimybių pasui ir skelbia, kad jis įsigalios jau nuo gegužės 24-os dienos. Šiuo pasu galės naudotis tie, kurie yra skiepyti arba prasirgę koronavirusu, arba turi neigiamą testo rezultatą. Valdžia skelbia, kad testą bus galima pasidaryti nemokamai, tačiau jį atlikti bent kol kas galimybės gali būti ribotos. Beje, kad spėtumėte po testo pasinaudoti galimybių pasu, teks skubėti – jis galios tik parą, o po vakcinos jį gausite toli gražu ne iš karto.

Žmogaus kūnas (tinkamai funkcionuodamas) turi neįtikėtiną apsaugos sistemą, kuri aptinka pažįstamus ar naujus įsibrovėlius ir pradeda ataką imuninio atsako forma. Giliai jūroje aptiktas atradimas privertė suabejoti viską aptinkančia žmogaus imunine sistema, nes buvo nustatyta, kad naujai atrasti „nematomi“ mikrobai prasibrauna pro mūsų gynybą net neaptikti.

Besiskiepijančių daugėjant, medikai pasakoja ir apie naujausius tyrimus – kas dažniausiai skundžiasi šalutinėmis reakcijomis ir ar jos rodo greičiau besiformuojantį imunitetą?  Vilniaus meras pranešė, kad skiepams registruotis kitą savaitę leis jaunesniems – 45-erių metų sulaukusiems ir vyresniems žmonėms.  Prie ką tik duris atvėrusio didžiausio šalyje masinės vakcinacijos centro „Litexpo“ rūmuose – sumaištis.

Ištyrus dar žiemą pirmąjį skiepą nuo COVID-19 gavusių Kauno klinikų medicinos darbuotojų nepageidaujamas reakcijas į skiepą paaiškėjo, kad net daugiau kaip pusė jų susidūrė su vienokio ar kitokio stiprumo reiškiniais. 2,6 proc. jų dėl būklės kreipėsi į gydymo įstaigas. Be kita ko, patyrusieji ryškesnes reakcijas turėjo didesnį imuninį atsaką. Tokius tyrimo duomenis konferencijoje „COVID-19 infekcija ir vakcinacija: ką galime padaryti geriau?“ pristatė Kauno klinikų Šeimos klinikos prof. dr.

Naujas tyrimas žurnale „Science Advances“ pateikė įrodymų, kad raumenų masė galimai yra susijusi su imuninės sistemos sveikata, todėl daugiau raumenų turintys žmonės infekcijas įveikia lengviau. Kaip teigiama darbe, raumenys yra lyg imuninių ląstelių prieglobstis, kur jos gali prisiglausti ir pailsėti nuo nuolatinės kovos su įvairiais užkratais.

Įsigaliojus tvarkai, kai imunitetą įgiję žmonės turi laisvesnes karantino sąlygas nei jo neturintieji, imunitetą nuo koronaviruso reikės pagrįsti e.sveikatos arba gydytojo dokumentu. Sąlygos, kokiais dokumentais remiantis ir kam tikrinant bus galima pasinaudoti persirgusiems ir pasiskiepijusiems skirtais atlaisvinimais, nustatytos ketvirtadienį įsigaliojusiame operacijų vadovo sprendime.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo leisti ilgalaikius pasimatymus su nuteistaisiais, jeigu į juos atvyksta imunitetą dėl skiepo ar persirgimo COVID-19 turintis asmuo. Vyriausybei teikiamas toks karantino reikalavimų pakeitimas. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nuteistųjų ir suimtųjų lankymas yra apribotas: leidžiami tik trumpalaikiai pasimatymai.

Skiepų kampaniją premjerė Ingrida Šimonytė surengė tautinių mažumų regionuose, kurie skiepijasi lėčiausiai ir vangiausiai. Nors žmones vakcinuotis ragina net ir po miestelius važinėjantys autobusiukai, visgi kai kurie gyventojai laukia rusiškos „Sputnik“ vakcinos ir kategoriškai neigia vakarietiškų skiepų naudą. Iki šiol vangiausiai gyventojus skiepija Šalčininkų, Visagino, Vilniaus rajono savivaldybės.

Milžiniška senjorų eilė nusidriekė prie Vilniaus miesto savivaldybės – „Pfizer“ skiepo atėję pensininkai piktinasi, kad šaltyje  tenka laukti daugiau kaip valandą, o Vyriausybė užsimojo ilginti tarpą tarp dviejų „Pfizer“ vakcinų, mat taip norima paskiepyti kuo daugiau žmonių bent viena doze. Chaosas prie Vilniaus miesto savivaldybės, kur ,,Pfizer“ skiepo laukiančių eilė driekiasi jau net iki „Europos“ prekybos centro.

Šeimos gydytojai šiuo metu sulaukia ne tik besibaiminančiųjų dėl šalutinių skiepų reakcijų, bet ir besidominčiųjų, kiek ilgai vakcinos bus veiksmingos ir kiek truks imunitetas nuo koronaviruso. Anot profesoriaus Juliaus Kalibato, nežinomųjų dėl imuniteto dar daug, tačiau skiepams jokios kitos alternatyvos nėra.  Nors persirgus natūraliai imuniteto apsauga siekia ir daugiau nei pusmetį, kiek ilgai veiks vakcinų sukurta apsauga, dar nėra aišku.

Sustiprinti savo imuninę sistemą galima įvairiausiais būdais. Svarbiausia, žinoma, yra subalansuota mityba, tačiau kai kurios maistingosios medžiagos yra ypatingai svarbios. Mokslininkai atkakliai dirba šioje srityje, ieškodami efektyvių būdų įveikti COVID-19. Jei laikysitės paprastų taisyklių, jūsų imuninė sistema jus apsaugos nuo negandų. Imuniteto stiprinimui padės vitaminas D Vitaminas D yra gyvybiškai svarbus mūsų kaulams ir raumenims.

Nuo seno kalbama, kad pavasarį su gamta atgyja ir peršalimo ligos. Šios kalbos nėra iš piršto laužtos – jau dabar galime pastebėti, kad atšilus draugus ar šeimos narius dažniau puola sloga ar kiti susirgimai. Tai patvirtina ir Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė. Pavasarį šviečiant saulei norisi vis daugiau laiko praleisti gryname ore, tačiau kartais pasivaikščiojimus tenka atidėti dėl perštinčios gerklės, slogos ar kiti virusinių susirgimų požymių.

Kas gali būti geriau už šiltąjį sezoną, kuomet vis daugiau laiko praleidžiame lauke? Visgi, atėjus pavasariui, virusai niekur nesitraukia, todėl norint išlikti sveikiems ir galėti džiaugtis bundančia gamta, reikėtų stiprinti imunitetą. Pirmiausia, dalykai, kuriuos galite padaryti, kad nenusilptų imunitetas ir neužsikrėstumėte ligomis – pakankamai miegoti, reguliariai mankštintis, plauti rankas ir, žinoma, pasirūpinti tinkama mityba. Būdai, kaip stiprinti imunitetą: 1. Sveikai maitinkitės.

Kol Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prašo išaiškinimo, ar persirgusiems COVID-19 asmenims gali užtekti vieno skiepo, kai kurie šalies infektologai šiuo metu siūlo užsiimti daug aktualesniais klausimais. Anot profesoriaus Arvydo Ambrozaičio, tokios diskusijos visiškai neracionalios, kai penktadalis pakviestųjų skiepytis tiesiog neatvyksta.

Prie Širvintų kultūros centro nusidriekė gyva žmonių eilė, kur be jokios registracijos gyventojai plūsta skiepytis „AstraZeneca" vakcina. Skiepą gavo eilėje laukę ne vyresni nei 65 metų širvintiškiai, vakcinuotis miesto valdžia pakvietė ir policijos pareigūnus, ugniagesius, švietimo įstaigų darbuotojus. Tiesa, pastarųjų skiepui Širvintų merė Živilė Pinskuvienė prisipažįsta neklaususi Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo. Neva dėl to pati priima atsakomybę.

Teatras, pramogos, koncertai, restoranai tik COVID-19 imunitetą turintiems vilniečiams, kitiems ir toliau namai ir karantinas. Vilniaus meras siūlo įvesti imuniteto pasą, kuris suteiktų galimybę persirgusiems ir paskiepytiems naudotis įvairiomis paslaugomis, kuriomis karantino metu likusi visuomenė naudotis negali. Jei toks modelis pasiteisintų, imuniteto pasus galėtų turėti ir visos šalies tautiečiai, ne tik vilniečiai.  Vilniuje esantis sporto klubas – apmiręs.

Vėl skiepijant „AstraZeneca“ vakcina, poliklinikos bando prisišaukti jos norinčius žmones. Žmonės dabar gali gali rinktis, kurios vakcinos nori.  Iš savivaldybių, kuriose skiepijama lėčiausiai, Sveikatos apsaugos ministerija nori atimti užsigulėjusias vakcinas ir jas perskirstyti.  Vos tik sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys davė leidimą vėl naudoti „AstraZeneca“, poliklinikų darbuotojai pradėjo skambinti gyventojams – klausia, ar norėtų būtent šios vakcinos.

Viena iš labiausiai aptariamų maistinių medžiagų šiais laikais, turinti įtaką žmogaus organizmo gerai savijautai, yra vitaminas D. Šiandien ir jaunas, ir senas žino, kad vitaminas D itin svarbus žmogaus kaulams, raumenims, dantims bei bendrai imuninei sistemai, o jo trūkumas (nustatomas specialiu tyrimu) – gali būti įvairių negalavimų priežastis.  Sveikam žmogui vitamino D paros poreikis yra 600IU, vyresnio amžiaus – šis skaičius gali siekti 800IU.

Vieni žmonės gimsta ir lieka sveiki, o kiti – deja ne. Atsakymų į klausimą, kodėl taip yra, ieškosime jau šį sekmadienį, laidoje „Sveikata.lt“. Vidaus ligų gydytojas Virginijus Šapoka teigia, kad labai didelę įtaką lėtinių ir onkologinių ligų atsiradimui turi mūsų gyvenimo būdas.  Lėtinės ligos, o ypač vėžys – ko gero daugumai yra pati baisiausia diagnozė. Tačiau vienus tokia žinia aplenkia, o kitus paliečia ir rimtai paveikia gyvenimo ritmą.

Magnis ne veltui vadinamas „gyvybės mineralu“. Jis būtinas gerai raumenų, širdies, nervų sistemos veiklai. Tačiau dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo daugeliui gali trūkti šio svarbaus mikroelemento. Iš kokių simptomų galima įtarti magnio trūkumą?  Magnis reikalingas aktyvinti daugiau kaip 300 įvairių gyvybei svarbių fermentų sistemų, dėl magnio trūkumo sutrinka raumenų, širdies ir nervų sistemos veikla. Nuo šio mikroelemento taip pat priklauso psichikos sveikata.

Vykstant evoliucijai gyvūnai tapo vis labiau socialūs. Tačiau bendruomenėms plečiantis, padidėjo ir tikimybė susirgti užkrečiamomis ligomis. Taip atsirado stipresnės imuninės sistemos poreikis. Nors toks ryšys atrodo logiškas, pirmieji jį įrodė Virdžinijos universiteto mokslininkai pademonstravę, kad pelių imuninė sistema tiesiogiai veikia už socialinį elgesį atsakingas jų smegenų zonas. Tai parodo, kad socialumo evoliuciją įgalino gyvūnų imunitetas.

Imunitetą koronavirusui (COVID-19) jau turi beveik 17 proc. šalies gyventojų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Jei pažiūrėtume į Lietuvos imunizacijos procentą, jis jau siekia beveik 17 proc., pirma doze vakcinuota beveik 7,5 proc. gyventojų, antra doze – 3 proc., turintys antikūnų – 1 proc., ir persirgusieji – 5 proc., taip kad 17 proc. mūsų gyventojų jau turi imunizaciją“, – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė A. Dulkys.

Šiemet lietuvius stipriai iškamavo pandemija, karantinas ir šalta žiema. Tad daugelio tautiečių organizmai nusilpę, trūksta vitaminų, o dažną ir niūri nuotaika ar stresas kamuoja. O tam daržovininkai turi natūralių priešnuodžių – stresą malšinti siūlo tamsiai žaliomis daržovėmis, o organizmą stiprinti kuo spalvingesniu asortimentu.

Tauragės rajone Lauksargių globos namuose COVID-19 susirgo 14 dvi „Pfizer“ vakcinos dozes anksčiau gavusių senjorų. Kaip paskiepyti žmonės užsikrėtė, aiškinasi Visuomenės sveikatos centras. Galimos visos versijos: tiriama, ar vakcinos buvo laikomos tinkamoje temperatūroje, ar namų gyventojams, po vakcinacijos, susiformavo imunitetas. Antrąją skiepo dozę šalia Tauragės miesto įsikūrusiuose Lauksargių globos namuose senjorai gavo vasario 10-ąją.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva remia Europos skiepų sertifikato idėją ir žada siekti, kad dokumentas apimtų ir nesiskiepijusius, bet turinčius imunitetą nuo COVID-19. „Ketinu aktyviai dalyvauti diskusijoje dėl Europos skiepų sertifikato.

Kai kurioms šalims jau nusprendus koronavirusu persirgusiems asmenims suleisti tik vieną skiepo dozę, apie tai greičiausiai teks diskutuoti ir Lietuvoje. Pasak imunologės Aurelijos Žvirblienės, vis daugiau tyrimų atskleidžia, kad tai padeda įgyti tokį patį imunitetą kaip ir gavus dvi vakcinos dozes.

Dauguma galvoja, kad virusinius susirgimus lemia metų laikai, t.y., kad dažniau sergame žiemą. Iš dalies tai tiesa, tačiau didžiausią įtaką virusų plitimui turi ne sezoniškumas, o temperatūrų svyravimai ir mūsų imunitetas. Keičiantis temperatūrai, mūsų organizmai susiduria su papildomais iššūkiais, imunitetas nusilpsta, todėl esame imlesni ligoms.  Kas sukelia gerklės skausmą?  Gerklės skausmas yra vienas dažniausių simptomų peršalus.

Iš kelionės Meksikoje grįžusi marijampolietė Irma skundėsi susidūrusi su neteisybe, mat privalanti laikytis izoliacijos, nors turi imunitetą COVID-19 ligai patvirtinančių antikūnų. Ministerija savo ruožtu aiškina, kad vien serologiniu testu pasitikėti neišeina ir reikia būtų persirgus „oficialiai“ arba pasiskiepijus.

Dabar ypatingas metas mėgautis žiemos malonumais – sniego iki kelių, tikras džiaugsmas vaikams, čiuožinėjantiems nuo kalniukų. Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms slidi danga sukelia nemažai problemų ir dažnai baigiasi kaulų lūžiais. Senstant kaulų tankis mažėja, kaulai tampa trapūs. Po menopauzės ar jos metu vyksta hormoniniai pokyčiai, dėl kurių prarandama iki 15 proc. kaulų masės, todėl moterys osteoporoze serga dažniau.

Dažnai girdima, kad imunitetą reikia saugoti ar stiprinti, o nusilpęs imunitetas tampa daugumos mūsų ligų priežastimi. Šaltuoju metų laiku apie jį kalbama itin daug ir itin dažnai. Apie imunitetą: kas tai, kodėl jį reikia stiprinti, kaip atpažinti, kad jis nusilpo – naujienų portalui tv3.lt pasakoja „Medcentro“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė.

Europoje kilus pasipiktinimui dėl gerokai sumažėjusio COVID vakcinų tiekimo – britų kompanija „AstraZeneca" jau žada taisytis ir tiekti daugiau dozių bendrijai. Apie papildomus milijonus prie jau suderėtų dozių kiekių šiandien skelbia ir kompanija „Pfizer“, kuri dar prieš dvi savaites perspėjo apie perpus mažinamus tiekimo kiekius.

Sveikatos pasisemti galima ne tik iš preparatų, bet ir iš augalų – to, ką suteikia gamta. Šiuo metu vis daugiau domimės rytų medicina, bet pamirštame, kad mūsų protėviai taip pat žinojo gydomąją augalų galią ir sėkmingai ja naudojosi. Laida „Sveikata.lt“ primena apie laiko patikrintus augalus, kurie itin aktualūs peršalimo sezono metu.  Augalų naudą mums išsiaiškinti padeda vidaus ligų gydytojas, VU dėstytojas bei „Švenčionių vaistažolių“ fabriko direktorius Elmantas Pocevičius.

Į Sveikatos apsaugos ministeriją plaukia dešimtys žmonių skundų dėl užsikrėtimų koronavirusu gydymo įstaigose ir artimųjų netekčių. Žmonės reikalauja atlyginti žalą ir išmokėti kompensacijas, o gyventojų skundus jau nagrinėja žalos nustatymo komisija. Sunkia ar vidutine koronaviruso forma persirgę žmonės ieško galimybių reabilituotis po COVID, tačiau gauti sanatorinį gydymą ne taip jau paprasta.

Nerimaujant dėl po COVID-19 skiepo atsiradusių šalutinių reiškinių, Nacionalinio vėžio instituto gydytojas onkoimunologas Marius Strioga aiškina, kokia organizmo reakcija po vakcinos normali ir kam dažniau ji pasitaiko. Nuogąstavimų ypač atsirado įskiepijus antrąją vakcinos dozę, mat pasitaikė įvairių reakcijų: aukšta temperatūra, dideli galvos, rankos, sąnarių skausmai, padidėję kaklo, pažastų limfmazgiai.  „Kiek teko vakcinuotis, tokių pašalinių poveikių lyg ir nebūdavo.

Gamta mus apdovanoja gėrybėmis, pro kurias neretai praeiname ir nesusimąstome, kad galime jas panaudoti ir patiems netikėčiausiems dalykams. Tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė Jolanta dalijasi keliais patarimais, kur būtų galima panaudoti dilgėlių sėklas.  Jolanta sako, kad dilgėlių sėklos yra išskirtinė gamtos teikiama gėrybė, kuri gali itin pasitarnauti stiprinant organizmą: „Dilgėlių sėklos, neperdedu, tai super maistas.

Europos Sąjungos valstybių vadovai pradeda derybas dėl imuniteto paso. Jį gautų tie, kurie COVID-19 prasirgo ir įgijo imunitetą bei tie, kurie jau paskiepyti. Anot ekspertų, imuniteto pasas galėtų ne tik atlaisvinti gyventojų judėjimą tarp valstybių, bet ir leistų lengviau organizuoti darbą tiek privačiose įmonėse, tiek perpildytose ligoninėse.

Įvairiais gyvenimo tarpsniais mums trūksta tam tikrų vitaminų, pavyzdžiui, nėštumo metu moterims svarbu papildyti geležies atsargas, kad užtektų ir joms, ir kūdikiams; sportuojantiems rekomenduojama vartoti daugiau magnio. Dėl greito gyvenimo tempo žmonėms pritrūksta laiko sveikai maitintis, sportuoti, dažniau vargina stresas, tad daugelis supranta, kaip svarbu aprūpinti organizmą vitaminais, padedančiais susitvarkyti su aktualiomis problemomis.

Lietuvai kovojant su koronavirusu, prezidentas Gitanas Nausėda kelia tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti du milijonus gyventojų, kad susiformuotų „bandos imunitetas“. Tiesa, norint pasiekti tokius ambicingus skaičius, skiepijimo tempą reikia didinti kone šešis kartus. Dalis ekspertų mano, kad tai įmanoma, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija atkerta – su tokiais vakcinų kiekiais, kuriuos dabar gauna Lietuva, paskiepyti daugiau žmonių galimybių nėra.

Infekcija COVID-19 persirgę žmonės gali būti atsparūs pakartotiniam užsikrėtimui koronavirusu mažiausiai šešis mėnesius – tai užtikrina ląstelės, galinčios „atsiminti“ virusą, rodo pirmadienį paskelbtos tyrimo išvados.

Kartu su COVID-19 sergamumo rodikliais Lietuvoje mažėja ir ligoninėse gulinčių pacientų skaičius. Ligoninių atstovai gerėjančią situaciją vertina atsargiai, tačiau jei tendencijos nesikeis artimiausiomis savaitėmis planinių paslaugų, operacijų gali sulaukti daugiau pacientų. Tuo metu Lietuvos imunologai perspėja persirgusius ir skiepus gavusius gyventojus. Esą labai svarbu toliau saugotis, dėvėti kaukes, nes dar neaišku ar turint imunitetą galima užsikrėsti aplinkinius.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad koronaviruso „imuniteto paso“ idėja, kuri suteiktų nuo COVID-19 pasiskiepijusiems ar liga persirgusiems žmonėms daugiau laisvės, kol kas nebus skubinama. „Imuniteto paso galbūt tą projektą vertinčiau kaip tolesnį projektą.

Dažnai sergate peršalimo ligomis, esate jautresni stresui ir nuolat jaučiatės pavargę? Visa tai signalizuoja, kad jūsų imunitetas susilpnėjęs, o tai dažniausiai pasireiškia žiemą, kai organizme išsenka vasarą sukauptos vitaminų ir mikroelementų atsargos. Kokių medžiagų organizme gali trūkti ir kaip atstatyti imunitetą, pataria „Camelia“ vaistininkas Mintautas Kamandulis ir Rokiškio „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Vilija Leišienė.

Šią žiemą rūpintis organizmo apsauga nuo peršalimo ligas sukeliančių virusų – ypač aktualu. Ne veltui specialistai ieškantiems būdų stiprinti imuninę sistemą siūlo pasitelkti kuo daugiau natūralių produktų, kurie ir saugo nuo susirgimų, ir leidžia lengviau juos įveikti. Savo ruožtu lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė tikina – medus, citrina ir imbieras daro tikrus stebuklus.

Vos į Lietuvą spėjo atkeliauti pirmosios nedosnios COVID-19 vakcinų dozės, kilo daug klausimų, ar ja gali būti skiepijami visi – ar bus kokių apribojimų persirgusiems žmonėms, dabar tebesergantiems? Ar tikslinga prieš skiepijantis atlikti antikūnų testą? Į visus šiuos klausimus Nacionalinio vėžio instituto gydytojas, imunologas Marius Strioga.

Atvėsus orams bei siaučiant pandemijai, itin svarbu rūpintis imuniteto stiprinimu. Vienas pagrindinių ginklų kovoje su ligomis yra subalansuota mityba, įsitikinusi projekto „Apie Jūsų mitybą“ įkūrėja,  sveikos gyvensenos propaguotoja, vilnietė Gretė Brokienė. Ji įvardijo, ką turėtume valgyti žiemos metu, kad galėtume džiaugtis stipresne sveikata.

Europarlamentaras, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas viešai paskatino žmones pirkti mineralinį vandenį, kuris, jo teigimu, apsaugo nuo Covid-19, o sergantiesiems palengvina ligos eigą. Toks politiko elgesys papiktino politikus ir medikus, šie smerkia tokį šarlatanizmą, pabrėždami, kad „stebuklingu“ pristatomas vanduo neturi jokio mokslinio pagrindo.

Neslūgstant koronaviruso pandemijai žmonės griebiasi stiprinti organizmą. Vienas tokių būdų – valgyti kuo daugiau raugintų daržovių. Užsakymai jau plaukia ir kopūstus auginantiems ūkininkams. Beje, perkamiausi rauginti kopūstai šiuo metu konkuruoja ir su kitomis daržovėmis, pavyzdžiui, su raugintais česnakais. Lančiūnavos kaime, Kėdainių rajone daržininkas Vidmantas Girdzijauskas augina 15 rūšių kopūstų. 100 ha plote užauga ir bulvių, morkų, burokėlių derlius.