holokaustas

Dėl neigiamų vertinimų sulaukusio komentaro apie Holokaustą iš Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų traukiasi istorikas konservatorius Valdas Rakutis.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, reaguodama į parlamentaro Valdo Rakučio komentarą Holokausto tema, reikalauja Generalinės prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Holokausto neigimo ir iškraipymo. „Aš, atstovaudama Lietuvos žydų bendruomenę, reikalauju (...) generalinio prokuroro pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Holokausto neigimo ir iškraipymo. Pabarimai mūsų netenkina.

Seimo socialdemokratai prašo parlamento vadovybę inicijuoti konservatoriaus Valdo Rakučio atleidimą iš Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų dėl jo pasisakymo apie Holokaustą. Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko, Seimo komisijų vadovai skiriami atsižvelgiant į frakcijų turimas kvotas. „Jis pareigose atsirado pagal frakcijų susitarimą seniūnų sueigoje, dabar jie taip pat turėtų inicijuoti atšaukimą.

Seimo konservatorių frakcijos atstovo istoriko Valdo Rakučio pasisakymas Holokausto tema yra nepriimtinas, sako Vokietijos ambasadorius  Matthias Sonnas. Vokietijos ambasados „Facebook“ paskyroje trečiadienio vakarą paskelbtame komentare ambasadorius taip pat pabrėžė, kad istorinė Vokietijos atsakomybė už nacių vykdytą Holokaustą išlieka dabar bei išliks ateityje.

Kritikos dėl komentarų apie Holokaustą sulaukęs Seimo konservatorių frakcijos atstovas Valdas Rakutis sako savo tekstu siekęs atskleisti platesnį šio reiškinio vaizdą, kad jis daugiau nepasikartotų. „Turime suprasti, iš kur atsiranda tokie dalykai, kaip žmonės elgiasi tokiomis sąlygomis, kad nebūtų daugiau tokio Holokausto. Čia labai aiškus tikslas yra“, – BNS trečiadienio vakarą sakė politikas. Jis tikino, kad neturi jokių antisemitinių nuostatų. „Man tos reakcijos ne visos patinka.

Pasaulis ir Lietuva mini tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Žiauriai išžudytus ir kankintus artimuosius prisimena ir Lietuvos žydai. Jų gretose yra tokių, kurie per Holokaustą neteko bene pusšimčio šeimos narių ir šią tragediją su savimi nešiojasi iki šiol.

Valdančiųjų konservatorių pirmininkas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako esąs pasipiktinęs Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Valdo Rakučio komentarais Holokausto tema.

Sausio 27-ąją minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena ir 75-osios Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pabrėžia, jog Holokausto siaubas yra visos žmonijos tragedija. „Šiandien mes pagerbiame Holokausto aukas. Šiandien mes prisimename.

Mirė daugybę prestižinių apdovanojimų pelniusi Holokaustą išgyvenusi rašytoja Ruth Klueger , trečiadienį pranešė jos leidėjai Austrijoje. Rašytojai buvo 88 metai, ji mirė savo namuose Kalifornijoje. Leidykla „Zsolnay“ naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad rašytoja mirė po ilgos ligos naktį iš pirmadienio į antradienį. Už savo kūrinius, kuriuos aprašė išgyvenimus Holokausto metu, rašytoja pelnė daugybę prestižinių apdovanojimų.

Antradienį pranešta, kad Kaune nuverstas Holokausto aukų paminklas.  Policijos departamento duomenimis, apie vidurdienį pranešta, kad nuverstas Energetikų gatvėje stovėjęs paminklas. Tikslus nuostolis nustatinėjamas.  Dėl didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės vertės turto sunaikinimo ar sugadinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vyriausybė perdavė Vilniuje esančias Didžiosios sinagogos bei Mikvių liekanas Geros valios fondui, besirūpinančiam Lietuvos skiriamomis kompensacijomis už Holokausto laikotarpiu nusavintą žydų turtą.  Pasak kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, Žydų gatvėje esančios pastatų liekanos perduodamos fondui sumažinant mokėtiną kompensaciją šių pastatų pamatų verte – 1 244 eurais. „Tai yra šių pastatų liekanos, pamatai, atidengti archeologinių tyrimų metu.

Mirė Vengrijos olimpinė čempionė, Holokaustą išgyvenusi plaukikė Eva Szekely. Moteriai buvo 92-eji, jos gyvybė užgeso gimtajame Budapešte. Vengrijoje E. Szekely buvo tapusi tikrų tikriausia sporto didvyre. E. Szekely buvo daug žadanti plaukikė, bet 1941 m. buvo priversta mesti treniruotes, nes buvo žydė. Fašistinės jėgos Vengrijoje vis blogino žydų gyvenimo kokybę dar iki nacių okupacijos 1944 metais. Tarp 1944 metų gruodžio ir 1945 metų vasario apie 20 tūkst.

Šiemet sukako 75 m., kai buvo išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. Holokausto metu žydai buvo priversti palikti savo namus ir gyventi getuose. Juose kentė ne tik badą ir šaltį, bet ir priverstinį darbą, kuris šiandien žinomoms Vokietijos įmonėms padėjo ištverti sudėtingą karo laikotarpį ir užsidirbti. Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 1941 metų birželį vyko baisiausias ir tragiškiausias genocidas, kurio metu žuvo daugiausia žmonių.

Žydų tautos genocidas yra randas ant Lietuvos ir visos žmonijos veido, antradienį minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Užsienio reikalų ministerijoje atminimo renginyje politikas teigė, kad mes turime „padaryti viską, kad tai nepasikartotų“. „Ta išnaikinta dalis mūsų žmonių, dalis mūsų kultūros niekada negrįš.

Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Litvakų atminimo sode ketvirtadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad galima tik įsivaizduoti, kiek kartų šalis ir pasaulis neteko dėl Holokausto.

Lietuvoje kilus skandalui dėl žydų siuntimo į getus, kilo klausimas ir dėl to, ar žmonės suvokė, kad siunčia žydus į mirtį. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė savo išvadas: 1941-aisiais žmonės negalėjo žinoti, kad getai yra koncentracijos centrų dalis.  Net ir šių dienų ekspertai pažymi, kad getų sąvoka vis dar kelia sumaištį dėl savo daugialypės reikšmės.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, jog pastaruoju metu atsirandant vis daugiau antisemitinių grafičių, Baudžiamasis kodeksas galėtų būti papildytas atsakomybe už vandalizmo aktus, nukreiptus prieš žydus. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad ir dabar kodekso nuostatos leidžia taikyti atsakomybę dėl tautinės ar religinės nesantaikos kurstymo, todėl tokia nuostata būtų perteklinė.

Neigti Holokaustą nėra viena iš žmogaus teisių, ketvirtadienį išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas, atmetęs Vokietijos neonacistinių pažiūrų politiko skundą. Vokietijos šiaurės rytinės Meklenburgo Pomeranijos žemės parlamente dirbęs Udo Pastoersas 2012 metais buvo nuteistas už 2010-aisiais pasakytą viešą kalbą, kurioje išreiškė abejonę, ar Holokaustas apskritai vyko.

Vilniuje susirinkę mokslininkai iš kelių šalių nagrinėjo jautrų ir Lietuvoje šiuo metu po padidinamuoju stiklu atsidūrusį nacių teismų ir Holokauste dalyvavusių asmenų kaltės klausimą.

Liūdnai pagarsėjusio nacių gydytojo Josefo Mengele eksperimentus Aušvico stovykloje išgyvenusi Eva Mozes Kor mirė Lenkijoje, keliaudama aplankyti šios Holokausto vietos, pranešė šaltiniai. Rumunijoje gimusi 85 metų E. Mozes Kor visą savo gyvenimą skyrė visuomenės švietimui Holokausto tema. Ji buvo Žvakių muziejaus Tere Hoto mieste Indianoje įkūrėja.

Lietuvos katalikų bažnyčia atminimo ženklais pagerbs kunigus, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo Holokausto. Lietuvos vyskupų konferencija šį mėnesį pritarė architekto Tauro Budzio iniciatyvai pažymėti palaidojimo vietas Lietuvos bažnyčių šventoriuose. Architektas BNS sakė, kad gavus bažnyčios pritarimą žalvario lydinio ženklai su užrašais lietuvių, jidiš ir anglų kalbomis prie antkapių bus pritvirtinti dar šiemet. „Kai kapas yra šventoriuje, jį prižiūri bažnyčia.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moravetskis) nedalyvaus Višegrado šalių grupės aukščiausiojo lygio susitikime Jeruzalėje ateinančią savaitę, pranešė laikraštis „Times of Israel“, remdamasis Lenkijos ambasada Izraelyje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo 39 Lietuvos piliečius, kurie, rizikuodami gyvybėmis, per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus. Dauguma apdovanojimų sulaukė po mirties, juos atsiėmė artimieji. Pasak šalies vadovės, kas kartą, kai pagerbiame Holokausto aukų atminimą, prisimename ir jų gelbėtojus – didžiąją žmogiškumo, pasiaukojimo ir drąsos pamoką, teigiama Prezidentūros pranešime.

 Lenkijos parlamentarai trečiadienį svarstys naujas Holokausto įstatymo pataisas, kuriomis siekiama panaikinti baudžiamąją atsakomybę už pasisakymus, esą kenkiančius Lenkijos geram vardui. Anksčiau šiemet įsigaliojęs įstatymas numato iki trejų metų laisvės atėmimo bausmes asmenims, viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta yra kalta dėl nacių nusikaltimų.

prisimenant XX a. pradžią, daugeliui atmintyje pirmiausiai iškyla to laiko siaubas, žiaurumai ir sunkumai, su kuriais žmonės susidūrė per abu pasaulinius karus. Pasaulis ir šiuo metu nėra toli gražu tobulas ir idealus, bet nėra ką ir belyginti su tais laikais. Tačiau negalime pamiršti savo istorijos, ištrinti ar pakeisti. O likusi medžiaga, nuotraukos ir įrodymai – priminimas mums ir ateinančioms kartoms, kaip gali pasikeisti gyvenimas per vieną akimirką ir kokių sunkumų gali kilti.

Vilniuje ir Panevėžyje penktadienį bus pagerbtas Holokausto aukų atminimas, renginiai minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną vėliau vyks ir kituose miestuose. Vilniuje, Užsienio reikalų ministerijoje vyksiančiame renginyje dalyvaus ministras Linas Linkevičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio ambasados Lietuvoje pavaduotoja Efrat Hochstetler (Efrat Hochštetler), teatrologė, profesorė Irena Veisaitė.

Prancūzijos garbingiausi literatūros apdovanojimai pirmadienį atiteko dviem romanams apie nacius, vienam kurių, pasakojančiam Vokietijos pramonininkų paramą Adolfo Hitlerio iškilimui, atiteko prestižinė Goncourt'ų (Gonkūrų) premija. Erico Vuillardo (Eriko Viujaro) romanas „L'ordre du jour“ (Darbotvarkė) buvo laikomas vienu šio apdovanojimo favoritų.

 Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvai nereikia peržiūrėti savo požiūrio į lietuvių vaidmenį per Holokaustą. „Mums nėra ką peržiūrėti, visus veiksmus kaip valstybė esame padarę ir toliau turime puikų dialogą ir su Lietuvos žydų bendruomene, ir su pasauline bendruomene. Nesakome, kad tie skaudūs klausimai, kurie yra, – nediskutuotini, ir Vyriausybėje tos diskusijos vyksta, atvažiuoja jų atstovai ir bendruomenės atstovai.

Lietuvos diplomatai ragina nepriešinti žydų genocido ir Lietuvos ginkluotos kovos su sovietų okupacija. Užsienio reikalų ministerija trečiadienį išsakė apgailestavimą dėl Europos žydų kongreso pareiškimo, kuriuo smerkiamas leidyklos „Alma Littera“ sprendimas nutraukti Rūtos Vanagaitės knygų pardavimą ir kritika viešųjų ryšių specialistei, kad ji apšmeižė partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.

 Lietuvos žydų genocido diena bus minima skaitant Holokausto aukų vardus. Sekmadienį skaitymai rengiami Merkinėje, kitą savaitę jie vyks Vilniuje ir Kaune. Gyventojai kviečiami ir patys rengti skaitymus. „Iniciatyvų sąrašas nėra baigtinis – visi norintieji gali prisidėti išsirinkdami Holokausto atminimui svarbią vietą. Nužudytųjų vardai ir pavardės gali būti randami muziejuose, bibliotekose ar žydų paveldo išsaugojimu besirūpinančiose organizacijose“, – nurodo akcijos iniciatoriai.

Minėdami Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo 25-ąsias metines, abiejų šalių prezidentai pabrėžė būtinybę saugoti Lietuvos žydų paveldą ir plėsti verslo ryšius. „Bet kurioje srityje ryšiai tarp mūsų tautų vis tvirtėja – alyvmedis ir ąžuolas auga kartu kaip vienas“, - rašoma šia proga paskelbtame Dalios Grybauskaitės ir Reuveno Rivlino bendrame pareiškime. Prezidentai teigia, kad pasitelkus atminimą ir švietimą būtina užtikrinti, kad Holokausto tragedija niekuomet nepasikartotų.

Šių metų pabaigoje pasirodysiančioje knygoje apie Holokausto vykdytojus Lietuvoje bus maždaug 40-ies asmenų pavardės bei jų artimųjų liudijimai, sako Lietuvos gyventojų ir genocido rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorė Birutė Burauskaitė.

Holokaustą išgyvenęs Maxas Mannheimeris, visą gyvenimą po Antrojo pasaulinio karo kovojęs su antisemitizmu, mirė Vokietijoje, būdamas 96 metų. Vokietijos naujienų agentūra DPA pranešė, kad M.Mannheimeris mirė penktadienį vienoje Miuncheno ligoninėje. Apie mirties priežastį informacijos nebuvo pateikta. Šeštadienį jo atminimą pagerbė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, dėkojusi M.Mannheimeriui už pastangas išsaugoti Holokausto atminimą.

Panevėžyje antradienį bus atidengtas memorialas, skirtas Holokausto aukoms - nacių nužudytiems romams. Tai bus pirmasis monumentas, įprasminantis romų persekiojimą Lietuvoje. Iniciatyvą įgyvendinantis Lietuvos žmogaus teisių centras informuoja, kad keturi memorialiniai atminimo akmenys bus atidengti Panevėžio J.Tilvyčio gatvės šaligatvyje, jie pagerbs panevėžietes Oną Matuzevičienę-Bagdonavičiūtę, Anastaziją Jablonskienę-Bagdonavičiūtę, Zosę Matuzevičiūtę, Oną Grachauskienę-Bagdonavičiūtę.

  Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį Šeduvoje pagerbė Holokausto aukas Pakutenių ir Liaudiškių masinių žudynių vietose, taip pat Šeduvos žydų kapinėse, kur skambėjo Kadišo malda už mirusiuosius.   „Holokaustas – tai visų mūsų skausmas, mūsų tragedija. Tai mūsų įsipareigojimas, kad ateityje daugiau niekada neiškiltų pavojus žmogiškumui“, – Vyriausybės išplatintame pranešime cituojamas premjeras.

Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius rugpjūčio 29 dieną dalyvauja atminimo renginiuose Šiauliuose ir gyvųjų marše Molėtuose, skirtuose prisiminti Lietuvos žydų žudynes, prasidėjusias prieš 75-erius metus nacistinės Vokietijos kariuomenei įžengus į Lietuvą. Viceministras Šiauliuose dalyvavo garsaus vokiečių menininko Gunterio Demnigo sukurtų „Atminimo akmenų“ atidengimo ceremonijoje.

Vilniuje antradienį bus paminėta Tarptautinė Romų Holokausto atminimo diena. Šiam tragiškam Antrojo pasaulinio karo įvykiui atminti bus padėtos gėlės Panerių memoriale, o Genocido aukų muziejuje vyks filmo „Papusza“ apie romę-poetę peržiūra. Nacistinės Vokietijos vykdytam genocidui pažymėti rugpjūčio 2-oji pasirinkta todėl, kad tądien 1944 metais beveik 3 tūkst. vadinamosios „čigonų stovyklos“ kalinių buvo suvaryti į dujų kameras ir nužudyti.

Holokaustą išgyvenęs rašytojas Elie Wieselis, Nobelio literatūros premijos laureatas, kuris savo darbuose siekė išsaugoti per Antrąjį pasaulinį karą nužudytų žydų atminimą, mirė būdamas 87 metų, šeštadienį pranešė Izraelio Holokausto tyrimų ir atminties centras „Yad Vashem“. Žmogus, vadintas „iškiliausiu pasaulyje Holokausto aukų atstovu“, mirė savo namuose Manhatane, nurodė dienraštis „The New York Times“. E.Wieselis, Rumunijoje gimęs JAV pilietis, bene labiausiai žinomas dėl savo memuarų „Nakt...

Pagerbdami Holokausto aukas Lietuvos žydų bendruomenės atstovai ketvirtadienį supeikė migracijos pareigūnų sprendimus nebesuteikti pilietybės tarpukariu iš šalies išvykusiems Lietuvos žydams litvakams ir jų palikuonims.

Vilniuje ketvirtadienį rengiama kasmetinė eisena pagerbiant Holokausto aukas - Gyvųjų maršas, bus pagerbti ir žydų gelbėtojai. Eisena popiet prasidės nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, kur vyks aukų atminimo ceremonija - šiuo keliu ėjo Vilniaus geto kaliniai, prieš juos nužudant Panerių miške.

Tūkstančiai iš Izraelio ir viso pasaulio atvykusių jaunų žydų kartu su lenkų jaunuoliais ketvirtadienį dalyvavo eisenoje, surengtoje nacių Vokietijos Aušvico Birkenau mirties stovykloje per Antrąjį pasaulinį karą nužudytoms Holokausto aukoms pagerbti. Ši vietovė, dabar memorialas ir muziejus, tapo nacių Vokietijos vykdyto Europos žydų genocido simboliu; nuo 1940 iki 1945 metų čia buvo nužudyta apie milijonas žydų. „Netikėkit magišku užkeikimu „niekada vėl“; nes tai vėl VYKSTA.

Per Holokaustą išblaškytas Vilniuje sukauptas unikalus žydų archyvas po kelerių metų atgims virtualioje bibliotekoje. Lietuvos centrinis valstybės archyvas šį mėnesį pradėjo konservuoti tarpukariu Vilniuje veikusio žydų mokslo instituto YIVO sukauptus dokumentus, kad jie galėtų būti skaitmenizuoti ir patalpinti kuriamoje duomenų bazėje apie žydų gyvenimą Rytų Europoje iki Holokausto.

„Šiandien, kaip ir kiekvienų metų rugsėjį, mes žvelgiame tiesai į akis ir dar kartą liudijame žydų tautos tragediją, kuri yra ir mūsų tragedija. Šiandien kartu su Jumis lenkiu galvą Holokausto aukoms atminti“, – antradienį, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, sakė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius iškilmingoje Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale.

Lietuvos žydų bendruomenė ragina išsklaidyti abejones dėl Kauno klinikų planų statyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę galimoje genocido aukų kapavietėje prie VII forto.

Pateikiame 9 vaizdo įrašus, privesiančius suabejoti garsiausiomis sąmokslo teorijomis ir antgamtiniais reiškiniais. Šiais pigiais triukais didžiulius pinigus pelnęsi idėjų autoriai demaskuoti be jokio gailesčio. Visų laikų apsurdiškiausių idėjų sąrašą pateikė toptenz.net.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pagerbiant holokausto aukas, pirmadienį 13 val. Vilniuje nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo eis „Gyvųjų maršo“ eisena. Tradicinė eisena vyks tuo pačiu keliu, kuriuo ėjo Vilniaus geto kaliniai prieš žudynes Panerių miške. Nuo 1941 m. birželio iki 1944 m. liepos naciai Panerių miške nužudė per 75 tūkst. žmonių, daugiausia – žydų. Izraelyje minint holokausto dieną pirmadienį bus apdovanoti ir Pasaulio tautų teisuoliai.

Pasaulio rekordai – tai visuomenės būdas apdovanoti ir išgarsinti tuos, kurie atlieka išties įspūdingus arba visiškai beverčius dalykus. Bet yra ir tokių rekordų, kurių Gineso rekorduose nepamatysime. Tai šiurpą keliantys rekordai, kuriais nei vienas sveiko proto žmogus nesididžiuotų. Listverse.com pateikia 10 iš jų.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 m. lapkričio 1 d. rezoliucija paskelbė sausio 27 dieną kasmetine Tarptautine holokausto aukų atminimo diena. Būtent 1945 metų sausio 27 dieną buvo išvaduota Aušvico koncentracijos stovykla Lenkijoje, kuriame naciai sunaikino pusantro milijono žmonių, iš jų beveik 1,1 milijono – žydų.

Pasauliui paminėjus Holokausto aukų atminimo dieną, dienraštis „The Guardian“ siūlo susipažinti su kraupiomis Holokaustą išgyvenusių žydų istorijomis. Pateikiame Zigi Shipperio, kuriam nacių okupacijos metais pavyko išvengti visur tykojusios mirties gniaužtų, prisiminimus. Jau prasidėjus karui, vieną 1939 metų rugsėjo dieną, Zigi Shipperis nubudo ir pamatė savo tėvą stovintį greta jo lovos. „Jis man pasakė, kad vokiečiai ateina ir jis privaląs išvykti“ - pasakoja Zigis.