gyvūnai

Daliai trečiųjų šalių, įvežančių šunis ir kates į Europos Sąjungą (ES), galioja išimtis dėl pasiutligės tyrimų. Tarp tokių valstybių – ir Rusija bei Baltarusija, kuriose fiksuojama nemažai infekcijos protrūkių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai teigia, kad šią išimtį būtina naikinti tiek dėl politinių, tiek dėl gyvūno kontrolės sumetimų, tačiau apie konkrečius planus neužsimena.

Kasmet Lietuvoje yra užfiksuojama apie 20 naujų augalų rūšių, o naujų gyvūnų rūšių registruojama netgi daugiau. Tiesa, dalis jų gali tapti pavojingi vietinėms ekosistemoms. Kokius pavojus gali sukelti naujos augalų ir gyvūnų rūšys bei kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis dalinasi Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrejus Gaidamavičius.

Kelios dešimtys senjorų susidomėjo šios savaitės pradžioje paskelbta Vilniaus savivaldybės galimybe tapti šeimininkų netekusių gyvūnų globėjais. „Susidomėjimas programa – labai didelis: vos paskelbus apie jos pradžią, jau sulaukėme daugiau nei 30 skambučių. Susipažinti su gyvūnais buvo atvykę 10 senjorų, iš jų šeši jau išsirinko globotinius“, – BNS sakė Vilniaus gyvūnų globos namų direktorė Agnė Žėbienė.

Praėjus vos kelioms dienoms po antrųjų karo Ukrainoje pradžios metinių, Ukrainos gynybos ministerija savo oficialioje X paskyroje paviešino katino, meiliai pavadinto „specialiųjų pajėgų katinu“, nuotrauką. Nuotraukoje, išgarsėjęs katinas, vardu Stepanas, buvo įslaptintas. Paveikslėlyje pavaizduotas karys, glaudžiantis rainą katiną. Jų abiejų akys paslėptos.

Sakoma, kad katinai turi devynias gyvybes, panašu, kad vienos vilniečių šeimos katinas Tomas, neturintis nė metų, vieną iš savo gyvybių jau išnaudojo. Katinas stebuklingai išgyveno po to, kai 20 minučių buvo skalbtas automatinėje skalbimo mašinoje. Tiesa, veterinarijos gydytojams dėl to teko nemažai pasistengti – Tomas iki šiol katinų reanimacijoje. Katinas Tomas trečią dieną guli katinų reanimacijoje. Ten jis papuolė po to, kai buvo išskalbtas automatinėje skalbimo mašinoje.

Kopenhagos zoologijos sode vos prieš vieną dieną pasaulį išvydo žavi drambliukė. O pandos mažylis stebina išskirtiniais akrobatikos sugebėjimais.  Pasaulį Kopenhagos zoologijos sode išvydusiai drambliukei vos viena diena. Nepaisant to ji jau tvirtai stovi ant kojų, tiesa, nuo mamos Kumari nesitraukia nė per žingsnį. Beje, ir pati Kumari čia pat gimė prieš šešiolika metų.

Vasario 7 d. į Lietuvos zoologijos sodą Kaune iš Švedijos buvo atvežti du naujakuriai – sunkiasvoriai avijaučiai Kompis ir Hellax. Kompiui – 14 metų, o šio senjoro sūnui Hellax – dar tik dveji su puse. Paskutinį kartą Ąžuolyno parko kaimynystėje esančiame zoologijos sode avijautį buvo galima išvysti 2013 metais. Nuo to laiko, zoologijos sodo gyvūnų priežiūros specialistės Vildos Jucytės teigimu, buvo labai tikimasi, jog šiuos bandose gyvenančius gyvūnus vėl bus galima turėti savo priežiūroje.

Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas Linas Balčiauskas teigia, kad klimato pokyčiai gyvybiškai svarbūs Lietuvoje gyvenantiems gyvūnams. Anot jo, didžiausią klimato kaitos poveikį jaučia žiemą užmiegantys gyvūnai ir arealą keičiančios rūšys.

Šiame paveikslėlyje yra matomi du gyvūnai – pantera ir paukštis. Tačiau kai kurie žmonės pastebėjo ir paslėptą elementą. O tai, ką pirmiausia pastebėsite šiame paveikslėlyje, išduos netikėtų faktų apie jūsų asmenybę. Egzistuoja daugybė optinių iliuzijų rūšių: vienos jų apgauna mūsų protą, o kitos atskleidžia paslėptus mūsų asmenybės aspektus. Kitas piešinys gali atskleisti, kokio tipo žmogus esate, tačiau viskas priklauso nuo to, ką jame pamatysite pirmiausia.

Seime skinasi kelią draudimas nuo lapkričio veisti, parduoti ir eksponuoti gyvūnus, kuriems yra karpytos galūnės, išpeštos plunksnos, pažeistos balso stygos. Šiuos pakeitimus Lietuva dar turėtų notifikuoti Briuselyje.  Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šią savaitę pritarė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma uždrausti veisti, parduoti ir eksponuoti gyvūnus, kuriems yra atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti išvaizdą.

Nauji metai dar tik įsibėgėja, o prieglaudose jau rekordiniai skaičiai beglobių gyvūnų. Dažnai iš vienos vietos jie atvežami ištisomis vadomis, nes gyventojai nepasirūpina keturkojų sterilizacija ir šie dauginasi nevaldomai. Gyvūnų globėjai piktinasi, kad valdžios dėmesio, kaip spręsti šią problemą, taip ir nesulaukia. Veterinarijos specialistas apžiūri bailią šunytę, atvežtą iš Raseinių rajono Anžilių kaimo.

JAV Sinsinačio zoologijos ir botanikos sodo prižiūrėtojai užfiksavo linksmą stručio šokį. Zoologijos sodo socialiniame tinkle išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip paukštis atliko keletą baleto judesių prieš patekdamas į savo aptvarą. Stručiai yra didžiausi ir sunkiausi paukščiai pasaulyje. Jie taip pat tarp paukščių garsėja savo šokiais, kuriais dažniausiai patinai vilioja pateles.

2021-iais Lietuvoje pirmą kartą buvo parengtas leidžiamų nelaisvėje laikyti ir veisti žinduolių rūšių sąrašas, tačiau, kaip praneša Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), jo laikosi ne visi. Informuojama, kad institucijos neatsigina pranešimų apie nelegalią veisėjų, dar vadinamų daugintojais, veiklą.

Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai nuo pirmadienio pora savaičių tikrins, kaip medžiotojai laikosi medžioklės taisyklių viliodami maistu medžiojamuosius laukinius gyvūnus. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, medžioklės plotuose yra įrengtos viliojimo vietos, skirtos medžiotojams maistu privilioti laukinius gyvūnus su tikslu juos sumedžioti bei atitraukti nuo pasėlių, kad šiems nebūtų padaryta žala.

Įsivaizduokite amerikietišką futbolą kurį žaidžia šuniukai. Tokios varžybos Jungtinėse Valstijose vyksta jau dvidešimtą kartą. O varžybų rezultatas visai nesvarbus, mat pats vaizdas, kaip šunys žaidžia, traukia dėmesį. Taip organizatoriai nori, kad žmonės atsakingiau elgtųsi su gyvūnais. Skaičiuojant paskutines dienas iki amerikietiško futbolo supertaurės, amerikiečiai jau rengia ir specialią „šuniukų taurę“. Šiųmetinė yra jubiliejinė – dvidešimtoji.

Šiame žaidime grįžtame į priešistorinius laikus. Šiame iššūkyje visi gali pamatyti gyvūnus, bet ar galite pastebėti keturias giles? Jei jums pavyks, turite puikų regėjimą ir nusipelnėte paploti sau, kad pasveikintumėte. Ši užduotis skamba paprastai? Pagalvokite dar kartą, nes laikrodis tiksi. Šią užduotį turite atlikti per vieną minutę, o tada jūsų laikas baigiasi. Šį iššūkį pateikė akį rėžiančių vaizdų meistras Rudolfas Gergely Dudásas, dar žinomas kaip Dudolfas.

Miestų ir miestelių pašonėje gyvena ir stambesni laukiniai gyvūnai. Vieni dažniausiai sutinkamų – stirnos. Tačiau šie gyvūnai vis dažniau užklysta ir į miestų bei miestelių centrus, kur gausu žmonių. Prieš keletą dienų tokį stirnų apsilankymą galėjo matyti ir kėdainiečiai. Stirna atklydo į Kėdainių centrą Prieš porą dienų kėdainiečiai pranešė, jog stirna atklydo kone į patį miesto centrą – prie Tilto gatvės tilto.

Australijoje, Viktorijos valstijoje paieškomi du vidutinio amžiaus vyrai, kurie žiauriai užpuolė žmogų ir pavogė jo šunį.  Viktorijos policijos išplatintoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip įtariami užpuolikai vidury baltos dienos užpuolė Sibiro haskio veislės šuns šeimininką. Persekiojo ir puolė lazdomis Esą iš pradžių šie paprašė paglostyti nepažįstamo žmogaus šunį ir bandė teirautis, už kiek jį galėtų nusipirkti.

Bebrai Nevėžio upėje – ne naujiena. Tačiau pastaruoju metu jie vis drąsiau šeimininkauja pačiame miesto centre, visai netoli senamiesčio pėsčiųjų tilto. Gyventojai skambina pavojaus varpais, mat randa vis naujų viešnagės ženklų – upės šlaite nuo Kauno gatvės pusės bebrai jau nugriaužė kelis medžius.

Kareiviai kariauja naudodami kulkas, sviedinius ir raketas, tačiau Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms kovinėse operacijose padeda ir jų bičiulės katės, rašo „Politico“. Ukrainos socialiniuose tinkluose dažnai galima pamatyti nuotraukų, kuriose katės padeda kariams emociškai, be to, savo pūkuotu mielumu jos pritraukia aukas kariuomenei, taip pat kovoja su įsibrovėliais – šiuo atveju pelėmis.

Velse gyvūnų prieglaudos „Greenacres Rescue“ darbuotojai susidūrė su itin reta ir jautria keturkojo augintinio istorija. Šešias kojas turinti spanielio kalytė buvo rasta Pembroko mieste išmesta prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje praėjusių metų rugsėjį. Kalytei buvo duotas Arielės vardas iš „Disney“ animacinio filmuko „Mažoji undinėlė“, nes jos iš dalies susiliejusios papildomos užpakalinės kojos priminė undinės uodegą.

Vilniaus valdžia sugalvojo naujovę, kaip gelbėti senjorus nuo vienatvės. Savivaldybė siūlo senjorams iš savivaldybės prieglaudos paimti šunį ar katiną, o pati augintinį žada aprūpinti iki pat jo gyvenimo galo ėdalu, kraiku, o jei reikės ir gydymu. Taip tikisi vienu šūviu nušauti du zuikius – ir senjorams draugą įtaisyti, ir keturkojams surasti naujus namus. Gyvūnų globėjai pastebi, kad, sulaukę pensijos, kai kurie senjorai augintinio turėti nesiryžta.

Vilniaus Užupyje ir Paupyje šeimininkauja bebrai – graužia ir verčia brandžius prabangų rajoną puošiančius medžius. Pasak vietinių gyventojų, problema paūmėjo, kai statybinė įmonė, pradėjusi statyti gyvenamuosius namus, išvalė visą krantinę Paupyje ir taip atėmė iš bebrų krūmynus, kuriais jie maitinosi. Gyventojai griebėsi paskutinio šiaudo – apvyniojo medžius spygliuota viela tikėdamiesi, kad gyvūnai per ją negalės medžių nugraužti.

Neįprasta istorija Jungtinėse Valstijose. Šunelis Cecilis sugraužė 4000 dolerių. „Išsiėmiau pinigų, kad galėtume pasiremontuoti namus. Nuėjau į banką, grįžau namo ir padėjau juos ant lentynos. Po maždaug pusvalandžio pamačiau, Cecilį, stovintį prie krūvos pinigų – apkramtytų, suplėšytų ir sudraskytų. Voko išvis nebebuvo. Mane ištiko šokas“, – pasakoja Cecilio šeimininkas Claytonas Lawas. Bankas Cecilio šeimininkams paaiškino, kad tokių atvejų pasitaiko – šunis traukia pinigų kvapas.

Perpildyta Panevėžio gyvūnų prieglauda neprisišaukia norinčiųjų dirbti. Anksčiau su savanorių pagalba išsiversdavusi prieglauda dabar bando prisikviesti žmonių siūlydama net atlygį – už kasdienį poros valandų darbą – 400-us eurų per mėnesį. Iš gyventojų paramos išsilaikantys pamestinukų globėjai tvirtina, kad daugiau darbuotojui mokėti neišgalintys. Pagirdyti, pamaitinti, iškuopti voljerus – toks kasdienis darbas gyvūnų prieglaudoje. Ir nesvarbu, ar spaudžia šaltukas, sninga ar lyja.

Iš garažų masyvo Šaurės pr. Kaune buvo išlaisvinti keli gyvūnai. Įtariama, kad gyvūnai gali būti susiję su mergaitės pagrobimo byla. Apie gyvūnų išlaisvinimą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė prieglauda „Penkta koja“. „Yra labai baisu. LABAI. Daug dalykų norėtume atmatyti ir atgirdėti. Norime padėkoti Lietuvos policijai ir visuomenei devynmetės sėkmės istorijoje. Į mūsų globą vakar pateko keli gyvūnai iš garažų masyvo Šiaurės pr. Nieko negalime dar teigti. Viskas yra tik galimai.

Anamalajų tigrų rezervate Indijoje nufilmuota jautri akimirka, kai pasiklydęs dramblio patelės jauniklis po kurio laiko vėl buvo suvestas su savo motina. Išplatintadamas vaizdo įrašą Tamil Nadu valstijos miškų departamentas džiaugėsi, kad metus baigė sėkminga gelbėjimo operacija. Kai buvo surastas miškuose vienas klaidžiojantis drambliukas, dronų ir patyrusių miško stebėtojų pagalba buvo nustatyta banda, o mažasis jauniklis buvo saugiai sujungtas.

Vilniuje pirmadienį atidaryta atnaujinta gyvūnų globos prieglauda. Kaip pranešė sostinės savivaldybė, atnaujintame komplekse įrengtas didesnis beglobiams skiriamų vietų skaičius, išplėstas neatidėliotinų veterinarijos paslaugų spektras, pagerintos prieglaudos gyventojų buities sąlygos. Šiuose gyvūnų globos namuose įrengtos 79 šunų vietos – jos atskirtos garso nepraleidžiančiomis sienelėmis ir vitrininiais langais, kai kuriose įrengtas tiesioginis išėjimas į lauką.

Du gražuoliai pandų jaunikliai jau sustiprėjo ir netrukus juos galės stebėti vieno Pietų Korėjos pramogų parko lankytojai. Pasak specialistų, pandų mažyliams, kurių gyvenimu domėjosi tūkstančiai korėjiečių, sukako pusė metų, ir gyvūnai jau gali drąsiai vaikščioti. Gražuoliams pandos dvynukams gyvenantiems viename Pietų Korėjos pramogų parke suėjo pusė metų. Gyvūnų gimimą akylai sekė ne tik specialistai, bet ir parko lankytojai, kurie mažyliams pasiūlė net 40 tūkstančių vardų variantų.

Daugiau nei 6000 varlių: tokią kolekciją turi surinkusi viena Šakių rajono gyventoja. Nuo pat vaikystės besižavėjusi varlėmis, moteris šiandien savo aistrą pavertė darbu ir atsidarė oficialų varlių muziejų.  Šakių rajone, Lukšiuose, gyvenanti Reda Pečiulienė, svečius dažniausiai pasitinka apsirengusi žaliai: moteris sako, kad žalios spalvos drabužių ji turi daugiausiai, o ir ant tų pačių neretai būna išpiešta varlė ar kas nors su varle.

Naujųjų sutiktuvės su fejerverkais gali baigtis tikra nelaime keturkojams augintiniams. Štai Naujųjų metų naktį šuo nuo išgąsčio bandė ištrūkti iš voljero gyvūnų prieglaudoje ir įstrigo tarp lentų – gyvūnas pasismaugė. Internete taip pat gausu žmonių skelbimų – jie ieško ne tik pabėgusių keturkojų augintinių, bet ir gaidžio, kuris pradingo naujametę naktį. O veterinarijos klinikos sulaukė gyventojų skambučių dėl galimai gyvūnams fejerverkų sukeltų nervinių traumų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo „Facebook“ paskyroje pasidalino įspėjimu, kad sinoptikams prognozuojant didelius šalčius, itin svarbu užtikrinti papildomą gyvūnų priežiūrą, tiek laikomų lauke, tiek namuose. Jie pasidalino patarimais, kaip atėjus šalčiams tinkamai prižiūrėti gyvūnus.

Žuvinto gamtiniame rezervate kameroms pavyko užfiksuoti besivaikštinėjančią septynių vilkų grupę.  „Kol nėra tiek sniego, kad pagal pėdsakus pavyktų įvertinti žvėrių gausą Žuvinto gamtiniame rezervate, stebėjimo kamerų įrašai yra bene vienintelė galimybė registruoti šią vilkų šeimyną – du suaugusius, du antramečius ir tris jauniklius. Septyni žvėrys yra per daug nestebinantis vilkų grupės dydis Žuvinte.

Panevėžyje netikėtas svečias – gyventojai pastebi po miestą šmirinėjantį į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą plėšrūną. Kai kurie tikina matę ne tik suaugusią lūšį, bet ir jos jauniklį. Žmonės spėlioja, kad plėšrūnas į miestą užsuka lengvo grobio. Pasirodė komentarų socialiniuose tinkluose ir apie toje teritorijoje dingstančius kačiukus. Panevėžiečiai telefonu užfiksavo, kaip lūšiukas vidury baltos dienos šmirinėja po teritoriją, kurioje įsikūrusios įvairios įmonės.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, gyvūnų prieglaudos stabdo bet kokius gyvūnų atidavimus. Prieš Kalėdas sugalvoję sau ar artimiesiems padovanoti šunį, katę ar kokį kitą augintinį, žmonės po švenčių juos dažniausiai grąžina atgal į prieglaudas. Šitaip gyvūnas, po kelių savaičių vėl grįžęs į narvą, patiria milžinišką stresą.

Pamiškėje netoli Panevėžio vyras aptiko į šunis panašių gyvūnų kūnus nuluptais kailiais. Ant vieno panevėžietis pastebėjo šūvio žymę ir pagalvojo, kad kažkas žudo šunis. Dėl kraupaus radinio tyrimo ėmėsi aplinkosaugininkai. Pirminiais duomenimis, tai ne naminių augintinių liekanos. Kraupų radinį Panevėžio rajone, netoli Paliūniškio aptiko pro šalį į nuosavą pramogų bunkerį važiavęs panevėžietis. „Tikriausiai, kad buvo kažkokių žmonių šunys nulupti, nežinau, kam tie kailiai reikalingi.

Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį už žiaurų elgesį su gyvūnais tauragiškei skyrė 4,5 tūkst. eurų baudą. Taip Klaipėdos teismas pakeitė Tauragės apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo moteriai buvo skirta viešųjų darbų bausmė. Tauragiškė apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista už tai, kad žiauriai elgėsi su gyvūnais, tai yra, kad sudarė sąlygas jai priklausantiems šunims atlikti draudžiamas veterinarines procedūras – balso stygų pašalinimą.

Prie Palangos esančiame Girkalių kaime Kalėdos šiemet bus labai liūdnos. Vandalai suniokojo bendruomenės pastatytą eglutę ir šalia įrengtus papuošimus, o savo juodą darbą baigė užmušdami ten gyvenusį apuoką. Tačiau, regis, ramių švenčių neturės ir patys vandalai. Jie išsidavė apie savo darbelius, tad dabar tyrimą pradėję aplinkosaugininkai planuoja niekšams skirti kone keturis tūkstančius eurų siekiančias baudas.

Gyventojai pasibaisėję vilniečio elgesiu. Teigiama, kad vyras, kurio vardas redakcijai žinomas, žiauriai elgiasi su gyvūnais. Žmonės baiminasi ne tik dėl jų gyvybės, bet dėl to, kad su agresyviai besielgiančiu vilniečiu, kaip nurodoma, gyvena vaikas. Dėl vyro elgesio pranešimų sulaukė organizacija Gyvūnų gerovės iniciatyvos, kuri savo ruožtu kreipėsi į policiją.

Charkivo savanoriams pavyko išgelbėti arklius iš Avdijivkos, Donecko srities, kur vyksta įnirtingos kovos su rusofašistais. Priemiestyje įsikūrusi ferma buvo visiškai subombarduota, todėl per pastarąjį mėnesį iš ten savanoriai masiškai evakavo gyvūnus. Mūsų žurnalistai iš Ukrainos reportaže pasakoja apie 12 valandų trukusią arklių gelbėjimo operaciją. Savanoriai iš Charkivo norėjo išvežti arklius iš miesto.

Žiemos šventes Pašilių stumbryne pasitinka net trys ką tik gimę jaunikliai. Trys patelės jauniklių susilaukė vėlyvą rudenį. Stumbrų bandą papildė du patinėliai ir viena patelė. Mažyliai jau susitiprėję, tad juos gali išvysti ir lankytojai. Nuo motinų neatsitraukiantys mažyliai – naujausi Pašilių stumbryno gyventojai, šį pasaulį išvydę spalio mėnesio pabaigoje.  „Gimė jie stiprūs, sveiki, kaip ir sveiki vaikai, išdykę jau.

Paslaptinga šunų kvėpavimo takų liga pradėjo siausti Jungtinėse Valstijose. Keturkojai kosėti ir kitaip negaluoti gali net pusantro mėnesio. Specialistai sako, kad yra ir mirčių. Veterinarai bando visus įmanomus gydymo būdus, tačiau lieka neaišku, kas sukelia ligą – virusas ar bakterija, ir kiek iš tikrųjų tai pavojinga šunims bei žmonėms. Nežinoma šunų kvėpavimo takų liga puola Jungtinių Valstijų keturkojus.

Velso policija sulaikė gruodžio 3 dieną prieš gyvūną smurtavusį Karfilio miesto gyventoją. Praeivio pareigūnams perduotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip vyras netoli vandens telkinio nešėsi už kaklo paėmęs gulbę. Vaizdo medžiagoje taip pat matyti, kaip praeivis prašė vyriškio paleisti paukštį, tačiau šis nereagavo ir toliau kankino gyvūną. Smurtautojas taip pat teisinosi, kad gulbė nuskriaudė jo vaiką, nors aplinkui nebuvo matyti jokių mažų vaikų.

„TV Pagalbos“ gelbėtojos, laidų vedėjos Gerdos Žemaitės šeima šiuo metu gyvena ne tik švenčių laukimu. Po kelių savaičių, prieš pat Kalėdas, moters namus papildys naujas šeimos narys – toipudelio veislės šuniukas.  Naujienų portalui tv3.lt G. Žemaitė pasakojo, kad apie šuniuką namuose svajojo jau seniai, tačiau vis kildavo dvejonių. Visgi spalio mėnesį, netikėto atsitiktinumo metu, moteris su šeima nusprendė ryžtis šiam žingsniui.

Indonezijos gamtosaugininkai parodė, kaip pirmuosius žingsnius su mama žengia neseniai gimęs itin retas – sumatrinio raganosio – jauniklis. Sumatrinių raganosių specialistai visame pasaulyje suskaičiuoja vos kelias dešimtis, todėl šiems plaukuotiems ir mažiausiems raganosiams iš visų kyla didžiausia grėsmė išnykti. Indonezijos nacionaliniame parke su septynerių metų mama tapsi mažutis ypatingas raganosio jauniklis.

Nemaža dalis augintinių šeimininkų gyvūnus myli ir prižiūri taip pat, kaip ir žmones. Juos dresiruodami, vedžiodami, su jais miegodami šeimininkai prie jų prisiriša lyg prie tikrų šeimos narių, tad ir prarasti juos būna labai skaudu. Dėl šios priežasties gyvūnų dalybos gali tapti toks pat rimtas procesas, kaip turto ar net vaikų. Advokatas pripažino, kad pastaruoju metu jau pasitaiko atvejų, kuomet tenka spręsti klausimus dėl augintinio dalybų skyrybų metu.

Rokiškio rajono ūkininkas socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kaip jo šuo Bazas už pakarpos iš gardo traukia avį. Pasibaisėję tokiais vaizdais, gyvūnų teisių gynėjai ūkininką kaltina žiauriu elgesiu ir skundais užvertė policiją, maisto ir veterinarijos tarnybą. Ūkininką jau užpuolė ir tikrintojai, o jis tvirtina, kad avį viso labo išgelbėjo nuo tikėtinos žūties ir esą inspektoriai gyvūnams sukėlė didesnį stresą nei šuo.

Šiomis dienomis turėti augintinį – dažna. Tačiau iš visų gyvūnėlių mylėtojų išsiskiria Vija Kudzienė. Alytiškė nuo šių metų pavasario augino varną, vardu Endyvoras Ka (angl. „endeavour“ reiškia „pastangas“ arba „siekius“). Pokalbio metu Vija tv3.lt portalo skaitytojams papasakojo, kodėl nusprendė auginti varną, kokie buvo smagiausi nutikimai ir koks dabar jos santykis su varniuku.

Dainininkė, dainų autorė Giedrė Kilčiauskienė (44 m.) augina net tris gyvūnus. Apie tai, kaip skirstosi pareigas namuose kartu su vyru Dominyku, ji papasakojo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Kažkas naujo“. Šarka, Zara ir Runcius. Tokiais vardais pavadinti keturkojai gyvena atlikėjos Giedrės Kilčiauskienės ir jos vyro Dominyko namuose. Tai – du šunys ir katinas.