ignas vėgėlė

Advokatų garbės teismas antradienį tęsė teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos iškeltos drausmės bylos advokatui Ignui Vėgėlei nagrinėjimą, tačiau sprendimo nepriėmė – jo tikimasi rugsėjo antrojoje pusėje, informavo advokatūra. „Advokatų garbės teismas tęs Igno Vėgėlės drausminės bylos nagrinėjimą rugsėjo 19 dieną, tuomet tikimasi sprendimo“, – BNS antradienį sakė Lietuvos advokatūros atstovė Ieva Paliliūnienė. Garbės teismo posėdžiai yra uždari, plačiau advokatūra šio proceso nekomentavo.

Nors buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad 2024 metais neketina dalyvauti rinkimuose, viešojoje erdvėje vis pasirodo buvusios šalies vadovės simpatikų lūkestis, jog ji grįš. Internete jau atsirado peticija, kurioje renkami parašai dėl D. Grybauskaitės dalyvavimo prezidento rinkimuose. Ar D. Grybauskaitė visgi galėtų ryžtis sugrįžimui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologė Rima Urbonaitė ir komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas.

Iki prezidento rinkimų likus mažiau nei metams, dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai kol kas prognozuojama antra kadencija. Jo reitingas ir toliau sparčiai kyla. Su banguojančiu palaikymu, tačiau tvirtai antroje vietoje besilaikantį advokatą Igną Vėgėlę politologai įvardija kol kas vieninteliu galimu konkurentu nurungti Nausėdą.

Pirštinę Gitanui Nausėdai prezidento rinkimuose norėtų mesti ir konservatoriai, tačiau jų garsių pavardžių perspektyvos smarkiai ribotos. Ką atskleidžia naujausios gyventojų apklausos ir kokių staigmenų gali pažerti artėjantys Seimo rinkimai, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė politologė Rima Urbonaitė.

Jei prezidento rinkimai vyktų šį savaitgalį, didžiausio Lietuvos gyventojų palaikymo sulauktų dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, rodo trečiadienį paskelbta naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Jos duomenimis, liepą už G. Nausėdą būtų balsavę 22,9 proc. apklaustųjų, birželį jo palaikymas siekė 19,3 procento.

Aurelijus Veryga pirmasis įšoko į traukinį, puškantį į 2024 metų prezidento rinkimus. Ekspertų nuomone, nors realių šansų pakovoti dėl prezidento posto valstiečių kandidatas turi nedaug, A. Verygos įsitraukimas yra didelė problema su valstiečiais anksčiau sietam, o dabar jau akivaizdžiai jų kandidatu nebūsiančiam Ignui Vėgėlei.

Advokatas Ignas Vėgėlė teigia rudenį paskelbsiąs, ar planuoja sukti į politiką, bet pabrėžia, kad tai darytų ne vienas, o su didele komanda bendraminčių. „Kalbant apie konkrečias datas, manau, kad baigsis vasara, ateis ruduo ir esu užsiminęs, kad rudenį tikrai paskelbsiu sprendimą, ką aš toliau ketinu daryti ir ar ketinu eiti į politiką“, – pirmadienį BNS sakė teisininkas.

Lietuvos politines partijas supurtė čekučių skandalas, kuris palietė kone visas politines partijas, todėl atsiranda niša naujiems politikos veikėjams. Vienas įdomiausių klausimų – kur pasuks advokatas Ignas Vėgėlė, kurį potencialiai galėtų dominti dveji rinkimai: prezidento – gegužės mėnesį ir Seimo – spalio mėnesį. Parlamento rinkimai gali dominti dėl to, jog Seime atramos neturintis prezidentas nėra labai stiprus.

Konservatorių lyderis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Gitano Nausėdos kalba buvo rinkiminė ir pasižymėjo ekonominiu populizmu. „Akivaizdu, kad tai yra rinkiminė kalba“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė G. Landsbergis. Anot jo, G. Nausėdos kalba pasižymėjo „ryškiu ekonominiu populizmu“.  „Man net susidarytų įspūdis, kad šitą kalbą, bent jau dalį jos, galėtų sakyti ir koks nors, pavyzdžiui, Ignas Vėgėlė“, – teigė konservatorių lyderis.

Paskutinę savaitę „čekučių“ triukšmas užtvindė visą politikos realybę: nuo švietimo, mokslo ir sporto ministrės atsistatydinimo iki priešlaikinių rinkimų pažadų ar visos vyriausybės griūties. Kelių tūkstančių čekučių neskaidrumo skandalas po truputėlį virsta artėjančių rinkimų viešųjų ryšių projektu – valdančiosios koalicijos bandymu nusimesti kaltę ir sustabdyti vis labiau byrantį rinkėjų pasitikėjimą.

Advokatų garbės teismas antradienį tęs teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos iškeltos drausmės bylos advokatui Ignui Vėgėlei nagrinėjimą dėl jo viešų pasisakymų. „Visoms šalims yra išsiųsti kvietimai dėl dalyvavimo, o kaip viskas klostysis, sunku pasakyti. Viskas paaiškės per patį bylos svarstymą“, – BNS informavo Lietuvos advokatūros atstovė Ieva Paliliūnienė.

Prieštaringai vertinamas advokatas Ignas Vėgėlė teigia rimtai svarsantis siekti prezidento posto. Jo teigimu, tai padaryti skatina gyventojų palaikymas, todėl jam būtų „labai sunku priimti kitokį sprendimą“. „Iš tiesų aš labai rimtai svarstau (apie kandidatavimą į prezidentus, – aut.past.) ir tai, kad tas pasitikėjimas lieka toks, koks jis yra – man būtų labai sunku priimti kitokį sprendimą“, – jis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje.

Jei prezidento rinkimai vyktų šį savaitgalį, didžiausio Lietuvos gyventojų palaikymo sulauktų dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, rodo pirmadienį skelbiama naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Jos duomenimis, kovo mėnesį už G. Nausėdą būtų balsavę 20,4 proc. apklaustųjų, vasarį tokių buvo 20,1 procento. Artimiausiais jo varžovais galėtų būti premjerė Ingrida Šimonytė ir advokatas Ignas Vėgėlė.

Naujausi reitingai ir toliau prognozuoja antrą kadenciją prezidentui Gitanui Nausėdai. Nepaisant įvairių skandalų, žmonių pasitikėjimas prezidentu ir toliau kyla. O štai antroje vietoje pagal reitingus esanti premjerė Ingrida Šimonytė savo populiarumą praranda. Šiuo metu ją prezidento poste norėtų matyti panašiai tiek žmonių, kiek ir advokatą Igną Vėgėlę. Apžvalgininkai sako, kad greičiausiai tikrojo Nausėdos konkurento visuomenė dar nemato.

Advokatų garbės teismas antradienį pradėjo teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos iškeltą drausmės bylą advokatui Ignui Vėgėlei dėl jo viešų pasisakymų, priėmė bylos dalyvių procesinius prašymus. „Mes pradėjome nuo prašymų, buvo išklausyti šalių procesiniai prašymai. Kadangi jie ilgi ir gana sudėtingi, visų dalyvavusių šalių sutikimu buvo nuspręsta suteikti laiko, apie 20 dienų, pateikti atsiliepimus į prašymus“, – BNS sakė Advokatų garbės teismo pirmininkė Dalia Foigt-Norvaišienė.

Jei prezidento rinkimai vyktų šį savaitgalį, didžiausio Lietuvos gyventojų palaikymo sulauktų dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, rodo pirmadienį skelbiama naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Jos duomenimis, gruodžio mėnesį už G. Nausėdą būtų balsavę 17,7 proc. apklaustųjų, lapkritį tokių buvo 17,4 procento. Artimiausiais jo varžovais galėtų būti advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Ką advokatas Ignas Vėgėlė planuoja daryti su įgytu žmonių pasitikėjimu? „Dėmesio centre“ svečias – advokatas Ignas Vėgėlė.  Kviečiame atsakyti į „Dėmesio centre“ klausimą: Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!...

Apie savo planus artimiausiuose prezidento rinkimuose dar nepranešęs Gitanas Nausėda – ryškiausias gyventojų favoritas. Reitingais jo neprisiveja nė vienas politikas ar visuomenės veikėjas. Bet džiūgauti dar per anksti, įsitikinę tv3.lt kalbinti ekspertai. Jie dabartiniam šalies vadovui įžvelgia rimtą priešininką, galintį pasisavinti dalį jo elektorato.

Jei prezidento rinkimai vyktų šį savaitgalį, jų lyderiai būtų dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir advokatas Ignas Vėgėlė, rodo „Delfi“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Lapkričio 18–29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, už G. Nausėdą balsuotų 17,4 proc. respondentų (prieš mėnesį – 15,4 proc.), už I. Šimonytę – 11,7 proc. (spalį – 10,8 proc.), o už I. Vėgėlę – 10,4 proc. (spalį – 12,1 proc.

Advokatų garbės teismas antradienį atidėjo teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos iškeltą drausmės bylą advokatui Ignui Vėgėlei dėl jo viešų pasisakymų. „Advokatas pateikė prašymą atidėti jo bylos nagrinėjimą ir pateikė tą pagrindžiančius dokumentus. Todėl Garbės teismas patenkino prašymą, pripažindamas nedalyvavimo priežastis svarbiomis“, – BNS sakė Advokatų garbės teismo pirmininke Dalia Foigt-Norvaišienė. Pasak jos, byla bus nagrinėjama vasario 28 dieną.

Advokatų garbės teismas antradienį planuoja svarstyti teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos iškeltą drausmės bylą advokatui Ignui Vėgėlei dėl jo viešų pasisakymų. Advokatų garbės teismą sudaro penki nariai, vienas iš jų – I. Vėgėlė.

Buvęs advokatų Tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, kuris visuomenės apklausose vertinamas kaip rimtas kandidatas į prezidentus, nusitaikė į Vyriausybę. Kartu su Sveikatos teisės institutu žeria priekaištus valdžiai, esą ši netinkamai kovojo su COVID-19 pandemija. Vėgėlė svarsto galimybę reikalauti valstybės ir konkrečių institucijų, sprendimų priėmėjų atsakomybės už žalą, kurią, jų teigimu, dėl pandemijos valdymo patyrė Lietuvos gyventojai.

Sveikatos teisės institutas užsakė apklausą, kuri parodė, kad apklaustųjų nuomone, pandeminiai ribojimai padarė žalą gyventojams ir už tai turėtų atsakyti politikai. Apklausą atlikusios „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys sako, kad klausimus būtų formulavęs kitaip, tačiau apklausos užsakovų manipuliacijos neįžvelgia.

Advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad dar nėra apsisprendęs, ar 2024-aisiais dalyvaus prezidento rinkimuose. Visuomenės apklausose kaip vienas realiausių dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos konkurentų figūruojantis teisininkas taip pat tvirtina neturintis atsakymo, ar dalyvaus tais pačiais metais vyksiančiuose Seimo, Europos Parlamento rinkimuose su kuria nors dabartine politine jėga ar, pavyzdžiui, suktų į politiką su Sveikatos teisės institutu, jei šis steigtų politinę organizaciją.

Trečiadienį Vilniuje surengta konferencija apie COVID-19 pandemijos pasekmes. Joje dalyvavęs advokatas prof. Ignas Vėgėlė pareiškė, kad atėjo laikas iš valdžios reikalauti teisinės atsakomybės už pandemijos metu priimtus sprendimus. Pristatęs lapkričio 10–19 d. „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos rezultatus I. Vėgėlė tvirtino, kad to reikalauja ir didžioji dalis visuomenės.

Seimas neseniai priėmė Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kurie bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams būtų suteikę teisę tvarkyti itin jautrius specialiųjų kategorijų asmens duomenis, bet atsižvelgęs į viešumoje išsakytą susirūpinimą prezidentas Gitanas Nausėda pataisas vetavo.

Nors iki 2024 m. prezidento rinkimų dar daug laiko, pirmosios apklausos rodo galimus kandidatus stoti prie lenktynių dėl Daukanto aikštės rūmų starto linijos. Reitingų auksą raško dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau jam ant kulnų lipa naujas vardas šalies politikos arenoje – advokatas Ignas Vėgėlė.

Kituose prezidento rinkimuose galime sulaukti naujo kandidato – advokato Igno Vėgėlės. Bent jau taip signalizuoja visuomenės nuomonės apklausos. Šis žmogus nėra visiškas naujokas politikoje, nes anksčiau priklausė krikščionims demokratams.

Ukraina išlaisvino Chersoną, o šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pavadino „karo pabaigos pradžia“. JAV valstybės departamentas pareiškė, kad pietinio Chersono miesto išlaisvinimas yra didelis pasiekimas Ukrainai. Ar tai yra lūžis kare? Pasaulio ir Lietuvos įvykius naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Jūratė Važgauskaitė ir Martynas Žilionis. Laidoje taip pat aptarti Jungtinių Valstijų vidurio kadencijos rinkimai.

Visuomenės nuomonės apklausose ant kulnų prezidentui Gitanui Nausėdai lipa advokatas Ignas Vėgėlė. Politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad nenustebtų, jei nusprendęs kandidatuoti, šis patektų į antrą prezidento rinkimų etapą. Tačiau kas būtų pagrindiniai I. Vėgėlės rinkėjai? Apie tai politologas kalbėjo TV3 žinių „Dienos komentare“. Naujausios apklausos rodo, kad du populiariausi kandidatai į prezidentus šiandien būtų Gitanas Nausėda ir Ignas Vėgėlė.

Lietuvos gyventojai prezidento rinkimuose palaikytų dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą, rodo pirmadienį skelbiama naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Anot jos, už G. Nausėdą spalį balsuotų 15,4 proc. respondentų (16,8 proc. rugsėjį). Artimiausias varžovas galėtų būti buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Už jo kandidatūrą balsuotų 12,1 proc. apklaustųjų (8,9 proc. rugsėjį). Trečią poziciją užima Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.

Naujausia apklausa išryškino lyderių trejetuką – artimiausiuose prezidento rinkimuose šalies vadovo poste gyventojai norėtų matyti Gitaną Nausėdą, buvusį Advokatų tarybos pirmininką Igną Vėgėlę ir premjerę Ingridą Šimonytę. Nors atotrūkis tarp dabartinio prezidento ir I. Vėgėlės yra ryškus, ekspertai ragina nenuvertinti reitinguose dar nespėjusio pernelyg pasižymėti teisininko galimybių.

Jeigu prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, juos laimėtų dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, rodo trečiadienį skelbiama naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Anot jos, už G. Nausėdą balsuotų 16,8 proc. respondentų. Artimiausias varžovas galėtų būti buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Už jo kandidatūrą balsuotų 8,9 proc. apklaustųjų. Trečią poziciją užima Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska iškėlė drausmės bylą advokatui Ignui Vėgėlei dėl jo viešų pasisakymų, šis įžvelgia galimą ministrės interesų konfliktą. Apie iškeltą bylą BNS penktadienį patvirtino ministrės patarėjas Paulius Žeimys. „Teisingumo ministrė įvertino Andriaus Tapino pateiktą skundą ir nusprendė iškelti drausmės bylą, kurią nagrinės Advokatų garbės teismas“, – sakė jis.

Prezidento rinkimai įvyks 2024 metų gegužę, bet neatrodo, kad politikai urmu veržtųsi užimti šią kėdę. Tai normalu. Niekas nenori iššaudyti šovinių per anksti. Vis tik užkulisiuose jau dalijamasi nuojautomis, kas galėtų būti kandidatais prezidento rinkimuose. O tai priklauso ne tik nuo asmeninio apsisprendimo, bet ir nuo politinės dėlionės, ateities planų, bandoma įsivertinti, kiek tikėtina sėkmė, ar bus gaunama kokios nors naudos, jeigu laimėti nepavyktų.

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė sako, kad valdant pandemiją karantinas šalyje galiojo per ilgai. Pasak I. Vėgėlės, karantinas trukti teisiškai gali tris mėnesius su galimybe jį mėnesiui pratęsti. I. Vėgėlės vertinimu, ilgesnę karantino trukmę galima pateisinti dėl tuo metu tvyravusios nežinomybės, tačiau klausimų kyla dėl kito režimo, ekstremaliosios situacijos, trukmės.

Sveikatos teisės institutas (STI) rugsėjo 13 d. kreipėsi į visas Seimo frakcijas, Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen, Sveikatos reikalų komitetą ir Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamas susitikimo, kuriame galėtų pateikti argumentus ir pasiūlymus dėl COVID-19 valdymo ir plačiau padiskutuoti. „Pandemijos valdyme svarbu nepadaryti lemtingų klaidų, o tam reikalinga užtikrinti konstruktyvią, atvirą, viešą ir skaidrią diskusiją su įvairių sričių ekspertais ir praktikais.

Ar karantinas pasiteisino? Ar galima valdyti pandemiją kitaip? Kokie teisiniai klausimai ir problemos kyla dėl COVID-19 valdymo priemonių taikymo? Nuo COVID-19 krizės pradžios vis labiau auga socialinis susiskaldymas: vienas nuo kito tolsta ne tik draugai ir kaimynai, bet ir valstybė nuo savo piliečių. Skirtingų pusių suartėjimui būtina vieša diskusija, kurioje būtų pagarbiai keičiamasi skirtingais požiūriais.

Į Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės pasisakymus, kad esą valdžia jau taiko prievartinį skiepijimą, o ribojimai – neproporcingi, sureagavo daugelis, tarp jų ir politikai. I. Vėgėlę valdantieji kaltina politikavimu ir net manipuliavimu skaičiais. O ką apie kalbą gali pasakyti pats I. Vėgėlė? Ko jis siekė sakydamas kalbą apie COVID-19? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Advokatų tarybos pirmininku Ignu Vėgele ir advokatu Gintautu Bartkumi.

Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės pasisakymai, kad valdžios taikomi ribojimai nepasiskiepijusiems asmenims pažeidžia žmogaus teises, sulaukė dvigubos reakcijos. Vieni pritaria, kad galimybių pasas priešina visuomenę, o kiti atkerta, kad nepasiskiepiję žmonės patys pažeidžia pasiskiepijusių teises. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo advokatas Algimantas Šindeikis ir Seimo narė Agnė Širinskienė.

Planavau aš kažkaip praslysti, nepakalbėjus apie dramblį kambaryje, nes tema jautri, o ir be manęs buvo daug pasisakiusių, bet, kai jau net žinutės pradėjo ateidinėti, iš serijos – tai kur tavo komentaras, matau, kad išsisukti nepakalbėjus apie Advokatų tarybos pirmininko, p. Igno Vėgėlės, kalbą, nepavyks.

Į Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės pasisakymus, esą valdžia jau taiko prievartinį skiepijimą, o ribojimai – neproporcingi, sureagavo ir politikai. Vėgėlę valdantieji kaltina politikavimu ir net manipuliavimu skaičiais. Bet kur ta riba tarp žmogaus laisvių ir pareigų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su advokatu Algimantu Šindeikiu ir Seimo nare Agne Širinskiene.

Į Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės pasisakymus, esą valdžia jau taiko prievartinį skiepijimą, o ribojimai – neproporcingi, sureagavo ir politikai. Vėgėlę valdantieji kaltina politikavimu ir net manipuliavimu skaičiais. Kolegos Advokatų taryboje nuo pirmininko teiginių atsiriboja ir net mano, kad kadenciją baigiantis jų pirmininkas gali pasukti į politiką, tad tokią kalbą rėžė gerai apskaičiavęs.

Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė visuotinio advokatų susirinkimo metu viešai išpeikė galimybių pasą pavadindamas jį prievartos mechanizmu, o ribojimus išvadino žmogaus teises pažeidžiančiomis taisyklėmis. Specialistai sako, kad toks pasisakymas labiau primena ne advokato, o politiko kalbą, o dalį teiginių vadina ne iki galo pagrįstais.

Pirmadienį Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė įvertino aistras sukėlusią  Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės kalbą, kuriame jis viešai išpeikė galimybių pasą, pavadindamas jį prievartos mechanizmu. Ministrė apgailestavo, kad užimantys svarbias pozicijas asmenys kelia įtampas, kurių šiomis dienomis ir taip nemaža.

Ignas Vėgėlė Birštone visuotinio advokatų susirinkimo metu viešai išpeikė galimybių pasą: pavadino jį prievartos mechanizmu, Pasaulio sveikatos organizaciją pakrikštijo Lietuvą kontroliuojančia tarptautine ministerija, o ribojimus išvadino žmogaus teises pažeidžiančiomis taisyklėmis. Vėgėles kolegos, teisės specialistai aiškina, kad tokie sakiniai labiau primena ne advokato, o politiko kalbą: dalis teiginių ne iki galo pagrįsti.

Lietuvos advokatūra padės Migracijos departamento specialistams, sprendžiant neteisėtai sieną kirtusių migrantų krizę Lietuvoje, informuoja Lietuvos advokatūra. Pranešama, kad specialistai neatlygintinai ruošia metodinę medžiagą, gerosios praktikos pavyzdžius, kuriais remiantis teisiniai procesai nepažeistų tarptautinių įsipareigojimų. Šią savaitę Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr.

Jau ne viena valstybė priėmė sprendimą privalomai nuo COVID-19 skiepyti bent dalį darbuotojų. Tokį kelią pasirinkus ir kaimyninei Latvijai, kyla klausimas, ar Lietuva imsis šios priemonės. Tiesa, darbuotojai, darbdaviai ir teisininkai kategoriškai nesutinka privalomai skiepyti gyventojus, akcentuodami, kad prievarta neišspręs problemos.

Lietuvos advokatai – vienas pažeidžiamiausių verslo sektorių, kurio darbuotojai gali išnaudoti savo žinias plauti pinigus ar finansuoti teroristus. Tokią grėsmę įžvelgia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Tačiau advokatų bendruomenė stoja piestu prieš šį įvertinimą ir tvirtina, kad teigiama grėsmė ne tik nėra pagrįsta, bet ir žalinga šalies advokatūrai ir visai Lietuvai. Gegužės pabaigoje FNTT paskelbė Nacionalinį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą.