gyventojai

Kinijos gyventojų skaičius pernai pirmą kartą per daugiau nei šešis dešimtmečius sumažėjo ir daugiausiai gyventojų turinčiai pasaulio valstybei gresia demografinė krizė, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys. 1,4 mlrd. gyventojų turinčioje šalyje gimstamumas, senstant darbo jėgai, rekordiškai sumažėjo, o analitikai įspėja, kad šis spartus mažėjimas gali stabdyti ekonomikos augimą ir padidinti spaudimą valstybės iždui. „2022 metų pabaigoje šalyje gyveno 1 411,75 mln.

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius yra didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį, rodo Migracijos departamento turima statistika. Apibendrinus 2022 metų antrojo pusmečio duomenis, Lietuvoje iš viso registruota ir čia gyvena 189 411 užsieniečių. Praėjusių metų viduryje, liepos 1-ąją, tokių asmenų mūsų šalyje buvo 145 118. Fiksuojamas ir didžiausias Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus šuolis per kalendorinius metus. 2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 89 proc.

Latvijoje 2022 metų lapkritį gimė 1 053 kūdikiai ir mėnesio gimstamumo rodiklis buvo mažiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį, parodė išankstiniai nacionalinės statistikos tarnybos duomenys, kurie apibendrinami nuo 1995 metų sausio.

Lietuvos gyventojai senėja. Kaip rodo „Eurostat“ statistika, kurios duomenis skelbia tinklaraštis Euroblogas.lt, nuo 2011 m. iki 2021 m. Lietuvos gyventojų amžiaus mediana padidėjo 3 metais. Dabar medianinis amžius Lietuvoje yra 44,1 m., o prieš dešimtmetį buvo 41,1 m. Mediana yra skaičių aibės centrinis skaičius, kuris aibę dalija į dvi dalis – mažesnių už medianą ir didesnių už medianą. Taigi, jei tau yra 44,1 m., tai pusė Lietuvos yra už tave jaunesni, o kita pusė už tave vyresni.

2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 860 tūkst. nuolatinių gyventojų – 54 tūkst. daugiau negu prieš metus, remdamasi išankstiniais duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. 2022 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus padidėjusi teigiama neto tarptautinė migracija – 72,4 tūkst.

Dėl sienos griūties Vilniuje Užupyje ant kojų sukeltos specialiosios tarnybos: kilo pavojus, kad nuslinks terasa. Per įvykį žmonės nenukentėjo, tačiau teko evakuoti apie 20 žmonių, kai kuriems teko nakvoti ne savo namuose. Apie 19-ą valandą į Vilniaus Užupį atvažiavo gausios gelbėtojų pajėgos, policija užtvėrė Paupio gatvę. Iš pradžiŲ pranešta, kad nuvirto namo siena, atsiųsti ir medikai.

Politikams ir ekspertams diskutuojant dėl galimo pensinio amžiaus ilginimo iki 72 metų, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad tai daroma ne laiku ir ne vietoje. „Įsismarkavusias diskusijas dėl galimo išėjimo į pensiją 72 metų vertinu neigiamai. Kaip dar vieną žmonių gąsdinimą. Juk žmonės seka įvykius ir tada klausia savęs, ar iki savo mirties tos pensijos sulauks. Apie tai dabar negali būti jokių kalbų.

„Eurostat“ prognozuoja, kad po 20 metų liks tik 2 mln. lietuvių. Anot Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio, tai gali tapti ne tik ekonomine, bet ir nacionalinio saugumo problema. Ir toliau sparčiai mažėjant gyventojų gali nutikti taip, kad šalis nebesugebės pati apsiginti.

Trys milijonai – ir šį kartą ne krepšinio himną turime galvoje. Kone trys milijonai vienetų vakcinų nuo koronaviruso jau buvo ir greitu metu dar bus utilizuota, mat baigėsi jų galiojimo laikas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) slapukauja ir nesako, kiek Lietuvai kainavo šių dabar jau dūmais išeinančių vakcinų pirkimas ir utilizavimas. Turi paruošę visiems Statistikos duomenimis, Lietuvoje pernai buvo skaičiuojama 2,8 mln. nuolatinių šalies gyventojų.

Liūdna statistika. Lietuviai – viena labiausiai sergančių tautų Europoje. Žmonės Lietuvoje gyvena beveik trumpiausiai visoje Europoje ir nuo statistinio europiečio atsilieka 5-eriais metais, o ir sveiko gyvenimo trukmė taip pat 7-eriais metais trumpesnė nei kitų Europos Sąjungos gyventojų. Mat lietuviai prastai maitinasi, daug geria ir rūko.

Įdiegtos naujos paramos priemonės, paslaugos tampa lengviau pasiekiamos, toliau mažinama administravimo našta – 2023 metus Užimtumo tarnyba pradeda nuo pokyčių. Daugiausiai pasikeitimų numatyta buvusių socialinių įmonių remiamojo įdarbinimo priemonės organizavimui, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime žiniasklaidai.  „Pastaruosius mėnesius aktyviai bendravome su dabar jau buvusių socialinių įmonių atstovais: atsakėme į klausimus, įsiklausėme į pastabas.

63 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, kad būtų apvalinama pirkinių suma ir atsisakyta vieno bei dviejų centų monetų. Tam nepritartų 34 proc., o likę neturi nuomonės, rodo „Eurobarometro“ apklausa. Prekybos vietose atsiskaitant grynaisiais pinigais apvalinimui iki nulio arba penkių centų dažniau pritaria 55 metų ir vyresni žmonės – 70 proc., pranešė Lietuvos bankas.

„Ar aš ramiai miegu? Nemiegu ramiai jau 3,5 metų dėl įvairiausių priežasčių. Ir dėl to, kad kartais problemos atsiranda 1 val. nakties ir tenka galvoti, kaip jas spręsti“, – taip prezidentas Gitanas Nausėda atsakė į gyventojo klausimą. Penktadienį gyventojai tiesioginiame LRT radijo eteryje uždavinėjo klausimus šalies vadovui. Valandos trukmės laidoje netrūko žmonių ašarų, nevilties ir kandžių replikų.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis gruodį buvo minus 8 ir, palyginti su lapkričiu, padidėjo 1 proc. punktu, pranešė Statistikos departamentas. Palyginti su lapkričiu, gyventojai geriau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams ketino išleisti šiek tiek mažiau. Gruodį, palyginti su lapkričiu, gyventojai optimistiškiau vertino šalies ekonomines perspektyvas: 17 proc.

Beveik devyni iš dešimties gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje blogėja, rodo LRT paskelbta apklausa, kuri taip pat parodė, kad gyventojai labiausiai pasitiki kariuomene ir policija, mažiausiai – Seimu ir Vyriausybe. Apklausa parodė, kad kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) gyventojų mano, jog reikalai Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę, o beveik devyni iš dešimties (87 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Tautinių bendrijų atstovų Lietuvoje mažėja dėl emigracijos, menkstančio gimstamumo, tačiau ši tendencija nėra drastiška, sako mokslininkai. Statistikos departamento šią savaitę paskelbtais duomenimis, lyginant 2001 ir 2021 metų surašymų duomenis matyti, jog labiausiai sumažėjo rusų tautybės gyventojų dalis – nuo 6,3 proc. iki 5 procentų. Kiek mažiau traukėsi lenkų dalis – nuo 6,7 proc. iki 6,5 procento. Minėtu laikotarpiu mažėjo ir baltarusių – nuo 1,2 proc. iki 1 proc.

Daugiabučių gyventojai sprendimus kai kuriais klausimais nuo kitų metų kovo galės priimti pakartotiniame susirinkime dalyvaujant penktadaliui savininkų, o garažų bendrijų savininkams kvorumas nebūtų reikalingas.  Seimas penktadienį priėmė tokias Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama spręsti gyventojų neaktyvumo problemą: už balsavo 103 Seimo nariai, o susilaikė du.

Šiuo metu galiojančiose Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse nėra įpareigojimo nuo namų stogų šalinti varveklius ir susikaupusį sniegą. Tačiau jau pateiktas taisyklių pakeitimo projektas ir toks įpareigojimas atsiras kitais metais. Tokiu atveju gyventojams gali tekti mokėti ir varveklių mokestį. Šiuo metu namo administratoriai varveklių gali nešalinti, nebent jie kelia grėsmę aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui.

Žiema kaip reikiant įsisiautėjo. Kasdienybe tapo ne tik sniego valymas, bet ir kabantys varvekliai. Vilnietis Arūnas pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti milžiniško dydžio varvekliai. Vyras sako, kad tik laiko klausimas, kada tokie varvekliai užkris kam nors ant galvos ir sukels pavojų sveikatai ar net gyvybei.  Tokie didžiuliai varvekliai užfiksuoti Švitrigailos gatvėje. Pasak jo, dar įspūdingesni varvekliai pakibę Ševčenkos gatvėje.

Nuo 2024 metų pradžios laiku nepasitikrinę, ar galioja jų medicininė sveikatos apžiūra, vairuotojai neteks teisės vairuoti. Tokias įstatymų pataisas priėmusi centrinė valdžia jas motyvuoja tuo, kad pastaruoju metu išaugo avarijų, sukeltų sutrikus vairuotojo sveikatai, skaičius. Taip pat vairuotojams didės ir baudos už automobilio statymą neįgaliųjų vietose. Skirtingi intervalai Norint gauti vairuotojo pažymėjimą, „Regitroje“ taip pat privalu pateikti galiojančią medicininę pažymą.

„Nebegaliu tylėti apie savo kaimynus – atrodo, sostinėje gyvename, o elgiasi kaip kokie benamiai. Šlykštu net į laiptinę išeiti“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Zita. Viskas prasidėjo nuo to, kai mūsų name, kuris yra senos statybos, panaikino konteinerius. Anksčiau laiptinėje buvo kiekvienama aukšte – išeini su maišeliu ir išmeti. Dabar jie suvirinti, o konteineriai pastatyti gatvėje.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų taupė arba taupo pinigus šių metų žiemai, tačiau trečdalis jų neturi iš ko taupyti, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Smunkanti mažmeninė prekyba signalizuoja, kad namų ūkiai vis labiau apriboja savo galimybes pirkti, taupyti verčia didėjančios energetikos kainos, aukšta infliacija ir neapibrėžtumas dėl ateities. Apklausos rezultatai liudija, jog artėjančiai žiemai taupo arba taupė beveik 49 proc. gyventojų.

Lapkričio 15 d. yra istorinė diena pasauliui, mat žmonių skaičius mūsų planetoje Žemėje perkopė 8 mlrd. Žmonių yra dvigubai per mažiau nei pusę amžiaus ir jų vis daugėja. Kas gi nutiks po kelerių metų ar dešimtmečių? Ar tilpsime mūsų Žemėje? Ar visiems užteks maisto? Ir ar neišnyks lietuviai – juk mūsų nuolat mažėja? Šiuo metu Lietuvoje gyvena maždaug 2 mln. 840 tūkst. žmonių. Paskutinį kartą 3 mln. skaičiavome 2011 m. Taigi lietuvių mažėja.

Gyventojų skaičius pasaulyje pasiekė aštuonis milijardus, rodo worldometer.com duomenys. Šis skaičius buvo pasiektas antradienį ryte. Kiek anksčiau Jungtinės Tautos prognozavo, kad antradienį gyventojų skaičius pasaulyje pasieks šią ribą. „Šis svarbus įvykis yra proga pasidžiaugti įvairove ir pažanga, kartu atsižvelgiant į bendrą žmonijos atsakomybę už planetą“, – sakoma JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pareiškime.

Remiantis Jungtinių Tautų prognozėmis, antradienį pasaulio gyventojų skaičius pasieks aštuonis milijardus. „Šis svarbus įvykis yra proga pasidžiaugti įvairove ir pažanga, kartu atsižvelgiant į bendrą žmonijos atsakomybę už planetą“, – sakoma JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) pareiškime. JT šį augimą aiškina žmogaus vystymusi, nes žmonės gyvena ilgiau, pagerėjus visuomenės sveikatos padėčiai, mitybai, asmens higienai ir patobulėjus medicinai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių gyventojų realiosios pajamos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, sumenko 0,5 proc., nepaisant jiems tenkančio realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) dalies padidėjimo 0,3 procento. Gyventojų realiųjų pajamų kritimas aukštos infliacijos sąlygomis fiksuojamas trečią metų ketvirtį iš eilės, pažymima EBPO pirmadienį paskelbtoje apžvalgoje.

Tragikomiška situacija viename Vilniaus kieme. Vilnietės Jolantos tujos viena po kitos ėmė žūti, o įrengta kamera užfiksavo, kad jas neaiškiu skysčiu apipila kaimynė Ona. Nukentėjusioji dėl aitraus kvapo prie tujų įtaria, kad jos apipilamos šlapimu.

Nuo lapkričio 1-osios tiek įmonėms, tiek gyventojams mokėti grynaisiais bus galima tik iki 5 tūkst. eurų, o virš šios sumos reikės daryti pavedimus per banką. Tačiau atsiskaitymai grynaisiais bus toleruojami, pavyzdžiui, kai viena sandorio pusė neturės sąskaitos, reikės atsiskaityti greitai, neveiks internetas ar kitais atvejais. Apie tai teks informuoti Valstybinę mokesčio inspekciją. Tai turės padaryti abi pusės.

Fejerverkų naudojimui renginiuose nepritaria daugiau nei pusė gyventojų, kiek per trečdalis linkę palaikyti tokį būdą švęsti, rodo BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ spalį atlikta apklausa. Jos duomenimis, visiškai galingų fejerverkų ir kitos pirotechnikos per įvairius renginius naudojimui nepritaria 28,6 proc. apklaustųjų, dar 24,9 proc. nurodė, kad tam greičiau nepritartų.  9,9 proc. gyventojų visiškai palaiko fejerverkus per šventes, 25 proc. tam greičiau pritartų.

Po galingo sprogimo ir Krymo tilto griūties sukruto okupuotos teritorijos gyventojai. Kilo panika – žmonės apspito degalines, o prekybos centruose nusidriekė ilgos eilės. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, kaip Kryme gyvenantys rusai suplūdo į parduotuves.  Vaizdo įrašuose matyti, kad žmonės ėmė šluoti iš lentynų pirmo būtinumo prekes. Prisikrovę pilnus vežimėlius maisto ir tualetinio popieriaus, Krymo gyventojai stoja į „kilometrines“ eiles prie kasų.

Užsiregistruoti antrai stiprinančiai skiepo nuo koronaviruso dozei nuo trečiadienio gali visi pilnamečiai Lietuvos gyventojai, jie skiepijami bus nuo ketvirtadienio. „Jau registracija galima, o skiepytis galima nuo ketvirtadienio“, – BNS sakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. Iki šiol antra stiprinančia doze buvo skiepijami senjorai, kiti žmonės, kuriems rizika sunkiai sirgti yra didesnė.

Pasirodo, socialinę išmoką gaunantys gyventojai, susigrąžinę mokesčių permoką, išmokos nebegauna, nes taip esą padidėjo jų pajamos. Ministerijos teigimu, jeigu per pajamų vertinimo laikotarpį asmuo gavo su mokesčių susigrąžinimu susijusių lėšų, apskaičiuojant asmens pajamas socialinei paramai gauti, šios lėšos įskaitomos į asmens gaunamas pajamas.

Iki rugsėjo 23-osios gautų paraiškų duomenimis 461 gyventojas planuoja įsirengti 546 privačias elektromobilių įkrovimo prieigas ir prašo kompensuoti apie 444 tūkst. eurų, sekmadienį rašo portalas vz.lt. Finansavimas jau patvirtintas 32 pareiškėjams – jiems įrengus 36 prieigas, pagal finansavimo sąlygas bus išmokėti apie 19 tūkst. eurų.  Iš viso pagal rugsėjo 7-ąją Lietuvos energetikos agentūros paskelbtus kvietimus gyventojams planuojama paskirstyti virš 6 mln.

Beveik pusė šalies gyventojų (45 proc.) teigia, kad tin didelis kainų šuolis juos paskatino riboti savo kasdienes išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa. Dėl infliacijos niekaip nepakoregavę savo finansinės elgsenos sako tik maždaug 1 iš 10 gyventojų, pirmadienį pranešė bankas.  „Sparčiai auganti infliacija ir įtampą asmeniniame ar šeimos biudžete žadantis šaltasis sezonas beveik pusę šalies gyventojų privertė pergalvoti savo finansinius planus bei veiksmus.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kylant energijos kainoms turi būti apsaugoti pažeidžiamiausi gyventojai.  „Būtina įvertinti siūlomus veiksmus tiek karo, tiek energetikos išteklių kainų kontekste. Turime užtikrinti, kad nedidėtų energetinis skurdas, o priimami sprendimai apsaugotų pažeidžiamiausius gyventojus“, – pranešime teigė šalies vadovas. antradienį susitikęs su už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingu Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi.

Klaipėdoje, Paupių kvartale planuojant atidaryti Priklausomybių ligų centro filialą, skirtą vaikams ir jaunimui, prieš tokius planus sukilo vietos gyventojų bendruomenė, besibaiminanti dėl nesaugios kaimynystės ir galimai padidėsiančio nusikalstamumo.  Pirmadienį savivaldybėje susirinko apie 100 Paupių kvartalo gyventojų, savivaldybės, priklausomybės ligų centro atstovai. Nuotoliniu būdu apie susidariusią situaciją aiškintasi su Turto banku, Sveikatos apsaugos ministerija.

Šiemet planuojant priimti sisteminės negalios reformą iš esmės keisis negalios nustatymo modelis, o iki 2030 metų gerokai padaugės paramą gausiančių neįgaliųjų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Monikos Navickienės teigimu, neįgalieji visą pagalbą gaus per vienintelę naujai kuriamą Asmens su negalia teisių agentūrą.

Vokietijos vyriausybė nusprendė laikinai nustatyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą gamtinėms dujoms, kad palengvintų šalies gyventojų finansinę naštą dėl išaugusių energijos kainų. Federalinis kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad PVM gamtinėms dujoms bus sumažintas nuo 19 iki 7 proc. laikotarpiui iki 2024 metų kovo pabaigos.

Migracijos departamentas po daugiau nei mėnesio pertraukos nuo pirmadienio atnaujins gyventojų priėmimą gyva eile visuose klientų aptarnavimo padaliniuose. Departamentas penktadienį informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog didžiausias klientų srautas aptarnaujamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, šiuose miestuose rugpjūtį specialistai klientus aptarnaus prailgintomis darbo valandomis ir savaitgalį: pirmadieniais–ketvirtadieniais 7.30–18.30 val.

Tik 8 proc. gyventojų tiki, kad Lietuvoje situacija krypsta geryn, beveik trys ketvirtadaliai mano, kad ji blogėja. Penktadienį skelbiamos apklausos duomenimis, pesimistiškai bendrą situaciją Lietuvoje vertina 72 proc. respondentų, dar 20 proc. buvo neapsisprendę. Birželį atitinkamai 89 proc. respondentų teigė manantys, kad padėtis šalyje blogėja, 10 proc. – kad krypsta geryn, neapsisprendusiųjų buvo tik 1 procentas, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų nepritaria, kad šalies vadovai turėtų gyventi valstybinėse rezidencijose, rodo penktadienį paskelbtos LRT užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenys. Visiškai nesutinkantys arba greičiau nesutinkantys su šalies vadovų gyvenimu rezidencijose sudarė 46,8 proc. visų respondentų. Tam pritaria arba greičiau pritaria 40,6 proc. apklaustųjų. Likę sociologinio tyrimo dalyviai neturėjo nuomonės arba neatsakė į klausimą.

Policija gavo trijų nuo sukčių nukentėjusių gyventojų pareiškimus. Bendra iš žmonių pasisavinta pinigų suma per 2 tūkst. eurų. Kaip skelbia Vilniaus apskrities policija, sekmadienį apie 16.30 val. gautas 21 metų moters pareiškimas. Ji teigė, jog į mobilaus ryšio telefoną gavo žinutę su tekstu ir nuoroda. Ją paspaudus ir suvedus internetinio banko prisijungimo duomenis, apgaule iš jos išviliota daugiau kaip 1 tūkst. eurų.  Sekmadienio vakarą apie 16.09 val.

Ukrainos Aukščiausioji Rada uždraudė didinti mokesčius už šilumą gyventojams, o tarifų skirtumą planuojama padengti pritraukiant daugiau nei 125 mlrd. grivinų iš tarptautinių partnerių. Apie tai savo „Telegram“ kanale paskelbė parlamentaras Jaroslavas Železnyžiakas. Už įstatymo projekto priėmimą balsavo 260 deputatų, tuo metu kai reikalingas mažiausias balsų skaičius buvo 226 balsai.

Namuose laikas nuo laiko susikaupia nebenaudojamų vaistų, tvarsliavos, adatų, švirkštų, medicininių pirštinių ar kitų medicininės kilmės atliekų. Kai kurios iš jų gali būti infekuotos, todėl šias atliekas labai svarbu rūšiuoti ir tinkamai šalinti, kad jos nekeltų pavojaus aplinkai ir sveikatai, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Medicininės atliekos gali būti užterštos įvairiomis infekcinėmis ligomis sergančių žmonių krauju ar kitais organizmo skysčiais.

„Į savo sodybą pas senelius užsuku kelis kartus per metus – dažniausiai tai nutinka vasarą, kai atšyla oras ir atsiranda noras kuo ilgiau būti gamtoje, vėl maudytis upėje kaip vaikystėje. Nors vaikystėje ir augau su jais Dzūkijos kaime, tačiau vėliau sparnus pakėliau į Kauną ir čia gyvenu iki šiol. Vis tik pastarasis apsilankymas mane labai nustebino – to pamatyti savo kaime aš nesitikėjau“, – tv3.lt laiške rašo Inga iš Kauno.

Ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui nuo gegužės iki liepos iš viso bus išmokėta beveik 3 mln. eurų kompensacijų, antradienį paskelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Iš apgyvendinusiųjų Ukrainos karo pabėgėlius birželį savivaldybės sulaukė daugiau kaip 1500 prašymų skirti kompensacijas. Liepą jiems bus išmokėta apie 1,5 mln. eurų. „Deja, bet Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi. Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams yra labai didelis.

Prognozuojama, kad lapkričio 15 dieną pasaulio gyventojų skaičius pasieks aštuonis milijardus, skelbiama pirmadienį Jungtinių Tautų paskelbtoje ataskaitoje. Joje taip pat teigiama, kad 2023 metais Indija aplenks Kiniją ir taps daugiausiai gyventojų turinčia pasaulio šalimi.

Kol Vilniaus rajono gyventojai skundžiasi dėl neapšviestų gatvių, savivaldybė problemą sprendžia, bet tik iš dalies. Atrodo, kad gyventojų skundų ir prašymų savivaldybė neišgirsta. Žmonių pasipiktinimą sukėlė vienas iš naujausių projektų, kai šviestuvai įrengti ne tankiai apgyvendintoje teritorijoje, o palei laukus ir rečiau važiuojamą kelią. Minėtas naujai apšviestas kelio ruožas driekiasi Vilniaus rajono Rukainių seniūnijoje, Kenos kaime.

Naujausia 2022 m. GLOBSEC tendencijų ataskaita rodo, kad Lietuvos gyventojai neabejoja dėl savo šalies geopolitinės krypties: 57 proc. jų pritaria, kad Lietuva būtų Vakarų dalimi, o 88 proc. palaiko narystę ES ir NATO. Šiais atžvilgiais Lietuva yra viena iš Vidurio ir Rytų Europos regiono lyderių. 88 proc. lietuvių balsuotų už pasilikimą ES ir NATO. Be to, per pastaruosius metus pritarimas demokratijai kaip valdymo sistemai Lietuvoje išaugo labiausiai – nuo 70 iki 79 proc. Lietuvoje 83 proc.