įmonė

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Lietuvai įsivedus eurą patogiausias būdas keisti valiutą – negrynųjų pinigų keitimas, naujienų portalui LRT.lt sako Lietuvos banko (LB) Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Mindaugas Milieška. Pašnekovas pabrėžia, kad jokių operacijų gyventojų namuose nei LB, nei kitos finansinės institucijos neatliks, o namuose registruoti litus ar pakeisti valiutą siūlančius asmenis galima įtarti bandymu sukčiauti ir apie tai reikėtų nedelsiant pranešti policijai.

Vieno didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių "Žemaitijos pieno" akcininkai penktadienį neatšaukė stebėtojų tarybos ir neišrinko naujos valdybos. Pastarasis klausimas rinkoje sukėlė didelį dėmesį dėl galimybės išrinkti nepriklausomą valdybos narį. Akcininkų susirinkime dalyvavo 87,67 proc. balsų valdančių akcininkų, BNS pranešė jame dalyvavę smulkieji įmonės akcininkai.

Kauno rajono įmonei ,,Baltic fish export” leista eksportuoti žuvies produktus į Rusiją ir kitas Muitų sąjungos šalis. Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba ,,Rosselchoznadzor” įtraukė bendrovę į organizacijų, kurių produkciją leidžiama įvežti į šias šalis, Registrą, pranešė Veterinarijos tarnyba. Pasak pranešimo, leidimas suteiktas, Lietuvos tarnybai garantavus, kad įmonė atitinka visus reikalavimus bei normas.

LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt Radikalus minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) padidinimas, kokį siūlo Darbo partija, turėtų pasekmių ir nedarbo lygiui, ir infliacijai, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, MMA kėlimas turėtų būti siejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu. Savo ruožtu opozicija „darbiečių“ siūlymą didinti minimalų atlyginimą laiko viešųjų ryšių akcija.

 Vilniaus mero Artūro Zuoko bei Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ valdoma įmonė Trakų miesto Žalgirio jachtklubas neteisėtai pastatė du lieptus Galvės ežero pakrantėje Trakuose, nutarė Vilniaus apygardos teismas. Jei sprendimas įsigalios, lieptai turės būti nugriauti. Statybų inspektoriai nustatė, kad jachtklubas savavališkai pastatė du lieptus, skirtus švartuotis jachtoms. Trakų miesto Žalgirio jachtklubas sprendimą apskundė teismui ir pirmosios instancijos teisme bylą pralaimėjo.

Baltijos valstybės ketvirtadienį Vilniuje nesusitarė dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Susisiekimo ministerijos atstovas BNS informavo, kad Latvija ir Estija toliau prieštarauja Vilniaus prijungimui prie transeuropinės vėžės. „Pavyko perskaityti iki galo visą sutartį, bet Vilniaus klausimas lieka neišspręstas. Sutarėme, kad sausio 10 dieną kalbėsime susitikime konkrečiai apie sostinių sujungimą.

Praėjus beveik 2 metams nuo biuro atidarymo, UAB „Callcredit Operations” sėkmingai tęsia savo veiklą Kaune. 2012m. sausio mėnesį „Callcredit Operations” pradėjo veiklą su 13 darbuotojų laikinose patalpose Petrašiūnuose. Daugiau nei prieš metus įmonė įsirengė nuolatines, 2.000 kv.m ploto patalpas „Žalgirio“ arenos komercinėje zonoje.

Žemės ūkio ministerija baigia kurti tiesioginių išmokų skirstymo tvarką - planuoja, kad nuo 2015 metų didžiausia parama bus mokama už pirmus 30 hektarų valdomos žemės, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“. „Tokia parama efektyvesnė mažiesiems ir didesnę pridėtinę vertę, bet ne didžiulius plotus valdantiems žemdirbiams, pavyzdžiui, uogų ir daržovių augintojams", - teigia žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas.

Birutė Slavinskienė / Tauragės kurjeris „Lidl“, Vokietijos prekybos milžinė, jau turi leidimą griauti nusipirktuose sklypuose stovinčius pastatus ir statyti prekybos centrą Tauragėje. Nors griauti ketinama pradėti dar šiemet, naujojo prekybos centro dar teks luktelti. Tauragė – mažas miestas, tad kalbos sklinda greit.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) informuoja, kad patikrinimo metu nustatė lėktuvų remonto ir techninės priežiūros veiklą vykdančią bendrovę, kuri akcininkui ir vadovui sostinėje nupirko prabangų butą ir beveik 140 tūkst.

Jei dėl netikėtų ar nuo jos nepriklausančių pokyčių rinkoje kompanija susidurs su problemomis ir bus priversta gerokai sumažinti atlyginimus, tokią padėtį 4-6 mėnesius tvers tik 17 proc. darbuotojų, o 10 proc. iš karto ims dairytis naujos darbo vietos. Nesvarbu, kad esamoje darbovietėje tenkino ir kolektyvas, ir vadovybė, ir atlyginimas. Tokias išvadas padarė specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, atlikęs lietuvių darbuotojų „kantrybės“ tyrimą, kurio metu apklausti 353 dirbantieji.

Daugelis žino, kad užsiimant verslu įmonės vardu, o ne asmeniškai, užtikrinama ganėtinai patikima asmeninio turto apsauga. Tačiau, ar tikrai kiekvienas asmuo gali vadovauti įmonei Jungtinėje Karalystėje bei apie kokias pareigas privaloma žinoti prieš pradedant vadovauti įmonei? 2006 m. Įmonių aktas įtvirtina pagrindines Anglijoje įsteigtų įmonių direktorių pareigas, apie kurias turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas: - veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus - skatinti sėkmingą įmonės veiklą - p...

Verslo atstovai pastebi, kad Lietuvos politinė ir ekonominė situacija sudaro sąlygas skaidriai veiklai. Lyginant su praėjusiais metais, verslininkai gerokai palankiau vertinа galimybes skaidriai atsiskaityti su darbuotojais, dirbti laikantis įstatymų ir mokėti numatytus mokesčius. Vis dėlto, opi problema išlieka viešieji pirkimai ‒ tik kas antras apklaustasis sutinka, kad politinė ir ekonominė padėtis Lietuvoje leidžia skaidriai organizuoti konkursus.

Gruodžio 5-ąją geriausi šalies verslininkai rinksis į jau tradicija tapusį renginį „Verslo diena“. Iškilmingos ceremonijos metu Vilniuje Ūkio ministerija apdovanos labiausiai šalies verslui ir ūkio plėtrai nusipelniusias įmones. Kasmet Ūkio ministerijos organizuojama „Verslo diena“ skirta įvertinti verslo atstovų indėlį į Lietuvos ūkio plėtrą.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Alytaus regione pradeda strigti daugiabučių renovacija. Bendrijų pirmininkai, nepatenkinti dėl brangiai nupirktų daugiabučių renovacijos darbų – po konkurso kai kurie projektai, pavyzdžiui, Varėnoje, atpigo 2 centais, nesutinka pasirašyti renovavimo darbų sutarčių. Be to, abejojama renovaciją atliksiančiomis įmonėmis, nes kai kuriose jų dirba po vieną ar tris darbuotojus.

Per spalį bankrotų skaičius šoktelėjo iki 162. Šis skaičius 29 procentais viršija vidutinį mėnesinį šių metų bankrotų skaičių (125) ir yra didžiausias nuo 2010 metų spalio. Labiausiai spalio mėnesį (lyginant su metų vidurkiu) bankrutuojančių įmonių pagausėjo statybos, prekybos, maitinimo įmonėse, o sumažėjo tik dalyje paslaugas teikiančių ūkio sektorių. Tokį faktą konstatuoja rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi Registrų centro duomenis.

Tomas Kavaliauskas, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt . Renovacijai besirengiantys daugiabučių atstovai ir su renovacijos projektais dirbantys ekspertai stebisi negalintys pirma pasirinkti techninio projekto rengėjo, o tik po to darbus atliksiančios įmonės. Jau keletą mėnesių galioja tvarka, kad šie pirkimai turi būti atliekami kartu ir tik per elektroninį Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) katalogą.

Kritikuodami įmonių veiklą rėmimo srityje, kai kurie ekonomistai teigia: „vienintelė verslo socialinė atsakomybė yra uždirbti pinigus“. Tačiau realybė tokia, kad vis daugiau įmonių Lietuvoje ir visame pasaulyje pinigus ne tik uždirba, bet ir jais dalijasi su visuomene per įvairius paramos projektus. Žinoma, vieni teigia, jog pagrindinės rėmimo priežastys – įmonių noras turėti komunikacinės ar rinkodarinės naudos.

 „Bauhof Group AS” dukterinė bendrovė Lietuvoje UAB „Bauhof LT” pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl bendrovės restruktūrizavimo siekiant sutvarkyti įmonės skolas ir koreguoti verslo modelį. „Sprendimas dėl restruktūrizavimo buvo sunkus”, - pripažino Martas Vau (Mart Vau) „Bauhof Group AS” generalinis direktorius.

 Apie darbo paieškas ir darbuotojų atranką kalbama daug ir dažnai, tačiau kartais kyla klausimų, kaip patys darbo ieškantieji išsirenka, kur norėtų kandidatuoti ir dirbti. Kokie yra darbo ieškantiesiems svarbiausi atrankos kriterijai ir kaip jie nusprendžia, darbo pasiūlymas vertas dėmesio ar ne? Darbo portalo CVbankas.lt atliktos apklausos rezultatai rodo, kad atsirinkdami pasiūlymus darbo ieškantieji vadovaujasi keliais pagrindiniais kriterijais. Daugumai (51 proc.

Kiaulių auginimo įmonė „Saerimner” įvykdė teismų sprendimus ir nutraukė neteisėtą Kalvarijos kiaulių fermos pietų Lietuvoje veiklą. Teismas nutarė, kad „Saerimner” nepažeidžia įstatymų, fermoje laikydama iki 10 tūkst. nedidelių paršelių. Kauno teismas atsisakė aiškinti kitų teismų sprendimus dėl to, kaip „Saerimner” turi stabdyti veiklą Kalvarijos kiaulių fermoje, nes įstatymas draudžia aiškinti jau įvykdytą teismo sprendimą. „10 tūkst.

Lietuvos bankas paskelbė pirmojo pusmečio ataskaitą, kurioje apžvelgė ir bankų paskolų portfelio tendencijas. Pastarasis per pirmus du ketvirčius ūgtelėjo 2%, o bankų apklausos rezultatai ataskaitoje rodo, jog bankai tikisi paskolų portfelio augimo ir toliau. Nepaisant to, jog bankai švelnina skolinimo sąlygas, o verslo paskolų portfelio augimo prognozė yra teigiama, dideliai daliai įmonių bankinis finansavimas ir kredito unijų paskolos nėra prieinamos.

Du lietuviai - Justas Čalnaras ir Laurynas Jokubaitis - pritaikė užsienio verslo idėją, kaip tarpininkauti tarp norinčių besireklamuoti ir automobilių neturinčių įmonių ir vairuotojų, kurie sutiktų už tam tikrą sumą reklamuoti tam įmonių prekės ženklą. Tik prieš savaitę įkurtos įmonės vienas iš vadovų Justas Čalnaras pasakojo, kad mintis įkurti tokio pobūdžio įmonę kilo visai neseniai. „Praėjusią savaitę įkūrėme įmonę, tačiau idėja kilo prieš keturis mėnesius“, – Ekonomika.

Statistikos departamento duomenimis, šalies eksportas 2013 m. liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. mėnesiu, padidėjo 8,3 proc. Eksporto lėtėjimo tendencija, kaip ir tikėjomės metų pradžioje, pamažu įsigali – augimo tempas migruoja iš dviženklės į vienženklę teritoriją. 2013 m. sausį–liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, eksportas ūgtelėjo 13,7 proc. Didėjo visų prekių grupių pardavimai užsienyje, iš jų sparčiausiai – žemės ūkio ir maisto produktų (21,7 proc.

Per pirmąjį 2013 m. pusmetį šalies gyventojai ir įmonės Lietuvoje nupirko beveik 7 tūkst. naujų automobilių, iš kurių 54 proc. įsigyta lizingo būdu. Lyginant su 2012 m. pirmuoju pusmečiu, lizingu įsigytų naudotų automobilių skaičius šiemet išaugo 37 proc. ir pasiekė 2 tūkst. vienetų. „Swedbank“ duomenimis, pirmąjį 2013 m. pusmetį gyventojai lizingu dažniausiai įsigijo naudotas transporto priemones, o įmonės priešingai - pirko naujus automobilius.

Po kelis mėnesius trukusių ginčų su Latvija ir Estija, Lietuvos ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė kurti bendrą Baltijos šalių įmonę, kuri įgyvendintų transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, sujungsiantį Estiją, Latviją ir Lietuvą. „Nuspręsta kurti bendrą įmonę su Latvija ir Estija, ir rugsėjo 16 dieną Baltijos šalių transporto ministrai turėtų pasirašyti deklaraciją dėl to projekto įgyvendinimo“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Šiemet nuosekliai finansinius rezultatus gerinusi Įmonių grupė ALITA atnaujina įmonės logotipo grafinę išvaizdą. Iki šiol bendrovę reprezentavęs ženklas buvo sukurtas prieš keletą dešimtmečių. „Pastaraisias metais įmonė smarkiai pasikeitė – buvo suformuota nauja vadovų komanda, pradėtas prekių ženklų portfelio pertvarkymas, įgyvendinti gamybos ir veiklos optimizavimo procesai. Visi šie pokyčiai davė teigiamų rezultatų. Dabar atėjo metas atnaujinti ir bendrovę reprezentuojantį ženklą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nustatė, kad taksi bendrovėje nelegaliai dirbo 21 vairuotojas. Bendrovės vadovui Aleksandrui Kotovičiui pradėta administracinė byla, jam gresia bauda iki 210 tūkstančių litų. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė apklausti visus VMI demaskuotus nelegalus. Anot VMI, bendrovėje „Taksistai už sąžiningą verslą“ vairuotojai dirbo nesudarę jokių darbo sutarčių, neturėjo individualios veiklos pažymėjimų.

Dar nepraėjo nė metai, kaip savo kepyklą turinti Rima Bajorūnienė įkūrė socialinę įmonę. Šiandien su moterimi kalbamės apie teigiamus aspektus bei problemas, su kuriomis susiduriama vadovaujant kontraversijas keliančiam įmonės modeliui. Integracija į visuomenę Socialinė įmonė skirta padėti tam tikroms žmonių grupėms integruotis į visuomenę jiems suteikiant darbo vietas.

Pranešta, kad konkuruojančios bendrovės darbininkai užvirino kitiems duris, tačiau paaiškėjo, jog informacija netiksli. Pasak policijos, penktadienio rytą gautas pranešimas, kad į darbą, esantį Spaudo rūmų patalpose, atvykę darbininkai rado lifto kabiną užvirintą. Dar keli darbininkai , kurie jau pradėjo darbą viduje, anot pranešėjų, negalėjo niekur išeiti. Tačiau atvykus pareigūnams paaiškėjo, kad informacija yra melaginga ir užvirinimas tik imituotas.

Šiaulių rajono savivaldybei pavaldi UAB „Kuršėnų vandenys“ neekonomiškai naudoja mokesčių mokėtojų pinigus. Tokią išvadą galima būtų padaryti aiškinantis aplinkybes, kokiomis sąlygomis šiuo metu bendrovė perka popierinių sąskaitų savo abonentams pristatymo paslaugą. Net ir sulaukę galimai pigesnės kainos pasiūlymo, bendrovės vadovai neskuba taupyti.

Siekiant pažaboti užsieniečius, kurie per fiktyvų verslą siekia leidimų gyventi Lietuvoje, siūloma įtvirtinti griežtesnius reikalavimus dėl gyvenamojo ploto ir kuriamos įmonės. Pataisas parengusi Vidaus reikalų ministerija teigia, kad pastaruoju metu daugėja užsieniečių, kurie deklaruoja ketinimą Lietuvoje užsiimti verslu, tačiau siekia ne realiai vykdyti veiklą, o gautus leidimus panaudoti kaip pateikimo į Šengeno erdvę priemonę.

Stabili šalies ekonominė situacija ir gerėjantys ateities lūkesčiai skatina gyventojus drąsiau steigti naujas įmones ir skolintis lėšų verslo pradžiai. Per pirmąjį š.m. pusmetį iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) smulkaus verslo pradžiai ir plėtrai suteikta 141 paskola už 8,13 mln. litų – 29 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu pernai (115 paskolų už 6,28 mln.

Apie emigraciją kaip kone vienintelį būdą susikurti materialinę gerovę nuolat kalbantis jaunimas nepastebi tūkstančių gerai mokamų darbo vietų Lietuvoje. Raktas į jas – nelengvos, tačiau labai perspektyvios inžinerinės studijos. Mechanikų, projektuotojų, technologų (gamybos inžinierių), šilumos energetikų ir kitų kvalifikuotų inžinierių laukiama išskėstomis rankomis, jų paklausa darbo rinkoje – didžiulė. Jauniems specialistams mokamas atlyginimas siekia ar net viršija šalies vidurkį.

2012 m. bankroto procesas buvo inicijuotas 1400 įmonių, iš jų baigtas – 58 įmonėse. 163 įmonėse buvo taikytas supaprastintas bankroto procesas. Palyginti su 2011 m., pradėtų bankroto procesų skaičius padidėjo dešimtadaliu. Daugiausia bankrutuoja mažos įmonės – 2012 m. įmonėse, kuriose bankroto proceso pradžioje buvo iki 10 darbuotojų, pradėta 88,9 procento visų 2012 m. pradėtų bankroto procesų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl 55 metų direktoriaus R. J., pasisavinusio vadovaujamos įmonės turtą. Įtariama, kad iš uostamiesčio statybų bendrovės per pusantrų metų buvo pasisavinta daugiau nei 330 tūkst. litų. Baigtą ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, jog atlikusi mokestinį patikrinimą išaiškino kauniečių sutuoktinių porą, kuri individualią veiklą – prekybą žemės sklypais – bandė „maskuoti“ sandoriais su juridiniais asmenimis ir išvengti mokesčių. Įsigytus žemės sklypus mainais už akcijas sutuoktiniai formaliai perleisdavo kaip įstatinį kapitalą nuosavai įmonei, kuri vėliau juos parduodavo tretiesiems asmenims. Pajamos iš šių sandorių siekė 26 mln. litų.

Ieškant darbo ir kandidatuojant visuomet reikia pateikti motyvacinį laišką – nesvarbu, kad darbdavys skelbime apie motyvacinio laiško būtinumą net neužsimena. Motyvaciniame laiške slypi didžiulė galimybė – tai Jūsų proga vienoje pastraipoje parodyti darbdaviui savo tinkamumą darbui. Bėda ta, kad dažniausiai motyvacinis laiškas neturi nieko bendra nei su motyvacija, nei su darbo skelbimu, nei su pačiu darbo ieškančiuoju – jis pateikiamas pagal internete rastą šabloną.

Šiandien vykusiuose geriausių Latvijos įmonių Lietuvoje apdovanojimuose „Nameja Balva 2013“ auksinis Nameisio žiedas įteiktas ir inovatyviausia Latvijos bendrove Lietuvoje pripažinta UAB „Tilde informacinės technologijos“. Iš viso renginyje išdalintos 8 nominacijos, trys iš jų atiteko Lietuvos įmonėms – geriausioms Latvijos bendrovių partnerėms. Konkursą „Nameja Balva 2013“ jau septintus metus organizuojanti Latvijos Respublikos ambasada Vilniuje ir Latvijos įmonių rūmai Lietuvoje.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) išaiškino atvejį, kai Telšių r. registruota bendrovė, dividendams skyrusi per 3,5 mln. litų bendrovės pelno, siekė išvengi per 640 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų. Grynaisiais neišmokėtas milijonines dividendų sumas bendrovės akcininkai iškart „skolino“ savo bendrovei, kuri už tai dosniai atsilygino palūkanomis.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Verslininkai tvirtina radę būdą, kaip sutaupyti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų – užuot šią sumą skyrus įmonės tinklalapiui sukurti ir prižiūrėti, verčiau minimaliais kaštais savo veiklą viešinti socialiniuose tinkluose. LRT.lt kalbinti pašnekovai pastebi, kad „Facebook“ – gera pradžia, bet ateityje gali tekti pagalvoti ir apie tinklalapį, mat šis soc. tinklas žmonėms gali atsibosti jau labai greitai. Už svetainę – nuo 5 iki 10 tūkst.

Susiekimo ministerija šiandien paskelbė apie planus sujungti Vilniaus, Kauno ir Palangos tarptautinius oro uostus, taip sutaupant daugiau nei 1,2 mln. litų kasmet. Susiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teigimu, sujungimas skatins oro uostų veiklos efektyvumą, mat šiuo metu panašias paslaugas atliekantys departamentai iš esmės nėra reikalingi.

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Stiprėja Lietuvos ir Baltarusijos regioninis bendradarbiavimas pramonės, žemės ūkio, paslaugų ir turizmo srityse. Artimiausiu metu planuojami nauji vandens turizmo maršrutai nuo Gardino iki Druskininkų, planuose tarp miestų atnaujintas keleivinių traukinių eismas, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Tarp kaimyninių Lietuvos ir Baltarusijos miestų ir rajonų per septynerius metus pasirašyta daugiau nei 60 bendradarbiavimo sutarčių.

Šią liepą Lietuvos verslo konfederacija (LVK) paskelbs realų atlyginimų dydį Lietuvos įmonėse, taip siekiant suteikti galimybę palyginti siūlomus atlyginimus ir darbuotojų lūkesčius Baltijos šalyse. „Darbo užmokestis ir jo apmokestinimas šiuo metu yra didžiausios verslo įmonių patiriamos išlaidos“, – sako LVK prezidentas Valdas Sutkus. Pastarojo teigimu, verslui aktuali atlyginimų informacija, kurios Lietuvoje šiuo metu trūksta.

 Atmestas pagrindinis Italijos piliečio Luigiterzo Bosca ieškinys Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir reikalavimas priteisti 714 milijonų litų iš Lietuvos Respublikos. Arbitražo teismas pripažino, kad visi L. Bosca patirti nuostoliai dėl AB „Alita“ privatizavimo jau buvo atlyginti Lietuvos teismuose, todėl ieškovo reikalavimas priteisti netiesioginius nuostolius yra nepagrįstas.

 Kaune likviduojama tarptautines "Hanza Kaunas 2011" dienas surengusi bendrovė. Nors organizatoriai teigia to nesureikšminantys, pripažįsta, jog šventės nebebus, nes jaučiasi pavargę nuo intrigų, rašo "Kauno diena". Šventės organizatoriai pernai paskelbė, kad daugiau Hanza dienų nebeorganizuos: šiemet Hanza viduramžių miestelis yra Kauno dienų programos dalis. "Hanzos šventė - tai ne tik matomas šurmulys, bet ir užmezgami įvairūs ryšiai. Taip pat - ir verslo.

Jis organizuoja verslo vakarėlius ir išvykas į gamtą, sprendžia konfliktus ir palieja gėles, kitaip tariant – kuria įstaigoje gerą nuotaiką, rašo „Deutsche Welle“. Šviesiame, jaukiame, gerai išvėdintame ir gyvomis gėlėmis išdabintame biure liejasi bliuzas. Muzikos garsai susilieja su kavos aparato šniokštesiu, linksmais balsais ir skardžiu juoku. Viena mergina dailiais gabalėliais pjausto tortą, kita plauna braškes. Vyrai serviruoja stalą.

 Dauguma apklaustų Lietuvos įmonių vadovų įsitikinę, kad euro įvedimas Lietuvos ekonomikai reikš ne tik išaugusį investuotojų susidomėjimą ir eksporto galimybes, tačiau ir didėjančias sąnaudas darbuotojų atlyginimams bei žaliavoms.

Lietuvos pramonininkų konfederacija, kaip ir Investuotojų forumas, sutinka su pozicija, kad kritika buvusiam „Verslios Lietuvos“ vadovui žerta nepelnytai. Savo ruožtu Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus teigė, kad valstybės institucijos neturėtų užsiimti verslu bei mato argumentų, kodėl vėl vertėtų sujungti „Verslią Lietuvą“ ir „Investuok Lietuvoje“. Politinės erdvės problema LPK prezidentas Robertas Dargis sako, kad pastarųjų dienų įvykiai – mūsų politinės erdvės problema.