holokaustas

Edgaro Hilsenratho, žydų kilmės vokiečio rašytojo, kūryba pasaulyje plačiai žinoma. Tarptautinį pripažinimą jam atnešė romanas „Nacis kirpėjas“, laikomas vienu kontraversiškiausių kūrinių apie holokaustą ir išverstas į šešiolika kalbų. Šį rudenį Lietuvos knygynus pasiekė ir lietuviškasis romano leidimas (iš vokiečių kalbos išvertė Teodoras Četrauskas, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), o lapkričio mėn. planuojamas ir knygos pristatymas Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) antradienį pasmerkė Holokaustą ir pavadino jį smerktinu - tai yra naujas ženklas, kad Teherano vyriausybė vykdo radikalius pasikeitimus. "Bet koks nusikaltimas, įvykstantis per istoriją prieš žmoniškumą, tarp jų - nusikaltimas, kurį naciai įvykdė žydų atžvilgiu, yra peiktinas ir smerktinas", - interviu CNN sakė neseniai išrinktas Irano lyderis. "Kad ir kokius nusikaltimus jie įvykdė prieš žydus, mes (juos) smerkiame.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt 1943-aisiais rugsėjo 23-iąją buvo likviduotas didžiausias Vilniaus getas. Minint 70-ąsias metines, holokausto aukų atminimas pagerbtas Vilniaus choralinėje sinagogoje, Panerių memoriale. Prezidentūroje įteikti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai. Per trejus metus trukusią nacistinę okupaciją Lietuva neteko daugiau nei 90 proc. žydų – maždaug 200 tūkstančių.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Per Lietuvos žydų tragediją mūsų šalis neteko dalies savęs: šeimos narių, brolių ir seserų. Taip teigia Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės pavaduotojas, filosofas profesorius Leonidas Donskis. Anot jo, verta prisiminti, kad to meto žydai buvo Lietuvos piliečiai – žydų kilmės lietuviai. „Jie jokiu būdu nebuvo kita gentis ar kita žmonių padermė. Tai buvo mūsų šalies patriotai, profesionalai.

Minint Vilniaus geto sunaikinimo 70-metį, pirmadienį, rugsėjo 23 d. 13 val. LRT televizija kviečia žiūrėti naują Editos Mildažytės dokumentinį filmą „Fanios Vilnius“, kuriame atskleidžiama holokaustą išgyvenusios Fanios Brancovskajos istorija.   91-erių Fania Brancovskaja vienintelė iš savo šeimos išgyveno holokausto siaubą.

Paminėti žiauriausią kada nors įvykdytą išpuolį prieš žmoniją – žydų genocidą, buvo sugalvota surengti „Mis Holokusto“ konkursą, rašo dailymail.co.uk. Grožio konkursas vyko Izraelyje, o jame dalyvavo 16 moterų, kurioms daugiau nei per 70 metų. Jos pademonstravo ne tik brandų grožį, tačiau kaip ir pačios prisipažino neatrastus talentus.

Trečiojo Reicho ir milijonų žydų sunaikinimo holokausto metu istoriją gali tekti bent jau šiek tiek peržiūrėti po to, kai Jungtinėse Valstijose buvo aptikta 400 puslapių prarasto Alfredo Rosenbergo dienoraščio puslapių. Šis žmogus buvo itin artimas Adolfui Hitleriui ir vadinamas nacių vykdyto genocido architektu, rašoma „The Independent“. Po ilgų bevaisių paieškų metų tyrėjai pagaliau aptiko taip ilgai ieškotus popierius name Bafale, Niujorko valstija.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gegužės 19 dieną Jeruzalėje apsilankė Holokausto tyrimų centre ir muziejuje Jad Vašem (Yad Vashem), kur padėjo vainiką ir pagerbė Holokausto aukas. Susitikime su „Jad Vašem“ direktorato pirmininku Avneriu Šalevu, L. Linkevičius aptarė Holokausto atminties išsaugojimo, tyrimo ir švietimo darbus. „Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, padarėme nemažai prasmingų darbų, pagerbdami žydų aukų atminimą.

Vokietijoje, Diuseldorfo mieste, atšauktas Richardo Wagnerio operos „ Tannhäuser“ pastatymas, kurio veiksmas vyksta nacių koncentracijos stovykloje. Žiūrovus šokiravo pernelyg realistiški mirties scenų vaizdai, praneša LRT naujienų tarnyba. Kaip praneša Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“, režisierius ir žinomas Vokietijos aktorius Burchardas Kozminskis nusprendė pagrindinį operos veikėją – Tannhauserį – parodyti kaip nacių nusikaltėlį, o scenoje įrengti net dujų kambarį.

Antrojo pasaulinio karo metu Raudonojoje Armijoje kovojo pusė milijono žydų. Apie 200 tūkstančių jų žuvo, maždaug 7 tūkstančiai likusių gyvų veteranų šiuo metu gyvena Izraelyje, rašoma „Der Spiegel“. Į fotoreporterius jie žiūri rimtais žvilgsniais. Jų akys byloja daug ką ir perteikia išgyventą skausmą, ir visgi šie veteranai pozuoja ne be pasididžiavimo. Skirtingai nuo vokiečių bendraamžių, kovojusių Vermachto pusėje, sovietų kariai-žydai gali pasakyti, kad jie nebuvo naikinimo karo dalimi.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Izraeliui minint Holokausto dieną, Vilniuje jau penktą kartą surengtos „Gyvųjų maršo“ eitynės. Lietuvos žydų bendruomenė kartu su svečiais iš Izraelio, Austrijos, Australijos, Jungtinių Valstijų Paneriuose pagerbė fašizmo aukas. Teisuolio medalis Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre – Pasaulio teisuolių apdovanojimas. Šiuo titulu pagerbiami žydus gelbėję žmonės.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius balandžio 8 dieną Paneriuose kartu su Izraelio Vilniaus ir Vilnijos žydų bendruomenės nariais, dalyvaujančiais penktajame „Gyvųjų marše“, pagerbė Holokausto aukų atminimą.

Simono Wiesenthalio (Simono Vyzentalio) centro Izraelio skyrius sekmadienį kritikavo Australiją ir dar kelias šalis nepakankamai stengiantis patraukti atsakomybėn Holokausto kaltininkus. 12-ojoje metinėje Centro ataskaitoje apie pastangas ieškoti nacių virtinė valstybių kaltinamos tuo, kad nepatraukia baudžiamojon atsakomybėn įtariamų nacių ar neatlieka tyrimų jų atžvilgiu.

Nuo 2008 m. abi nepriklausomybės dienas užgrobė “vietos ultranationalistai“, - apie Vasario 16 ir Kovo 11 šventes teigia svarbiausias „nacių medžotojas“, Simono Wiesenthalio centro Izraelio skyriaus vadovas Efraimas Zuroffas (http://blogs.timesofisrael.com). E. Zuroffo teigimu, Kaune jis pasibaisėjo faktu, jog Vasario 16 d. eisenoje dalyvavusių 300 žmonių minioje, kuri vėliau išaugo iki 500, dalyvavo įvairių amžiaus grupių atstovai.

Prieš išvykdamas į Jeruzalės knygų mugę, kur vasario 11 ir 12 dienomis bus surengtos diskusijos apie Lietuvos žydų kultūrinį paveldą ir jo šiandieninę situaciją bei du vakarus vyks dokumentinių filmų peržiūros, kino režisierius Saulius Beržinis sutiko pakalbėti apie būsimus renginius, kūrybą, karo metų dramos suvokimą. – Šiemet Jeruzalės sinematekoje įvyks Jūsų dokumentinių filmų retrospektyva.

Kai amerikietė Kristi Hodžens ėmė domėtis savo buvusio kaimyno Džo praeitimi, jai neliko abejonių, kad jis, lietuvis Juozas Kisielaitis, yra karo nusikaltėlis. Na o pats įtariamasis savo kaltę neigė net priremtas prie sienos. 1984 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pradėtos procedūros, reikalingos J. Kisielaičiui deportuoti į Lietuvą, tad jis išsikėlė į Kanadą.

Rasa Urbanavičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pasaulyje sekmadienį minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Prieš 68-erius metus, sausio 27-ąją, sąjungininkai išvadavo Aušvico koncentracijos stovykloje kalėjusius asmenis. Tad 2005-aisiais Jungtinės Tautos išleido rezoliuciją, kuria parinko šią datą genocido aukoms atminti.

Visas būrys karo nusikaltėlių, pasprukusių iš Lietuvos, saugų prieglobstį tikėjosi rasti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jeigu ne Elio Rosenbaumo vadovaujamas Specialiųjų tyrimų biuras prie JAV Teisingumo departamento, atsakingas už nacių talkininkų išaiškinimą ir deportavimą, daugeliui tai būtų pavykę. Sovietams 1944 metais vėl užėmus Lietuvą, Juozas Kisielaitis, buvęs liūdnai pagarsėjusio 12-ojo policijos bataliono narys, spruko į Vokietiją.

 Šeštadienio vakarą suveikus signalizacijai sostinės Agrastų gatvėje esančiame Holokausto aukų memorialiniame muziejuje paaiškėjo, kad vagys tik nupjovė spyną, tačiau į vidų nepateko. Į įvykio vietą atskubėję apsaugininkai įsibrovėlių pėdsakų neaptiko. Muziejus įkurtas po Antrojo pasaulinio karo minint fašistinės Vokietijos Holokausto aukas. Hitlerio kariuomenė muziejaus vietoje įrengė dujų kameras, kur degino žydų tautybės žmones.

Holokausto aukų atminimo Aušvico-Birkenau muziejus Pietų Lenkijoje 2012 metais užregistravo 1,43 mln. lankytojų. Tai rekordinis lankytojų skaičius per visą 65-erių metų muziejaus istoriją, skelbia AP. Kelerius metus buvusios nacių koncentracijos stovyklos vietą iki šiol aplankydavo rekordiškai daug žmonių. 2011 metais muziejuje pabuvojo 1,4 mln. žmonių iš viso pasaulio. Tai trigubai daugiau nei prieš dešimtmetį.

Greitai tarp gyvųjų nebeliks žmonių, išgyvenusių holokaustą. Kartu su mirtimi dingsta ir atmintis to, ką jie išgyveno. Bet kai kurių iš jų vaikai ir vaikaičiai rado būdą išsaugoti praeities atminimą – jie išsitatuiravo ant rankų numerius, kuriuos naciai buvo įrėžę savo aukoms, rašo dw.de. Šis žymėjimas, kuris buvo realus ir skausmingas priminėjas apie holokaustą, kai kurių aukų šeimų nariams pavirto į stiprų solidarumo ženklą.

Prahoje lapkričio 26–28 d. vykstančioje tarptautinėje konferencijoje apie Holokausto metu nusavinto nekilnojamojo žydų turto grąžinimą „Immovable Property Review Conference 2012: Key Issues and Possible Ways Forward“ („IPRC 2012“), kurioje Lietuvą atstovauja Ministro Pirmininko sudaryta vyriausybinė delegacija, vadovaujama Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Emanuelio Zingerio, Lietuva ne kartą buvo pateikta kaip pavyzdys kitoms regiono valstybėms atstatant istorinį teisingumą,...

Tauragėje sudaužytas paminklas holokausto aukoms atminti. Policijos departamento duomenimis, incidentas užfiksuotas antradienį apie 7.50 val. Pulko gatvėje. Įtariama, kad paminklas apgadintas eismo įvykio metu. Įvykis tiriamas.

Daugelis sutiks, kad finansų krizė veikia dvejopai. Ji gali sugriauti toleranciją (taip istorijoje jau yra buvę), bet skaudūs išgyvenimai stiprina atjautą. Rugsėjo pradžioje gyvename Europos žydų kultūros dienų ritmu. Istoriniai, politiniai, socialiniai ir psichologiniai holokausto aspektai nagrinėti ne vieną kartą, kelti nesibaigiantys klausimai, ieškota atsakymų. Todėl šiame kontekste norisi atsigręžti į (ne)paprastus žmones ir jų patirtis per holokaustą ir po jo.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai ir jų talkininkai nužudė 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų. 1943 m. rugsėjo 23 dieną likvidavus Vilniaus getą, dalis geto gyventojų sušaudyti Paneriuose, kiti išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas. Ši diena 1994 m. paskelbta atmintina Lietuvos valstybėje – Lietuvos žydų genocido diena.

Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną kalėjusieji getuose prisiminti viešai skaitant jų vardus. Taip siekiama pagerbti nacių ir jų talkininkų Lietuvoje sunaikintą mūsų šalyje gyvenusią žydų bendruomenę. Antrus metus rengiamo holokausto minėjimo renginių ciklo „Vardai“ organizatoriai sako, kad perskaityti visus nacių išžudytų Lietuvos žydų vardus užtruktų kelias dienas ar savaitę.

Rugsėjo 23-iąją, sekmadienį, minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Šiemet sukanka 71 metai nuo tragiškų įvykių Lietuvoje, kai su nacių okupacijos pradžia prasidėjo ir masinis Lietuvos žydų bendruomenės naikinimas. Jau pirmosiomis vokiečių okupacijos dienomis mažesnių miestelių vyrai žydai buvo iššaudyti, moterys su vaikais suvaryti į getus. Miestų žydai taip pat buvo suvaryti į getus, jiems buvo uždrausta eiti šaligatviais, įsakyta ant nugaros ir krūtinės nešioti Dovydo žvaigždes.

Irano leidinys „Javan“ savo  publikacijoje klausia, jei Vakarai taip drąsiai gali niekinti islamą, kodėl yra draudžiama neigti holokaustą? Primena G. Galilėjo teismą Vakaruose pro pirštus žiūri į islamo ir jo šventybių niekinimą, tačiau ten taip galima patekti į kalėjimą dėl tam tikrų nuostatų neigimo.

Holokaustą išgyvenę asmenys iš 11 šalių ketvirtadienį susitiko Lenkijoje buvusioje Aušvico nacių koncentracijos stovykloje aptarti, kaip išlaikyti aukų atminimą. Holokausto priminimas yra būtinas norint nugalėti išankstinį nusistatymą ir neapykantą, susitikimo dalyviams sakė Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas.

Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius susitikime su JAV Holokausto memorialinio muziejaus delegacija Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre akcentavo žydų paveldo svarbą Lietuvai. Premjeras teigė, kad žydų tragedija yra Lietuvos tragedija, ir Lietuva turi jausti atsakomybę apie tai atvirai šnekėti. Trečiadienį Lietuvos premjeras A. Kubilius susitiko su JAV Holokausto memorialinio muziejaus delegacija, kurios nemažą dalį sudarė litvakų palikuonys.

Tiesiogiai neminėdamas Irano Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Moonas, kuris dalyvauja Neprisijungusių valstybių judėjimo (NAM) susitikime, sukritikavo Teheraną dėl grasinimo sunaikinti Izraelį ir holokausto neigimo. „Aš griežtai atmetu bet kurios valstybės narės grasinimus sunaikinti kitą valstybę ir siaubingus bandymus paneigti istorinius faktus, tokius kaip holokaustas“, – Irano sostinėje Teherane kalbėjo Ban Ki Moonas.

Izraelio aktorė Natali Cohen Vaxberg šokiravo visą Izraelį meniniu monologu, kuris  pavadintas „Kaip jūs tvarkytumėtės be holokausto?“ Monologe aktorė prisiima holokausto vaidmenį ir vadina save „Katastrofa“. Taip ji išsako savo nuomonę dėl holokausto reikšmės žydų istorijoje. Pagrindinė mintis – be holokausto žydai šiandien neturėtų savo valstybės. Monologe be šios minties galima aptikti ir keletą kitų kontroversiškų pozicijų.

Vengrijoje suimtas vienas labiausiai ieškomų nacių karo nusikaltėlių Laszlo Csatary. Jis kaltinamas karo nusikaltimas, trečiadienį Budapešte pranešė prokuratūra, kuria remiasi agentūra AP. Simono Wiesenthalio centras neseniai susekė L. Csatary Vengrijos sostinėje ir pateikė prokuratūrai informaciją apie jo buvimo vietą. Žydų žmogaus teisių organizacijos paskelbtame labiausiai ieškomų karo nusikaltėlių sąraše L. Csatary įrašytas vienu pirmųjų.

JAV organizacija „Simono Wiesenthalio centras“ (WSC) gavo įrodymų, kad Laszlo Csatary, pirmu numeriu įrašytas į ieškomiausių nacių nusikaltėlių sąrašą, slapstosi Vengrijoje, praneša lenta.ru. Šie įrodymai jau yra perduoti į Generalinę Vengrijos prokuratūrą. WSC ragina Vengrijos valdžią imtis veiksmų ir teisti L. Csatary.

Izraelyje pirmą kartą vyko kontroversiškai vertinamas holokausto aukų grožio konkursas, informuoja BBC. Konkurse, kuris vyko Haifos mieste, dalyvavo 14 moterų nuo 74 iki 97 metų amžiaus. Konkurso nugalėtoja tapo iš Rumunijos kilusi 79-erių Hava Hershkovitz. Konkursą surengė organizacija „Shimon Sabag“, kuri teigė, kad 14 finalisčių buvo atrinktos iš šimtų kandidačių. Dalyvės buvo atrinktos pagal savo pasakojimus apie tai, kaip išgyveno holokaustą, ir pagal indėlį į Izraelio bendruomenes.

Izraelio policija antradienį pranešė, kad sulaikė tris vandalus, įtariamus antisionistinių šūkių rašinėjimu ant Holokausto muziejaus. Vėliau antradienį įtariamieji pasirodys teisme. Sulaikytieji, kurių amžius 18, 26 ir 27 metai, priklauso ultraortodoksų grupei, kuri nepritaria Izraelio valstybės egzistavimui. Sulaikytieji prisipažino dėl vandalizmo. Holokausto muziejus buvo įkurtas 1953 metais. Jame dažnai lankosi Izraelyje viešintys užsienio lyderiai.

„Mes, žemiau pasirašiusieji Lietuvos piliečiai ir jų palikuonys, ryžtingai pasisakome prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, Kauno miesto pareigūnų ir kitų oficialių asmenų sprendimą pagerbti 1941 metų birželio-rugpjūčio mėnesiais - nacių okupacijos metu - veikusios Laikinosios Lietuvos Vyriausybės vadovą Juozą Ambrazevičių, išeivijoje pasivadinusį Brazaičiu“, - rašo grupė didelių ir solidžių profesorių bei autoritetų.

Ant holokausto muziejaus Izraelyje vandalai prirašinėjo antisionistinių šūkių. Pirmadienį policija sakė, kad įtaria žydus ultraortodoksus, kurie nepritaria Izraelio valstybės egzistavimui. Šūkiai skelbė: „Hitleri, ačiū už holokaustą“ ir „Sionistai norėjo holokausto“. Visi per naktį purškiamais dažais parašyti šūkiai buvo hebrajų kalba.

Izraelio ginkluotųjų pajėgų vadas generolas majoras Amiras Eshelis atsisakė naujo tarnybinio automobilio, nes jis yra gamintas Vokietijoje, rašo Izraelio dienraštis „Israel Hayom“, kuriuo remiasi agentūra „RIA Novosti“. A. Esheliui, kurio šeima yra nukentėjusi nuo holokausto, buvo pasiūlytas „Volkswagen Passat“ markės automobilis, tačiau jis nusprendė ir toliau važinėti amerikietišku „Chevrolet Malibu“. Pasak A. Eshelio motinos Ednos, visi jos sūnaus seneliai, dėdės ir jų vaikai, o taip pat ...

Baltieji rūmai atsiprašė už JAV prezidento Baracko Obamos pasisakymą apie nacių koncentracijos stovyklas Lenkijoje, kurias jis pavadino „lenkų mirties stovyklomis“. Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Tommy Vietoras kalbėjo apie „apsirikimą“. „Mes apgailestaujame dėl šio klaidingo teiginio“, – pabrėžė jis, praneša agentūra AFP.

Lenkijos užsienio reikalų ministras pareikalavo, kad JAV prezidentas Barackas Obama atsiprašytų už tai, jog paminėjo Antro pasaulinio karo metais veikusias „Lenkijos mirties stovyklas“, rašo „The Telegraph“. JAV prezidentas padarė klaidą per ceremoniją Baltuosiuose rūmuose pagerbdamas Lenkijos rezistencijos kovotoją Janą Karskį, kuris vienas iš pirmųjų pradėjo skelbti apie nacių koncentracijos stovyklas.

Į klausimą „Kas yra holokaustas?“ vieno iš televizinių žaidimų dalyvės Evegenija ir Ksenija Karatyginos neužtikrintai atsako: „Kažkas su kanceliarija... Ne, tai yra klijai tapetams.“ Ar šių dvynių atsakymas yra Rusijos švietimo spraga domėjosi „Le Monde“, praneša „Inopressa“. „Holokausto“ fondo prezidentė Alla Gerber buvo sukrėsta šio epizodo. Jis susitiko su sesėmis Karatyginomis ir konstatavo, kad „sovietiniai ideologiniai rėmai 20 metų po Sovietų Sajungos žlugimo niekur nedingo.

Tuo metu, kai Garliavos drama ir mūšis dėl mergaitės visiškai dominavo nacionalinėje žiniasklaidoje, tarptautiniuose vandenyse tema atspindima visai menkai ir paviršutiniškai. Užtat 1941 metų vasarą veikusios laikinosios Lietuvos vyriausybės vadovo J. Ambrazevičiaus-Brazaičio numatomas perlaidojimas nepraėjo nepastebėtai.

Holokausto 70-osioms metinėms Jurbarko krašto muziejaus užsakymu sukurtas dokumentinis filmas apie šio krašto žydus „Kai apie Jurbarką skambėjo jidiš“ sukėlė didžiules aistras. Kaip papasakojo Jurbarko krašto muziejaus direktorė Lilija Jakelaitienė, parengę projektą, muziejaus darbuotojai dalyvavo konkurse, jį laimėjo, o Kultūros ministerija skyrė projektui dalį lėšų. Kitą dalį lėšų – 1800 litų – pridėjo Jurbarko savivaldybė.

Apie žydų naikinimą Antrojo pasaulinio karo metais yra susukta šimtai meninių ir dokumentinių filmų. Vienas iš jų – Didžiosios Britanijos žiniasklaidos bendrovės BBC dokumentinis filmas „Nacistai. Istorija perspėja“. Pusėje šio filmo pasakojama apie masinius žydų šaudymus Lietuvoje. Vadovavo juristas Filmo kūrėjai nesiekė užsipulti Lietuvos.

Dar kovo pradžioje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų surengtas patikrinimas, kaip miesto įstaigos laikosi Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų, nenuėjo veltui. Kai kurios įstaigos, net nesulaukusios oficialių įspėjimų, suskubo taisyti savo klaidas ir pildyti užrašus lietuviškais pavadinimais.

Retai tenka skaityti mokslines knygas, kurios neleidžia užmigti ir savo sukuriama intriga prilygsta įtempto siužeto romanams. Dažniausiai mokslininkai stengiasi parodyti, kokie jie protingi ir kaip sugeba žudyti nuoboduliu. Bet Roberto van Voreno knyga „Neįsisavinta praeitis: Holokaustas Lietuvoje“ (Kaunas: VDU leidykla, 2011) yra tikra išimtis akademinių nuobodybių pasaulyje.

Kol Čikagos žydų bendruomenės ketvirtadienį paminėjo holokausto aukų atminimo dieną ir ragino nepamiršti apie savo protėvių kančias, Čikagos lietuvių bendruomenė prisiminė nusikaltimus, kuriuos tuo metu vykdė jų protėviai, rašoma „Chicago Tribune“. „Mes turime žinoti, kas įvyko, ką darė žmonės iš mūsų šalies, kad tai daugiau nebepasikartotų“, – teigė Alas Domanskis, teisininkas iš Čikagos, vadovaujantis miesto lietuvių fondui.

Ketvirtus metus į Holokausto aukų pagerbimą Paneriuose – „Gyvųjų maršą“ – atvyksta svečiai iš Izraelio, Jungtinių valstijų.Kartu su Lietuvos žydų bendruomene, Izraelio ir Lietuvos vadovybės atstovais Paneriuose pagerbti čia nužudyta 70 tūkstančių žydų. Žmonės, kurių artimieji nukentėjo per holokaustą, Lietuvos žydų bendruomenė ir vadovybės atstovai kilometrą nuo Panerių stoties iki žudynių vietos – Panerių memorialo – pagerbdami žuvusiuosius eina pėsčiomis.