gyvūnai

VMVT tarnyba atlikusi patikrinimą pagal gautą pranešimą Šiaulių rajone aptiko itin blogomis sąlygomis laikomus gyvūnus augintinius. Gyvenamosiose patalpose rasta 12 gyvūnų augintinių, iš kurių mažiausiai 2 kalytės galimai vaikingos. Gyvūnams šiuo metu ieškoma naujų laikymo vietų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Gyvūnai buvo ne tik laikomi beveik sąvartyną primenančiose sąlygose, tačiau galėjo ir nekontroliuojamai daugintis.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nekasdienišku vaizdu. Kamera užfiksavo rytinį vilkų šėlsmą. „Rezervato pramogų arena, kuriai verta suteikti gamtos paveldo objekto statusą. Tikrai verta buvo į ją sugrįžti. Šio ryto pilkučių siautėjimas. Ir pažiūrėkite, kokia meilė ir priežiūra senam gulinčiam vilkui. Gero ir linksmo žiūrėjimo“, – rašoma rezervato paskyroje.

Kėdainių miesto gyventojai vis garsiau vienas po kito ima kalbėti, kad kažkas tyčia nuodija jų augintinius. Kažkas žiurknuodžiais nuodija beglobes kates, tačiau nuo tų nuodų kenčia ir jų paragavę tvarkingai vedžiojami naminiai gyvūnai.

Kernavėje gyvenantis katinas Naglis gali drąsiai pretenduoti į turtingiausio Lietuvos katino vardą. Pernai vasarą švelniakailis senjoras užsidirbo net tris šimtus eurų. Kaip sako gyvūno šeimininkas – Naglis išlaiko ir save, ir savo dvynį brolį Markizą. Tiesa, nenuskriaustas ir aukų dėžutę saugantis parapijos šuo. Kernavės klebonas Marius Talutis kartu su vienuole Antanina rodo garsiausią Kernavės katiną Naglį. Tiesa, šiam svarbiausia ne prisistatymas, o skanukai.

Šių metų, kovo 17 d. gyvūnų globos organizacijos VšĮ „Penkta koja“ patikrinimo metu buvo nustatyti pakartotiniai gyvūnų gerovės pažeidimai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) priėmė sprendimą uždrausti organizacijai priimti gyvūnus globai kol nebus pašalinti nustatyti trūkumai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tikrinant VšĮ „Penkta koja“, VMVT besikartojančius pažeidimus fiksuoja jau nuo 2017 m., taigi nuo pat įstaigos veiklos pradžios.

Rytinėje Ispanijos dalyje prie Kuleros miesto krantų pastebėtas didžiulis banginis su deformuotu stuburu. Finvalas į žvejų tinklus įsipainiojo kovo 4 dieną, o jūrų gyvūnų gerove besirūpinančios tarnybos patvirtino, kad gyvūnas serga skolioze, todėl žvejų tinklai jo sveikatos būklei įtakos neturi. Išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip 17 metrų ilgio gyvūnas buvo išlaisvintas iš žvejų tinklų. Pasak pranešimų, jo išlaisvinimas truko keletą valandų.

Pirmasis ruoniukas rastinukas šiemet muziejų pasiekė per šventę ir per audrą – kovo 11 dieną. VšĮ „Būk mano draugas“ atgabeno iš Nemirsetos nusilpusį Baltijos pilkųjų ruonių jauniklį, kuris svėrė tik 12,8 kg, bent kilogramu mažiau, nei sveria ką tik išvydęs pasaulį ruoniukas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kaune šį savaitgalį karaliauja katės. Tarptautinėje parodoje ne tik pažįstamos veislės, bet ir itin reti egzemplioriai – tarp jų Lietuvoje net neauginamas japonų bobteilas. Siužete sužinosite ir kokia veislė sparčiai populiarėja tarp lietuvių. „Labai didžiulę bengalų grupę, kuri būna retai, rusų melsvieji, birmos, Britanijos trumpaplaukiai, Meino meškėnai, jų, žinoma, visada dalyvauja daug“, – kalbėjo Lietuvos felinologų draugijos „Bubastė“ prezidentė Jurgita Gustaitienė.

Visuomeninės organizacijos nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems gyvūnams padėti surinko apie 400 tūkst. eurų. Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ nuo praėjusių metų kovo surinko per 60 tūkst. eurų paramos Ukrainos gyvūnams, „Gyvūnų gerovės iniciatyva“ – daugiau nei 296 tūkst. eurų. „Tuščių narvų“ vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės turimais duomenimis, iš viso gyvūnams įvairios organizacijos paaukojo apie 400 tūkst. eurų.

Gyvūnų globos namus „Nuaras“ pasiekė šokiruojantys vaizdai iš seminaro gyvūnų kirpykloje. Seminarą vedanti lektorė rodo, kaip katę po maudymo reikia išdžiovinti skalbinių džiovyklėje. Kaip ketvirtadienį feisbuke nurodė „Nuaras“, vienoje iš Lietuvos gyvūnų kirpyklų vyko seminaras tema ,,Kačių nukailinimas su maudymu ir džiovinimu”.  Nurodoma, kad seminaro kaina 40 eurų, mokymus stebi 10 asmenų, o juos veda gyvūnų kirpėja Katažyna.

Kauno gyvūnų globėjai gelbsti didžiausią Lietuvos paukštį – jūrinį erelį. Padangių galiūnas atkeliavo iš Dzūkijos, jį nepaskrendantį žmonės aptiko Žuvinto biosferos rezervate. Įtarė, kad sužeistas. Tačiau aiškėja, kad padangių galiūnas greičiausiai apsinuodijęs švinu. Padangių galiūnas – jūrinis erelis – į Kauno gyvūnų globėjų rankas pateko iš Dzūkijos. Žmonės didingą paukštį išvydo ant žemės apatišką ir nepaskrendantį.

Pirmadienį Šilutės r., Stremenių k., 90-metė moteris padarė žiaurų darbą – užkasė vos gimusius gyvus šuniukus. Kaip praneša naujienų portalas 15min.lt, pareigūnai senolės namuose Stremenių kaime (apie 25 kilometrai nuo Šilutės) apsilankė sulaukę anoniminio pranešimo.

Kolumbijos regiono, kuriame nekontroliuojamai veisiasi apie 150 hipopotamų, kadaise priklausiusių velioniui narkotikų baronui Pablo Escobarui, palikuonių, gubernatorius pirmadienį pareiškė, kad tikisi gauti leidimą pusę jų išsiųsti į prieglaudas Indijoje ir Meksikoje.

Kuba didžiuojasi ypatingai gražių šunelių veisle – Havanos bišonais. Tiesa, jiems reikia ypatingos priežiūros – dažnai maudyti, maitinti tik tinkamu maistu, šukuoti ir atlikti kitokias grožio procedūras. O pastaruoju metu tai daryti itin sunku, mat valdant komunistiniam rėžimui šalis susiduria su įvairių jiems reikalingų produktų stygiumi. Turbūt niekas negalėtų paneigti, kad Kubos sostinės Havanos gatvėmis lekiantys šuneliai yra tikri gražuoliai.

Dalies stumbrų perkėlimas į Dzūkiją padės išlaikyti šios istorinės rūšies stabilumą, ketvirtadienį Dzūkijos nacionaliniame parke vykusio naujo stumbryno atidaryme sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Stumbrams labai pavojingas artimas kryžminimasis, todėl perkeldami dalį jų iš Kėdainių į Dzūkiją ir sudarydami galimybę įsilieti naujiems genams išlaikome šios rūšies stabilumą. Šiuo metu Dzūkijos nacionaliniame parke yra apie 20 stumbrų.

Trečiadienį Lietuvoje nutraukiamas 2022–2023 metų vilkų medžioklės sezonas, nes sumedžioti 282 vilkai, pranešė Aplinkos ministerija. Toks buvo nustatytas leidžiamų sumedžioti šių gyvūnų limitas. Šį sezoną jis buvo gerokai didesnis nei per praėjusį – 2021–2022 metais leista sumedžioti 190 vilkų. Taisyklėse nustatyta, kad vilkus medžioti galima nuo spalio 15 iki kovo 31 dienos, tačiau išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau.

Irane antradienį nugaišo paskutinis iš trijų nelaisvėje gimusių itin retų azijinių gepardų jauniklių, pranešė valstybinė žiniasklaida.  Jauniklis nugaišo klinikoje, sutrikus inkstų veiklai. „Piruzas, kuris praėjusį ketvirtadienį dėl inkstų veiklos sutrikimo buvo priimtas į Centrinę veterinarijos ligoninę, po dializės nugaišo“, – sakoma oficialiosios naujienų agentūros IRNA pranešime.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) antradienį pranešė apie Telšių rajone aptiktą aptvarą su nugaišusiomis kiaulėmis, jos buvo apdraskytos laukinių gyvūnų. Anot VMVT, Telšių departamento inspektoriai aptvarą Sarakų kaime rado reaguodami į pranešimą. Nustatyta, kad keturios kiaulės gaišo mažiausiai tris savaites, o vienintelę likusią gyvą specialistams teko nugaišinti. Besislapstančiam gyvūnų savininkui gresia baudžiamoji atsakomybė.

Valdantieji jau daugiau kaip metus negali apsispręsti, ką daryti su Lietuvos fermose auginamais ir galimai kankinamais kailiniais žvėreliais. Žemės ūkio ministerija svarsto kailinių žvėrelių verslą uždrausti tik po 4 metų, antraip esą tektų jų augintojams mokėti didžiules kompensacijas – pusšimtį milijonų eurų. Vyriausybė linksta kompensuoti mažiau – po eurą už vieną žvėrelį, kurių Lietuvos fermose apie pusantro milijono.

Meksikoje gyvena šuo, kuriam teko išgyventi tikrą pragarą – šalies nusikaltėliai jį taip nukankino, kad šis net negalėjo vaikščioti. Tačiau prieš daugiau nei dešimtmetį gyvūnų globos aktyvistai jį rado ir išgydė, tad keturkojis galėjo džiaugtis laimingu gyvenimu. O dabar jam ir vėl nusišypsojo likimas – jis pretenduoja tapti Amerikos mylimiausiu augintiniu ir gana apvalios sumos laimėtoju.

Minint Rusijos karo Ukrainoje metines, Aplinkos ministerija kviečia paremti organizacijas, globojančias be šeimininkų likusius gyvūnus. Pasak ministerijos, šie gyvūnai susiduria su maisto trūkumu, todėl svarbu juos paremti finansiškai. „Daugelis augintinių liko be šeimininkų, elgetauja gatvėse, o gyvenantiems prieglaudose trūksta maisto ir medikamentų sužalojimams gydyti.

Laisvės partija siūlo atsisukti į gyvūnus ir juos išlaisvinti nuo grandinių: esą šuns laikymas pririšus jį prie būdos yra kankinimas. Gyvūnų teisių gynėjai siūlo ne tik mokyti gyventojus, bet ir juos bausti piniginėmis baudomis taip, kaip dalyje kitų Europos valstybių, kuriose grandinė šuniui gali užtraukti ne vieną tūkstantį eurų siekiančią baudą. Prie Marijampolės, Klevinių kaime, gyvenanti Albina savo ketverių metų Tūzą laiko pririštą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vadovai dalyvavo Seimo narės Ievos Pakarklytės inicijuotoje apskritojo stalo diskusijoje apie gyvūnų gerovę „Jei myli, paleisk”. Drauge su suinteresuotų institucijų bei visuomeninių organizacijų atstovais, susirinkusieji ieškojo reikalingų sprendimų, kad modernioje visuomenėje auginami gyvūnai turėtų orias sąlygas gyventi pagal savo prigimtį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seniausias pasaulio šuo – Portugalijoje gyvenančiam keturkojui jau yra daugiau nei 30 metų, todėl jis oficialiai paskelbtas ir Pasaulio Gineso knygos rekordininku. Šunelis, vardu Bobis, yra seniausias pasaulio šuo. Portugalijoje gyvenančiam keturkojui jau yra daugiau nei 30 metų, o už trijų mėnesių sukaks ir 31-eri. Kai Bobis gimė, Leoneliui buvo vos aštuoneri, tad kartu jie jau visą gyvenimą.

Visai neseniai prekybos centre „Vilnius Outlet“ buvo organizuota triušių paroda. Renginys, turėjęs privilioti lankytojus, sukėlė dalies visuomenės pasipiktinimą – susirūpinimą kėlė ankšti narvai ir pastebimai bloga gyvūnų, laikomų juose, būklė, pranešime spaudai rašo „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“. Reaguodamos į situaciją, gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos el. laišku kreipėsi į „Vilnius Outlet“ administraciją su prašymu neorganizuoti gyvūnų parodų.

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ pradėjo Vilniaus gyvūnų globos namų komplekso L. Giros gatvėje rekonstrukciją. Kaip rašoma įmonės pranešime spaudai, tai padidins beglobiams skiriamų vietų skaičių, leis atnaujinti ir išplėsti neatidėliotinų veterinarijos paslaugų spektrą, pagerins prieglaudos gyventojų buities sąlygas. Rekonstrukciją numatyta užbaigti iki metų pabaigos, ji vykdoma pačios „Grindos“ lėšomis.

Už 5 milijonus eurų Sveikatos mokslų universitetas Kaune baigia statyti specialų laukinių gyvūnų globos centrą. Jame už milijoną eurų kasmet veterinarai žada gydyti ir globoti ne tik briedžius, elnius, gulbes ir kitus Lietuvos gyvūnus, bet ir dramblius, beždžiones, krokodilus, papūgas. Aplinkos ministras tvirtina, kad tokiame centre Lietuva vykdys tarptautinius įsipareigojimus saugoti laukinę fauną.

Vilniuje, Lazdynuose, antradienį atidarytas didžiausias Lietuvoje gyvūnų gydymo ir sveikatinimo kompleksas. Čia pagalba visą parą bus teikiama ne tik tokiems naminiams gyvūnams kaip katės, bet ir tokiems egzotiniams kaip lemūrai ar net krevetės. Vis dėlto, daugiausia dėmesio šiame komplekse skiriama šunims – čia įrengtas jiems skirtas viešbutis, dienos centras, treniruočių erdvė, taip pat ir kitiems gyvūnams įrengtas reabilitacijos centras su baseinu, vandens takeliu, kirpykla.

Vilniuje, Lazdynuose, atidaromas didžiausias Lietuvoje gyvūnų gydymo ir sveikatinimo kompleksas. Šiame komplekse veiks didžiausia šalyje gyvūnų ligoninė su visą parą budinčiais veterinarijos gydytojais ir stacionaro skyriumi, vienintelis Lietuvoje gyvūnų reabilitacijos centras su specialiai keturkojams skirtu baseinu ir daug kitų priežiūros paslaugų augintiniams.

Albanijoje yra vieta, kur gyvena maždaug 200 paukščių rūšių. O kasmet ten apsilanko dar milijonai plunksnuotųjų, mat ta vieta yra tarpinė migruojančių paukščių stotelė tarp Europos ir Afrikos. O šiai išskirtinei vietai iškilo grėsmė – Albanijos vyriausybė, norėdama pritraukti daugiau turistų, ėmėsi šalia statyti oro uostą. Šį projektą jau kritikavo įvairiausios Europos institucijos, kurios teigia, kad dėl oro uosto paukščiai gali pradėti nykti.

Nemaža dalis keturkojų Lietuvoje gyvena lauko voljeruose ar pririšti prie būdų. Problema itin paaštrėja žiemą, kai šunys laikomi sukiužusiose būdose ar visai be užuovėjos ir net spaudžiant dideliam šalčiui į patalpą nėra įvedami, rašoma Gyvūnų gerovės iniciatyvų pranešime spaudai. Augintinio priežiūra jau nebėra tik šeimininko sąžinės ar geranoriškumo reikalas.

Vilniuje duris atvėrė pirmasis šalyje gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame traumas patyrę, paralyžiuoti ar nuo kitų ligų kenčiantys keturkojai sveiksta išbandę vandens procedūras. Gyvūnai ten plaukioja baseine, gydosi vandens bėgimo takelyje. Gyvūnų globos namai Klaipėdoje net renka aukas, kad dėl stuburo ataugos kenčiantį beglobį Tuziną būtų už ką vežti hidroterapijai į sostinę. Sveikatinimo procedūroms jau ne pirmą kartą su šeimininku atskuba Bruno ir Bono.

Įsiplieskė skandalas po savaitgalį viename Vilniaus prekybos centre vykusios triušių parodos. Kai kurie lankytojai nufotografavo triušius narvuose ir pareiškė, kad triušiams jie per maži – esą narvuose triušiai neįsitenka, jaučiasi tarsi kalėjime. O mažieji lankytojai esą gąsdina ilgaausius, kišdami pirštus, erzindami gyvūnus. Kai kas skundžia, kad narvelyje nematė ir triušiams skirto vandens.

Floridoje įsikūrę tikri lamantinų namai – ten gyvena arti 6000 jūros karvėmis vadinamų žinduolių. Ir vis tik pastaruoju metu jiems tenka iš visų jėgų kabintis į gyvenimą, mat jie tiesiog miršta iš bado. Vien pernai jų mirė bene tūkstantis. Pasirodo, kad dėl įvairios taršos, patenkančios į vandens telkinius, nyksta jūros žolė, kuri ir yra pagrindinis jų maisto šaltinis. Floridos upė vadinama lamantinų namais – didžiulė galybė jų čia neršia.

Tai, kad žmonės neretai renkasi kremuoti savo mirusius artimuosius – natūralu. Tačiau, ar kada teko susimąstyti, kad po sunkios ligos, ramios senatvės ar iš niekur užklupusio nelaimingo atsitikimo netekus savo augintinio, jį taip pat galima kremuoti? Pasirodo, taip. Ši paslauga vis labiau populiarėja ir Panevėžyje.

Būriai meksikiečių kas nešini, kas vedini savo keturkojais augintiniais užplūdo šalies bažnyčias. Meksikiečiai tiki, kad jų keturkojams reikia Dievo apsaugos, todėl jau kelis šimtus metų kasmet juos neša prie bažnyčių, kur šie sulaukia palaiminimo. Aikštė šalia bažnyčios Meksikos sostinėje aidi nuo šunelių lojimo. Tačiau čia pilna ir gyvūnų, kurių balsų nesigirdi – triušių, kačių, jūros kiaulyčių.

Filmo „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ žvaigždė Dakota Johnson (33 m.) tapo Italijos mados namų „Gucci“ ambasadore. Nusifilmavusi daugybės dėmesio socialiniuose tinkluose sulaukusioje reklamoje, garsi aktorė buvo apipilta ir pagyromis, ir kritika. Prekės ženklo ambasadore tapusi D. Johnson socialinius tinklus sudrebino naujomis nuotraukomis ir reklaminiu filmuku, kuriuose aktorė pasipuošusi „Gucci“ gaminiais, rašo tmz.com.

Grįžę po pietų vienos Klaipėdoje esančios bendrovės darbuotojai pastato viduje aptiko naujakurį. Ant lempos ramiai kabėjo šikšnosparnis. Pasak ornitologų, gyvūnas dabar turėtų miegoti žiemos miegu, o toks pabudimas pavojingas jo gyvybei. Tad bendrovės darbuotojai pasiryžo šikšnosparnį išgelbėti. Bendrovėje „Klaipėdos vanduo“ – sujudimas. Darbuotojai į administracijos patalpas įsivarė keltuvą ir bando pasiekti, kaip patys juokauja, savo naujausią kolegą.

Teksase, JAV, San Antonijaus zoologijos sodo prižiūrėtojai nufilmavo nuotaikingą dviejų gyvūnų akistatą. Įraše matyti, kaip po zoologijos sodą vaikštantis gyvūnų karalius liūtas susidomi kitoje apsauginio stiklo pusėje buvusia dygliakiaule. Dygliakiaulės – graužikai, kurių kūnus dengia stori ir ilgi dygliai, o nukentėję nuo jų yra ne vienas laukinis padaras. Dygliakiaulę vardu Elmeris išvydęs liūtas atrodė itin susidomėjęs ir ilgai nesitraukė nuo stiklo.

Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos Labūnavos kaime aptiktas keistas radinys – gulbės galva – užminė mįslę vietos gyventojams: vieni svarstė, kad paukštį sumedžiojo brakonierius, kiti – kad ją užpuolė laukiniai šunys ar dar kokie gyvūnai. Tačiau žmonės apie radinį tarnyboms nepranešė, tad dėl ko nugaišo paukštis ir kur dingo jo kūnas, jau niekas neatsakys. Rado galvą Apie rastą gulbės galvą pranešė vietos gyventoja Akvilina.

Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė nykštukinių marmozečių jaunikliai dvynukai. Tai mažiausios beždžionės pasaulyje, o ką tik gimę, vos dviejų savaičių laiko mažyliai, prilygsta žmogaus nykščio dydžiui, pranešė „Zoopark“. „Džiaugiamės, kad nykštukinių marmozečių šeimą papildė dvynukai. Jaunikliai ką tik sulaukė dviejų savaičių. Mažyliai jaučiasi gerai ir sparčiai auga“, – sakė vyriausioji zoologė Gabrielė Tiškevičiūtė.

Vis daugiau gyvūnų prieglaudų šventiniu laikotarpiu nebedovanoja augintinių. Esą to imtis privertė ilgametė skaudi patirtis. Prieš šventes žmonės, besidairydami dovanų artimiesiems ar pažįstamiems, nusprendžia įteikti mielą gyvūnėlį kartais net nepasitarę. Deja, šventiniam šurmuliui nutilus tokie gyvūnai vėl atsiduria prieglaudose ar dar blogiau – yra tiesiog išmetami į gatvę.

Vis daugiau gyvūnų prieglaudų šventiniu laikotarpiu nebedovanoja augintinių. Esą to imtis privertė ilgametė skaudi patirtis. Prieš šventes žmonės, besidairydami dovanų artimiesiems ar pažįstamiems, nusprendžia įteikti mielą gyvūnėlį kartais net nepasitarę. Deja, šventiniam šurmuliui nutilus tokie gyvūnai vėl atsiduria prieglaudose ar dar blogiau – yra tiesiog išmetami į gatvę.

Žiemai pradėjus rodyti savo ragus ir nagus, į gyvūnų globos organizacijas pasipylė skambučiai, kad reikia gelbėti laukinius paukščius ir gyvūnus. Neva sušals ir numirs iš bado. Specialistai ir gamtininkai kategoriški: yra labai mažai išimčių, kuomet žmogus turi teisę kištis į laukinės gamtos procesus. Tad net jei matome sužeistą gyvūną – privalome palikti jį ten, kur radome. Net jei ir plyštų ir gailesčio širdis. Vilkaviškiečiui Donatui diena prasidėjo kiek neįprastai.

Jautri gelbėjimo operacija – žmonės į laisvę paleido tris didžiagalvius vėžlius, kuriuos prieš dvi savaites išgelbėjo iš žvejybos tinklų. Vėžliukams tai tikra išankstinė kalėdinė dovana, mat jei ne žmonių pagalba, greičiausiai jie nebūtų išgyvenę. Nors baseine gaudyti krabą ir smagu, netrukus didžiagalvis vėžlys tai galės daryti jūroje. Jis kartu su kitais dviem didžiagalviais vėžliais gavo ankstyvą kalėdinę dovaną ir grįžta namo – į jūrą netoli Buenos Airių, Argentinoje.

Gyvūną nužudę ar suluošinę žmonės Lietuvoje neteks teisės tam tikrą laiką jų laikyti, nusprendė Seimas, priėmęs teisės aktų pakeitimus. Jeigu šio draudimo nebus laikomasi, tuomet bus taikomos piniginės baudos. Pirmą kartą bauda gali siekti 150-300 eurų, o jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai, tuomet baudos padidės iki 300-550 eurų.

Kalėdos – dovanojimo metas, tačiau kartais dovana tampa ne tik širdžiai malonios smulkmenos, bet ir gyvi augintiniai. Deja, dalies jų likimai būna tragiški vien todėl, kad dovanojant gyvūną neapgalvojami svarbiausi dalykai. Džiunglių žmogumi prisistatantis Gerardas Paškevičius ragina atsisakyti gyvūnų dovanojimo, nes, taip sutampa, jog po šventinio laikotarpio gyvūnų prieglaudos tampa sausakimšos, o kai kurie augintiniai tiesiog išmetami, jais atsikratoma kitais, nehumaniškais, būdais.

Net šeši pandų jaunikliai – tiek jų pasaulį išvydo žymiajame jų centre Kinijoje. Grožis, kuriam atsispirti neįmanoma – net šeši pandų jaunikliai. Visi jie pasaulį išvydo šiais metais. Džiugu pranešti ir apie rekordą. 20 metų gyvuojančiame Kinijos Činlingo pandų tyrimų centre tiek jauniklių per metus dar nebuvo gimę. Be to, šiame mielame būryje net dvi dvynukų poros. „Retai pasitaiko, kad čia gimsta dvi dvynukų poros, ypač tokios, kuriose yra po vieną patelę ir vieną patinėlį.

Mokslininkai ieško būdų, kaip užkirsti kelią gyvulių ligoms ir apsaugoti nuo užsikrėtimų dideles bandas. Tad ūkiuose vis dažniau diegiamos modernios technologijos, kurios apie galimą ligą praneša, kai ją sunku pastebėti net veterinarijos gydytojui. Daukantų ūkyje Jonavos pašonėje – keli šimtai karvių. Kasdien atidžiai jas visas apžiūrėti būtų didžiulis iššūkis veterinarijos gydytojui.