įmonė

 Kai kurių darbuotojų CV mirgėte mirga nuo darbų įvairovės, o kiti gali pasigirti dirbę vos vienoje ar keliose įmonėse. Kas geriau – nuolat keisti darbo vietą ar sėsliai dirbti vienoje darbovietėje? O galbūt pakeistų darboviečių skaičius nėra tas kriterijus, pagal kurį būtų galima vertinti darbuotojo kompetenciją ir gebėjimą susitvarkyti su patikėtomis užduotimis? Darbo portalo CVbankas.

Jaunųjų eksporto lyderių programa „Sparnai“ pradeda trečiąjį, paskutinįjį, rotacijos etapą, po kurio dalyviai priims sprendimą dėl tolesnio darbo programoje dalyvaujančiose įmonėse. VšĮ „Versli Lietuva“ kviečia smulkaus ir vidutinio verslo įmones dalyvauti trečiojo etapo atrankoje dėl galimybės šešių mėnesių laikotarpiui (rotacijai) priimti vieną iš 16 programoje dalyvaujančių jaunųjų eksporto lyderių.

2014 m. spalio 14 d., Klaipėda. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — Klaipėdos AVMI) išaiškino įstaigų administracine ir aptarnavimo veikla užsiimančią bendrovę, kurios vadovas per paskolas „išgrynino“ nuostolingai dirbančios įmonės sąskaitą, vos tik jas papildė milijoninė suma, gauta kaip „sėkmės mokestis“ už verslo projektų dokumentacijos rengimą. „Sėkmės“ pardavimus nuslėpti ketinusi įmonė po patikrinimo deklaravo per 200 tūkst. litų mokėtino PVM.

 Bendra trijų Baltijos valstybių įmonė, kuruosianti milijardinės vertės transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, turėtų būti įsteigta spalio 28 dieną. Įsteigti bendrą įmonę kuo greičiau svarbu, nes iki 2016-ųjų būtina pateikti paraišką Europos Komisijai, kuri galėtų finansuoti iki 85 proc. projekto vertės. Latvijos transporto ministras Anrijas Matissas (Matisas) pirmadienį pranešė, kad paruošiamieji darbai baigti ir sutartis Rygoje bus pasirašyta spalio 28 dieną.

 Vieną populiariausių naujienų portalų Lietuvoje 15min.lt valdanti Estijos grupė „Eesti Meedia“iš Pietų Afrikos Respublikos kapitalo bendrovės „Naspers“ perka bendrovę „Allegro Baltics“. „Allegro Baltics“ valdo Estijos kapitalo įmonę „Diginet LT“, kuriai Lietuvoje priklauso skelbimų portalai aruodas.lt, edomus.lt, autogidas.lt ir kiti tinklapiai, antradienį rašo naujienų portalas „15 min“. Sandorio kaina neskelbiama, leidimą jam dar turės suteikti Konkurencijos taryba.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Dėl per didelio streso ar suvokimo, kad darbovietėje nebeturi kur augti, žmogus neretai nusprendžiama mesti darbą, net jei kitų darbo pasiūlymų tuo metu neturi, sako LRT.lt pašnekovai. Tačiau personalo atrankos ir finansų specialistų teigimu, prieš priimant tokį sprendimą svarbu įvertinti, kaip greitai žmogus sugebės susirasti naują darbą, ar ilgai jam pakaks turimų santaupų. „Žmonės gana dažnai išeina iš darbo, neturėdami kito darbo pasiūlymo.

 Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti trąšų ir chemijos produktų gamintoja „Achema“ trečiadienį užbaigė planuotus remonto darbus, šiuo metu veikia abu gamyklos amoniako cechai, kogeneracinė jėgainė ir visi karbamido gamybos įrenginiai. Vienas iš dviejų amoniako cechų ir kogeneracinė jėgainė buvo sustabdyti šių metų gegužę. „Darbų atnaujinimo procesai yra sudėtingi ir reikalauja laiko, todėl juos pradėjome dar rugsėjo 27 dieną, o šiandien gamykla jau veikia visu pajėgumu.

Amerikos mobiliūjų inovacijų bendrovė „Qualcomm“ nusprendė surengti akciją, kuri naudinga ir beglobiams gyvūnėliams, ir potencialiems jų šeimininkams. Šio graži mintis įmonei kilo siekiant praskaidrinti dieną stotelėje autobusų laukiantiems žmonėms (youtube.com). Vieno Kalifornijos miesto stotelės stende organizatoriai iškabino savo internetinio tinklalapio reklamą, kur stambiomis raidėmis užrašė - „Nuobodu? Pasinaudok savo mobiliuoju telefonu ir praskaidrink sau nuotaiką. Dabar pat.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių rajono agentūra nustatė ir nubaudė naudotus žaislus Ginkūnų atliekų priėmimo punkte išpylusią įmonę. Žiniasklaidoje buvo pasirodę visuomenę klaidinantys pranešimai, kad žaislus išpylusios įmonės nustatyti negalima, kad neveikia prie aikštelės įrengtos kameros.

VMI per metus vidutiniškai sulaukia apie 8 tūkst. juridinių asmenų prašymų registruotis PVM mokėtojais. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, jog nuo šiol registruojant naują įmonę Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) ją bus galima išsyk užsiregistruoti ir Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoju.

Pasaulinis tinklas „Dentsu Aegis Network“, Lietuvoje valdantis komunikacijos planavimo agentūras „Carat“ bei „Vizeum“ (nuo šių metų kovo – ir „iProspect“), pernai pasiekė sparčiausią augimą šalies rinkoje, rodo tyrimų bendrovės RECMA, analizuojančios agentūrų rezultatus, duomenys. Bendra „Dentsu Aegis Network“ valdomų įmonių grupės apyvarta Lietuvoje į viršų šoktelėjo 18 proc. ir aplenkė kitus šalyje veikiančius pasaulinius tinklus, kurie fiksavo kuklesnius – 11 proc. ir 8 proc. augimus.

Esant dideliam atotrūkiui tarp IT specialistų paklausos ir pasiūlos, „Barclays“ technologijų centro Lietuvoje vadovas Giedrius Dzekunskas teigia, kad IT mokymas šalyje privalo keistis. G. Dzekunsko manymu, mokyklose IT turi būti dėstomos giliau, o įmonėse moksleivių ir studentų praktikoms būtina skirti didesnį dėmesį. G. Dzekunsko manymu, švietimo sistemoje bręsta metas reformoms – IT disciplina mokyklose turėtų būti dėstoma išsamiau ir giliau.

Lietuvoje ir pasaulyje vis daugiau išmaniųjų įrenginių pasitelkiami tvarkant darbo reikalus. Darbdaviai nerimauja, kad tokiu būdu jiems svarbi informacija nenutekėtų, tačiau retai imasi priemonių jos privatumui ir saugumui užtikrinti. 90 proc. vadovų susirūpinę, kad asmeniniame mobiliajame įrenginyje esantys jų organizacijos duomenys nepatektų trečiosioms šalims – atskleidė Pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KMPG ekspertų apklausa.

JAV energetikos įmonė „Chevron“, kuri pernai pasitraukė iš Lietuvos skalūnų dujų žvalgybos konkurso, uždarė savo biurą Vilniuje bei pardavė turėtas naftos bendrovės „LL investicijos“ akcijas. Portalo vz.lt duomenimis, „Chevron“ pasitraukė praėjusią savaitę. Registrų centrui apie tai turi būti pranešta per mėnesį, tad kol kas informacija oficialiai nėra skelbiama. Šaltinių duomenimis, „Chevron“ rudenį pasitraukus iš konkurso, bendrovei neliko ką veikti Lietuvoje.

Žinių radijas Įmonės darbinė instrukcija reikalinga, bet tam, kad ji teiktų naudos, ji turi būti trumpa, aiški, suprantama ir prieinama, teigia UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas. Ar įsteigus įmonę darbinės instrukcijos būtų vienas iš starto variantų, ar visa tai turėtų atsirasti paskiau? Gyvenimo patirtis rodo, kad visos jaunos įmonės nepradeda nuo instrukcijų.

Po savaitės prasidėsiančiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime Lietuvos ir tarptautinės kompanijos karjeros galimybėmis mėgins prisivilioti užsienyje ir Lietuvoje gyvenančius jaunus lietuvius. Verslo, politikos, kultūros ir mokslo festivalio metu vyksiančioje Karjeros mugėje prisistatys informacinių technologijų, audito, personalo atrankos, teisės, telekomunikacijos, rinkodaros paslaugų įmonės ir koorporacijos.

Per pirmąjį šių metų pusmetį bankrutavusios statusą įgijo 818 įmonių, arba 5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausia bankrotų – didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Šios verslo šakos atstovai sudaro ketvirtadalį įmonių, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis. „Prekybininkų dominavimas bankrutuojančių įmonių sąrašuose natūralus. Šiame sektoriuje veiklą vykdo kas ketvirta įmonė.

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ išsiuntė bendrovei „Lietuvos energija“ siūlymą bendradarbiauti mažinant šilumos kainą vilniečiams ir pateikė projektą, kuris yra parengtas konsultantų, įvertinusių visas galimas alternatyvas ir užsienio patirtį bei patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Įgyvendinus Vilniaus miesto savivaldybės projektą, vienos kilovatvalandės (kWh) kaina sumažėtų iki 18,4 ct/kWh ir būtų viena mažiausių Lietuvoje.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime išaiškinta automobilius iš JAV perpardavinėjusi įmonė, kuri įtariama nuslėpusi ne mažiau kaip 2,6 mln. Lt gautų pajamų, o naudojantis keliose valstybėse įsteigtomis įmonėmis nesumokėjo apie 500 tūkst. Lt mokesčių.

Baltijos šalyse situacija dėl korupcijos ir sukčiavimo prevencijos gerėja, tačiau kol kas tik teoriniame lygmenyje, rodo kasmetinis profesinių paslaugų bendrovės „EY“ korupcijos ir sukčiavimo tyrimas. Per dvejus metus 6 proc. (iki 34 proc. atsakiusiųjų) sumažėjo respondentų, teigiančių, jog Baltijos šalyse kyšininkavimas ir korupcija yra plačiai paplitęs reiškinys. 15 proc. padaugėjo sakančių, jog tai nėra paplitusi praktika (iki 32 proc.

Lietuvos verslo konfederacija skelbia vasaros iššūkį šalies verslo bendruomenei – prasideda konkursas „Aš myliu savo įmonę”. Įvairiomis formomis bendrovių kolektyvai varžysis dėl geriausiųjų vardo keturiose kategorijose, o nugalėtojai bus renkami pagal visuomenės ir komisijos simpatijas. Nugalėtojai bus išrinkti spalio mėnesį minint tarptautinę Europos įmonės dieną.

Kas antram Lietuvos gyventojui kalbos klaidos įmonių interneto svetainėse, įvairiuose dokumentuose ar reklaminėse priemonėse asocijuojasi su prastu bendrovės įvaizdžiu. 63 proc. gyventojų nuomone, taisyklinga rašyba turėtų vienodai rūpintis tiek verslo, tiek valstybinių institucijų atstovai. Tokie duomenys paaiškėjo kalbos technologijų bendrovės „Tilde IT“, pristačiusios lietuvių kalbos klaidų tikrintuvą „Tildės Biuras“, užsakymu tyrimų bendrovei „Vilmorus“ atlikus visuomenės nuomonės apklausą.

Didžioji dalis įmonių ir toliau savo veiklą ir investicijas ketina finansuoti vidiniais ištekliais, tačiau pamažu didėja išorinių finansavimo šaltinių poreikis, o dauguma į bankus paskolų besikreipiančių įmonių gauna visą prašomą sumą, rodo naujausia Lietuvos banko užsakymu atlikta ne finansų įmonių apklausa. „Nors išskirtinai nuosavomis lėšomis veiklą finansuoja daugiau nei 60 % apklaustų ne finansų įmonių, daugėja bendrovių, ketinančių skolintis.

„Lietuvos įmonės susikoncentravusios į pardavimų augimą ir tik nedidelė dalis skaičiuoja, kaip sutaupyti perkant prekes. Pasaulinė praktika rodo, kad kai kuriais atvejais sumažinus pirkimų išlaidas įmonės pelnas gali padidėti iki 10–20 proc. daugiau nei padidinus pardavimus. Šalies įmonės to neišnaudoja“, – įžvalgas apie situaciją šalies įmonėse pateikia pirkimų valdymo specialistas Julius Dargis.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Jaunuolis iš JAV atliko tyrimą, kad, jei jo šalies vyriausybė savo spausdinamuose dokumentuose teksto šriftą pakeistų iš „Times New Roman“ į „Garamond“, per metus sutaupytų daugiau nei 230 mln. dolerių. Tačiau „Naujosios komunikacijos“ vyriausiasis redaktorius Adomas Rutkauskas mano, kad dar daugiau naudos būtų, jei visus dokumentus perkeltume į elektroninę erdvę.

Teigiama, kad įmonė rinkoje turi įsitvirtinti per pirmuosius metus. Jei to nepadaro, protingiausia išeitis – ją likviduoti. Balandžio 19 dieną pirmąsias metines paminėjusi UAB „BalticSteelGroup“ darbuotojų skaičių nuo šešių išaugino iki 70. Žurnalistė Genovaitė Paulikaitė kalbina šios bendrovės direktorių Kazį Gudeliūną. –Direktoriau, tikriausiai galime pasakyti, kad gera pradžia – pusė darbo. Tad kas lėmė jūsų vadovaujamos įmonės sėkmę? –Pirmiausia kvalifikuota komanda, kuria pasitikiu.

Pasaulinė gelžbetonio jungčių gamybos lyderė iš Suomijos „Peikko“ plečia savo veiklą Lietuvoje. Įmonė investuoja 17 mln. litų už kuriuos rekonstruojamas pastatas Kaune. Viso rekonstrukcijos ir plėtros metu bus sukurta 60 naujų darbo vietų. Nuo 2006 m. Lietuvoje veikianti „Peikko“ dėl didėjančios paklausos 2012 m. įsigijo naują gamyklos pastatą, kuriame įdiegė moderniausias gamybos bei darbuotojų saugos technologijas. Šiuo metu įmonė Kaune valdo dvi gamyklas, kurių bendras plotas sudaro 11 tūkst.

Kauno technologijos universitetas įdiegė vieningą sprendimą 15 tūkstančių studentų ir darbuotojų Lietuvos aukštojo mokslo institucijos, siekdamos kuo geriau parengti studentus sėkmingam darbui ir efektyviau organizuoti veiklą, vis aktyviau diegia versle taikomus efektyvumo principus. Kauno technologijos universitetas (KTU) tapo vienu pirmųjų šalyje, nusprendusių pakeisti požiūrį ir eiti standartizuotos infrastruktūros kūrimo kryptimi.

Nuo šių metų pradžios įmonės, kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų, patyrė tik 5 areštais daugiau nei tą pat laikotarpį pernai, kai tuomet didžiųjų įmonių areštų padaugėjo net 94,1 proc. Tai rodo įmonių rizikingumą vertinančios UAB Creditreform Lietuva analitikų atlikta Areštų registro duomenų analizė.

2014 m. balandžio 29 d., Vilnius. IBM licencijuos savo naujuosius „Power 8“ lustus kitoms įmonėms. Šiuo projektu IT milžinė tikisi padidinti savo įtaką didžiuosiuose „Google“ ir „Facebook“ duomenų centruose. IBM „Power“ procesoriai naudojami IBM „Unix“ serveriuose, kurie aptarnauja vidines tokių kompanijų kaip IBM, SAP ir „Oracle“ programas (angl. Back-End). Sparčiai tobulėjantys „Intel“ „Xeon“ lustai tiesiog „suvalgė“ IBM „Power“ verslą. „Intel" šiandien tiekia bemaž 90 proc.

Vokietijos įmonių, veikiančių Baltijos šalyse, nuotaikos 2014 m. pradžioje vėl yra labai optimistiškos ir patvirtina pastarųjų trejų metų tendencijas. Dėl stabilios ir geros ekonominės situacijos šiame regione ir palankių vystymosi perspektyvų 2014-aisiais įmonės tikisi apyvartos ir eksporto plėtros bei gerų metų savo verslui. Šiais metais įmonės planuoja naujų darbo vietų kūrimą ir investicijų didinimą.

2014 m. balandžio 23 d., Vilnius. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) informuoja, kad Vilniaus r., Skaidiškėse, kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus apskrities VPK) pareigūnais nustatė transporto įmonę, kuri angare laikė beveik 3 tonas, kaip spėjama, kontrabandinių dyzelinių degalų. Įmonei gresia baudos, ji turės sumokėti ir akcizus.

Nelietuviškų įmonių pavadinimų netrūksta nei Tauragėje, nei visoje Lietuvoje. Neretas, bandydamas ištarti anglišką ar kitos kilmės pavadinimą, liežuvį gali nusilaužti, o ką jau kalbėti apie vyresnius žmones, kurie net neįsivaizduoja, kaip jį ištarti. Gera žinia ta, kad svetimkalbiai įmonių pavadinimai Lietuvoje jau beveik metus neberegistruojami.

Vienai dviejų didžiausių Europoje parketo ir kietmedžio grindų gamybos grupei „Bauwerk Boen Group“ priklausančios gamyklos „BOEN Lietuva“ darbuotojų skaičius pernai išaugo 28,6 procento – nuo 756 iki 972 darbuotojų 2013 metų pabaigoje. Kietaviškių kaime, Elektrėnų savivaldybėje, įsikūrusi įmonė planuoja ir toliau plėstis. Šiemet žadama sukurti dar maždaug 200 naujų darbo vietų. Darbuotojų skaičius padidės dar 21 procentu, o metų pabaigoje įmonėje dirbs apie 1180 darbuotojų.

Didelė dalis (77 proc.) didžiųjų Baltijos šalių įmonių įsitikinusios, kad regiono ekonomikos konkurencingumas, palyginti su kitomis Europos šalimis, iki 2020 metų toliau didės. SEB atliktos didelių įmonių finansų vadovų apklausos duomenimis, optimistiškiausiai šiuo atžvilgiu yra nusiteikusios Lietuvos įmonės (84 proc.), atitinkamai Latvijos ir Estijos – 73 ir 69 procentai.

Šiandien Seimas po pateikimo pritarė liberalo Remigijaus Šimašiaus pasiūlytoms įstatymų pataisoms, kurios Lietuvoje steigiamoms įmonėms ar įstaigoms leistų savo pavadinimuose naudoti ir lotynų kalbos abėcėlės raides. Tokiu būdu atsisakoma dabartinio reikalavimo pavadinimus sudaryti tiktai laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. „Leidimas lanksčiau registruoti įmonių pavadinimus niekaip nesumenkins lietuvių kalbos.

Baltijos valstybėms ir toliau nesiseka susitarti dėl bendro transeuropinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto. Pasak Lietuvos susisiekimo ministerijos atstovo, derybos vėl gali persikelti į politinį lygį, nes šalims nepavyksta apsispręsti dėl bendros projekto koncepcijos. Estija, kuri vis dar prieštarauja Vilniaus prijungimui prie vėžės, siūlo derybas rengti Briuselyje, kur galėtų dalyvauti ir Europos Komisijos atstovai.

Kuomet įmonė ieško darbuotojų, renkasi ne tik darbdavys – darbuotojai taip pat sprendžia, ar nori dirbti toje įmonėje, vertina darbdavį, su kuriuo susitinka per pokalbį dėl darbo, bando susigaudyti, ar patiktų dirbti tos įmonės aplinkoje. Dauguma darbuotojų, kuriems teko dalyvauti pokalbiuose dėl darbo, neturi priekaištų darbdaviams nei dėl pasiruošimo pokalbiams, nei dėl jų, kaip darbdavių, įvaizdžio. Tačiau ne visi. Yra dalis darbuotojų, kurie darbdavio pasiruošimą pokalbiui vertina kritiškai.

Kovo mėnesį 118 įmonių tapo bankrutuojančiomis, tai mažiausias šį statusą įgijusių įmonių skaičius nuo 2013 m. gruodžio. Per pirmąjį ketvirtį bankrutuojančiomis tapo 405 įmonės, arba 3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis. Pastebima, kad sąsajos su bankrutavusiomis įmonėmis didina ir veikiančių įmonių bankroto riziką.

Nors per ką tik pasibaigusį kovą įmonių turto areštų buvo tik šiek tiek mažiau nei vasarį, o pernai metų kovo rezultatas buvo netgi viršytas, areštuoto turto suma lyginant su pernai kovu krito nuo 135 mln. Lt iki 88 mln. Lt. Trigubai padaugėjo turto areštų didžiosioms įmonėms. Į tokias tendencijas, įvertinę Turto areštų registro informaciją, atkreipia dėmesį įmonių rizikos vertinimu užsiimančios UAB Creditreform Lietuva specialistai.

Pernai iš visų tikrytų ymonių ir įstaigų dėl Lietuvių kalbos klaidų daugiausei nurodimų sulaukė paslaugų sektorius, ipač saugos tarnibos, bei mažmenynės prekibos srytis - rodo Valstybinės kalbos inspekcijos duomenys. 2012 m. pirmaujenčių šiame sąraše tarpe kartu su paslaugų sektoriaus įmonėmis buvo ir didieji šalies bankai.

Kovo 27 dieną Kauno Verslo tarybos nariai pateikė rekomendacijas miesto vadovams kaip iš esmės pertvarkyti savivaldybei pavaldžių įmonių valdybų sudarymą. Siūloma atsisakyti nusistovėjusios tvarkos, kai įmonės yra padalijamos partijoms, kurios miesto taryboje sudaro valdančiąją koaliciją. Visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ nariai pritaria šiai pozicijai, tačiau miesto vadovus ragina spręsti ir kitas ne mažiau žalingas savivaldybės įmonių valdymo problemas.

Bankrotas – vienas grėsmingiausių verslininkui gręsiančių dalykų: įmonės žlugimas paveikia ne tik jos savininkus, bet ir darbuotojus bei kreditorius, neretai lemia ilgai trunkančius teismo procesus. Pernai metais Lietuvoje bankrutavo 1566 įmonės – net 14 procentų daugiau nei 2012 metais.

Nors pastaruosius trejus metus Lietuvoje parduodamų naujų automobilių skaičius beveik nesikeičia ir kasmet jų nuperkama apie 14 tūkst., automobilių lizingo rinka pastebimai auga. 2012 m. automobilių lizingo rinka Lietuvoje augo 7 procentais, praėjusiais metais – beveik 20 procentų. „2012 metais mūsų bendrovė suteikė 162 milijonų litų finansavimą automobiliams įsigyti, o praėjusiais metais lizingo sutarčių sudarėme už dar didesnę – daugiau nei 200 milijonų litų sumą.

Mokslininkai, tyrėjai ir studentai gali gauti paramą mokslo idėjų komercinimui – rinkai pritaikytų aukštųjų technologijų produktų kūrimui. Valstybė remia inovatyvių verslų atsiradimą. Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, svarbu skatinti mokslą idėjas įgyvendinti versle, nes inovacijos globalioje rinkoje gali šaliai suteikti konkurencinį pranašumą.

Pirmadienį investuotojai grįžo į Baltijos rinkas, pirkdami atpigusias akcijas. Apyvarta siekė 478 tūkst. eurų, indekso vertė paaugo 1,41 proc. – brango 20 kotiruojamų pozicijų. Aktyviausiai prekiauta „Panevėžio statybos tresto“ vertybiniais popieriais, jų vertė išaugo 6,59 proc. iki 0,97 euro už akciją; penktadienį šių akcijų kaina buvo nusileidusi iki 0,9 euro. Taip pat brango ir „City Service“ (+2,34 proc.), „Aprangos“ (+3,19 proc.), „Teo LT“ (+1,41 proc.), „Grigiškių“ (+1,45 proc.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ metinių apdovanojimų ceremonijoje elektros skirstymo bendrovę AB LESTO pripažino atsakingiausia 2013 metų įmone. LESTO įvertinta už vykdomus socialinius ir visuomenės švietimo projektus, kryptingus siekius puoselėti santykius su klientais, skatinti skaidrumą ir sąmoningą bei atsakingą elektros energijos vartojimą.

LRT televizijos laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt Kiaulių augintojai skundžiasi, kad dėl neaiškios kompensavimo tvarkos dėl afrikinio kiaulių maro jie patiria milijoninius nuostolius. „Šiandien paršeliai yra nebešeriami, nes įmonė neturi pinigų. Jeigu per savaitę jai reikia 45 tūkstančių litų pašarams įsigyti, tai tų lėšų negali nei pasiskolinti, nei kažkur gauti“, – kompensavimo tvarka skundžiasi Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Trejus metus iš eilės kiek daugiau nei ketvirtadalio kasmet Lietuvoje įregistruojamų įmonių vadovėmis nurodomos moterys. „Nusileisdamos vyriškoms įmonėms verslo augimo tempais, moteriškos kompanijos mažiau įsiskolina, o jų verslas nė kiek ne prasčiau atlaiko rinkos iššūkius,“ - teigia įmonių rizikingumą vertinančios UAB Creditreform Lietuva specialistai, atlikę įmonių, kurioms vadovauja moterys, tyrimą.